šnipinėjimas

Vilniaus apygardos teismas penktadienį pradėjo nagrinėti šnipinėjimu kaltinamo aukšto Rusijos žvalgybos tarnybos pareigūno Nikolajaus Filipčenkos baudžiamąją bylą. Prokuroro prašymu ji vyksta uždarame posėdyje. Paaiškėjo, kad Nikolajus Filipčenka penktadienį atsisakė duoti parodymus jo bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui. BNS žiniomis, Rusijos pilietis kaltės dėl jam pateiktų kaltinimų nepripažįsta. Uždarame posėdyje prokuroras paskelbė kaltinamąjį aktą.

Nacionalinio saugumo ekspertai sako, kad informacija aktyviai medžiojama tiek kibernetiniuose tyruose, tiek stengiantis užverbuoti svarbių institucijų darbuotojus. Tokio šnipų aktyvumo esą dar nėra tekę matyti. Rusus domina visa slapta informacija – labiausiai karinė, mat Baltijos pajūryje daugėja NATO karių, o tiek karinių pratybų nebuvo nuo šaltojo karo laikų.

Lietuvos valstybės įmonėse pareigūnai randa užsienio valstybėms priklausančios šnipinėjimo programinės įrangos, sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius Rimtautas Černiauskas. „Iš tiesų tokios įrangos, nors ir nedaug, bet randame. Turiu galvoje veikiančią užsienio valstybėms priklausančią, tarkime, šnipinėjimui skirtą programinę įrangą“, - trečiadienį paskelbtame interviu dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė R.Černiauskas.

Šnipinėjimo byloje kaltinamas 66 metų Rusijos pilietis Sergejus Moisejenka anksčiau turėjo ir Lietuvos pilietybę. Ji panaikinta, kai paaiškėjo, kad vyras nuslėpė taip pat esąs Rusijos pilietis. Liepos viduryje Šiaulių apygardos teismas pradėjo nagrinėti šnipinėjimu kaltinamo buvusio Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazės karininko, kapitono Sergejaus Pusino, Rusijos piliečio S.Moisejenkos ir dar vieno Lietuvos piliečio – Aino Kazlausko baudžiamąją bylą.

Už šnipinėjimą Baltarusijai nuteistas buvęs kariuomenės paramedikas Andrejus Ošurkovas turės sumokėti daugiau nei 179 eurus už negrąžintos uniformos ir ekipuotės daiktų likutinę vertę. Tokį sprendimą priėmė Vilniaus miesto apylinkės teismas. 2014 metų balandį karys buvo atleistas iš tarnybos Lietuvos kariuomenėje, su juo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis dėl kario neteisėtos veikos. Tuo metu kariui buvo pareikšti įtarimai dėl šnipinėjimo.

  Dėl šnipinėjimo Rusijoje nuteistas Lietuvos pilietis Aristidas Tamošaitis prašo jam paskirtą 12 metų laisvės atėmimo bausmę atlikti Lietuvoje.   Ekspertai teigia, kad šis žingsnis gali liudyti apie bręstantį keitimąsi šnipais. Nuteistojo prašymą gavusi Teisingumo ministerija kreipėsi į Maskvą, kad jis „būtų perduotas Lietuvai tolimesniam bausmės atlikimui“, BNS penktadienį pranešė ministerijos atstovas Audris Kutrevičius.

Lenkijos karinis teismas skyrė šešerių metų laisvės atėmimo bausmę aukšto rango kariškiui, nuteistam už šnipinėjimą Rusijai. Buvusiam pulkininkui Zbigniewui J., kurio bylą karinis tribunolas svarstė už uždarų durų, grėsė iki 15 metų įkalinimas. Galiausiai jam buvo paskirta gana švelni bausmė, nes kariškis bendradarbiavo su pareigūnais, vienas teismo atstovas sakė Lenkijos naujienų agentūrai PAP.

Lenkijos prokurorai pateikė kaltinimus vienam teisininkui dėl įtariamo šnipinėjimo Rusijos naudai, trečiadienį pranešė vietos žiniasklaida, o jeigu to asmens kaltė būtų įrodyta, jis gali būti nuteistas kalėti 10 metų. Lenkijos ir Rusijos pilietybę turintis Stanislawas Sz., dirbantis vienoje Varšuvos advokatų kontoroje, kaltinamas „dalyvavęs veikloje“, susijusioje su Rusijos karinės žvalgybos agentūra GRU, radijui ZET sakė šalies prokuratūros atstovas Wlodzimierzas Burkackis.

 Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį baigė nagrinėti už šnipinėjimą Baltarusijai nuteisto buvusio valstybės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojo Romualdo Lipskio ir Generalinės prokuratūros skundus. Sprendimas bus skelbiamas gegužės 24 dieną. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kuriuo R.Lipskiui skirti treji metai ir trys mėnesiai nelaisvės, apskundė ir Generalinė prokuratūra, ir pats nuteistasis.

Generalinė prokuratūra neskundė nuosprendžio trejų metų laisvės atėmimo bausme už šnipinėjimą Baltarusijai nuteistam buvusiam kariuomenės paramedikui Andrejui Ošurkovui. „Bausmės dydis yra neesminis dalykas. Teismo motyvai argumentuoti, nuosprendis tenkina. Bausmės tikslai gali būti pasiekti ir minimalia bausme “, – BNS sakė valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikęs Generalinės prokuratūros prokuroras Redas Savickas. Anksčiau jis prašė kaltinamajam skirti šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.

 Rusijos šnipinėjimu kaltinamas Lietuvos pilietis Aristidas Tamošaitis lieka suimtas – Maskvos Lefortovo teismas iki kovo 20-osios pratęsė jo suėmimą. „A.Tamošaičio suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, o iš viso – iki dešimties mėnesių, tai yra iki 2016 metų kovo 20 dienos“, – Rusijos naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė teismo atstovė Julija Skotnikova. Teismas sprendimą pratęsti suėmimą priėmė penktadienį.

 Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį planuoja pradėti nagrinėti už šnipinėjimą nuteisto buvusio valstybės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojo Romualdo Lipskio bylą. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kuriuo R.Lipskiui skirti treji metai ir trys mėnesiai nelaisvės, apskundė ir Generalinė prokuratūra, ir pats nuteistasis. Generalinė prokuratūra prašo R.Lipskiui skirti griežtesnę bausmę – aštuonerius metus laisvės atėmimo ir pripažinti kaltu dėl visų inkriminuotų veikų.

Rusijos federalinės saugumo tarnyba (FSB) pranešė nustačiusi du Karaliaučiaus srities gyventojus, kurie esą ketino bendradarbiauti su Lietuvos ir Latvijos specialiosiomis tarnybomis, teikdami įslaptintą informaciją apie Baltijos karinio laivyno veiklą. Vienas iš įtariamųjų turi karinį išsilavinimą ir ilgai dirbo pagal sutartį Sovietų Sąjungos kariuomenėje, o 10-o dešimtmečio pradžioje buvo pašalintas iš Rusijos ginkluotųjų pajėgų.

Generalinė prokuratūra trečiadienį apskundė oro eismo paslaugas teikiančios valstybės įmonės „Oro navigacija“ buvusiam darbuotojui Romualdui Lipskiui paskelbtą nuosprendį šnipinėjimo byloje ir prašo jam skirti griežtesnę laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus apygardos teismas R.Lipskiui yra skyręs trejus metus tris mėnesius laisvės atėmimo.

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį kaltu dėl šnipinėjimo Baltarusijai pripažino oro eismo paslaugas teikiančios valstybės įmonės „Oro navigacija“ buvusį darbuotoją Romualdą Lipskį ir skyrė jam trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismas paskelbė, kad R.Lipskis vykdė Baltarusijos žvalgybos užduotis. Bausmę jis turės atlikti pataisos namuose. Šis nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Vokietijos slaptosios tarnybos, jau sulaukusios kritikos dėl įtariamo šnipinėjimo pagal Vašingtono užsakymą, ir savo iniciatyva šnipinėjo savo partneres, tarp jų ir Prancūziją, ketvirtadienį paskelbė Vokietijos žiniasklaida. Vokietijos žvalgybos agentūra BND yra kaltinama klausydavusi pareigūnų pokalbių Prancūzijos užsienio reikalų ministerijoje, prezidentūroje ir Europos Komisijoje, JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) prašymu.

Generalinė prokuratūra siūlo oro eismo paslaugas teikiančios valstybės įmonės „Oro navigacija“ darbuotoją Romualdą Lipskį pripažinti kaltu dėl šnipinėjimo ir skirti aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę Vilniaus apygardos teismo posėdyje ketvirtadienį pasiūlė prokuroras Redas Savickas. „R.Lipskis veikė vykdymas Baltarusijos žvalgybos organizacijos užduotis, veikė kaip žvalgas“, - teisme pareiškė prokuroras.

Estijos Saugumo policijos (KaPo) pareigūnas Estonas Kohveras, šeštadienį iškeistas į rusų šnipą, padėkojo visiems palaikiusiems jį ir jo šeimą, kol jis kalėjo Rusijoje. „Pirmiausia noriu pasakyti, kad džiaugiuosi sugrįžęs į Estiją. Noriu padėkoti visiems, kurie rūpinosi manimi, kurie padėjo mano šeimai, kai manęs čia nebuvo“, – kalbėjo jis per spaudos konferenciją Tartu. „Noriu padėkoti žmonėms, kurie padėjo man grįžti į Estiją ir kurie padėjo man iškęsti kalėjimą“, – pridūrė E.Kohveras.

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį dar dviem mėnesiams pratęsė suėmimą šnipinėjimu kaltinamam buvusiam valstybės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojui Romualdui Lipskiui. Teisėja Jurgita Mačionytė paskelbė, kad nenustatytos aplinkybės, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis šiuo metu būtų galima užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese. Suėmimo termino pratęsimas skaičiuojamas nuo rugsėjo 24 dienos, ketvirtadienio. Tuo metu prokuratūra suėmimo terminą prašė pratęsti trims mėnesiams.

 Specialiųjų tyrimų tarnyba, policija, Valstybės saugumo departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir karinė žvalgyba domėjosi galimybėmis per tarpininkus Lietuvoje įsigyti slaptą italų pagamintą sekimo įrangą, tačiau sandoriai neįvyko, nes įranga pasirodė per brangi. Apie tai antradienį pranešė naujienų portalas 15min.lt, remdamasis tinklalapiu „WikiLeaks“. Skelbiama, kad dešimtį žmonių Lietuvos institucijoms italai siūlė metus šnipinėti už 345 tūkst. eurų.

 Lietuvos ir Rusijos pilietis Jevgenijus Mataitis rinko duomenis Lietuvos karinei žvalgybai, dėl to Rusijoje jis įtariamas tėvynės išdavimu, pranešė šios šalies Federalinė saugumo tarnyba (FSB). „Birželio 24 dieną Rusijoje, Kaliningrado srities Sovetsko mieste, įtarus nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 275 straipsnyje (tėvynės išdavimas), padarymu, sulaikytas nuolat Lietuvoje gyvenantis Rusijos ir Lietuvos pilietis Jevgenijus Mataitis, gimęs 1977 metais“, - Rusijos naujienų...

 Rygos Vidžemės priemiesčio teismas penktadienį skyrė areštą Aleksandrui Kurkinui, vienam iš dviejų trečiadienį įvykusio incidento Adažių karinėje bazėje dalyvių, pranešė jo advokatas Ralfas Beitinis. Anksčiau penktadienį areštas buvo skirtas ir jo bendrui, Rusijos piliečiui Andrejui Popko. Jie abu laikomi įtariamaisiais ir kaltinami šnipinėjimu bei mėginimu surengti teroro veiksmus grupėje iš anksto susitarus. Trečiadienį, birželio 10 dieną, 11 val. 40 min.

Vilniaus apygardos teismas penktadienį apklausė dvi liudytojas šnipinėjimu Baltarusijai kaltinamo buvusio kariuomenės paramediko Andrejaus Ošurkovo byloje. Liudytojomis teisme apklaustos dvi moterys, viena jų - naktiniame klube šokėja dirbusi Ksenija Lukaševič. Pastaroji liudijo ir kito kaltinamojo šnipinėjimu Baltarusijai, valstybės įmonės „Oro navigacija“ buvusio darbuotojo Romualdo Lipskio byloje. Daugiau liudytojų teismas nusprendė nebeapklausti.

Lietuvos konsulas Rusijoje penktadienį turėtų susitikti su šioje šalyje sulaikytu šnipinėjimu įtariamu Lietuvos piliečiu, patvirtino Užsienio reikalų ministerija. „Galėčiau patvirtinti, kad Lietuvos ambasada Maskvoje buvo oficialiai informuota, kad rytoj bus sudaryta galimybė konsului susitikti su sulaikytu piliečiu“, - BNS ketvirtadienį sakė URM atstovas Giedrius Puodžiūnas.

Maskvoje praėjusią savaitę dėl įtarimų šnipinėjimu sulaikytas lietuvis apskundė jam skirtą kardomąją priemonę. Antradienį Maskvos teismo atstovė Julija Skotnikova informavo, kad šnipinėjimu įtariamo Arstido Tamošaičio gynėjas pateikė skundą dėl suėmimo. Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) praėjusį trečiadienį pranešė sulaikiusi Antrajame operatyvinių tarnybų departamente dirbantį lietuvį. Vyras suimtas dviem mėnesiams.

Šnipinėjimu Baltarusijai kaltinamas buvęs valstybės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojas Romualdas Lipskis teismui teigė, kad Baltarusijos gynybos ministerijos Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) karininkas Sergejus Kurulenka prašė jo sužinoti Vilniaus oro uoste besileidžiančių JAV lėktuvų numerius. Manoma, kad S.Kurulenka domėjosi galbūt Lietuvoje veikusiu Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimu. R.Lipskis baltarusiui atsakė, kad tokios informacijos suteikti negalės.

Prancūzijos įstatymų leidėjai triuškinančia dauguma patvirtino naują įstatymą, suteikiantį daugiau galių savo piliečių šnipinėjimui, nors žmogaus teisių grupės ir kritikavo tokį įstatymo projektą bei vadino jį neapibrėžtu bei atgrasiu. Už šį įstatymą balsavo 438 parlamentarai, o prieš buvo 86. Pažymėtina, kad abi pagrindinės partijos žemuosiuose parlamento rūmuose, Nacionalinėje asamblėjoje, pritarė naująja įstatymui. Prieš balsavo tik kraštutiniai kairieji ir žalieji.

Lietuvos sprendimas viešai patraukti baudžiamojon atsakomybėn užsienio šnipus yra gera atgrasymo priemonė ir atspindi požiūrį į Rusiją kaip priešišką valstybę, sako knygos apie Rusijos šnipus autorius Edwardas Lucasas.

Lietuvoje sulaikytas dar vienas šnipinėjimu įtartas užsienio valstybės pilietis. Turimais duomenimis, sulaikytasis N. F. yra 1977 m. gimęs Rusijos Federacijos pilietis, etatinis Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) darbuotojas.

Telefonu ar elektroniniu paštu gautas brukalas gali tapti apgaulės arba vagystės įrankiu. Vis dėlto nemažai žmonių pasiduoda jų atakoms. Kaip parodė interneto saugumo paslaugas teikiančios bendrovės „Synergy Consulting“ atliktas tyrimas, daugiau kaip 15 procentų apklaustųjų sureaguoja. Tai jie padaro sąmoningai arba per apsirikimą. Psichologai įžvelgia ir psichologines tokio elgesio priežastis.

Šių metų kovą bendrovės „Kaspersky Lab“ ekspertai aptiko netipinę tikslinę ataką, kurios tikslu taip pat tapo kibernetiniai nusikaltėliai – Azijos grupuotė „Naikon“. Tiriant įvykių grandinę ne tik aptikta ataką įvykdžiusių programišių grupė, bet ir nustatyta, kad pagrindinis jos tikslas yra valstybės tarnybos ir diplomatinės misijos Azijoje bei JAV, pranešė bendrovės atstovai. Šlamštalaiškių su kenkėjiškais priedais siuntimas – įprasta potencialių aukų užkrėtimo taktika.

Vilniaus apygardos teismui ketvirtadienį parodymus davė šnipinėjimu Baltarusijai kaltinamas buvęs kariuomenės paramedikas Andrejus Ošurkovas. 29 metų vyras pripažino savo kaltę, davė parodymus, patvirtino anksčiau per tyrimą duotus paaiškinimus. Valstybės kaltintojas Generalinės prokuratūros prokuroras Redas Savickas teismo paprašė pratęsti A.Ošurkovo suėmimą trims mėnesiams. Ar bus patenkintas prokuroro prašymas, paaiškės kitą savaitę. Toliau bylos nagrinėjimas bus tęsiamas gegužės 29 dieną.

 „Kaspersky Lab“ atskleidė pirmąją kibernetinio šnipinėjimo arabų kilmės kampaniją „Desert Falcons“, kurios pagrindinis smūgis buvo nukreiptas į strategiškai svarbias Artimųjų Rytų organizacijas. Didžiausias operacijos aukų skaičius užregistruotas Egipte, Palestinoje, Izraelyje ir Jordanijoje, tačiau nemažai nukentėjusiųjų yra ir kitose šalyse. Iš viso arabų kibernetiniai samdiniai atakavo daugiau nei 3 tūkst. vartotojų iš 50 šalių ir pavogė daugiau nei milijoną failų.

Šiauliuose sulaikyti du pareigūnai, kaip įtariama, rinkę slaptą informaciją trečiųjų šalių slaptosioms tarnyboms. Generalinė prokuratūra trečiadienį informavo, kad tarp įtariamų šnipų – Lietuvos kariuomenės karininkas. „Vykdant įslaptintą operaciją Lietuvoje sulaikyti keli asmenys, kurie įtariami šnipinėjimu užsienio žvalgybos tarnybai.

Šnipų Baltarusijai surinkta medžiaga buvo perduota Rusijai. Tuo neabejoja buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Mečys Laurinkus. Anot jo, Baltarusija ir Rusija yra pasirašiusios specialias sutartis, todėl ne tik dalijasi informacija, bet ir šnipinėjimo užduotimis. „Netgi neverta daug svarstyti šiuo klausimu. Tiesiog tai daroma pagal sutartį. Galiu pasakyti ir dar daugiau, tarp šių tarnybų yra darbo pasidalijimas.

Teismui trečiadienį perduota baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai šnipinėjus prieš valstybę pateikti Lietuvos piliečiui, tarnavusiam Lietuvos kariuomenėje paramediku.  Apie tai pranešė Generalinė prokuratūra. Generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimų departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Raimondas Petrauskas kaltinamąjį įvardijo kaip yra A.O. „Jis šnipinėjo Baltarusijos slaptajai tarnybai “, - sakė prokuroras R.Petrauskas.

Bendrovė „Kaspersky Lab“ pranešė aptikusi, kad kenkėjiška platforma „Regin“ yra pirmasis virusas, gebantis patekti į mobiliuosius GSM standarto tinklus ir sekti mobiliojo ryšio vartotojus. Ši platforma buvo taikoma kibernetinėse atakose mažiausiai 13 šalių. Į rizikos zoną pateko telekomunikacijos operatoriai, vyriausybės, finansinės įmonės, tyrimo organizacijos, taip pat asmenys, užsiimantys sudėtingais matematiniais ir kriptografiniais tyrimais, pranešė bendrovės atstovai.

Vokietija nutrauks tyrimą dėl Jungtinių Valstijų tikriausiai vykdyto kanclerės Angelos Merkel mobiliojo telefono šnipinėjimo, nes nebuvo surinkta pakankamų įrodymų, šeštadienį paskelbė savaitraštis „Focus“. Per šešis mėnesius nuo šio tyrimo pradžios ekspertai nesugebėjo rasti kokių nors patikimų įrodymų, pagrindžiančių tą prielaidą, todėl patarė nutraukti šį procesą, rašo savaitraštis, cituodamas šaltinius, artimus Vokietijos teisingumo ministerijai. „Rezultatai beveik niekiniai.

Keturios žmogaus teisių organizacijos išleido programėlę, leidžiančią vartotojams pasitikrinti, ar jų kompiuteryje yra įdiegta kokia nors slaptam sekimui pritaikyta programinė įranga. Nevyriausybinė organizacija „Amnesty International“ nurodė, kad ketvirtadienį išleista priemonė „Detekt“ pritaikyta žmogaus teisių aktyvistams ir žurnalistams, bet ją nemokamai gali naudoti kiekvienas, bijantis, kad jo kompiuteris yra šnipinėjamas.

 Šnipinėjimu Baltarusijai kaltinamo Lietuvos piliečio sūnus Baltarusijos žiniasklaidai teigė, kad jo tėvas aviacijoje dirba visą gyvenimą, bet priėjimo prie slaptų dokumentų neturėjo. „Tėvas aviacijoje dirba visą gyvenimą - į tą sritį atėjo dar SSRS laikais. Iš pradžių dirbo Vilniaus oro uoste, bet sugriuvus Sovietų sąjungai, oro uostą padalijo, taip jis atsidūrė „Oro navigacijoje“. Šiandien tai vienintelė Lietuvos įmonė, kuri užsiima skrydžių valdymu. Tėvas joje dirbo nuo pat įkūrimo.

 Valstybės įmonėje „Oro navigacija“ dirbusiam Lietuvos piliečiui pateikti kaltinimai dėl šnipinėjimo Baltarusijos naudai, tyrimas vykdomas dar vieno įtariamo šnipo atžvilgiu, pirmadienį pranešė teisėsauga.   Teismui pirmadienį perduotoje byloje Lietuvos pilietis „yra kaltinamas šnipinėjęs prieš Lietuvos Respubliką vykdydamas Baltarusijos specialiųjų tarnybų užduotis“, žurnalistams sakė generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis.

 Valstybės saugumo departamentas (VSD) parengė informacinį leidinį (jį visą peržiūrėti ar kopiją atsisiųsti galite iš čia), kuriame Lietuvos Respublikos piliečiai informuojami apie užsienio valstybių žvalgybos tarnybų veiklos Lietuvoje tikslus ir keliamas grėsmes. Pateikiami patariamai, kaip atpažinti šnipinėjimą bei jo išvengti. Pastaruoju metu VSD fiksuoja suintensyvėjusią žvalgybinę veiklą, kurią agresyviausiai vykdo Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos.

Išaiškintos naujojo kibernetinio šnipinėjimo kampanijos etapo detalės, susijusios su dar pernai „Kaspersky Lab“ ir „CrySyS Lab“ specialistų aptiktu „Trojos“ virusu „MiniDuke“. Ši kenkėjiška programinė įranga buvo taikoma sekti valstybines struktūras, tačiau paviešinus kampanijos detales programišių aktyvumas ženkliai sumažėjo. Tačiau dabar „Kaspersky Lab“ ekspertai užfiksavo kenkėjiškos veiklos atnaujinimą plačiu mastu: kenkėjai ne tik išplėtė arsenalą, bet ir aukų sąrašą.

Per artimiausias 3 savaites prasidės pirmojo pasaulyje nuo pasiklausymo ir duomenų perėmimo apsaugoto išmaniojo telefono „Blackphone“ tiekimai, pranešė „PhoneArena“. Telefono gamintojai pabrėžia jo komunikacijų saugumą, tačiau vis dėlto negarantuoja, kad jis yra visiškai apsaugotas nuo specialiųjų tarnybų vykdomos elektroninės žvalgybos.

Už elektroninę žvalgybą atsakinga Jungtinių Valstijų Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) į JAV kompanijų gaminamus maršrutizatorius ir serverius slapta diegia duomenų perėmimo priemones, vadinamąsias „blakes“, skelbia britų dienraštis „The Guardian“. Leidinys remiasi buvusiu savo darbuotoju Glennu Greenwaldu, kuris ką tik išleido knygą apie buvusį NSA analitiką Edwardą Snowdeną, pavadintą „Nėra kur pasislėpti“. Šioje knygoje autorius tvirtina, kad JAV vyriausybės atstovai daug metų aktyviai info...

Rusijos karinis atašė Kijeve buvo sulaikytas dėl įtariamo šnipinėjimo ir paskelbtas nepageidaujamu asmeniu, ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi Ukrainos užsienio reikalų ministerijos informacija. „Rusijos Federacijos ambasados kariuomenės ir karinių jūrų pajėgų atašė Ukrainoje paskelbtas nepageidaujamu asmeniu dėl savo veiksmų, kurie neatitinka jo diplomatinio statuso“, – agentūra citavo šaltinius ministerijoje.

Jungtinių Valstijų Nacionalinio saugumo agentūra (NSA), atsakinga už šalies elektroninę žvalgybą, ir jai kai kuriose operacijose talkinęs D. Britanijos Vyriausybinio ryšio centras (GCHQ) sugeba išgauti informaciją iš išmaniųjų telefonų periminėdami juose įdiegtų mobiliųjų aplikacijų duomenis.

Elektroninę žvalgybą vykdanti JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) sugeba nuotoliniu būdu periminėti duomenis net iš prie interneto neprijungtų asmeninių kompiuterių.

Vokietijos žurnalas „Spiegel“ paskelbė už elektroninę žvalgybą atsakingos JAV nacionalinio saugumo agentūros (NSA) slaptos kompiuterių, interneto ir mobiliojo ryšio įrangos, įmontuotos į standartinę komercinę kompiuterių ir ryšių techniką, katalogą. „Spiegel“ remiasi buvusio NSA darbuotojo Edwardo Snowdeno perimtais visiškai slaptais NSA dokumentais.