skolos

 Šiais metais planuojamas Vilniaus biudžetas nedaug skiriasi nuo itin lieso praėjusių metų sostinės iždo. 2012-aisiais buvo planuojamos 1,02 mlrd. Lt pajamos ir panašios išlaidos. Šiais metais planuojamos 1,12 mlrd. Lt pajamos ir 1,07 mlrd. išlaidos. Praėjusių metų biudžetą sostinės meras Artūras Zuokas vadino skandalingai mažu, kaltino ano meto konservatorių daugumos Vyriausybę, kad ji Vilnių skriaudžia labiau nei Rusijos carai.

 Respublikos gatvės 7-ajame name – vadinamame bendrabučiu – pirmąjį aukštą seniai „okupavo“ verslininkai. Visos ten buvusios gyvenamosios patalpos yra virtusios komercinėmis. Kiekvienos jų savininkas įsirengė atskirą įėjimą, įsirengė savo komunikacijas. Tačiau praėjusių metų pabaigoje verslininkai, gavę paskutiniųjų dviejų mėnesių sąskaitas, švelniai tariant, žagtelėjo: namą administruojančio Tauragės butų ūkio įvardinta paslaugų suma šoktelėjo kone dvigubai.

Šiaulių regiono sąvartyne Aukštrakiuoseė susidarė kritinė situacija: jeigu iki vasario vidurio nepavyks atidaryti antrosios sąvartyno sekcijos, nebebus kur gabenti atliekų. Antroji sekcija pastatyta, bet nėra pinigų už ją sumokėti. Pasak Šiaulių miesto mero Justino Sartausko, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (ŠRATC) neturi pinigų, o antros sąvartyno sekcijos statytojas UAB "Plungės lagūna" stabdo objekto atidavimą, nes nežino, ar su ja bus atsiskaityta.

Viso pasaulio tautos privalo tesėti pažadus dėl biudžeto ir reformų, ypač JAV ir Europa, tam, kad sumažėtų augimui trukdantis neapibrėžtumas, pareiškė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristina Lagard (Christine Lagarde), pastebėjusi, kad pasaulio ekonomika vos išvengė katastrofos praėjusiais metais. K. Lagard pabrėžė, kad euro zonos skolų krizė ir "fiskalinis skardis" JAV galėjo sustabdyti augimą, tačiau paskutiniu momentu priėmus svarbius sprendimus to pavyko išvengti.

Trečiadienį Europos Parlamentas paragino Europos Komisiją ir ES valstybes ieškoti būdų sutelkti valstybių skolas. EP narių įsitikinimu, atsargiai pasitelkus tinkamas priemones galima išvengti piktnaudžiavimo skolų sutelkimu ir sustiprinti euro zoną. Apie tai praneša Europos Parlamento (EP) spaudos tarnyba.

Jeigu iki vasario 1 dienos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui (ŠRATC) nepavyks atidaryti antrosios sąvartyno sekcijos, gali kilti ekologinė katastrofa, nes pirmoji sekcija jau lipa per kraštus - iki šių dienų per penkerius metus ji buvo pripildyta iki viršaus.

Gyventojų pradelsti įsipareigojimai praėjusiais metais padidėjo 17 proc. ir pasiekė 3,22 mlrd. litų. Skolų augimas buvo lėtesnis nei 2011 m., kai skolų padaugėjo 47 proc. Be to, pernai daugiau skolų ir padengta – 874 mln. litų, palyginti su 688 mln. užpernai, rodo asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ duomenys. „Verta atkreipti dėmesį ne tik į lėčiau nei užpernai augusias skolas, bet ir žymius teigiamus poslinkius grąžinamų skolų eilutėje.

Banko „Snoras“ bankroto administratorius Neilas Cooperis išplatino ketvirtinę ataskaitą kreditoriams, apimančia laikotarpį nuo liepos iki rugpjūčio mėnesio. Šiuo laikotarpiu darbuotojų skaičius buvo sumažintas iki 206, o mėnesinis darbo užmoketis mažėjo 45 proc. iki 1,3 mln. litų. Bendrosios grynosios pajamos šiuo laikotarpiu sudarė 218,8 mln. litų, o išlaidos – 46,3 mln. litų. Didžiausią išlaidų dalį sudarė šlaidos konsultantams – jos siekė 33,5 mln. litų.

Tiek išsivysčiusios tiek besivystančios ekonomikos šiais metais augs lėčiau ir prie tokios tendencijos reikės priprasti, teigia provokatyviomis pažiūromis pagarsėjęs ekonomistas Andy Xi, rašo „Caixin“. Buvęs „Morgan Stanley“ Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono vyriausiasis ekonomistas aiškina, kad Indija bei Kinija baigia išnaudoti savo potencialą, o skolomis paremtas augimas miršta. Nuo 2009 iki 2011 metais besivystančios ekonomikos, ypač BRIC šalys, ir toliau augo.

Įmonių pradelstos skolos praėjusiais metais, palyginti su 2011 m., sumažėjo 300 mln. litų, arba 6 proc., ir sudarė 4,8 mlrd. litų. Skolų sumažėjimui didžiausią įtaką (300 mln. litų) turėjo sumažėję įsipareigojimai finansų sektoriui. Tuo tarpu verslo įsiskolinimai išperkamosios nuomos ir vartojimo kreditus teikiančioms bendrovėms nežymiai išaugo – 25 mln. litų. Per 2011 m. verslo pradelsti mokėjimai buvo padidėję 151 mln. Lt.

 Formuojant šiųmetį biudžetą Savivaldybei teks nepamiršti milijoninių skolų, besivelkančių metai iš metų. Nors 2012 metus Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės baigė nepadidinusios skolų, planuodamos 2013-ųjų biudžetą privalės numatyti grafikus, kaip grąžins skolas, kurios jų nepaliks ramybėje ir šiais metais. Be to, kol kas neaišku, koks bus šiųmetis biudžetas – Finansų ministerija miesto ir rajono savivaldybėms dar nepranešė, kokio dydžio bus 2013 metų biudžetai.

Šiauliuose ir regione vasarą vykusių 5-ųjų TAFISA pasaulio sportas visiems žaidynių rengėjų skolos sudaro 1,7 milijono litų. Tokie skaičiai pagarsinti per miesto Tarybos posėdį. Į juos politikai nereagavo. Oficialiai skolos dydį patvirtinti vengia ir Savivaldybės administracija. Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius „Šiaulių kraštui“ teigė, jog apie skolos dydį ir tikrąją situaciją galės kalbėti tik po žaidynių rengėjų įstaigos audito.

Kipro finansų ministerija antradienį tikino, kad vyriausybė užsitikrino pakankamai pinigų, kad patenkintų neatidėliotinus savo finansinius poreikius ir kad šį mėnesį nebus priežasties nesumokėti darbuotojams atlyginimų, informuoja AP. Bandymo nuraminti ministerija ėmėsi po to, kai vienas jos atstovas pirmadienį pareiškė, kad valstybės pinigai baigiasi.

Turtą apdrausti, padegti ir gauti kompensaciją iš draudimo įmonės – tokio sprendimo kartais griebiasi skolų naštos atsikratyti norintys verslininkai. Prieš keletą savaičių sudegusio „Bajorkiemio“ gaisro sukėlimo aplinkybės taip pat primena tokį modelį ir tyrėjams užmena daug mįslių.  Praėjusią savaitę atlikus tyrimus paaiškėjo, kad prie Kauno įsikūręs restoranas „Bajorkiemis“ padegtas tyčia – ekspertai gaisro vietoje rado naftos garų pėdsakų.

Atsiskaitymai už suteiktas paslaugas – transporto verslo „variklis“. Deja, jis taip pat linkęs gesti – atsiskaitymai dėl pagrįstų ir nepagrįstų priežasčių neretai yra vilkinami. Vežėjų praktikoje gana dažnai pasitaiko, kuomet atsiskaitoma gerokai vėliau ir tik po ilgų raginimų arba… Atsimušė į sieną “bankrotas” Verslininkų bendradarbiavimo sutartys, kuriose įtvirtinama sąlyga, jog visus nesutarimus Sutarties Šalys ketina spręsti derybų keliu, kartais tampa beprasmėmis.

Mažindama išlaidas Suomijos mobiliųjų telefonų gamintoja „Nokia“ savo būstinės pastatą šalia Helsinkio esančiame Espo mieste nekilnojamojo turto investuotojams ketina parduoti už 170 mln. eurų, praneša AP. Sandoris turėtų būti sudarytas vėliau šį mėnesį, ir jis atitiks planus atsisakyti nepagrindinės veiklos. Kompanija "Nokia House" pastate veiklą vykdo nuo 1997 metų.

Modernų kelių įrenginį pastačiusius verslininkus Kauno valdžia skandina skolose Seimo rinkimus gėdingai pralaimėję konservatoriai rodo savo galią Kaune. Jie užsimojo sunaikinti vieną seniausiai ir sėkmingiausiai gyvuojančių miesto statybos bendrovių „Kamesta“. Tokią išvadą tenka daryti dėl Kauno mero konservatoriaus Andriaus Kupčinsko sunkiai blaiviu protu suvokiamų veiksmų. Verslo ir mero mūšiai „Manau, A. Kupčinskas taip elgiasi todėl, kad nesiorientuoja, ką daro, – „Balsas.

Savaitės pradžioje euro zonos finansų ministrai jau trečią kartą rinkosi, kad pasiektų naują susitarimą dėl paramos Graikijai ir įtikintų pasaulį, esą šalis pagaliau grįžo į doros kelią, rašo „Der Spiegel“. Vis dėlto Vokietijos apžvalgininkai kritiškai įvertino pasiektą susitarimą, kuriuo šimtu procentu gali džiaugtis nebent rizikos draudimo fondų valdytojai. Viena iš susitarimo dalių numato, kad Graikija galės išpirkti iš privačių investuotojų savo pačios obligacijas.

Bankrutavusiam bankui „Snoras“ nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai ir nekilnojamasis turtas, perimtas už laiku nesugrąžintas paskolas, bus parduodamas 2013 metais, rašo portalas eversus.lt Šiuo metu atliekamas šio turto vertinimas. Šiai turto klasei priskiriamas ir turtas, kurį bankas perėmė už negrąžintas paskolas. Didžiąją jo dalį sudaro NT objektai, tačiau tarp perimto turto yra ir įmonių įrengimų.

Smarkiai prasiskolinusių vokiečių skaičius šiemet stipriai išaugo. Naujausiais duomenimis, beveik vienas iš dešimties vokiečių nepajėgia apmokėti savo sąskaitų, informuoja dpa, „The Local“. Skolų išieškojimo agentūros „Creditreform“ duomenimis, per pastaruosius metus į rimtas skolas įklimpo dar 190 tūkst. vokiečių. Į šią kategoriją patenkantys asmenys vidutiniškai turi apie 33 tūkst. eurų asmeninių skolų.

Keletą metų nuostolingai veikęs Tauragės knygynas jau poryt gali sulaukti naujų savininkų. Knygyno nuostolinga veikla jau seniai reikalavo kardinalių sprendimų. Juk augančias skolas subsidijų forma dengėme mes, mokesčių mokėtojai.

Kai kurių šalių - visų pirma Vokietijos - farmacijos kompanijos apribojo medikamentų tiekimą į Graikiją: šalies sveikatos apsaugos ministerija iki šiol neatsiskaitė už ankstesnes vaistų siuntas. Farmacijos milžinė „Merck KGaA “ nustojo tiekti Graikijos sveikatos ministerijai efektyvų medikamentą, skirtą žarnyno vėžiui gydyti - „Erbitux“. Vokietijos farmacininkai tvirtina, kad Graikijos pirkėjai įsiskolino jiems 1,7 mlrd. eurų už jau pristatytus medikamentus.

Darbdavių skolos indeksas DIX (vienam darbdaviui tenkanti skola), kurį pagal Sodros duomenis skaičiuoja Lietuvos pramonininkų konfederacija ir UAB „Creditreform Lietuva“, per metus sumažėjo 15,0 proc. iki 2183 litų. Nepaisant to, šį spalį trumpalaikes skolas Sodrai augino smulkios ir mažos įmonės bei ūkio šakos, kuriose paprastai mokami nedideli atlyginimai. Viena iš galimų priežasčių – 50 litų kilstelėta minimali alga.

Šalies finansų sistema vertinama kaip stabili, o didžiausią riziką jai kelia kitų Europos valstybių skolų tvarumo problemos, jų sąsajos su finansų sektoriumi ir galimas užkrato efektas Lietuvos ekonomikai, rodo Lietuvos banko atliktos naujos apklausos dėl rizikų Lietuvos finansų sistemai rezultatai. Susirūpinimą finansų institucijoms kelia ir energetinių išteklių kainų šokas, galimas per lėtas Lietuvos ekonomikos atsigavimas.

Liono „Olympique“ prezidentas Jeanas-Michelis Aulas teigia, kad žiemą atsiversiančio perėjimų lango metu komandą paliks du pagrindinės sudėties žaidėjai, o dar vienas - vasarą. Pirmadienį paviešinti klubo 2011/2012 metų sezono finansiniai dokumentai atskleidė faktą, kad „Olympique“ turi 28 milijonų eurų skolą.

Suomijos mobiliųjų telefonų gamintojos „Nokia“ atstovai paskelbė, kad kompanija nori pasiskolinti 750 mln. eurų, kad galėtų grąžinti senas skolas ir padidinti sparčiai senkančias lėšų atsargas, informuoja YLE. 2014 metais „Nokia“ turi grąžinti daugiau nei 1 mlrd. eurų už paskolas, kurias gavo 2009 m. Kompanijos lėšų atsargos per pastaruosius metus sumažėjo maždaug 1,5 mlrd. eurų. Dabar „Nokia“ atsargos siekia maždaug 3,6 mlrd. eurų.

Ketvirtus metus iš eilės čempionų taurės neišleidžiančio futbolo klubo „Ekranas“ vadovams galvas turėtų skaudėti ne tik dėl likusių trejų rungtynių, komandą skiriančių nuo penktojo čempionų triumfo, bet ir pinigų neatgaunančių žaidėjų senkančios kantrybės. Dėl skolos su „Ekranu“ susitikti teisme rengiasi praėjusių metų liepą klubą palikęs gynėjas serbas Dušanas Matovičius.

Nobelio ekonomikos premijos laureatas Josephas Stiglitzas mano, kad Graikija ir Ispanija skendi „ne recesijoje, o depresijoje“ ir dėl jų ekonominio nuosmukio kaltina griežtas taupymo priemones, informuoja AFP. J. Stiglitzas taip pat sakė, kad Tarptautinio valiutos fondo(TVF) prognozės dėl euro zonos ūkio augimo yra pernelyg optimistiškos. Fondas numato, kad euro zonos ūkis šiemet susitrauks 0,4 proc., o kitąmet išaugs 0,2 proc.

Išsivysčiusias valstybes slegia milžiniška skolų našta, kurios vidurkis šiemet perkopė 110 proc., rašo „Financial Times“. Tuo pat metu lėtas ūkio atsigavimas ar net recesija prašosi ekonominio skatinimo. Sprendžiant pirmąją problemą derėtų vykdyti griežtesnę fiskalinę politiką ir toliau mažinti išlaidas. Tuo tarpu siekiant išjudinti ekonomikos variklį derėtų įlieti į nacionalinius ūkius dar daugiau pinigų.

Italijos finansų ministras Vittorio Grilli teigia, kad galimas Ispanijos gelbėjimas Italijai kainuotų 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), informuoja AFP. „Per pastaruosius dvejus metus mūsų viešoji skola dėl paskolų Graikijai, Airijai ir Portugalijai padidėjo 4 proc. Jeigu Ispanijai reikėtų ne mažesnio nei 100 mlrd. eurų gelbėjimo paketo, Italijos dalis būtų lygi 1,5 proc. BVP. Turime būti dosnūs, tačiau taip pat turime apdairiai įvertinti poveikį mūsų viešiesiems finansams.

Rinkimų metais, naujos Vyriausybės formavimo ir jos darbo pradžios laikotarpiu valstybės ižde turėtų būti disponuojama pakankamomis lėšomis, kad būtų užtikrintas finansiškai sklandus valdžių pasikeitimas, išvengiant situacijų, kai naujai suformuota Vyriausybė savo darbą pradeda paveldėjusi tik einamąsias skolas be jokių finansinių išteklių.

Per metus (iki rugsėjo 23 d.) darbdavių skolos rodiklis DIX (vienam darbdaviui tenkanti skola), kurį pagal „Sodros“ duomenis skaičiuoja Lietuvos pramonininkų konfederacija ir UAB „Creditreform Lietuva“, sumažėjo 11,0 proc. – nuo 2605 iki 2316 Lt. Per metus vienam darbdaviui tenkanti skola „Sodrai“ (DIX) sumažėjo pramonės ir energetikos (–12 proc.), paslaugų sektoriuje (–4,5 proc.), socialinės veiklos šakose (–39,6 proc.

Vilniaus „Sakalų“ klubas ketvirtadienį maču su Pasvalio „Pieno žvaigždėmis“ pradės Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezoną, tačiau neaišku ar jį sugebės baigti. Trečiadienį vykusiame Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) Vykdomajame posėdyje buvo gautas "Sakalų“ vienuolikos buvusių ir esamų žaidėjų bei trenerių prašymas uždrausti ekipai dalyvauti 2012-2013 metų LKL čempionate dėl skolų.

Skolos – nemalonus dalykas, galintis sugadinti žmonių santykius. Vis dėlto skolinti draugams ar skolintis patiems kartais tenka. Deja, skolos gali sugriauti draugystę, todėl svarbu išmanyti keletą skolinimosi ir skolinimo principų.

Italijos premjeras Mario Monti penktadienį paragino Graikijos premjerą Antonį Samarą įgyvendinti reformas ir kartu su Ispanijos premjeru Mariano Rajoy per susitikimą Romoje pabrėžė, kad sprendžiant skolų krizę reikia daugiau solidarumo, informuoja AFP. M. Montis ir M. Rajoy per savo susitikimą pabrėžė, kad euro zonoje reikia veikti solidariai ir konstruktyviai, nes tik taip galima stabilizuoti finansų rinkas.

Augant nepasitikėjimui šalies bankininkystės sistema ir gilėjant euro zonos skolų krizei, Didžiosios Britanijos miestas Bristolis įveda savo valiutą – Bristolio svarą, kuri, tikimasi, skatins vietos verslo plėtrą ir palengvins kompanijoms konkurenciją su tarptautinėmis korporacijomis. Bristolio svarą vietos įmonėms buvo planuojama įvesti gegužę, tačiau dėl didelio susidomėjimo šia permaina nuspręsta ją pristatyti tik rugsėjo 19 dieną.

Maža, turtinga, į Vakarus palinkusi Slovėnija 2004 m. Europos Sąjungoje buvo sutikta išskėstomis rankomis, o po trijų metų ji beveik nepastebimai prisijungė ir prie euro zonos. Tačiau po penkerių metų, du milijonus gyventojų turinti šalis gali tapti pirmąja buvusia komunistine ES valstybe, kuriai prireiks finansinės paramos, rašo „The New York Times“. Slovėnijos premjeras Janezas Jansa praeitą mėnesį įspėjo, kad bėdos dėl skolų gali priversti jį kreiptis į ES pagalbos.

Ispanijos bankų blogų paskolų vertė liepą išaugo iki 169,3 mlrd. eurų, praneša BBC. Ispanijos centrinio banko duomenimis, blogos paskolos liepą sudarė 9,9 proc. visų paskolų, palyginti su 9,4 proc. rodikliu birželį. Liepos mėnesio blogų paskolų rodiklis yra aukščiausias nuo 1962 metų, kai centrinis bankas pradėjo kaupti duomenis. Ispanijos vicepremjerė Soraya Saenz de Santamaria antradienį sakė, kad vyriausybė šiuo metu vertina Europos centrinio banko (ECB) siūlomos pagalbos sąlygas.

Graikija iki rugsėjo 23 d. turėtų apsispręsti dėl beveik 12 mlrd. eurų išlaidų mažinimo programos, antradienį praneša Atėnų naujienų agentūra. Europos Sąjungos (ES)  ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF)  kreditoriai iš Graikijos reikalauja sumažinti išlaidas 11,5-11,9 mlrd. eurų (per 5 proc. šalies BVP) per artimiausius dvejus metus, kad įvykdytų biudžeto deficito planinius rodiklius.

Diskutuojant apie naujosios Visagino atominės elektrinės (VAE) statybas neretai pasigirsta nuogąstavimų dėl būsimosios jėgainės kaštų, kurie esą prislėgs Lietuvos gyventojų pečius. Mūsų įsitikinimu, visavertė diskusija gali vykti tik tada, kai jos dalyviai bei stebėtojai vadovaujasi ne prielaidomis ir būgštavimais, bet išsamia ir patikima informacija. Todėl siūlome šiek tiek plačiau aptarti VAE statybų kainą ir lėšų šaltinius.

Madrido „Real“  klubas tapo pirmuoju klubu pasaulyje, kuris per vieną sezoną peržengė 500 milijonų eurų apyvartą. 2011/2012 metų sezone į ispanų klubo sąskaitą įplaukė 514 milijonų eurų, tai yra 7 procentais daugiau nei  2010/2011. Tuomet „karališkasis klubas“ turėjo 480 milijonų eurų apyvartą.  „La Liga“ čempionas per praėjusį sezoną turejo 24,2 milijonų eurų grynojo pelno, beveik ketvirtadaliu mažiau nei 2010/2011 metais.

Finansų ministerija siūlo Vyriausybei pripažinti 11 Lietuvos įmonių skolas beviltiškomis ir jas nurašyti arba revizuoti. Paskolas valstybės vardu ar su valstybės garantija šios įmonės gavo pagal sutartis, pasirašytas daugiausiai 1993-1997 metais. Siūloma nurašyti suma sudaro apie 170 mln. litų, iš kurių 92 mln. litų sudaro skolos, 27 mln. litų - palūkanos ir 51 mln. litų - delspinigiai.

Armėnų kilmės Rusijos verslininkas Murazas Mstojanas, nuolat gyvenantis Belgijoje, atsidūrė Rusijos ir Lietuvos skandalo, susijusio su 2011 metais bankrutavusiu banku „Snoras“, centre, rašo tinklalapis newsbalt.ru, informuoja delfi.lt. Kaip pranešė Rusijos Kaliningrado srities antstolių tarnyba, trečiadienį, rugsėjo 12 dieną, teismo sprendimu Kaliningrado srities Černiachovsko (Įsručio) mieste buvo areštuotas 4 žvaigždučių viešbutis „Kočar“, priklausantis M. Mstojanui.

Vilniaus miesto savivaldybė pritarė sostinės biudžeto perskirstymui. Biudžeto pajamos didėja 141 tūkst. litų, daugiausia –  geriau surenkant savarankiškas pajamas iš įmonių ir įstaigų teikiamų paslaugų: patalpų nuomos, renginių organizavimo ir socialinių paslaugų. Perskirstant biudžetą, daugiau lėšų skiriama miesto infrastruktūros objektų priežiūrai ir modernizavimui, švietimui, kultūrai ir sportui, švietimo įstaigų investicijų projektams, remonto darbams atlikti.

Vienas iš keturių Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovės pavaduotojų Zhu Minas antradienį sakė, kad euro zonos skolų krizė dar toli gražu nesibaigė ir kad Europa turi ir toliau tikėti bendros valiutos ateitimi. „Iš esmės manau, kad krizė dar nesibaigė. Dabar ji įpusėjusi, ir mums dar yra ką nuveikti, tačiau judame teisinga linkme, o tai labai svarbu. Turėtume įgauti daugiau pasitikėjimo ir tikėti euru“, - sakė Zhu Minas per Pasaulio ekonomikos forumo renginį Kinijoje.

Finansų ministerija, įvertinusi pirmojo 2012 m.  pusmečio Lietuvos ekonomikos raidą ir susiformavusias tendencijas esminių pakeitimų vidutinio laikotarpio  ekonominės raidos scenarijuje 2012 m. nedaro. Ūkio lėtėjimas ES ir euro zonoje pirmąjį 2012 m. pusmetį neturėjo esminio poveikio nei Lietuvos eksportui, nei vidaus paklausai.

Graikijos prezidentas Karolos Papouliasas kreipėsi į šalies Finansų ministeriją, prašydamas sumažinti jam atlyginimą ir pensiją, pranešė finansų ministro pavaduotojas Christos Staikouras per parlamento biudžeto komiteto posėdį. Valstybės vadovas taip pat pasiūlė sumažinti pensijas visiems buvusiems Graikijos prezidentams. Ministerijos paskaičiavimais, tokios priemonės sutaupytų valstybės biudžetui apie 350 tūkst. eurų per metus, praneša Graikijos televizijos kanalas SKY.

JAV pareigūnai greitai supylė trilijonus dolerių į krūvą programų, skirtų gelbėti šalį iš finansinės krizės 2008 ir 2009 metais. Jie dažnai pažeidė įprastos politikos ribas. 2010 m. ekonomika vėl augo, rašo „Washington Post“. Europoje priešingai – lyderiai ėmėsi atsargaus požiūrio į savo finansų krizę ir dabar, kai euro zona baiginėja trečius krizės metus, atsigavimo nematyti. Europos ekonomika sustojo ir grasina užkrauti naštą didesnei pasaulio ekonomikos daliai.