snoras

Akivaizdu, kad su „Snoru“ susiję klausimai yra jautrūs, bet yra didelė abejonė, ar laikinoji Seimo komisija gali ką nors čia naudingo nuveikti, mano politikos apžvalgininkas Tomas Viluckas. „Viena vertus, šių komisijų išvados yra grynai politinės, jos negali pareikalauti teisinės atsakomybės, tad komisijų sudarymas ir tyrimas yra naudingas, tik kai kalbama apie politinius sprendimus. Kita vertus, šių komisijų išvados nepalieka kažin kokių pasekmių valstybės gyvenime.

Seimui atsisakius tirti „Snoro“ reikalus, Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius tarp išeičių mato sušaukti dar vieną neeilinę Seimo sesiją. Ketvirtadienį Seimo plenarinių posėdžių salę palikusi opozicija į ją neketina sugrįžti. „Manau, kad valdantieji turėtų susirinkti ir suprasti, kad padarė klaidą, šiandien sukviesti neeilinę seniūnų sueigą ir priimti sprendimą, kad šitas klausimas būtų įtrauktas, kaip ir buvo numatyta, šiandien pagal darbotvarkę.

„Neeilinės sesijos kartu neužbaigsime, himno negiedosime“, – Eltai sakė opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis. Taip opozicija protestavo Seimui išbraukus iš darbotvarkės jos siūlymą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl banko „Snoras“. Už tai, kad klausimas būtų išbrauktas iš darbotvarkės, balsavo 63 parlamentarai, prieš buvo 58, 3  Seimo nariai susilaikė. (papildyta 13:30 val.

Seimas, pernai gruodį atmetęs opozicijos siūlymą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl banko „Snoras“, ketvirtadienį dar kartą ketina spręsti, ar tokiai iniciatyvai pritarti. Praėjusį antradienį vieno balso persvara parlamentarai pritarė šiai iniciatyvai po pateikimo.

Bankrutavus „Snorui“ paaiškėjo, kad milijoninius indėlius banke laikė ne tik verslininkai, bet ir šalies ligoninės, poliklinikos, greitosios pagalbos stotys. Ligoninių turtus tirs auditas. Tačiau teisės aktų, kiek ligoninės sąskaitose gali turėti neišleistų pinigų, nėra. Tad politikai neatmeta, kad dėl tokio taupymo gali nukentėti gydytojų algos ar net pacientai, todėl ligoninėms rengiama tvarka, kiek ir kam ateityje šios galės taupyti.

Seimo valdantieji konservatoriai ir jų kompanionai parlamentinės komisijos sukūrimą „Snoro“ banko žlugimui tirti laiko žala valstybei. Kodėl politikai atkakliai nenori sužinoti tiesos apie „Snoro“ banko žlugimą? Valstybė indėlininkams jau išmokėjo 4 mlrd.

Prasidėjus 2012-iesiems, vis dar velkasi pernykštės problemos ir laukiama naujų iššūkių, tačiau vis tiek prognozuojama, kad metai verslui neturėtų būti blogi. 2011 metų pabaiga tiek Lietuvoje, tiek Europoje nebuvo rami: „Snoro“ banko griūtis, Europoje tvyranti nežinia dėl skolų krizės ir kalbų, ar euro zona apskritai išliks. SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė sako, jog pati pavojingiausia banga, grasinanti Lietuvos ekonomikai, yra išorinės rizikos.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentas Artūras Poviliūnas patikino, kad dėl „Snoro“ banko bankroto įšaldytų maždaug 6 mln. litų, skirtų pasirengti Londono olimpiadai, nerimauti neverta. „Aišku, liūdna dėl to, nes tas lėšas kaupėme Londono olimpinėms žaidynėms pasirengti, tačiau gerai, kad didesnę dalį jų jau išmokėjome. Be to, atgavome ir apdraustą sumą (345 tūkst. litų, – red. past.

Bankas „Snoras“ praneša, kad  93 proc. banko „Snoras“ klientų, kurie naudojosi banko teikiama saugomų seifų paslauga ir nuo 2011 m. lapkričio 30 d. buvo informuoti apie galimybę atsiimti saugomą turtą, iki 2012 m. sausio 17 d. atsiėmė visą juose laikytą nuosavybę. Per šį laikotarpį iš 391 banko „Snoras“ padaliniuose išnuomotų seifų, 363 buvo atidaryti klientams, visi atsiėmė seifuose saugotą nuosavybę. Likusiuose 28 seifuose esančios vertybės saugios.

Vienų Šiaulių miesto savivaldybės įmonių milijonus surijo banko „Snoras“ griūtis, kitų – kuro, elektros kainos. Šilumos tiekėjai uždirbo pelno, bet pinigų neturi. Optimistai – knygų pardavėjai, nors ir neuždirba milijonų. Šiluma kaulus tebelaužo Už 2011 metus AB „Šiaulių energija“ skaičiuoja pelną. Kol kas tikslių skaičių įvardinti negalėjo net generalinis direktorius Česlovas Kasputis. Jis skaičiavo, kad Šiauliuose gruodį gyventojai sunaudojo 30 procentų mažiau šilumos energijos.

Parlamentarai neeilinėje sesijoje antradienį  po pateikimo pritarė opozicijos siūlymui sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją dėl Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos likviduojamame banke „Snoras“ išaiškinimo.

Seimo neeilinėje sesijoje antradienį Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas informavo parlamentarus apie banko bankroto proceso eigą. ,,Kad tas pasekmes likviduotume su mažiausiais nuostoliais, būtinos bendros pastangos“, – sakė jis pabrėžęs, kad vienintelis jo atvirumo stabdys – ikiteisminis tyrimas.

Banko „Snoras“ bankroto administratorius, siekdamas efektyviai organizuoti likusio turto paiešką ir pritraukti investuotojų, sukūrė naują banko valdymo strategiją, pagal kurią pertvarkomas banko valdymas, reorganizuojama administracija ir jos funkcijos. Iš anksčiau dirbusių 1351 darbuotojų pagal terminuotas darbo sutartis banke įdarbinti 904 specialistai. „Patvirtinta strategija bei naujai suformuotas personalas padės kryptingai siekti maksimalios naudos kreditoriams.

„Snoro“ kreditoriai savo reikalavimus galės rašyti ilgiau. Bankroto administratorius nusileido spaudimui. Bet buvę banko klientai toliau sieks, kad „Snoro“ komanda pati užpildytų kreditorių anketas. „Snoro“ bankroto administratorius Neilas Cooperis vakar kreipėsi į teismą, kad jis leistų pratęsti terminą kreditorių reikalavimams pateikti dar vienam mėnesiui. Klientai iš administratoriaus dabar reikalauja pateikti duomenis apie palūkanas.

Penktadienį „Snoro“ bankroto administratorius ir vadovų komanda susitiko su „Snoras“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos nariais ir jų patarėjais. „Tai buvo dalykiškas susitikimas ir liekame atviri dialogui aktualiais klausimais. Mes aptarėme galimybes, kurios sudėtingame ir pilname iššūkių administravimo procese galėtų užtikrinti kuo didesnę grąžą kreditoriams“, - po susitikimo sakė Neilas .Cooperis.

Penktadienį Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pasirašė potvarkį, kuriuo neeilinę sesiją šaukia šių metų sausio 17-19 dienomis. Tokį sprendimą I. Degutienė priėmė gavusi 47 Seimo narių, atstovaujančių ir valdančiajai daugumai, ir opozicijai, pasirašytą siūlymą ir kartu parengtą neeilinės sesijos darbų programą.

Banko „Snoras“ bankroto administratorius kartu su banko darbuotojais ir patarėjais užsienio šalyse, siekdami identifikuoti, apsaugoti ir sugrąžinti banko turtą, surado banko turto Lietuvoje ir užsienyje už daugiau nei 2 mlrd. Lt. Iš jų – 74 nuosavybės objektai Lietuvoje, Estijoje, Rusijoje ir Prancūzijoje (jų bendra vertė – daugiau nei 334 mln. litų) yra valdomi bankroto administratoriaus. Londone administratoriaus žinion paimtos trys transporto priemonės, kurių bendra vertė yra 1 mln.

Neeilinę Seimo sesiją planuojama sušaukti šių metų sausio 17–19 dienomis. Tai apsispręsta Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės surengtame susitikime su Seimo frakcijų seniūnais. Seimo Pirmininkė pasidžiaugė, kad buvo rastas sutarimas. „Darome bendrą programą – ir vienų, ir kitų iniciatorių. Bet yra procedūriniai dalykai, todėl dabar iš naujo renkami 47 Seimo narių parašai.

„Snoro“ bankroto administratorius jau pradėjo buvusio banko „Snoras“ mažmeninės bankininkystės platformos, „Snoro lizingo“ bei investicijų ir turto valdymo bendrovės „Finasta“ galimo pardavimo procesą. Bankroto administratoriaus komanda susisiekė su daugiau nei 80 investuotojų, pradedant vietiniais, regioniniais, baigiant pasaulinio lygio bankais bei privataus kapitalo investuotojais, ir tęsia diskusijas su potencialiais pirkėjais.

Šiuo metu iš Indėlių draudimo fondo „Snoro“ indėlininkams jau išmokėta maždaug 3,2 mlrd. litų. Tai sudaro daugiau nei 95 proc. iš 450 tūkst. indėlininkų, kurie pateikė paraiškas gauti kompensaciją, teigiama pranešime.

Dar prieš šventes buvo priimtos įstatymo pataisos, kuriomis banke „Snoras“ ir indėlius, ir paskolas turintiems gyventojams paskolos bus nuskaitytos už indėlius. Tačiau savaime indėliai iš paskolų išskaičiuoti nebus – gyventojams iki sausio 20 dienos reikia spėti pateikti paraiškas.

Seimo narys „tvarkietis“ Petras Gražulis kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisiją, prašydamas pradėti tyrimą, siekiant išsiaiškinti itin visuomenei aktualius bankrutuojančio banko „Snoras“ klausimus. Pasak P. Gražulio, šio banko bankroto procedūros kelia didelį susirūpinimą, todėl toks tyrimas neišvengiamas ir būtinas.

Banko „Snoras“ griūtis skaudžiai kirto Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stočiai – prarasti pinigai, kaupti regioninei dispečerinei įrengti. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) stočių centralizavimo metu beveik visas šalies savivaldybių dispečerines tarnybas planuojama sujungti į dešimt įstaigų. Jos veiks apskričių centruose.

Antradienį darbą pradeda dar penki banko „Snoras“ padaliniai, kuriuose banko kreditoriai ir klientai galės pateikti savo kreditorinius reikalavimus. Iš viso Lietuvoje duris atvėrė jau 15 banko „Snoras“ padalinių. Banko „Snoras“ bankroto administratoriaus sprendimu, interesantus priims papildomai atidaromi banko „Snoras“ padaliniai Druskininkuose, Telšiuose, Visagine, Švenčionyse ir Vilniuje, Fabijoniškių mikrorajone.

Prieš paskiriant „Zolfo Cooper“ LLP vyresnįjį partnerį Simoną Freakley laikinuoju banko „Snoras“ administratoriumi, buvo sutarta, kad jis bus samdomas už 140000 EUR per mėnesį.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalisto Tomo Čyvo straipsnis „Kas mus išgelbės?“.  Iki Seimo rinkimų lieka mažiau nei metai. Apžvalgininkai spėlioja ar atsiras nauja jėga, kuri vėl pasiskelbs kaip alternatyva „sistemai“ ir pažadės išgelbėti tautą.

Šiandien jau aišku, kad „Snoro“ laikinojo administratoriaus ir jo komandos paslaugos kainavo 4,834 mln. eurų (16,69 mln. litų). Būtent tiek, remiantis kvitų kopijomis, per tris kartus buvo pervesta iš „Snoro“ į bendrovės „Zolfo Cooper“ sąskaitą, kurios partneris yra laikinasis „Snoro“ administratorius Simonas Freakley. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas negalėjo tiksliai pasakyti, kiek darbuotojų sudarė S. Freakley komandą, nes jos sudėtis keitėsi.

Seimo narys „tvarkietis“ Petras Gražulis kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti ūkio ministro įsakymą, pagal kurį buvo suteikta galimybė bankroto administravimo paslaugas teikti „Zolfo Cooper“ vyresniajam partneriui Neilui Cooperiui.

Visuomenėje pasirodžius informacijai, kad pirmosiomis dienomis po SNORO banko likvidavimo iš minėto banko į su jo administratoriumi susijusią bendrovės sąskaitą pervesti 5 milijonai eurų, partija Tvarka ir teisingumas Seimo narius ragina skubiai rinktis į neeilinę sesiją ir jau penktadienį pradėjo rinkti parašus dėl parlamentinės komisijos įkūrimo.

Banko „Snoras“  bankroto administratoriaus sprendimu, banko kreditorių ir klientų kreditoriniai reikalavimai nuo penktadienio, 9 val., priimami dešimtyje banko„ Snoras“ padalinių (*) didžiuosiuose šalies miestuose. Šiuose padaliniuose banko klientai ir kreditoriai gali perduoti bankui užpildytas „AB banko„ Snoras“ – kreditorių reikalavimų pateikimo formas“. Klientai taip pat bus konsultuojami įmokų pagal paskolų sutartis mokėjimo ir kitais su paskolomis susijusiais klausimais.

Alytaus ir Marijampolės apskrityse veikiančioms įmonėms „Swedbank“ jau išmokėjo 97 proc. draudimo išmokų už valstybės draustus indėlius banke „Snoras“. Šio banko filialuose Marijampolėje ir Alytuje indėlius laikiusioms įmonėms iš viso nuo gruodžio 14 d. buvo sugrąžinta 24,3 mln. Lt indėlių. „Draudimo išmokos už banke „Snoras“ laikytus indėlius mokamos operatyviai  ir beveik visos sumos indėlininkams jau yra grąžintos.

Gruodžio mėnesį Balsas.lt skaitytojai balsavo už pačius įsimintiniausius 2011 m. Lietuvos ir pasaulio įvykius. Naujienų portale buvo paskelbtos tokios nominacijos: auksinės politikų frazės, brangiausios valdininkų kelionės, Lietuvos metų įvykis, metų niektauza, metų nesėkmė, metų verslo netektis, metų Lietuvos verslo projektas, metų pasaulio įvykis, metų pasaulio netektis, metų pasaulio politikas. Skelbiame šių nominacijų nugalėtojus.

Investuotojų asociacijos nariai „Snoro“ bankroto administratoriui pateikė reikalavimą grąžinti bankui nepriklausančias neužregistruotos akcijų emisijos lėšas. „Per beveik mėnesį darbo „Snoro“ bankroto administratorius turėjo laiko išsiaiškinti, kad neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos lėšos nepriklauso ir nepriklausė „Snorui“, kuris neturėjo teisės jų naudoti iki įstatų pakeitimų užregistravimo.

2011 m. investuotojams netrūko įdomių, džiaugsmingų ir skausmingų įvykių Lietuvos vertybinių popierių rinkoje. Pirmąją metų pusę rinkoje vyravo teigiamos naujienos, kurias vainikavo pranešimas apie „Sanito“ akcininkų  pasikeitimą. Deja, metų pabaiga susiklostė daug prasčiau – banko „Snoras“ nacionalizavimas sudavė dar vieną skaudų smūgį Lietuvos kapitalo rinkai.

Bankrutuojančio ,,Snoro“ kreditorius išgąsdino paskirtojo bankroto administratoriaus reikalavimas patiems apskaičiuoti palūkanas, kurias liko skolingas bankas. Jie baiminasi, kad jeigu apskaičiuos netiksliai, savo pinigų gali visai neatgauti, rašo dienraštis ,,Lietuvos rytas“. Ketvirtadienį „Snoro“ bankroto administratorius paragino kreditorius, kad jie pateiktų savo reikalavimus. Į kreditorių eilę stojo ne tik įmonės, bet ir gyventojai, laikę banke didesnę negu apdraustą 345 tūkst.

Nekilnojamojo turto specialistai pastebi, kad po „Snoro“ įvykių, gyventojai, suskubę atsiimti savo apdraustus indėlius iš bankų, jau dairosi į nekilnojamąjį turtą (NT), taip galbūt siekdami saugesnio savo pinigų investavimo. Tuo metu kalbintas ekonomistas perspėja, kad kelių, kuriuos gali pasirinkti buvę „Snoro“ indėlininkai, yra net keletas ir tai nebūtinai bus vien investicija į NT. Atsiėmę indėlį, dairosi į NT „Pagyvėjimą jaučiame jau nuo lapkričio mėnesio pabaigos.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis sako, kad kol kas nėra didesnių postūmių dėl nemažą dalį bankrutuojančiame banke SNORAS laikytų pareigūnų lėšų, tačiau užtikrina, kad policininkams atlyginimų mokėjimai nesutriks. Bankrutuojančiame banke SNORAS yra įšaldyti policininkams skirti biudžeto asignavimai ir Europos Sąjungos lėšos – apie 17,3 mln. litų.

Labiausiai mažmeninės prekybos augimą skatinęs ne pirmojo būtinumo prekių - garso ir vaizdo įrangos, informacijos ir ryšių technologijų - vartojimas rodo, jog pastebimo ekonomikos sulėtėjimo, o juo labiau ekonomikos recesijos ženklų Lietuvoje dar nėra, mano „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Mažmeninė prekyba šių metų lapkritį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, augo 21,8 proc.

Banko „Snoras“ bankroto administratorius Neilas Cooperis, suderinęs su Lietuvos banku, atnaujina įmokų už paskolas priėmimą. Nuo šiandien banko klientai gali pradėti mokėti įmokas, kurios pagal paskolų mokėjimo grafikus turėjo būti pervestos nuo šių metų lapkričio 16 iki 2011 m. gruodžio 28 d. Banko „Snoras“ bankroto administratorius, atsižvelgdamas į tai, kad klientai neturėjo galimybės mokėti įmokų ir kitų mokėtinų sumų už suteiktas paskolas sutartyse numatytu laiku, priėmė sprendimą netaiky...

„Balsas.lt savaitė“ prisiminė didžiausią atgarsį šiemet sukėlusius kriminalinius įvykius. Žmonių prakeiksmai Banko „Snoras“ griūtis skaudžiai kirto jo klientams ir šalies ekonomikai. Pasklidus žiniai apie šio banko žlugimą, prie vadinamųjų snoriukų kioskelių santaupų atsiimti panorusių indėlininkų minios priminė katastrofiškus laukinės bankininkystės laikus – 1994–1996 metus.

2011-tieji galėjo būti visai neblogi metai. Atrodė, kad didžiausi ekonominiai sunkumai jau įveikti. Įmonės masiškai nebeatleidinėja darbuotojų, priešingai – netgi ryžtasi plėsti veiklą. Neblogai sekasi eksportuoti, ir vis daugiau įmonių praradimus dėl susitraukusios Lietuvos ekonomikos kompensuoja žengdamos į užsienio rinkas. Lietuvos žmonės net ir sumažėjus jų pajamoms, sugebėjo daugiau sutaupyti. Emigracija didelė, bet Lietuvoje likusių namiškių kišenes papildo artimųjų pervedimai.

Balsas.lt prisiminė didžiausią atgarsį sukėlusius įvykius. „Snorui“ – žmonių prakeiksmai Banko „Snoras“ griūtis skaudžiai kirto jo klientams ir šalies ekonomikai. Pasklidus žiniai apie šio banko žlugimą, prie vadinamųjų snoriukų kioskelių santaupų atsiimti panorusių indėlininkų minios priminė katastrofiškus laukinės bankininkystės laikus – 1994–1996 metus.

Pylimo gatvėje apiplėštas lombardas, policijai pavyko sulaikyti anksčiau teistą 19-metį plėšiką. Sostinės policija Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai ketvirtadienio vakarą sulaikė jau teistą 19-metį, įtariamą apiplėšus lombardą Pylimo gatvėje. „Jam pateikti įtarimai, ieškoma bendrininkų, – portalui Balsas.lt sakė valdybos vyresnysis komisaras Sigitas Šemis. Pasak jo, sulaikytas yra vilnietis, gerai žinomas policijai.

„Snoro“ griūties atgarsiai jau pasivijo ir neturėjusiuosius sąskaitų šiame banke. Dariaus ir Girėno g. 21-ojo namo gyventojai, net ir sumokėję solidžias sumas už daugiabučio renovaciją, ne savo valia tapo skolininkais, mat nuplaukus „Snore“ laikytiems pinigams bendrija negali atsiskaityti su statybininkais. Maždaug 100 tūkst. litų neatgaunanti bendrovė svarsto atlygio reikalauti per teismą.

Lietuvos bankas ir AB bankas SNORAS pasirašė sutartį, pagal kurią šio banko klientai vėl turės galimybę jiems patogiu būdu vykdyti savo įsipareigojimus SNORUI. Už terminą, kai AB banko SNORAS klientai dėl teisinių ir techninių kliūčių negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų, delspinigiai nebus skaičiuojami. Pagal susitarimą, AB bankui SNORAS, kuriam pradėta bankroto procedūra, sudaryta galimybė naudotis Lietuvos banko mokėjimo sistemų infrastruktūra.

Vilniaus apygardos teismas atmetė banko vadovų advokatų skundus dėl jų suėmimo ir paliko galioti sostinės Antrojo teismo sprendimą abu suimti. Išnagrinėjęs banko vadovų Raimundo Baranausko ir Vladimiro Antonovo gynėjų Irmanto Dobilo ir Gyčio Kaminsko skundus, Vilniaus apygardos teismas atmetė jų prašymus panaikinti Vilniaus antrosios apylinkės teismo sprendimą skirti jų suėmimus.

Seimas atmetė opozicijos siūlymą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir banko SNORAS klientų interesų apsaugos užtikrinimo. Tokiu Seimo sprendimu buvo nepatenkinta opozicija, nes dėl viso nutarimo projekto nebuvo balsuota. Projektas atmestas du kartus nepritarus pirmajam nutarimo projekto straipsniui.

Uždarame posėdyje dalyvauja buvusio banko vadovo Vladimiro Antonovo advokatas Gytis Kaminskas, o Raimundą Baranauską gina trys advokatai. Vilniaus apygardos prokuroras Giedrius Tarasevičius prieš posėdį teigė, kad kai kuriose šalyse dėl kai kurių veikų gali būti neišduoti: „Pagrindinis argumentas – Europos arešto orderis, dėl kurio reikia sugrąžinti įtariamuosius į Lietuvą“. Advokatas G. Kaminskas, atstovaujantis V. Antonovui nepanoro atskleisti savo „kozirių“, nebylūs buvo ir R. Baranausko ...

Antradienį Vilniaus apygardos teismas nagrinės „Snoro“ banko vadovų skundus dėl Vilniaus teismo nutarimo skirti suėmimą. Vilniaus antrosios apylinkės teismas praėjusią savaitę patenkino Generalinės prokuratūros prokurorų prašymą skirti V. Antonovui ir R. Baranauskui kardomąją priemonę – suėmimą. R. Baranausko advokatas Rolandas Tilindis šią teismo nutartį apskundė Vilniaus apygardos teismui. Į teismą turėtų atvykti ir V. Antonovo advokatas.