šnipinėjimas

Bendras kelių Šiaurės šalių visuomeninių transliuotojų tyrimas parodė, kad Rusijos vyriausybė naudoja į žvejybos laivus panašius šnipinėjimo laivus ir taip siekia susikurti sąlygas atakuoti Šiaurės jūroje esančias vėjo jėgaines ir ryšių kabelius, rašo „The Guardian“. Tyrime cituojamas Danijos kontržvalgybos pareigūnas, kuris tvirtina, kad tokia sabotažo strategija būtų įgyvendinta tuo atveju, jei Rusija ir Vakarai įsitrauktų į karinį konfliktą.

Norvegijos žvalgybos tarnyba penktadienį pareiškė, kad išsiuntus iš šalies 15 Rusijos ambasados darbuotojų, įtariamų buvus žvalgybos pareigūnais, gerokai sumažėjo Rusijos šnipinėjimo rizika, tačiau visiškai pašalinta ji nebuvo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas penktadienį išplėstinei šio teismo septynių teisėjų kolegijai perdavė nagrinėti už šnipinėjimą Rusijai kalinčio Algirdo Paleckio bylą. „Šnipinėjimo nusikaltimo sudėties aiškinimas šioje baudžiamojoje byloje gali būti vertinamas kaip naujas teisės normos aiškinimas teismų praktikoje“, – rašoma trijų teisėjų kolegijos nutartyje. „Kuomet bus sudaryta išplėstinė teisėjų kolegija, paaiškės posėdžio data“, – BNS sakė teismo atstovė Rimantė Kraulišė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas dar trims mėnesiams pratęsė šnipinėjimu Baltarusijai įtariamo vilniečio Manto Danieliaus suėmimą. Ankstesniu teismo sprendimu M. Danielius buvo suimtas iki balandžio 5 dienos. „Teismas pratęsė kardomosios priemonės suėmimo terminą.

Maskva oficialiai apkaltino JAV žurnalistą Evaną Gershkovichą šnipinėjimu, penktadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros ir pridūrė, kad jis kaltinimus neigia. „Wall Street Journal“ (WSJ) korespondento E. Gershkovicho suėmimas sukėlė žiniasklaidos priemonių ir teisių grupių, taip pat vyriausybės pareigūnų Vašingtone pasipiktinimą. „FSB tyrėjai apkaltino E. Gershkovichą šnipinėjimu savo šalies interesais.

Baltarusijos valstybės saugumo komitetas (KGB) antradienį nurodė sulaikęs šnipinėjimu įtariamus Lenkijos ir Baltijos šalių piliečius, pranešė Minsko totalitarinio režimo kontroliuojama naujienų agentūra BELTA. KGB pirmininkas Ivanas Tertelis pareiškė, kad užsienio žvalgybos tarnybos pastaruoju metu suintensyvino šnipinėjimą Baltarusijoje. „Išduosiu jums paslaptį. Sulaikėme kelis Lenkijos piliečius, kurie mūsų šalyje vykdė šnipinėjimo operacijas“, – sakė jis.

Laikraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ) paragino išsiųsti Rusijos ambasadorių Jungtinėse Valstijose, Rusijai sulaikius ir apkaltinus šnipinėjimu vieną iš jo žurnalistų. „Rusijos ambasadoriaus JAV ir visų čia dirbančių rusų žurnalistų išsiuntimas būtų mažiausia, ko galima tikėtis“, – rašoma laikraščio ketvirtadienio numerio redakcijos skiltyje. „Suėmimo laikas panašus į apgalvotą provokaciją siekiant sugėdinti JAV ir įbauginti Rusijoje dar dirbančią užsienio spaudą“, – sakoma joje.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pasirašė draudimą vyriausybei naudoti komercines šnipinėjimo technologijas, pavyzdžiui, prieštaringai vertinamą programą „Pegasus“, nurodydamas, kad jos pasitelkiamos politinei priespaudai vykdyti įvairiose pasaulio šalyse. Baltieji rūmai pareiškė, kad komercinė šnipinėjimo programinė įranga kelia aiškią žvalgybos grėsmę Jungtinėms Valstijoms ir buvo aptikta 50-ties užsienyje dirbančių JAV pareigūnų telefonuose.

Tarp miegančių keleivių, skridusių naktiniu skrydžiu iš Majamio į Miuncheną praėjusį mėnesį, buvo du keliautojai, du šnipai dirbę priešingoms stovykloms. Vienoje sėdynėje sėdėjo Vokietijos pilietis, kuris atvykus į Miuncheną buvo suimtas ir apkaltintas išdavyste ir siekį užverbuoti šnipą, dirbantį Vokietijos žvalgybos tarnyboje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pirmadienį išnagrinėjo už šnipinėjimą Rusijai kalinčio Algirdo Paleckio bylą ir lygiai po mėnesio skelbs galutinį verdiktą. „Paskelbimas numatytas balandžio 7 dieną“, – BNS sakė teismo atstovė Rimantė Kraulišė. Šis teismo sprendimas bus galutinis ir neskundžiamas. Nuteistojo advokatas su kasaciniu skundu kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą, prašydamas panaikinti tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijų sprendimus ir bylą nutraukti.

Jungtinės Valstijos kol kas neturi jokių įrodymų, kad šį mėnesį numušti trys neatpažinti oro objektai būtų susiję su Kinija ar kokia nors užsienio šnipinėjimo programa, antradienį pareiškė Baltieji rūmai.

Tarp Kinijos ir JAV augant įtampai dėl abipusių kaltinimų šnipinėjimu, Baltieji rūmai pirmadienį paneigė Pekino teiginius, kad Vašingtonas į Rytų Azijos milžinės oro erdvę siunčia stebėjimo balionus. „Bet kokie teiginiai, kad JAV vyriausybė naudojasi stebėjimo balionais virš KLR, yra melagingi“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Nacionalinės saugumo tarybos atstovė Adrienne Watson, panaudojusi Kinijos Liaudies Respublikos santrumpą.

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį panaikino daugiau nei keturis mėnesius trukusį kardomąjį suėmimą šnipinėjimu Baltarusijai įtariamam Mantui Danieliui. „Kardomoji priemonė pakeista, teismas pakeitė.

Praėjusią savaitę virš Jungtinių Valstijų skridęs Kinijos balionas neabejotinai buvo skirtas žvalgybiniams, o ne meteorologiniams duomenims rinkti, ketvirtadienį teigė vienas Jungtinių Valstijų pareigūnas. Išsamūs vaizdai, kuriuos padarė dideliame aukštyje skraidantys lėktuvai U-2, parodė, kad baliono įranga „akivaizdžiai buvo skirta žvalgybiniam stebėjimui ir neatitiko meteorologiniuose balionuose esančios įrangos“, sakė aukšto rango Valstybės departamento pareigūnas.

Pekinas sekmadienį sukritikavo Pentagono sprendimą numušti įtariamą kinų šnipinėjimo balioną, skridusį virš Šiaurės Amerikos, ir apkaltino JAV „aiškiai pernelyg jautria“ reakcija bei rimtu tarptautinės praktikos pažeidimu. „Kinija reiškia didelį nepasitenkinimą ir protestuoja dėl JAV jėgos panaudojimo nepilotuojamam civiliniam dirižabliui atakuoti“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Virš Lotynų Amerikos buvo pastebėtas Kinijos šnipinėjimo balionas, penktadienį pranešė Pentagonas, praėjus dienai po to, kai panašus orlaivis buvo pastebėtas Jungtinių Valstijų danguje ir dėl to JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas atšaukė retą kelionę į Pekiną. Pentagonas pranešė, kad pirmasis balionas dabar skrenda į rytus virš centrinės JAV dalies, ir pridūrė, kad saugumo sumetimais jis nebuvo numuštas.

Slovėnijos pareigūnai sulaikė du užsieniečius, kurie, kaip įtariama, šnipinėjo Rusijai ir naudojosi nekilnojamuoju turtu ir antikvariniais daiktais prekiaujančia agentūra kaip priedanga savo veiklai, pirmadienį pranešė žiniasklaida. Slovėnijos laikraštis „Delo“ ir naujienų portalas „Siol“ citavo prokuratūrą, kuri patvirtino areštus. Žiniasklaidos teigimu, du užsienio piliečiai buvo sulaikyti gruodžio mėnesį ir tebėra suimti, prokurorams tęsiant tyrimą dėl įtarimų šnipinėjimu.

Į pensiją išėjęs Taivano kontradmirolas ir buvęs įstatymų leidėjas buvo sulaikyti dėl įtariamo salos nacionalinio saugumo įstatymo pažeidimo, ketvirtadienį pranešė teismas. Tai naujausias šnipinėjimo skandalas, palietęs aukštesniuosius kariuomenės sluoksnius.

Švedijoje ketvirtadienį buvo skirta įkalinimo iki gyvos galvos bausmė vienam buvusiam žvalgybos pareigūnui, apkaltintam šnipinėjimu Rusijos karinės žvalgybos tarnybai GRU nuo 2011 iki 2021 metų. Šio buvusio pareigūno brolis buvo nuteistas devynerius metus ir 10 mėnesius kalėti.

Rusijos invazija į Ukrainą buvo takoskyros momentas žvalgybos pasauliui. Kelias savaites iki karo pradžios Vašingtonas viešai paskelbė srautą nepaprastai išsamios informacijos apie viską – nuo ​​Rusijos kariuomenės judėjimo iki provokacijų galimybės, kurias Kremlius panaudotų invazijai pateisinti. Ši strategija buvo nauja: šnipų agentūros yra įpratusios slėpti žvalgybos informaciją, o ne ją atskleisti.

Vokietijoje suimtas rusų dvigubas agentas turėjo itin jautrios informacijos susijusios su Ukraina. Vakarų pareigūnų teigimu, aukšto rango Vokietijos žvalgybos pareigūnas, turėjo prieigą prie slaptos informacijos apie karą Ukrainoje ir žinių apie tai, kaip ją rinko JAV ir jų sąjungininkai.

Vieną vėlyvą lapkričio rytą Stokholmo priemiesčio ramybę sugriovė du kariniai sraigtasparniai. Jie suko ratus aplink privatų namą tylioje Kil gyvenvietėje, vykdant didelio atgarsio sulaukusią šnipinėjimu Rusijai kaltinamos poros sulaikymo operaciją. „Negalėjau patikėti, kai pamačiau į jų namus įeinančius policininkus, – pasakojo sulaikytos Stokholmo poros kaimynas.

Baltarusijos Andrejus Kobelis, anksčiau dirbęs vyr. gydytoju Druskininkuose įsikūrusioje sanatorijoje „Belarus“, o vėliau išvykęs dirbti į Sočį, buvo sulaikytas A. Lukašenkos režimo teisėsaugos pajėgų dėl šnipinėjimo Lietuvos naudai, skelbiama šios šalies žiniasklaidoje. „Prieš pusmetį sulaikytas Andrejus Kobelis. Asmenybė įspūdinga – 10 metų jis jis buvo „Belarus“ sanatorijos vyr.

Kariuomenės šiemet teigia pastebinti ženkliai išaugusį neleistinai virš karinių teritorijų skraidančių dronų skaičių. Krašto apsaugos sistemos atstovams ir ekspertams neatmetant, kad tai gali būti susiję su intensyvėjančiu šnipinėjimu, kariuomenė teigia, jog patvirtinti šios prielaidos taip pat negali.

Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino prokuratūros prašymą ir dar dviem mėnesiams pratęsė suėmimą šnipinėjimu Baltarusijai kaltinamam Mantui Danieliui. „Teismas pilnai patenkino prokuratūros prašymą ir pratęsė suėmimą“, – BNS penktadienį sakė prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė–Šatkauskienė. Lietuvos pilietis M. Danielius buvo sulaikytas rugsėjo pabaigoje.

Švedijos valdžios institucijos antradienį pranešė, kad buvo suimti dar du šnipinėjimu įtariami asmenys, iš kurių vienas kaltinamas „grubia neteisėta žvalgybine veikla prieš Švediją ir užsienio galią“. Švedijos prokuratūra trumpame pareiškime nurodė, kad suėmimai buvo įvykdyti antradienio rytą. Ji nenurodė kitos susijusios šalies. Švedijos saugumo agentūra pranešė, kad operacija, kurios metu buvo atliekamos ir kratos namuose, buvo vykdoma padedant policijai ir Švedijos ginkluotosioms pajėgoms.

Švedijos prokurorai penktadienį pateikė kaltinimus „šnipinėjimu sunkinančiomis aplinkybėmis“ dviem broliams švedams, kurie, kaip įtariama, nuo  2011 iki 2021 metų šnipinėjo Rusijos karinės žvalgybos tarnybai GRU. Vienas jų yra buvęs žvalgybos pareigūnas. „Dėl gautos, perduotos ir atskleistos informacijos, jei ji patektų į užsienio jėgos rankas, galėtų būti pakenkta Švedijos saugumui“, – pareiškime teigė vyriausiasis prokuroras Peras Lindqvistas.

Europos Parlamento komitetas, tiriantis bloko vyriausybes dėl šnipinėjimo programų naudojimo, antradienį paskelbė, kad Europos Sąjunga deramai nesprendžia opozicijos politikų ir žurnalistų sekimo skandalo.

Latvijos teismas penktadienį už šnipinėjimą baltarusių karinei žvalgybai skyrė Baltarusijos piliečiui aštuonerių metų kalėjimo ir dar trejų metų lygtinę bausmę. Paskelbus visą nuosprendį, jį bus galima apskųsti per dešimt dienų. Kaip pranešama, Valstybės saugumo tarnyba (VDD), bendradarbiaudama su Karinės žvalgybos ir saugumo tarnyba, vasario 15 dieną sulaikė Baltarusijos pilietį, įtariamą šnipinėjimu savo šalies specialiosioms tarnyboms.

Už šnipinėjimą nuteisto Algirdo Paleckio asociacija „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ ketina plėstis ir steigti savo filialus Lenkijoje, Latvijoje. Tai žurnalistams pirmadienį po teismo posėdžio dėl šios asociacijos likvidavimo sakė organizacijos vadovė Erika Švenčionienė. „Mes numatome savo asociacijos plėtrą į kaimynines šalis ir jau kai kur esam numatę savo atstovybių steigimą – tiek Latvijoje, tiek Lenkijoje.

Aiškėja daugiau detalių dėl šnipinėjimu įtariamo teisininko Manto Danieliaus. Prabilo jį policijai įdavusios Lietuvoje veikiančios Baltarusijos ir Ukrainos pabėgėlių organizacijos. Sako, kad Danielius pažindinosi su pabėgėliais ir siūlė jiems nemokamą teisinę pagalbą. O pasinaudojęs kitataučių naivumu ir gavęs pasitikėjimą, rinko informaciją, kurią vėliau raportavo Lukašenkos režimui.

Spalio pradžioje Lietuvos teisėsaugininkai sulaikė šnipinėjimu Baltarusijai įtariamą lietuvį Mantą Danielių. Penktadienį spaudos konferencijoje „Mantas Danielius – šnipas, kurį identifikavo baltarusiai Lietuvoje“ bus pristatyta daugiau detalių apie įvykį. Kviečiame spaudos konferenciją stebėti tiesiogiai transliacijoje.

Lietuvos teisėsaugininkai sulaikė šnipinėjimu Baltarusijos režimui įtariamą Lietuvos pilietį Mantą Danielių. Teisininku prisistatantis Mantas Danielius įtariamas infiltravęsis į baltarusių organizacijas Lietuvoje ir teikęs Lukašenkos žvalgybai informaciją. Teisininku ir konsultantu prisistatančio Manto Danieliaus interneto svetainėje su kirviu rankose antraštinėje nuotraukoje nusifotografavęs asmuo save vadina ir profesionaliu persekiotoju.

Teisėsaugos pareigūnai sulaikė šnipinėjimu įtariamą Lietuvos pilietį Mantą Danielių, vėliau jis suimtas dviem mėnesiams, BNS antradienį patvirtino policija. „Galime patvirtinti, kad šis asmuo sulaikytas, jam pareikšti įtarimai dėl šnipinėjimo“, – BNS antradienį sakė policijos atstovas Ramūnas Matonis. Pasak jo, įtariamajam teismas yra skyręs kardomąją priemonę – suėmimą dviem mėnesiams.

Vokiečių saugumo pajėgos aptiko „požymių“, kad Rusijos slaptosios tarnybos šnipinėjo Ukrainos karius, kurie Vokietijoje mokėsi naudotis vakarietiškais ginklais, penktadienį pranešė žurnalas „Der Spiegel“. Vokiečių pajėgos pastebėjo įtartinų automobilių prie dviejų objektų, kur buvo rengiami ukrainiečių naujokai.

Generalinė prokuratūra penktadienį pranešė, kad kreipėsi į teismą su prašymu likviduoti už šnipinėjimą nuteisto Algirdo Paleckio asociaciją „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ kaip neteisėtai įsteigtą. Anot prokuratūros, asociacijos veikla yra priešinga Konstitucijai, kenkia valstybei.

Už šnipinėjimą Rusijai nubausto Paleckio bendražygė Erika Švenčionienė ir vėl dirba Kremliaus propagandai, vėl pila pamazgas ant Lietuvos. Šįkart ji davė interviu svarbiausiai propagandinei Rusijos laidai. Švenčionienė propagandistams aiškino neva Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse rinkimai yra nupirkti, žmonės neva balsavo už alaus butelį ar kelis eurus, o neva visa tauta nori draugauti su Rusija, tik bijo tai parodyti, nes yra prigąsdinti valdžios.

Albanijos teismas trečiadienį nurodė suimti du Rusijos ir vieną Ukrainos pilietį, pareigūnams pradėjus tyrimą dėl įtariamo šnipinėjimo po minėtų asmenų bandymo patekti į vieną karinę gamyklą. Jie buvo sulaikyti šeštadienio vakarą, kai vienas iš jų bandė įsibrauti į buvusią ginklų gamyklą centriniame Gramšio mieste, kur dabar naikinami pasenusi ginkluotė.

Vokietijoje ketvirtadienį prasideda šalies kariuomenės atsargos karininko, kaltinamo informacijos perdavimu Rusijos žvalgybos tarnyboms, teismas. Prokurorai teigia, kad įtariamasis, vokietis Ralphas G., nuo 2014 iki 2020 metų „per įvairius žmones palaikė kontaktus su viena Rusijos žvalgybos tarnyba“. Jie kaltina jį perdavinėjus informaciją apie Vokietijos kariuomenės rezervo vidaus darbą, civilinę gynybą, 2014 metais Maskvai įvestų sankcijų poveikį, dujotiekio projektą „Nord Stream 2“. Taip p...

Iranas šeštadienį pranešė suėmęs Švedijos pilietį, įtariamą šnipinėjimu, bet nepateikė išsamesnės informacijos apie įtariamojo tapatybę arba sulaikymo datą. Pranešimas buvo paskelbtas tvyrant diplomatinei įtampai tarp Teherano ir Stokholmo, Švedijos teismui skyrus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę vienam buvusiam Irano kalėjimų sistemos pareigūnui už karo nusikaltimus, susijusius su 1988 metais šiitiškoje respublikoje vykdytomis masinėmis egzekucijomis.

Europos Komisija sakė aptikusi požymių, kad kai kurių jos aukščiausio rango pareigūnų telefonai buvo šnipinėjami naudojant programą „Pegasus“, rodo ketvirtadienį naujienų agentūros AFP matytas laiškas. Liepos 25-osios laiške olandų europarlamentarei Sophie in 't Veld (Sofi in 't Veld) teisingumo eurokomisaras Didier Reyndersas (Didjė Reindersas) rašė, kad 2021 metų lapkritį „Apple“ jam pranešė apie galimą programos „Pegasus“ įsilaužimą į jo išmanųjį telefoną.

Graikijos opozicinės socialistinės partijos lyderis antradienį pateikė skundą šalies Aukščiausiajam Teismui dėl bandymo šnipinėti jo mobilųjį telefoną pasitelkus kenkėjišką programą „Predator“. Nikas Andrulakis, kuris taip pat yra Europos Parlamento narys, sakė, jog labai svarbu išsiaiškinti, kas įvykdė šį pažeidimą.

Pastaraisiais metais Vakarų pareigūnai kaskart perspėdavo apie Kinijos šnipus, kurie, jų teigimu, tampa vis drąsesni ir profesionalesni. Kinų šnipai yra kaltinami įsilaužimu į „Microsoft Exchange“ elektroninio pašto sistemą, siekiu atskleisti Vakarų gynybos ir komercines paslaptis, taip pat Kinijos disidentų persekiojimu užsienyje bei Afrikos Sąjungos narių veiklos trikdymu.

Apeliacinis teismas antradienį atmetė už šnipinėjimą Rusijai nuteisto visuomenininko, Baltijos jaunimo asociacijos „Juvenis“ generalinio direktoriaus Aleksėjaus Greičiaus skundą ir paliko jam galioti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. „Teisėjų kolegija nusprendė apeliacinį skundą atmesti, bausmė nėra aiškiai per griežta“, – sakė teisėja Regina Pocienė.  Po Apeliacinio teismo nutarties nuosprendis įsiteisėjo, tačiau dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Apeliacinis teismas antradienį skelbs verdiktą dėl šnipinėjimo Rusijai nuteisto visuomenininko, Baltijos jaunimo asociacijos „Juvenis“ generalinio direktoriaus Aleksėjaus Greičiaus byloje. Klaipėdos apygardos teismas pernai lapkričio 12 dieną savo kaltės nepripažinusį A. Greičių nuteisė ketverių, o savo kaltę pripažinusį Mindaugą Tunikaitį – pusantrų metų laisvės atėmimo bausmėmis. Nuosprendį apskundė tik A. Greičius, jis prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir jį išteisinti.

Už šnipinėjimą Rusijai nuteisto ir kalinčio Algirdo Paleckio advokatas su kasaciniu skundu kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą, prašydamas panaikinti tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijų sprendimus ir bylą nutraukti. Aukščiausiasis Teismas gegužės pabaigoje priėmė nagrinėti skundą, tačiau, kaip prašė advokatas Adomas Liutvinskas, iki skundo išnagrinėjimo nuosprendžio vykdymo nesustabdė.

Vienas Taivano dimisijos generolas ir kitas tarnybą baigęs aukšto rango kariškis penktadienį buvo apkaltinti dalyvavę Kinijos šnipų tinkle, pranešė prokurorai. Taibėjus ir Pekinas šnipinėja vienas kitą nuo Kinijos pilietinio karo pabaigos 1949 metais, kai pralaimėję nacionalistai  pasitraukė į salą.

Parlamentarai sugriežtino baudžiamąją atsakomybę už šnipinėjimą ir padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą. Praėjusią savaitę priėmus Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų pataisas, dvigubai prailgintas minimalus laisvės atėmimas už šiuos nusikaltimus. Už šnipinėjimą, priklausomai nuo nusikaltimo sudėtingumo, grės nuo ketverių iki dešimties metų ir nuo šešerių iki 15 metų laisvės atėmimo bausmės. Dabar minimali bausmė numatyta atitinkamai dveji ir treji metai.

Trečiadienį Vilniaus policija sulaikė už šnipinėjimą Rusijai kalėti nuteistą Algirdą Paleckį ir išvežė jį į pataisos namus. „Buvo sulaikytas prieš 15 valandą“ – BNS Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja. Šiaulių apygardos teismas trečiadienį išdavė patvarkymą vykdyti nuosprendį A. Paleckiui. Praeitą penktadienį Apeliacinis teismas paliko galioti pernai liepą Šiaulių apygardos teismo A. Paleckiui paskirtą šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.