snoras

(Papildyta 22:51 val.) Reaguodami į spaudoje pasirodžiusius Seimo nario Valentino Mazuronio teiginius apie tai, jog premjeras Andrius Kubilius dar 2009 m. žinojo apie „Snorą“ ištikusias bėdas, Ministro Pirmininko tarnyba išplatino tokį pranešimą: „Atkreipiame dėmesį, jog už komercinių bankų sistemą – sisteminės rizikos vertinimą ir atskirų bankų priežiūrą – Lietuvoje buvo ir yra išimtinai atsakingas Lietuvos bankas.

Šiandien vyksta Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos likviduojamoje akcinėje bendrovėje banke „Snoras“ išsiaiškinimo posėdis. Komisija jau apklausė Buvusią Lietuvos banko (LB) valdybos narę Ramunę Zabulienę. Taip pat planuojama apklausti ir LB valdybos narį Vaidievutį Ipolitą Geralavičių bei LB valdybos pirmininko pavaduotoją Darių Petrauską.

Nuo praėjusių metų gruodžio „Snoro“ bankroto administratoriumi įdarbintas užsienietis Neilas Cooperis kol kas tik kalba meistriškai. Nors vien jis pats išleido beveik 67 mln. litų – darbų nematyti. Tačiau „bankrotų asu“ prisistatantis veikėjas savo neveiklumą ėmė maskuoti kaltinimais Lietuvos valstybei ir lietuviškiems įstatymams, rašo „Respublika“. Bankroto administratorius kategoriškai slepia, kiek ir kokios vertės „Snoro“ turto jam apskritai pavyko rasti ir sugrąžinti.

Rusų bankas „Otkrytije“ negavo leidimo įsigyti Latvijos „GE Money Bank“ akcijų. Lietuva taip pat neišdavė leidimo Rusijos bankui „Investtorgbank“ atidaryti filialą šalyje, rašo Rusijos sauda. Pastaruoju metu lietuvių požiūris į rusų investuotojus gerokai suprastėjo. Lietuvos bankas savo sprendimą dėl investuotojo iš Rusijos aiškina tuo, kad rusų bankas pateikė ne visą informaciją, kuri galėtų užtikrinti sėkmingą banko veiklą Lietuvoje ir kapitalo skaidrumą.

Seimo laikinoji komisija, tirianti „Snoro“ bankroto aplinkybes, šiandien apklausė buvusį premjerą Gediminą Kirkilą. Jis žurnalistus patikino, kad jo laikais visų bankų būklė buvo gera. „Jie visi buvo pelningi, turėjo įstatinius kapitalus, didelius kreditinius resursus, labai pigiai dalijo juos, ir tai galbūt viena iš priežasčių, kodėl burbulas buvo išpūstas. <...> Situacija buvo priešinga negu yra dabar, kai resursų stinga“, – teigė jis.

Audituotais duomenimis, 2012 m. sausio 1 d. veikiančių šalies bankų turtas sudarė beveik 79 mlrd. Lt, per metus sumažėjo 3,3 proc., arba 2,7 mlrd. Lt (nevertinant AB banko „Snoras“ veiksnio, metinis turto augimas sudarytų 6,6 proc., arba beveik 5 mlrd. Lt). Po nuostolingų 2009-2010 m. bankai 2011 m. uždirbo 1,1 mlrd. Lt pelno (2010 m. jie patyrė 276,2 mln.

Trims ketvirtadaliams nefinansinių įmonių 2011 m. pabaigoje paskelbtas AB banko  „Snoras“ bankrotas buvo mažai reikšmingas įvykis, mažiau nei dešimtadaliui įmonių šio veiksnio įtaka buvo didelė. Tai parodė Lietuvos banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta 500 nefinansinių įmonių vadovų ir finansininkų apklausa.

Sunkmetis lietuvius paskatino atsisakyti butų, išmokė pigiai statyti, tačiau pažangių architektų vizija apie skandinavų ar Vakarų Europos pavyzdžio stilingas gyvenvietes išsisklaidė tarsi miražas. Suaktyvėjusi žemės sklypų rinka atskleidė: užuot pirkę butus ir namus profesionalų suprojektuotose šiuolaikiškose stilingose gyvenvietėse, lietuviai ruošiasi pigių individualių namų statyboms ūkio būdu.

2011 metais Lietuvos įmonių įsigijimų ir susijungimų (M&A) rinkoje buvo sudaryti 76 sandoriai, iš jų 45 sandoriai – tarp Lietuvos įmonių, ir tai buvo vienas pagrindinių šios rinkos variklių, teigia Finansų analitikų asociacija,  atlikusi Lietuvos M&A rinkos tyrimą. Užsienio investuotojai taip pat aktyviau nei anksčiau domėjosi Lietuvos įmonėmis – sudarytas 21 sandoris. Lietuvos įmonės sėkmingai užbaigė 10 tarptautinių sandorių.

Tradiciniame Lietuvoje veikiančių bankų rodiklių viešinimo procese kasmet būna pauzė, kai dėl bankų metinių rezultatų skelbimo reikalavimų Lietuvos ir užsienio vertybinių popierių biržose gruodžio mėnesio rodikliai nepaskelbiami įprastu metu, rašoma Lietuvos bankų asociacijos prezidento Dr. Stasio Kropo komentare. Maža to, gruodžio mėnesio rodikliai paprastai tampa vieši vėliau nei paskelbiami einamųjų metų sausio ir vasario rezultatai.

Seimo laikinoji komisija, tirianti „Snoro“ bankroto aplinkybes, kitą savaitę į posėdį ketina kviesti premjerą Andrių Kubilių, finansų ministrę Ingridą Šimonytę ir buvusį premjerą Gediminą Kirkilą. Po dviejų savaičių komisija dar kartą ketina pasikviesti komisijoje anksčiau jau apsilankiusį Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską. Tai po trečiadienį vykusio komisijos posėdžio žurnalistams sakė laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis.

Užsienio verslininkai užginčijo Simono Freakley pateiktą kreditorių sąrašą ir prašo teismo kreiptis dėl išaiškinimo į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Banko „Snoras“ užsienio indėlininkai antradienį Lietuvos apeliaciniam teismui įteikė skundą, kuriuo ginčija anksčiau patvirtintą daugiau kaip 4 milijardų litų VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ kreditorinį reikalavimą ir teigia kreditorių sąraše pasigedę virš 10 proc. „Snore“ laikytų lėšų.

Net du Rusijos bankai – „Investtorgbank“ ir „М2М Praivet bank“ – susidomėjo banku „,Finasta“ – dukterine bankrutuojančio banko „Snoras“, kurio kontrolinis akcijų paketas anksčiau priklausė Vladimirui Antonovui, įmone, penktadienį rašo Rusijos dienraštis „Komersant“. Dienraštis pažymi, kad anksčiau domėjęsi Latvijos bankais „Citadelė“ ir „GE Money“, Rusijos investuotojai savo žvilgsnius į „Finastą“ nukreipė dėl to, kad puoselėja viltis įsitvirtinti Baltijos šalių rinkoje.

Generalinis prokuroras Darius Valys neatitinkančios tikrovės vadina Seimo Antikorupcijos komisijos išvadas, kuriose reikalaujama, kad iš darbo būtų atleistas generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis. Tokią poziciją D. Valys perteikė savo oficialiuose atsakymuose Antikorupcijos komisijai. „Generalinio prokuroro atsakyme pažymima, kad Seimo Antikorupcijos komisijos išvados neatitinka tikrovės.

„Snoro“ bankroto aplinkybes narpliojančios parlamento komisijos vadovas, partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Valentinas Mazuronis teigia, kad kviesti į komisiją Seimo pirmininkę Ireną Degutienę kol kas neplanuojama. „Konkrečios užduoties dėl būtent I. Degutienės parlamentas mums nesuformulavo. <...> Turime atsakyti į klausimą ar galėjo kas nors pasinaudoti turima informacija iš Vyriausybės ar Seimo vadovybės, kitų institucijų.

Buvęs generolas tikina esąs teisus ir prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) stabdyti konkursą į įstaigos vadovo pareigas, pakeičiant jam nepalankų Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių – stabdyti konkursą ir neiškeldinti iš tarnybinio buto.

Turintiems laiko buvęs VRM ministras R. Palaitis savaitgaliui pasiūlė paskaityti savo mintis apie FNTT skandalą. Perskaičiau, todėl noriu kai ką patikslinti. Ko gero, dalinai taip viskas ir vyko, bet buvęs VRM ministras parašė tik tiek, kiek jam buvo naudinga parašyti, bet nutylėjo esminius dalykus, užprogramavusius tolimesnius neteisingus ir neteisėtus veiksmus. Be abejo, R. Palaitis dar šimtąjį kartą pakartojo, kad neva viską darė teisingai ir teisėtai.

Lietuvos politikai, drąsiai diskutuojantys apie žmogaus teisių klausimus Baltarusijoje, nutarė nesigilinti į aštuonmetės mergaitės dramą Seime nepanorėta kalbėti ne tik apie tai, kaip susiklosto situacija, kai aštuonmetį vaiką antstolė atvyksta konfiskuoti nelyginant skolininko taburetę ar automobilį. O juk šis epizodas – tik daug platesnio masto pūlinio viršūnėlė.

Europos Komisijos pasiūlytas paramos skyrimo principas netenkina Lietuvos. Taip Johannesui Hahnui, atsakingam už ES regioninę politiką, paaiškino D.Grybauskaitė per pokalbį dėl ES finansinės perspektyvos 2014–2020 metais. Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvoje viešėjusiam Europos Komisijos nariui J. Hahnui pareiškė, kad Lietuva nesileis būti diskriminuojama ir nesutiks su 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. litų) mažesne suma, kurią Briuselis žada mums skirti 2014–2020 metais.

Kaip reikėtų vertinti banko „Snoras“ administratorių – Neilo Cooperio ir Simono Freakley – veiklą, spaudos konferencijos „Ar ilgai Lietuva taikstysis su frikliais ir kuperiais?“ dalyviai vieningai nesutarė. Jų atžvilgiu diskusijos dalyviai laidė tiek kaltinimų strėles, tiek ir pagyras.

Banko Snoras bankroto administratorius Neilas Kuperis praneša, kad 480 banko darbuotojų terminuotos darbo sutartys, kurios buvo sudarytos 2012 sausio 16 d. ir galioja iki 2012 kovo 31d., nebus pratęstos. Šie darbuotojai ankstyvosiose bankroto stadijose dirbo padėdami bankroto administratoriui ir jo komandai susitvarkyti su svarbiomis užduotimis.

Šiandien Seimo komisija, tirianti banko „Snoras“ bankrotą, apklausia Lietuvos banko (LB) ekonomikos departamento direktorių Mindaugą Leiką ir Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribančio priežiūros departamento vadovę Aldoną Jočienę. Komisija į kiekvieną posėdį pasikviečia su „Snoro“ veikla ir bankrotu susijusius žmones, kurie pateikia informaciją ir padeda komisijai rasti atsakymus į keturiolika klausimų, kuriuos ji nagrinėja.

Seimo narys „tvarkietis“ Petras Gražulis kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką Algimantą Salamakiną dėl galimai neteisėto parlamentarės Agnės Bilotaitės elgesio.

Seimo Antikorupcijos komisija, nutarė kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl Seimo pirmininkės Irenos Degutienės ir jos artimųjų. Tokį kreipimąsi komisijai pateikė „tvarkietis“ Petras Gražulis. Jis pasiūlė prokurorų prašyti pradėti tyrimą dėl „galimo valstybės paslapties atskleidimo ir kitų aplinkybių išaiškinimo“, praneša Delfi.lt.

„Seimo pirmininkė Irena Degutienė turėtų aiškintis banko „Snoras“ bankroto aplinkybes tiriančiai komisijai“, – teigia Darbo partijos (DP) frakcijos Seime seniūnas Vytautas Gapšys. Viską neigia Seimo vadovė antradienį paskelbė raštiškus atsakymus į opozicijai atstovaujančių parlamentarų pateiktus klausimus. „Iš esmės, pateiktais teiginiais vėl keliami tie patys klausimai, į kuriuos jau ne kartą buvo atsakyta viešai ir ne iš vieno šaltinio.

Indėlių ir investicijų draudimo fondas, kuris bankrutuojančio banko „Snoro“ indėlininkams išmokėjo 4,004 mlrd. litų ir yra didžiausias banko kreditorius, ieško teisininkų, kurie jam atstovautų banko bankroto byloje. Fondo direktoriaus pavaduotojas Darius Čerka BNS sakė, jog kovo 12 dieną paskelbtam konkursui pasiūlymų laukiama iki kovo 30 dienos. Su laimėtoju ketinama pasirašyti trejų metų trukmės sutartį. Teisininkai turės suteikti iki 2,5 tūkst.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) atmeta Seimo Pirmininkės sūnaus, verslininko Gedimino Degučio partijos lyderiui Algirdui Butkevičiui mestus kaltinimus dėl šmeižto ir teigia esą ieškinys yra visiškai nepagrįstas.

Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio atskyrimas nuo įsikabintos kėdės buvo sudėtingas kaip Siamo dvynių operacija, bet išsprendė ne viską. Gal ir į naudą „Jei laikysimės požiūrio, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera, gal kokios nors naudos visuomenei ir valstybei galima įžiūrėti. Galima buvo pamatyti, kas kaip elgiasi ir kaip elgtis nedera. Jei valdžios ir visuomenės lygiu būtų kiek pramokta demokratinių žaidimo taisyklių, galėtume kalbėti apie naudą“, – „Balsas.

Kovo 22 dieną Londone buvo sunkiai sužeistas Rusijos bankininkas Germanas Gorbuncovas, kuris anksčiau buvo liudytoju garsioje baudžiamojoje byloje dėl pasikėsinimo į „Konvers-Group“ vadovą Aleksandrą Antonovą, praneša „The Moscow Post“ korespondentas.

2012 Kovo 18 vakare paleidau apklausą apie tai, kaip vertinami paskutiniai įvykiai, prasidėję nuo Snoro ir straipsnių spaudoje, įsisiūbavę, kai Raimundas Palaitis kažkodėl nusprendė atleisti FNTT vadovus ir virtę Vyriausybės krize po to, kai Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atsisakė atleisti vidaus reikalų ministrą, nors tokį sprendimą priėmė ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

FNTT vadovus be aiškaus pagrindo iš postų išvertęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis ir pats neteko pareigų. Penktadienio rytą prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė ministro atsistatydinimą ir pasirašė dekretą dėl R. Palaičio atleidimo nuo kovo 26-osios. Kol bus paskirtas naujas vidaus reikalų ministras, šias pareigas laikinai eiti pavesta sveikatos apsaugos ministrui Raimondui Šukiui.

Bankrutuojančio banko „Snoras“ administravimui jo administratorius Neilas Cooperis nuo kovo 8 iki balandžio 30 dienos galės išleisti 6,8 mln. litų. Tokią bankrutuojančio banko administravimo sąmatą patvirtino Vilniaus apygardos teismas. Kita nutartimi teismas patvirtino bankrutuojančio banko kreditorių sąrašą ir neginčijamą jų finansinių reikalavimų sumą, kurią sudaro 6,523 mlrd. litų.

Didelė rinkėjų grupė – daugiau kaip milijonas Lietuvos gyventojų, kaupiančių pensijas antrosios pakopos fonduose, turėtų nebesitaikyti su politikais, atimančiais iš jų būsimas pensijas, kad užkamšytų šiandienos skyles, įsitikinęs Finansų analitikų asociacijos prezidentas ir įmonės „Finasta Asset Management“ investavimo strategijų formavimo vadovas Mindaugas Vaičiulis. Jis taip pat iš vidaus regėjo banko „Snoras“, kuris valdė investicinį banką „Finasta“, nacionalizavimą ir bankrotą.

Rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės TNS LT duomenimis, praėjusiais metais žiniasklaidos priemonėse daugiausiai kartų cituojamu įmonės vadovu tapo buvęs „Snoro“ generalinis direktorius Raimondas Baranauskas. Tarp aktyviausiai į komunikaciją investuojančių verslo sektorių dažniausiai žiniasklaidoje ir toliau figūruoja bankų nuomonės lyderiai.

Seimo laikinoji komisija, tirianti komercinių bankų priežiūros naudingumą ir situaciją likviduojamoje akcinėje bendrovėje „Snoras“, trečiadienį apklausia bankrutuojančio banko „Snoras“ administratorių Neilą Cooperį. (Papildyta 18.20) Pasak jo, banko nekilnojamąjį turtą bus ruošiamasi pardavinėti po kreditorių susirinkimo. Praėjusią savaitę komisijai liudijo „Snoro“ laikinasis administratorius Simonas Freakley.

Šiandien Vilniaus apygardos teismui pateikta „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijai talkinusių ekspertų nuomonė apie banko bankroto administratoriaus Neilo Cooperio išlaidų sąmatą dar trijų mėnesių laikotarpiui. Specialistų vertinimu, 57 milijonai litų, kurių prašoma 90 dienų laikotarpiui, gerokai viršija sąnaudas, kurias patiria panašaus dydžio veikiantis bankas.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė įvaldė šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės taktiką: kalbėti žmonėms tai, ką jie nori girdėti. To visiškai užtenka populiarumui išlaikyti. Neseniai viena Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vedlių I. Degutienė tautai pabėrė porą perliukų. Pirmasis – po savo partijos ir prezidentės mūšio dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadų atleidimo ji pareiškė siūlanti pirmalaikius Seimo rinkimus. Pasak I. Degutienės, jie galėtų būti surengti liepą.

Seimo pirmininkės Irenos Degutienės kalbos apie pirmalaikius rinkimus ir graudenimai, apkartinti jos šeimos narių interesų pėdsakais banke „Snoras“, klibina tautos mamytės įvaizdį. Praėjusios Seimo kadencijos metu tautą pasvaičiojimais apie pirmalaikius parlamento rinkimus linksmindavo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) premjeras Gediminas Kirkilas. LSDP frakcija registruodavo paleidimo projektus, o paskui jos nariai išbildėdavo „dirbti su rinkėjais“, kad nereikėtų balsuoti.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ žurnalisto Tomo Čyvo straipsnis „Rūpintojėlės blefas“. Seimo pirmininkės Irenos Degutienės kalbos apie pirmalaikius rinkimus ir graudenimai, apkartinti jos šeimos narių interesų pėdsakais banke „Snoras“, klibina tautos mamytės įvaizdį.

Stebint politinius šokius su kardais dėl iš darbo labai abejotinais pagrindais išvarytų Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovų neapleidžia déjà vu įspūdis – tai jau matyta prieš kelis metus. Priesaikos apginti Jei buvę FNTT vadovai Vitalijus Gailius ir Vytautas Giržadas rimtai linkę tikėti Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) politinėmis priesaikomis ginti juos iki galo ir bet kokia kaina – vargas jiems.

Generalinė prokuratūra, atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo aplinkybių, iki šiol negavo prašymo leisti viešinti apklausų komisijoje stenogramas. „Negavau jokios žinios, kad yra prašoma mūsų nuomonės. Aš tikrai dar negavęs komisijos rašto, kokią mes poziciją užimame dėl stenogramos išviešinimo“, – žurnalistams po apsilankymo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje sakė generalinis prokuroras Darius Valys.

Seimo laikinoji komisija, tirianti komercinių bankų priežiūros gerumą ir situaciją likviduojamoje akcinėje bendrovėje „Snoras“, planuoja tęsti apklausas. Trečiadienį Seimo komisija kviečia „Snoro“ laikinąjį administratorių Simon Freakley. Kovo 21 d. komisijoje turėtų apsilankyti „Snoro“ bankroto administratorius Neil Cooper. Komisijos pirmininkas, Seimo narys Valentinas Mazuronis yra sakęs, kad ateityje planuojama apklausti ir Vyriausybės vadovus bei ministrus.

Bankrutuojančio „Snoro“ administratoriui Neilui Cooperiui prireikė daugiau lėšų bankui administruoti. Vakar jis kreipėsi į teismą ir paprašė skirti papildomą sumą. Kreditoriai ketina reikalauti ataskaitos, kam panaudoti anksčiau skirti pinigai, rašo „Lietuvos Rytas“. Kovo 7-ąją baigėsi terminas, kai banko administratoriui buvo leista panaudoti 60,9 mln. litų. Leidimo tokiai sumai išleisti jis prašė gruodžio pabaigoje. Vilniaus apygardos teismas tokį sutikimą davė gruodžio 27 dieną.

Bankrutuojančio „Snoro“ klientai, pasiėmę iš šio banko paskolas, susidūrė su dar viena problema: nors sąskaitose pinigų yra, jais bankas ne tik neleidžia padengti skolų, jų negrąžina, bet ir toliau skaičiuoja palūkanas, o kurį laiką skaičiavo ir delspinigius. Teisininkai sako, kad tokie banko veiksmai yra neteisėti ir ragina nukentėjusius kreiptis į teismą. Manoma, kad tokių banko klientų gali būti apie pusantro tūkstančio.

Jeigu į paprastą ir aiškų klausimą – „kiek valandų?“ – jums oriai atsakys, kad laikrodžių taisykla už kampo, o jūsų batai nemadingi – ką pamanysite apie tokį atsakinėtoją? Arba asilas, arba išsidirbinėja. Nors,... gal ir labai gudrus? Panašiai reiktų manyti ir apie tarsi rimtus valstybės vyrus, etatinius politologijos ir teisės viešuosius giedorius bei vargonininkus. Ir kas blogiausia – ne pirmą kartą.

Neįsigaliojusių „Snoro“ obligacijų pirkėjai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti, kad jie turi gauti draudimo išmoką už neįvykusiam sandoriui sukauptas lėšas, pranešė Investuotojų asociacija. Į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą ketvirtadienį kreipėsi 62 asmenys, 2011 metų lapkritį sudarę „Snoro“ obligacijų pasirašymo sutarčių už 3,2 mln. litų, tačiau dėl banko veiklos sustabdymo jų taip ir neįsigiję.

Lietuvos bankas teigia, kad dienraštyje „Lietuvos rytas“ išspausdinti teiginiai, kad Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas neva darė spaudimą buvusiam „Snoro“ prezidentui Raimondui Baranauskui, ragindamas jį atsisakyti „Lietuvos ryto“ akcijų, yra šmeižtas ir reikalaus dienraščio juos paneigti.

Ketvirtadienį laikinoji Seimo komisija, nagrinėjanti banko „Snoras“ bankroto aplinkybes surengė uždarą posėdį, kuriame apklausiami liudytojai, tarp kurių ir Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinio direktoriaus pavaduotojas Romualdas Vaišnoras. Komisiją ypač domina, koks buvo VSD vaidmuo „Snoro“ istorijoje. Tačiau po apklausos VSD atstovas nebuvo itin kalbus ir burbtelėjo, kad komisijai pasakė viską, ką žinojo ir atsakė į visus komisijos numatytus klausimus.

Seimo narys Petras Gražulis ketvirtadienį kreipėsi į generalinį prokurorą Darių Valį, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo valstybės paslapties atskleidimo ir siūlydamas paraginti Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę pasitikrinti melo detektoriumi.