šnipinėjimas

Lenkijos specialiosios tarnybos trečiadienį pranešė sulaikiusios rusą ir baltarusį, įtariamus šnipinėjimu Rusijos naudai. „Įtariamuosius sulaikė karo policija... Jiems abiem pareikšti kaltinimai“, – nurodė Lenkijos specialiųjų tarnybų atstovas Stanislawas Zarynas (Stanislavas Žarynas) savo pranešime.

Lenkijos prokurorai pareiškė kaltinimus karo policijos sulaikytą ir šnipinėjimu Rusijai įtariamą vyrą, antradienį pranešė Lenkijos visuomeninis radijas. Įtariamąjį, 18 metų Lenkijoje gyvenantį Rusijos pilietį, teismas sugrąžino kardomajam kalinimui trims mėnesiams, Nacionalinę valstybinę prokuratūrą citavo radijas.

Latvijos valstybės saugumo tarnyba (VDD) bendradarbiaudama su Karinės žvalgybos ir saugumo tarnyba vasarį sulaikė Baltarusijos pilietį, įtariamą šnipinėjimu Minsko specialiosioms tarnyboms. Kaip naujienų agentūrai BNS pranešė VDD, šis asmuo rinko informaciją apie kariuomenės ir svarbios infrastruktūros objektus, slapta juos filmavo ir fotografavo. Per kratas VDD pareigūnai konfiskavo techninės įrangos ir duomenų laikmenų. Dabar gauta medžiaga analizuojama.

Klaipėdos apygardos teismas penktadienį du Lietuvos piliečius pripažino kaltais šnipinėjimo Rusijai byloje. Savo kaltės nepripažinęs visuomenininkas Baltijos jaunimo asociacijos „Juvenis“ generalinis direktorius Aleksėjus Greičius nuteistas ketverių, savo kaltę pripažinęs Mindaugas Tunikaitis – pusantrų metų laisvės atėmimo bausmėmis, pranešė teismas.  Ši byla buvo nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose.

Vokietijos federaliniai prokurorai penktadienį pranešė, kad atlieka tyrimą dėl vieno Turkijos piliečio, įtariamo šnipinėjus disidentus Turkijos slaptosioms tarnyboms. Įtariamasis, įvardijamas kaip Ali D., buvo suimtas rugsėjo 17 dieną viename Diuseldorfo viešbutyje, vienam darbuotojui pastebėjus, kad jis turi ginklą, sakoma prokurorų pranešime.

Klaipėdos apygardos teisme penktadienį buvo sakomos baigiamosios kalbos šnipinėjimo Rusijai byloje, tačiau nei teismas, nei prokuratūra neatskleidžia, kokios bausmės kaltinamiesiems pasiūlytos, motyvuodami neviešai nagrinėjama byla. „Kadangi teismo posėdis buvo uždaras, šiai dienai negalime nieko daugiau pakomentuoti“, – BNS sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė Viktorija Raštutytė. Už šnipinėjimą asmuo gali būti nubaustas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų.

Penktadienį Klaipėdos apygardos teisme turėtų būti sakomos baigiamosios kalbos šnipinėjimo Rusijai byloje. Sakydamas savo kalbą, prokuroras turėtų siūlyti bausmę kaltinamiesiems. Už šnipinėjimą asmuo gali būti nubaustas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų.

17-os žiniasklaidos organizacijų atliktas ir paviešintas tyrimas atskleidė, kad naudojantis karinio lygio šnipinėjimo programa buvo įsilaužta į daugybės žurnalistų ir aktyvistų išmaniuosius telefonus. Tyrimo metu buvo rasta ryšių su nužudytais žurnalistais. Programą „Pegasus“, pritaikytą sekimui, sukūrė ir platino Izraelyje įsikūrusi įmonė „NSO Group“. Programa buvo sukurta tam, kad kariuomenė ir žvalgybos agentūros galėtų sekti teroristus.

Vilniaus apygardos teismas už akių nuteisė Lietuvos ir Rusijos piliečius, šnipinėjusius Rusijai. Juos labiausiai domino Vadovybės apsaugos departamento (VAD) pareigūnų darbas ir tuometė prezidentė Dalia Grybauskaitė, rašo portalas delfi.lt. Lietuvos piliečiui Vladimirui Sokolovui teismas skyrė 9 metų 3 mėnesių įkalinimą, o Rusijos piliečiui Igoriui Gostevui – 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Su buvusiu politiku šnipinėjimo byloje teisiamas vilnietis verslininkas Deimantas Bertauskas teisme atsiprašė Lietuvos valstybės ir jos žmonių dėl savo veiksmų. „Svarbu klaidas pripažinti ir jų nekartoti. Esu kaltinamas nusikaltimais prieš Lietuvą, mano kaina labai didelė, bet aš dabar džiaugiuosi, atlikęs išpažintį teisėsaugos pareigūnams, dabar jaučiuosi lengviau “, – antradienį per teismo posėdį sakė šnipinėjimo byloje kaltinamas D. Bertauskas. Jam buvo suteikta paskutinio žodžio teisė.

Prancūzijos teismas antradienį pripažino Švedijos baldų milžinės „Ikea“ padalinį Prancūzijoje kaltu taikius sudėtingą schemą, kurią naudojant laikotarpiu nuo 2009 iki 2012 metų buvo neteisėtai šnipinėjami šimtai darbuotojų ir darbo ieškančių asmenų. Bendrovės padalinys Prancūzijoje buvo nubaustas 1 mln. eurų bauda, ​​tuo tarpu buvusiam generaliniam direktoriui Jeanui-Louisui Baillotui skirta lygtinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, sakoma teismo nuosprendyje.

Jungtinės Valstijos 2012–2014 metais šnipinėjo įtakingus Europos politikus, įskaitant Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, pasitelkdamos Kopenhagos žvalgybos tarnybų pagalbą, sekmadienį pranešė Danijos ir kitų Europos šalių žiniasklaida. Danų visuomeninis transliuotojas „Danmarks Radio“ (DR) pareiškė, kad JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA), naudodamasi interneto kanalais Danijoje, šnipinėjo garsius politikus ir aukšto rango pareigūnus Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje bei Prancūzijoje.

Prokurorė Vilma Vidugirienė trečiadienį Šiaulių apygardos teisme pasiūlė šnipinėjimu kaltinamam buvusiam politikui Algirdui Paleckiui skirti devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, o kartu su juo teisiamą vilnietį verslininką Deimantą Bertauską atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Italijoje tiriant bylą dėl šnipinėjimo buvo sulaikytas italų karininkas, įtariama, perdavęs rusų kariškiui „konfidencialių dokumentų“ už pinigus. Laikraštis „la Repubblica“ nurodė, kad rusų kariškis yra susijęs su Rusijos ambasada Romoje, o italas yra Italijos karinio jūrų laivyno karininkas. Jie sustabdyti tuo metu, kai italas už pinigus vėlų antradienį Romoje perdavė rusui „konfidencialių dokumentų“, sakė policija. Visgi tik italas buvo sulaikytas.

Šiaulių apygardos teismas šnipinėjimu kaltinamo buvusio politiko Algirdo Paleckio byloje antradienį ketina apklausti keturis liudytojus.  Kaip BNS informavo teismo atstovas Vytautas Jončas, į šį posėdį liudyti pakviesti buvęs Lietuvos liaudies partijos laikinasis pirmininkas, politikės Kazimiros Prunskienės sūnus Vaidotas Prunskus, šios partijos atstovai Artūras Šidlauskas ir Danguolė Tautvydienė bei buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis Valerijus Ivanovas.

Prokuratūra skelbia teismui perdavusi bylą, kurioje du Lietuvos piliečiai kaltinami šnipinėjimu Rusijai. Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, nors kaltinamieji vienas su kitu nėra pažįstami ir jų vykdyta veikla skiriasi, ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad į nusikalstamas veikas prieš Lietuvos valstybę juos įtraukė tas pats asmuo – Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) Kaliningrado srities pasienio valdybos pareigūnas.

Rusijos pramonės ir prekybos ministerijos vienas iš vadovų Vasilijus Špakas žurnalistams pareiškė, kad buvo aptikti „užsienio gamybos lygintuvai, kuriuose yra įrengta pasiklausymo įranga“.  „Yra slapukai (slaptos funkcijos įrenginyje, kurios leidžia šnipinėti naudotoją, – red. past.). Porą lygintuvų mes matėme su mikrofonais. Paprastas lygintuvas. Su mikrofonu. Atitinkamai, norint iš šio mikrofono kur nors ką nors perduoti, reikia kažkokios ryšio priemonės“, – aiškino valdininkas.

Dėl advokato ligos Šiaulių apygardos teismas atšaukė du artimiausius šnipinėjimu kaltinamo buvusio politiko Algirdo Paleckio bylos posėdžius, BNS informavo teismo atstovas Vytautas Jončas.  Anot jo, teismas tokį sprendimą priėmė susirgus kartu su buvusiu politiku šioje byloje kaltinamam verslininkui Deimantui Bertauskui atstovaujančiam advokatui Modestui Švažui.  „Atšaukė rytdienos ir rugsėjo 22 dienos posėdžius“, – pirmadienį BNS sakė V. Jončas.

Austrijos vyriausybė pirmąkart priėmė sprendimą paskelbti nepageidaujamu asmeniu vieną Rusijos diplomatą ir įpareigojo jį palikti šalį iki rugsėjo 1-osios, pirmadienį pranešė dienraštis „Kronen Zeitung“. Straipsnyje nurodoma, kad diplomatas, kurio vardas neatskleidžiamas, kelerius metus palaikė ryšius su vienu Austrijos piliečiu, dirbusiu ekonomikos srityje ir šnipinėjusiu Rusijos naudai.

Lenkijos žiniasklaidoje paplito melaginga naujiena, kad šalies Vidaus saugumo agentūra sulaikė Lietuvos ginkluotųjų pajėgų karininką Antaną K., įtariamą Lenkijos šnipinėjimu Lietuvai. Ši naujiena pasiekė ir Lietuvos žiniasklaidą. Informaciją portalui tv3.lt paneigė Užsienio reikalų ministerija ir Krašto apsaugos ministerija. Plinta melagingas laiškas Portalą tv3.lt pasiekė laiškas, kuriame pranešama apie esą Lenkijoje sulaikytą Lietuvos karininką.

Prancūzijoje kvapą gniaužiančioje šnipinėjimo byloje prieš teismą pirmadienį stos du buvę žvalgybos agentai, kaltinami perdavę paslaptis užsienio valstybei. Nors Prancūzijos pareigūnai kiek įmanoma labiau stengėsi nuslėpti bylos detales, sulakytieji kaltinami dirbę Kinijai, sakoma keliuose žiniasklaidoje pasirodžiusiuose pranešimuose.

Rusijos teismas pirmadienį paskelbė nuosprendį šnipinėjimu kaltinamo buvusio JAV jūrų pėstininko Paulo Whelano byloje ir skyrė jam 16 metų laisvės atėmimo. Maskvos miesto teismas pripažino P. Whelaną kaltu įgijus įslaptintos informacijos, jam teismo salėje stovint kaltinamųjų narve ir laikant užrašą „Suklastotas teismas!“. P. Wheelanas taip pat paragino įsikišti JAV prezidentą. Byla buvo nagrinėjama už uždarų durų, nes P. Whelanas kaltinamas mėginęs įgyti valstybės paslapčių.

Šiaulių apygardos teismas tęsia šnipinėjimu Rusijai kaltinamo Algirdo Paleckio bylą. Politikas kaltinamas už atlygį rinkęs informaciją apie prokurorus ir teisėjus, tyrusius rezonansinę sausio tryliktosios bylą tam, pasak prokurorų, kad Rusija juos galėtų persekioti. Šįsyk Paleckis iš teismo sulaukė gerų žinių – kardomoji priemonė nuolat būti namuose sušvelninta, o buvęs politikas darbo valandomis galės laisvai judėti Vilniuje. Algirdui Paleckiui suteikiama vis daugiau laisvių.

Svarbus kaltintojų liudytojas pirmadienį davė parodymus Rusijos teismui nagrinėjant daug dėmesio sulaukusią bylą, kurioje vienas buvęs JAV jūrų pėstininkas kaltinamas šnipinėjimu, pranešė šalies naujienų agentūros. Maskvos teismas toliau už uždarų durų nagrinėjo 50-mečio amerikiečio Paulo Whelano bylą, nepaisant koronaviruso pandemijos ir diplomatinių protestų. P. Whelano advokatas Vladimiras Žerebenkovas naujienų agentūrai „Interfax“ sakė, kad liudytojas davė parodymus prieš jo klientą.

Šnipinėjimu kaltinamas buvęs politikas Algirdas Paleckis Rusijoje susitikinėjo su Sausio 13-osios įvykiuose dalyvavusiu buvusiu „Alfa grupės“ vadu Michailu Golovatovu ir liudijo byloje prieš Lietuvą. Tai, remdamasis prokuratūros duomenimis, antradienį skelbia naujienų portalas delfi.lt. Jo teigimu, A. Paleckiui ir jo bendrininkui verslininkui Deimantui Bertauskui, M. Golovatovas sumokėjo 6 tūkst. eurų, o vizas nemokamai parūpino Rusijos ambasada Vilniuje.

Daugiau nei 50 signatarų kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, prašydami sušvelninti kardomąją priemonę šnipinėjimu kaltinamam buvusiam politikui Algirdui Paleckiui. „Pasirašė apie 60 signatarų, Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo, keletas pirmos Vyriausybės narių“, – BNS sakė kreipimosi teksto autorius signataras Egidijus Bičkauskas. „Mano žiniomis, dokumentą pasirašė įvairių politinių pažiūrų žmonės – nuo dešinės iki kairės“, – teigė jis.

Buvusio politiko Algirdo Paleckio bylą, kurioje jis kaltinamas šnipinėjimu, nagrinės Šiaulių apygardos teismas. Taip antradienį nusprendė Apeliacinis teismas, turėjęs paskirti teismą šiai bylai nagrinėti po to, kai nuo jos anksčiau nusišalino Vilniaus apygardos teismas. A. Paleckis kaltinamas nusikaltimais prieš šio teismo teisėjus.

Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas penktadienį paskelbė, kad Rusija tuo pačiu atsakys į Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos suteiktą malonę dviem dėl šnipinėjimo nuteistiems Rusijos piliečiams. „Mano duomenimis, tai yra veidrodinės priemonės“, – penktadienį sakė S. Naryškinas. Lietuvos prezidentas suteikė malonę dviem dėl šnipinėjimo 2017 metais nuteistiems Rusijos piliečiams Nikolajui Filipčenkai ir Sergejui Moisejenkai.

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį atmetė šnipinėjimu įtariamo Algirdo Paleckio skundą dėl pratęsto suėmimo. „Atmetė skundą“, – BNS sakė politiko advokatas Algis Petrulis. A. Paleckis skundė liepos vidurtyje priimtą Kauno apygardos teismo sprendimą pratęsti jo suėmimą trims mėnesiams. Įtariamasis laikomas nelaisvėje nuo 2018 metų spalio.

  Šnipinėjimu įtariamam buvusiam Socialistinio liaudies fronto lyderiui Algirdui Paleckiui siūloma suėmimą pratęsti dar trims mėnesiams.   Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė BNS sakė, kad A. Paleckio suėmimą prašoma pratęsti maksimaliam trijų mėnesių terminui. „A. Paleckis yra atvežtas į Kauno apygardos teismą. Ar šiandien teismas skelbs (sprendimą – BNS), ar rytoj, dar nėra aišku“, – BNS sakė teismo atstovė Milda Bučnytė.

Ketvirtadienį Šiaulių apygardos teismas du asmenis pripažino kaltais šnipinėjus Rusijai ir skyrė jiems realias ketverių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmes, BNS pranešė teismo atstovas Vytautas Jončas. Vienas iš nuteistųjų iki sulaikymo dirbo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje, kitas jau buvo išėjęs į atsargą. Iš vieno jų teismas nusprendė konfiskuoti beveik 6,5 tūkst. eurų, paimtus kratos metu.

Šnipinėjimu Rusijai kaltinamiems vyrams prokurorai prašo skirti po šešerius metus laisvės atėmimo. Apie tai BNS informavo Generalinė prokuratūra. Pirmadienį Šiaulių apygardos teismas pirmadienį baigė nagrinėti šnipinėjimo Rusijai bylą. Ji nagrinėta uždaruose posėdžiuose. „Baigta nagrinėti baudžiamoji byla, pasakytos baigiamosios kalbos. Nuosprendis bus skelbiamas birželio 20 dieną“, – BNS sakė Šiaulių apygardos teismo atstovas Vytautas Jončas.

Per populiarią pokalbių ir susirašinėjimo programėlę „WhatsApp“ į vartotojų telefonus galėjo patekti „pažengusio kibernetinio veikėjo“ sukurta šnipinėjimo programa, vėlyvą pirmadienį apie aptiktą saugumo spragą pranešė kompanija. Verslo dienraštis „The Financial Times“ nurodė, kad tas veikėjas buvo Izraelio kompanija „NSO Group“, o „WhatsApp“ atstovas kiek vėliau pareiškė „neneigiantis“ šios informacijos.

JAV programinės įrangos milžinė „Microsoft“ trečiadienį pranešė užfiksavusi su Rusija siejamų programišių grupės „Fancy Bear“ atakas prieš kelis Europos analitinius centrus. „Neseniai „Microsoft“ užfiksavo atakas, nutaikytas prieš Vokietijos užsienio reikalų draugijos (DGAP), taip pat Aspeno instituto ir Vokietijos Marshallo fondo (GMF) skyrių Europoje darbuotojus“, – sakoma bendrovės svetainėje paskelbtame pranešime.

Šnipinėjimu Rusijai renkant duomenimis apie NATO karo laivus, bendrovę „Klaipėdos nafta“ ir kitus objektus kaltinamą Lietuvos pilietį Romaną Šešelį Generalinė prokuratūra siūlo įkalinti aštuoneriems metams. Bausmę per posėdį Klaipėdos apygardos teisme antradienį pasiūlė valstybės kaltintojas prokuroras Redas Savickas. Lietuvos įstatymai už šnipinėjimą numato laisvės atėmimą nuo trejų iki penkiolikos metų. Prokuroro pasiūlyta bausmė artima sankcijos vidurkiui.

 Lietuvos žvalgyba antradienį paskelbė, kad Rusija naudoja bepiločius orlaivius objektų stebėjimui šalyje. Anot pareigūnų, tai įrodo atvejis, kai 2016 metais Lietuvos teritorijoje buvo aptiktas su Rusija siejamas žvalgybinis bepilotis orlaivis. Pasak karinės žvalgybos vado pulkininko Remigijaus Baltrėno, šis orlaivis į Lietuvą įskrido iš Baltarusijos. Toks pat lėktuvas prieš dvejus metus buvo rastas Lenkijos pasienyje.

 Vokietijoje antradienį buvo sulaikytas vienas šalies kariuomenėje patarėju dirbantis vokiečių ir afganų kilmės vyras, įtariamas šnipinėjimu Iranui. 50-metis, įvardijamas kaip Abdul Hamidas S., buvo areštuotas vakarų Vokietijoje, teigiama prokurorų pranešime. „Kaltinamasis buvo Vokietijos ginkluotųjų pajėgų kalbos vertintojas ir patarėjas kultūriniais klausimais. Manoma, kad eidamas šias pareigas jis perdavė informacijos iraniečių žvalgybos tarnybai“, – sakoma jame.

 Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) Maskvoje sulaikė šnipinėjimu įtariamą JAV pilietį Paulą Whelaną, pirmadienį naujienų agentūrai „Interfax“ nurodė FSB ryšių su visuomene skyrius. „Gruodžio 28 dieną Maskvoje Rusijos FSB darbuotojai per šnipinėjimo akciją sulaikė JAV pilietį Paulą Whelaną. Rusijos FSB Tyrimų valdyba JAV piliečio atžvilgiu iškėlė baudžiamąją bylą pagal RF BK 276-ąjį straipsnį (šnipinėjimas)", – sakoma pranešime. Pareigūnai vykdo tyrimą, nurodoma jame.

Šnipinėjimo Maskvai byloje įtariamas buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis, Rusijos pilietis Valerijus Ivanovas trečiadienį paleistas iš sulaikymo, patvirtino prokuratūra. „Galiu patvirtinti, kad šiandien šis asmuo buvo paleistas iš sulaikymo“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė.

 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis patvirtino, kad jo skaityta įslaptinta informacija su šnipinėjimo byla nesusijusi. „Čia buvo daug spekuliacijų dėl to, kokia informacija yra ir taip toliau, galiu užtikrintai pasakyt, kad toj pažymoj, kurią aš skaičiau, šnekama tikrai ne apie šitą dalyką“, – trečiadienį tv3.lt portalo tiesioginėje transliacijoje į klausimą, ar jo matyta informacija susijusi su šnipinėjimo byla, atsakė R. Karbauskis.

Teisėsauga trečiadienį pareiškė apie šiemet pradėtą tyrimą dėl galimo šnipinėjimo Rusijai, kur įtariamas ir šiuo metu sulaikytas buvęs Socialistinio liaudies fronto lyderis Algirdas Paleckis. Tačiau buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina mano, kad vieno šnipo sulaikymas „absoliučiai nieko nereiškia“ kovoje su šnipinėjimu, o A. Paleckio ateitis – miglota. Įtarimai dėl galimo šnipinėjimo pareikšti neįvardytam asmenų tinklui, vienas jų – A. Paleckis.

Teismui perduota šnipinėjimu kaltinamo Lietuvos piliečio R. Š. byla. Kaip antradienį pranešė prokuratūra, 1974 metais Rusijoje gimęs vyras buvo užverbuotas Rusijos žvalgybos organizacijos ir vykdė užduotis, susijusias su informacijos rinkimu bei jos perdavimu šios užsienio valstybės žvalgybos organizacijai.

Socialinį tinklą „Facebook“ valdanti bendrovė penktadienį paskelbė blokavusi su Iranu siejamą mėginimą daryti įtaką JAV ir Didžiosios Britanijos politikams žinutėmis opiomis temomis, tokiomis kaip imigracija ir rasių santykiai. „Facebook“ kibernetinio saugumo politikos vadovas Nathanielis Gleicheris sakė, kad buvo nustatyti 82 puslapiai, grupės ir paskyros, atidarytos Irane ir pažeidžiančios taisykles dėl koordinuoto elgesio, skirto autentiškumo sąlygoms apeiti.

Šveicarija dėl įtariamo šnipinėjimo griežtina diplomatų iš Rusijos akreditacijos kontrolę, pirmadienį pranešė laikraštis „Financial Times“, remdamasis šveicarų Užsienio reikalų ministerija. Anksčiau buvo pranešta, jog Šveicarijos užsienio reikalų ministerija buvo iškvietusi Rusijos pasiuntinį Sergejų Garmoniną dėl įtarimų, kad rusų agentai vykdo šalyje šnipinėjimo veiklą.

Rusijos ginklų teisių aktyvistai antradienį paneigė, kad jų kolegė Marija Butina, suimta JAV dėl įtarimų rezgus planus daryti įtaką Amerikos politikai užmezgant ryšius su įvairiomis organizacijomis, tokiomis kaip Nacionalinė šaulių asociacija (NRA), yra Kremliaus agentė.

Lietuva pakartotinai kreipsis į Rusiją, kad dėl šnipinėjimo nuteistas Lietuvos ir Rusijos pilietis Jevgenijus Mataitis bausmę galėtų atlikti Lietuvoje. „Teisingumo ministerija artimiausiomis dienomis išsiųs raštą Rusijos Teisingumo ministerijai dėl 2016 metais pateikto prašymo įvykdymo“, – BNS sakė ministerijos atstovas Audris Kutrevičius. Pasak jo, 2016 metais buvo prašoma nuteistąjį perduoti į Lietuvą tolimesniam bausmės atlikimui pagal dvišalę sutartį, bet atsakymas iki šiol negautas.

 Rusija gali kėsintis paveikti Lietuvos prezidento rinkimus. Ši ir kitos grėsmės gana realios, perspėja Valstybės saugumo departamentas. Mūsų kaimynė, pasak žvalgybininkų, aktyviai ruošiasi artėjantiems rinkimams Lietuvoje, net per šantažą verbuojami žmonės. Šiandien į Užsienio reikalų ministeriją iškviestas Rusijos ambasadorius išgirdo žinią, kad iš Lietuvos išsiunčiami trys ambasados darbuotojai įtariami šnipinėjimu.

Klaipėdos policija gavo moters pareiškimą apie buvusio vyro bandymus ją sekti. 1979 m. gimusi klaipėdietė pranešė, kad buvęs vyras, gimęs 1980 m., namuose, svetainėje, tarp stalo lentynų, paslėpė galimai sekimo-pasiklausymo įrangą, taigi, spėjama, neteisėtai rinko informaciją apie buvusios žmonos privatų gyvenimą. Anksčiau tokius pat įrenginius pareiškėja buvo radusi savo automobilyje ir rankinėje. Pradėtas neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo tyrimas.

Apeliacinis teismas penktadienį paliko galioti paskirtas laisvės atėmimo bausmes už šnipinėjimą nuteistam buvusiam Lietuvos karinių oro pajėgų karininkui ir Rusijos piliečiui. Rusijos pilietis Sergejus Moisejenka kalės 10 metų ir 6 mėnesius, jis nuteistas už šnipinėjimą, neteisėtą disponavimą šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų bei kovinių granatų. Buvusiam Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės karininkui, kapitonui Sergejui Pušinui dėl šnipinėjimo skirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.