snoras

Generalinis prokuroras teigė neturįs pagrindo atleisti savo pavaduotoją Darių Raulušaitį, kurį įtaria nutekinus informaciją apie banko „Snoras“ veiklą. „Gerbiu ir vertinu Seimo Antikorupcijos komisijos (AK)  išvadas, tačiau nematau juridinio pagrindo atleisti pavaduotoją D. Raulušaitį“, – portalui Balsas.lt sakė generalinis prokuroras Darių Valys. D. Valys tikino pasitikįs savo pavaduotoju.

Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis tikino žurnalistus niekada niekam neperdavęs informacijos apie  „Snorą“: „Kategoriškai neigiu šią informaciją. Posėdžiai vyko uždarai, saugiai, todėl sąlygų nutekėti informacijai nebuvo. Kalbos, kad posėdžio metu galėjo užeiti bet kas, yra klaidingos.“ Prokuroras tikino, kad informacija apie „Snoro“ veiklą tyčia buvo perduota be slaptumo žymų, kad niekam nekiltų pagundos ja pasinaudoti.

Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis sako, kad jokios informacijos apie padėtį banke SNORAS nenutekino ir atsistatydinti neketina, nebent to pareikalautų jį skyrę ar teikę asmenys. „Norėčiau pareikšti, kad pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje esanti informacija, neva aš esu susijęs su informacijos apie planuotus pareigūnų veiksmus dėl SNORO banko nutekinimu, yra neteisinga ir klaidinanti visuomenę.

Seimo Antikorupcijos komisija (AK) penktadienį patvirtino išvadas dėl Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo teisėtumo. Balsas.lt skelbia šį dokumentą.

Kita tema – svetur geresnio gyvenimo ieškoti išvykę ir jo nesuradę lietuviai neretai lieka be nieko, bet net atsidūrę gatvėje ne visi nori grįžti į gimtinę. Kai kurie emigrantai nusprendžia verstis iš pašalpų ar tiesiog elgetauti – girdi, užsienyje būti valkata labiau apsimoka negu vargti Lietuvoje.

Vidaus reikalų ministras tikina tik vykdęs Generalinės prokuratūros ir Valstybės saugumo departamento (VSD) nurodymus. Skandalų paliestas pareigūnas sutiko atsakyti į portalo Balsas.lt klausimus. – Ministre, ar ketinate trauktis? – Kol kas nesirengiu to daryti, nes žinau, kad šioje situacijoje esu tik iešmininkas. – Nuo ko viskas prasidėjo? – Ne kartą sakiau, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje vyko pasitarimas dėl operatyvinių veiksmų, o po to ši informacija pateko į dienraštį.

Seimui rašant išvadas dėl FNTT vadų atleidimo, didžiausi šalies portalai šį svarbiausią savaitės, o turbūt ir metų pradžios įvykį pateikė intriguojančiai: 16 valanda: Alfa, 9:4 – iš devynių pagrindinių naujienų FNTT istorijai ir su ja susijusioms skirta beveik pusė pozicijų: Santariškių vadovybė: Degutienės sutuoktinio vadovaujama ligoninė sąskaitos „Snore“ neturėjo Kernagis: sieksime sužinoti, kas paskatino prezidentę skambinti Gailiui komisijai kliudoma rengti išvadas Ramonas: apie milija...

„Snoro“ žlugimo aplinkybes tiriančios Seimo laikinosios komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis sako, kad ketvirtadienį liudijusių asmenų parodymai skiriasi ir pateikta informacija ne visur sutapo. „Ne visur sutapo informacija, ne visur sutapo ir vertinimas, bet mūsų komisijos tikslas yra išklausyti visas puses, pabandyti atrasti pagrindimą dokumentais“, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė V. Mazuronis.

Balsas.lt gautose pirminėse Antikorupcijos komisijos (AK) išvadose detaliai aprašomi generalinio prokuroro pavaduotojo Dariaus Raulušaičio veiksmai, susiję su banko „Snoras“ istorija. Lietuvos banke vykusio pasitarimo metu Generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis paprašė Lietuvos banko Generalinei prokuratūrai pateikti medžiagą neįslaptinant jos Valstybės tarnybos paslapčių įstatymo numatyta tvarka, motyvuodamas, kad tokiu būdu bus lengviau pradėti procesinius veiksmus.

Portalui Balsas.lt pavyko gauti Seimo Antikorupcijos komisijos paruoštų, bet dar nepatvirtintų pirminių išvadų vieną iš variantų. Galutinės išvados gali gerokai keistis nuo šio projekto, nes, kaip sakė komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis, išvadas ruošianti komisija kas valandą patiria vis didesnį spaudimą.

Buvęs Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento direktorius Kazimieras Ramonas tvirtina nežinojęs apie jokią milijardinę skylę „Snore“. „Jeigu būčiau žinojęs, būtų imtasi atitinkamų priemonių. Audito ataskaitos buvo be išlygų, vadinasi, viskas tvarkoje. Aš nežinau apie jokią skylę“, – po apklausos „Snoro“ žlugimo aplinkybes tiriančioje Seimo laikinojoje komisijoje ketvirtadienį žurnalistams sakė K. Ramonas.

„Pats V. Gailius (atleistasis FNTT vadovas – red. past.) pripažino, kad Prezidentė jam skambino. Tik dabar tapo neaišku, ir mėginsime išsiaiškinti, ar skambučiai buvo jos, ar jos pavaldinių inicijuoti“, – sakė Seimo narys, Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis. Jis atskleidė, kad komisijos narius nustebino motyvai, lėmę sprendimą atimti pareigūnams leidimą dirbti su slapta informacija.

Šiandien turėtų įvykti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) skandalo atomazga. Šiuo metu Antikorupcijos komisija (AK) bando suderinti bendras išvadas dėl FNTT pareigūnų atleidimo klausimo. Savo ruožtu Romualdas Ozolas surengė spaudos konferenciją, kurios metu buvo paviešinti keli žiniasklaidai kol kas nežinomi faktai. Kaip vakar pareiškė Naglis Puteikis, dviem AK nariams buvo grasinama. Pasak jo, grasinama buvo parlamentarams Sauliui Bucevičiui ir Žilvinui Šilgaliui.

Įtakinga konservatorė Irena Degutienė jau nebėra užtikrinta, ar toliau tęs politikės karjerą. „Tiek melo, šmeižto, kiek buvo išpilta apie mane, mano šeimą, apie artimuosius, tikrai nesu sulaukusi per visą savo gyvenimą, – vakar sakė I.Degutienė. – Galiu pasakyti, kad vyrai užsižaidė ir kad tai ne džentelmenų darbas.

FNTT vadovų atleidimo istorija yra ne tik skaudi, bet  pamokanti ir leidžianti  suprasti, kad nukrypstama nuo suformuoto dar Sąjūdžio laikais teisinės valstybės, valdžios pasidalijimo principo. Lietuvoje  valstybės valdžią vykdo Seimas, Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Valdžios galias riboja Lietuvos Respublikos Konstitucija (5 str.). Taigi mūsų šalyje nėra išskirtinės valdžios.

Pasibaigus Antikorupcijos komisijos (AK) posėdžiui, po kurio buvo žadama pranešti sensaciją, žurnalistams pasirodęs komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis pranešė, kad kol kas neturi kuo nudžiuginti susirinkusiųjų – išvadas komisija nusprendė tobulinti iki rytojaus 9 val. ryto, nes darbas susijęs su keliomis institucijomis, įskaitant prezidentūrą. Šiandien popiet Antikorupcijos komisija susirinks aptarti galutines išvadas.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas išreiškė norą dar kartą paliudyti Seimo Antikorupcijos komisijai (AK), tiriančiai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo aplinkybes. Pasirodo, į Seimą jį atgynė šiandien dienraštyje „Lietuvos rytas“ išspausdinta publikacija apie tai, kad Lietuvos bankas svarstė dėl „Lietuvos ryto“ akcijų perdavimo.

Seimo Antikorupcijos komisijos (AK) vadovas Ligitas Kernagis stebisi Generalinės prokuratūros vadovų ir ypač generalinio direktoriaus Dariaus Valio viražais. Mat anksčiau komisijai sakęs, kad garsusis pasitarimas, iš kurio informaciją neva nutekino atleistieji Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovai, buvo gana atviras, dabar teigia, kad jis buvęs „pakankamai slaptas“. „Posėdžio stenogramoje yra užfiksuota, kas ką anksčiau liudijo“, – sakė jis portalui Balsas.lt.

Premjeras Andrius Kubilius trečiadienio rytą atvyko liudyti Seimo Antikorupcijos komisijai, tiriančiai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų – Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado – atleidimo aplinkybes. (Papildyta 10:27 val.) Buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas generolas Vitalijus Gailius ir jo pavaduotojas Vytautas Giržadas negali būti laikomi įtariamaisiais dėl informacijos apie „Snoro“ nacionalizavimą nutekinimo, teigia premjeras Andrius Kubilius.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė pareiškė, kad reikėsią pasvarstyti ar įmanoma dirbti su Liberalų ir Centro Sąjunga (LiCS) bei vidaus reikalų ministru Raimundu Palaičiu. Plačiau apie galimus scenarijus ji kalbėti nesiteikė, sakydama, kad reikia sulaukti Seimo Antikorupcijos komisijos išvadų.Anot jos, valdančios koalicijos partneriai liberalcentristai, delegavę R. Palaitį į ministro postą, turėtų baigti kelti skandalus.

Poligrafas nėra patikimas būdas nustatyti, ar melavo pareigūnai. Tokią išvadą padarė Seimo Antikorupcijos komisija, tirianti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo peripetijas. Tuo tarpu pareigūnus atleidęs vidaus reikalų ministras tebekartoja klaidų nepadaręs. Komisijos abejonės dėl poligrafo duomenų patikimumo pasitvirtino.

[papildyta 18:42] „Jei komisiją laikytume prisiekusiųjų teismu, tai turėčiau pasakyti, kad prie FNTT vadovų atleidimo prisidėjusių pareigūnų prieštaringi parodymai ir blaškymasis tik stiprina abejones dėl jų sprendimų“, - portalui Balsas.lt sakė vienas iš Seimo Antikorupcijos komisijos narių. Daugiausia abejonių, Balsas.lt žiniomis, sukėlė Generalinio prokuroro pavaduotojo Dariaus Raulušaičio ir paties institucijos vado Dariaus Valio parodymai.

Seimo Antikorupcijos komisija šiandien visą dieną posėdžiauja ir apklausia Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) skandale dominuojančius asmenis. Po posėdžio Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis pareiškė, kad kai kurie komentatoriai kalbėdami apie tai, kas vyko Generalinės prokuratūros pasitarime, perlenkė lazdą. „Iš tiesų kaip asmuo, dalyvavęs tame pasitarime, galiu garantuoti, kad niekas iš pašalinių nebuvo užėjęs.

(Papildyta 15:22 val.) Antradinį Seimo Antikorupcijos komisijoje toliau vyksta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) skandale dominuojančių asmenų apklausa. Seimo antikorupcijos tyrimo komisijos delegacija lankėsi  Krašto apsaugos ministerijos Antrojo departamento patalpose, kur yra poligrafo prietaisas. Taip pat apklausai buvo kviečiami ir apklausas poligrafu atlikę pareigūnai.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovai Vitalijus Gailius ir Vytautas Giržadas atleisti iš pareigų, nes neva galėjo nutekinti informaciją apie pareigūnų veiksmus prieš banką „Snoras“. Tiesa, anksčiau patys prokurorai teigė, kad nieko nusikalstamo šioje istorijoje nėra, o banko „Snoras“ akcininkai be jokių nutekinimų žinojo inspektavimo eigą ir turėjo „realią galimybę prognozuoti būsimus jo rezultatus, pasekmes ir imtis tam tikrų veiksmų“. Valstybės paslapčių „nutekintojų“ ieškant...

Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) kol kas išstoti iš valdančiosios koalicijos neketina. LiCS pirmininkas Algis Čaplikas antradienio rytą susitiko su Premjeru Andriumi Kubiliumi. „Pokalbių tų aš nenorėčiau komentuoti ir nekomentuosiu“, – Seime žurnalistų klausiamas, ką aptarė per susitikimą, sakė A. Čaplikas. Anot LiCS vadovo, ir toliau dirbama koalicijoje, galioja koalicijos sutartis.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) neturi surinkusi medžiagos, kas galėjo nutekinti informaciją apie banko „Snoras“ žlugimą, antradienį apsilankęs Seimo Antikorupcijos komisijoje sakė institucijos vadovas Žimantas Pacevičius. Po komisijos posėdžio Ž. Pacevičius buvo nelinkęs žurnalistams komentuoti, apie ką posėdyje kalbėta. „Pokalbis uždaras ir tikrai jokios informacijos skleisti negaliu“, – sakė jis.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas užtikrino, kad informacija apie banko „Snoras“ bankrotą nenutekėjo iš centrinio šalies banko. Tai jis antradienį paliudijo Seimo Antikorupcijos komisijai, tiriančiai „Snoro“ žlugimo aplinkybes.

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys atkreipia dėmesį į tai, kad besiaiškinant kodėl ir už ką buvo atleisti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovai Vitalijus Gailius ir Vytautas Giržadas, buvo atskleistas labai svarbus faktas, patvirtinantis tam tikrų asmenų keliamą pavojų šalies interesams ir nacionaliniam saugumui, tačiau į jį niekas neatkreipė deramo dėmesio.

Seimo Antikorupcijos komisija turėtų apklausti dienraščio „Lietuvos rytas“, kuriame buvo paviešinta slapta informacija apie „lietuviškų bankų puolimą“, vyriausiąjį redaktorių Gedvydą Vainauską. G. Vainauskas kviečiamas į antradienio Antikorupcijos komisijos posėdį. Jame taip pat turėtų dalyvauti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovai, vidaus reikalų ministras R. Palaitis.

Dar vienas mūšis dėl specialiųjų tarnybų kontrolės, griausmingas skandalas dėl neva baisių paslapčių atskleidimo virsta dar vienu prastai dresuotų beždžionių cirku. Nuobodi užuomazga Nevykę spektaklių, filmų režisieriai paprastai pasižymi nuvalkiotais siužetais, kurių vingiai nuobodžiai kartojasi. Valstybės saugumo departamento (VSD) galios išvaryti iš valstybės tarnybos arba nepriimti į ją yra seniai žinomos.

Pastaruoju metu vis dažniau įtartinomis aplinkybėmis sukurpti slapti dokumentai į neaiškių interesų kovą įvelia ir Prezidentę, ir politikus, ir visuomenę. Specialiųjų tarnybų slaptos pažymos aukščiausius šalies vadovus ir Seimą pasiekia tuo metu, kai parlamentas svarsto gyvybiškai svarbius Lietuvai klausimus. Atrodytų, kad šios pažymos valdo visą šalies politinį gyvenimą.

Buvęs „Snoro“ akcininkas Vladimiras Antonovas, duodamas interviu žurnalui „Kapitalas“ pareiškė, kad užsienio bankuose esančias „Krajbanka“ lėšas galima lengvai sugrąžinti, rašo Delfi.lv. Anot V. Antonovo, 497 mln. litų, kuriuos bankas pervedė į korespondencines sąskaitas buvo skirti Latvijos nacionalinės oro linijų bendrovės „airBaltic“ refinansavimui.

Įsiplieskus skandalui dėl atleistų Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovų, pasipylė gausybė informacijos, nuomonių ir komentarų. Itin daug prieštaravimų kilo dėl pažymos, kurios argumentų vieniems vadovams (vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui ir prezidentei Daliai Grybauskaitei) užteko, kad būtų atleisti FNTT vadovai, o kitiems atrodė nepakankami (Seimo pirmininkei Irenai Degutienei ir premjerui Andriui Kubiliui). Šiandien VSD sudėjo visus taškus ant i, paaiškinusi, kad ...

2011 m. gruodžio 31 d. duomenimis, 30 484 asmenys (šeimos), turintys teisę į socialinį būstą ir įrašyti į savivaldybėse sudaromus sąrašus, pageidavo išsinuomoti socialinį būstą – tai 7 proc. daugiau negu 2010-aisiais. Statistikos departamento duomenimis, augančiam socialinio būsto poreikiui įtakos turi naujų, neįsitvirtinusių darbo rinkoje šeimų kūrimasis ir nepakankamos asmenų (šeimų) pajamos nuosavam būstui įsigyti.

Į Seimo posėdį dėl Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos likviduojamame banke „Snoras“ atvyko Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius, kuris jokios savo kaltės dėl banko bankroto neįžvelgė. „Taip turi veikti institucijos, kredito įstaigos ir ne tik. Tai – viena reikalo pusė, bet yra ir kita: taip, kaip eismo taisyklėse yra nustatyta, kad negalima sėstis už vairo neblaiviam, nedaryti dar kažko, deja, avarijų įvyksta“, – aiškino jis.

Banko „Snoras“ nacionalizavimo ir bankroto atveju, visi veiksmai buvo tinkami ir padaryti laiku, tokią savo poziciją šiandien išsakė Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius po laikinosios Seimo komisijos posėdžio dėl „Snoro“ bankroto aplinkybių tyrimo. Daugiau komentarų A. Misevičius žiniasklaidai nepateikė, remdamasis tuo, kad visa, ką jis pasakė komisijos posėdyje, įsipareigojo laikyti paslaptyje. „(Dėl „Snoro“ – aut. past.

Slaptos informacijos apie numatomus pareigūnų veiksmus prieš banką „Snoras“ ir aukštų pareigūnų atleidimo peripetijas nagrinėjantiems Seimo Antikorupcijos komisijos nariams kyla vis daugiau klausimų. Bus apklausiama daugiau pareigūnų. Komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis teigia, kad galo dar nematyti. „Kol klausimų, atvirai tariant, daugiau nei atsakymų, ketiname kviestis tuos, kuriuos jau kartą apklausėme iš naujo.

Ketvirtadienį į posėdį rinksis laikinoji Seimo tyrimo komisija, tirianti banko „Snoras“ žlugimą. Komisijos posėdyje turėtų liudyti Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius, „Snoro“ banko buvusi valdybos narė ir vyriausioji finansininkė Jurgita Bliumin, nuo pareigų nušalintas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas Vitalijus Gailius. Tai bus ketvirtasis komisijos posėdis.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui siūlė skubiai priimti sprendimą dėl Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pareigūno, pažyma su šiuo siūlymu buvo išplatinta aukščiausiems šalies vadovams, trečiadienį po Seimo Antikorupcijos komisijos posėdžio sakė skubiai į ją liudyti iškviestas Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina.

Pradėjus tyrimą Generalinės prokuratūros pareigūnai apklaus Valstybės saugumo departamento, Finansinių nusikaltimų  tyrimo tarnybos darbuotojus bei Vidaus reikalų ministrą, galimai neteisėtai pradėjusi tyrimą dėl informacijos apie banko „Snoras“ bankrotą nutekinimą.

Konservatoriai apie jiems metamus šešėlius siūlo teirautis prezidentės Dalios Grybauskaitės. „Apie praneštus tyrimus aš nieko nežinau, o slaptų komentuoti juo labiau negalėčiau, nes informacijos neturiu“, – portalui Balsas.lt sakė Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos Seime lyderis Jurgis Razma.

Viešoje erdvėje nerimsta klaidinančios politinės interpretacijos „Snoro“ banko bankroto tema. Seimo LSDP frakcija kviečia politikus ir žiniasklaidos atstovus elgtis atsakingai bei susilaikyti nuo nereikalingų komentarų ir interpretacijų bei sulaukti Seimo komisijos bei teisėsaugos institucijų išvadų.

Per vieną naktį banke SNORAS milijardinė skylė atsirasti negalėjo, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. „Per naktį bankas negalėjo žlugti“, – antradienį žurnalistams Seime po laikinosios tyrimo komisijos SNORO žlugimui ištirti posėdžio sakė V. Vasiliauskas.

„Snoro“ problemas tirianti Seimo laikinoji komisija antradienį posėdyje apklausė dabartinį ir buvusį Lietuvos banko vadovus – Reinoldijų Šarkiną ir Vitą Vasiliauską. „Tikimės sužinoti kuo daugiau medžiagos, kad galėtume atsakyti į klausimus, kuriuos mums suformulavo Seimas“, – prieš apklausą sakė komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis. Komisijos nariai nutarė išsiųsti apie 30 paklausimų į įvairias institucijas, prašydami pateikti dokumentus ir atsakyti į klausimus.

Seimo Žmogaus teisių komiteto narys, parlamentaras Evaldas Lementauskas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą prašydamas išsiaiškinti, ar viešai skelbiama informacija apie banko SNORAS administratoriaus Neilo Kuperio (Neil Cooper) sąsajas su galimai į didelio masto finansinius nusikaltimus įsivėlusia kompanija yra pagrįsta.

SNORO problemas tirianti Seimo laikinoji komisija į posėdį antradienį yra pakvietusi dabartinį ir buvusį Lietuvos banko vadovus – Reinoldijų Šarkiną ir Vitą Vasiliauską. „Tikimės sužinoti, kuo daugiau medžiagos, atsakant į klausimus, kuriuos mums suformulavo Seimas“, – sakė komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis. Komisijos nariai nutarė išsiųsti apie 30 paklausimų į įvairias institucijas, prašydami pateikti dokumentus ir atsakyti į klausimus.

Kol prokurorai aiškinasi, ar buvo daromas spaudimas įskaityti Seimo pirmininkės sūnaus įmonės „Novotersa“ skolą, „Snoro“ klientai kalba apie dvejopus standartus. Seimo pirmininkės sūnaus Gedimino Degučio aiškinimas, kad sausio 6-ąją įvykęs pinigų įskaitymas paskolai dengti yra lapkričio 16 dienos iki banko nacionalizavimo pradėtos operacijos tęsinys, įskaudino kitus „Snoro“ klientus.

Į teismą kreipėsi dar 47 smulkieji investuotojai, reikalaujantys sugrąžinti neįregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos lėšas – 978 tūkst. litų. Ieškinys Vilniaus apygardos teismui pateiktas penktadienį, praneša smulkiuosius suvienijusi Investuotojų asociacija. Kaip skelbta anksčiau, Vilniaus apygardos teismas vasario pradžioje jau yra priėmęs sprendimą areštuoti 8,3 mln. litų, kurie priklauso daugiau kaip 400 smulkiųjų investuotojų.