skolos

Pirmadienį Graikija sulaukė dar 1,7 mlrd. eurų paramos. Tačiau dabar TVF reikalauja, kad šalis sparčiau taikytų struktūrines reformas, kad šalyje pagaliau prasidėtų augimas ir būtų kuriamos darbo vietos, rašo BBC. TVF taip pat pažymėjo, kad per ateinančius du metus šalyje numatoma potenciali „finansinė spraga“, kuri sieks 10,9 mlrd. eurų.

Praėjusį mėnesį įmonėms įregistruoti 1044 laikini apribojimai valdyti, naudotis ar disponuoti savo turtu. Turto areštų skaičius, palyginti su pirmojo pusmečio vidurkiu, padidėjo 7 proc. Tačiau areštuoto turto suma buvo 15 proc. mažesnė nei vidurkis ir sudarė 130 mln. litų. Tai atskleidžia kreditų biuro „Creditinfo“ analizė, atlikta pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis. „80 proc.

Milijonus uždirbanti aktorė Eva Longoria nenori mokėti už savo vaikiną, rašo showbizspy.com. 38 metų gražuolė 34 metų savo simpatijai Ernesto Arguello, su kuriuo draugauja vos kelias savaites, parūpino vaidmenį naujame seriale „Devious Maids“, nes nori, kad ir jis finansiškai prisidėtų prie naujų jų santykių. „Ji nenori būti būti jo išlaikytoja, todėl suderino, kad scenarijaus autoriai sukurtų vaidmenį specialiai jam“, – atskleidė E. Longorios bičiulis.

Euro zonos vyriausybės skola 2013 metų I ketv. dar padidėjo ir toliau savo dydžiu artėjo prie BVP. Regiono ekonomikų padėtis išties yra dviprasmiška. Viena vertus, skolos tapo rimta grėsme ekonominiam stabilumui, ir kai kurios euro zonos šalys stengiasi išlaviruoti bei išvengti nemokumo. Kita vertus, euro zonos ekonomika patiria recesiją, tačiau pinigų politikos galimybės dar labiau padėti ūkiui jau išsemtos. Ir žinoma, pinigų politika savo ruožtu negali tik pati viena padėti ekonomikai.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Nors per pastarąjį pusmetį gyventojai apmokėjo 401 mln. Lt skolų, o tai – kone dvigubai daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, įsiskolinimas komunalinio sektoriaus bendrovėms didėjo. Asmeninių finansų ekspertės Odetos Bložienės teigimu, gerėjanti Lietuvos ekonominė situacija artimiausiu metu nesumažins lietuvių skolų komunalininkams.

Lietuvos gyventojų uždelsti mokėjimai pirmąjį šių metų pusmetį padidėjo 113 mln. litų ir išlaikė panašų augimo tempą visą laikotarpį. Birželį suma padidėjo 22,5 mln. litų ir mėnesio pabaigoje siekė 3,34 mlrd. litų. Tokius duomenis atskleidžia asmeninės kredito istorijos sistemos manocreditinfo.lt duomenys. Šių metų sausio–birželio mėnesiais fiziniai asmenys padengė 38 proc. daugiau anksčiau susidariusių skolų nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Šiemet suma siekė 401 mln.

Detroitas tapo didžiausiu miestu JAV, pradėjusiu bankroto procedūras, rašo Businessinsider.com. Remiantis Amerikos bankroto instituto leidiniu, teismui bus pateiktas Detroito restruktūrizavimo planas ir, jeigu jis nepažeidžia jokių federalinio bankroto kodų, jis bus patvirtintas. Teismas taip pat padės miestui surasti kitokių būdų, leisiančių padidinti turimų pinigų kiekį.

Vilniuje prie savivaldybės ir vyriausybės ketvirtadienį buvo surengti du nesankcionuoti kiemsargių piketai. Nors iš pradžių teigta, kad piketai organizuojami dėl nemokamų atlyginimų, tačiau vėliau paaiškėjo šiek tiek kita kilusio šurmulio priežastis. Šnipiškių seniūnijos valymo vadybininkė Jūratė Baločkienė patvirtino, kad atlyginimai kiemsargiams buvo išmokėti. Tačiau palikta daug klaustukų dėl ateities. „Esmė tame, kad Vilniaus miesto savivaldybė Naujamiesčio būstui yra skolinga daug pinigų.

Finansų ministerija skolų kamuojamai Vilniaus miesto savivaldybei suteikė 12 mln. litų trumpalaikę paskolą. Bankai savivaldybei nebeskolina. Paskola, kurios metų palūkanos yra 0,492 proc., suteikta praėjusį penktadienį, BNS pranešė Finansų ministerija. Pasak jos atstovės Teresės Staniulytės, paskola suteikta iš valstybės iždo, o ne iš pasiskolintų lėšų. Tai yra trečioji šiemet Finansų ministerijos suteikta paskola sostinės savivaldybei - vasarį paskolinta 14,15 mln. litų (palūkanos - 0,572 proc.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybė praktiškai yra nemoki, todėl tam tikri Vyriausybės sprendimai, susiję su finansavimo didinimu, buvo būtini. ,,Vilniaus miesto savivaldybės finansinė padėtis yra labai bloga. Finansiniai įsipareigojimai, palyginti su jų biudžeto planuojamomis pajamomis, jau siekia 208 proc., o paskolos sudaro 118 proc.

Kauno „Žalgirio“ klubo finansinis nepriteklius gali baigtis kur kas greičiau, nei buvo manyta. Lietuvos čempionų vadovai artimiausiomis dienomis turėtų baigti derybas su Ukrainos milijardieriaus Ihorio Kolomoiskio valdomu „PrivatBank“, skelbia „BasketNews.lt“. Portalo šaltinių žiniomis, jis Kauno klubui per artimiausius trejus metus ketina skirti 10 milijonų eurų, tačiau turi savų sąlygų. „Po vakar pasirodžiusios publikacijos susisiekiau su „PrivatBank“ savininku.

Per pirmąjį 2013-ųjų pusmetį buvo užregistruota 776 įmonių bankrotų atvejai – tai 131 atveju arba 20 proc. daugiau nei per tą patį 2012 metų laikotarpį, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys. Bankroto atvejų statistika labiausiai augo paslaugų, transporto ir prekybos verslo sektoriuose, o žemės ūkio ir maitinimo bendrovių bankrotų - sumažėjo. Neigiamas bendros bankrotų statistikos tendencijas didžiaja dalimi lėmė 57 proc. padažnėję paslaugų įmonių bankrotai.

Mindaugas LAURINAITIS Praėjusį penktadienį sostinėje į susitikimą sukvietusi visos šalies savivaldybių merus Vyriausybė jiems davė pylos dėl išaugusios savivaldybių skolos. Kiek anksčiau susirūpinimą savivaldybių skolomis išsakė Lietuvos banko vadovas ir kiti ekonomistai.

Kinijos valdžios iniciatyva stabdyti gresiančią skolų krizę užsukant pigaus skolinimo kranelį į paviršių kelia šešėlio dugne pasislėpusius komercinius šalies bankus. Centrinis Azijos milžinės bankas, vadinamas Kinijos liaudies banku, pirmadienį išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad per drąsus skolinimas vedamas bandos mentaliteto privalo baigtis.

Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovai pareiškė, kad centrinė valdžia į skolų liūną įklimpusiai savivaldai neatleidžia sunkmečiu užveržto diržo. Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas perspėjo, kad savivaldybių įsiskolinimai kelia grėsmę šalies finansų sistemos stabilumui. Savivaldybes skolintis verčia per pastaruosius penkerius metus sumažėjusios savarankiškos pajamos ir įgyvendinami europinės paramos lėšomis remiami projektai.

2013 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusiuoju ketvirčiu, verslo vėlavimo atsiskaityti rizika išliko beveik tokia pati. Pagal metinį rodiklį ji padidėjo beveik keturiais procentiniais punktais, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ ekonometrinis vėlavimo atsiskaityti reitingas. Per metus sparčiausiai mažėjo apdirbamosios pramonės mokumo rizika (-1,03 procentinio punkto), paslaugų (-0,75 proc. p.) ir žemės ūkio (-0,62 proc. p.). Sparčiausiai didėjo transporto bendrovių (+2,78 proc.

Nors metai pradėti agresyvesniais veiksmais, tvarkantis su garsiai nuskambėjusia Ūkio banko krize, Lietuvos finansų sektorius išliko stabili. Galimybes įsivesti eurą po dviejų Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas vertina optimistiškai, tačiau įspėją dėl savivaldybių skolų. V. Vasiliausko teigimu, praėjusiais metais indėlių kiekis Lietuvos bankuose augo dešimtadaliu ir pasiekė rekordinę 43 mlrd. litų sumą.

Ūkio ministerijoje įvyko Europos Komisijos inicijuotas informacinis seminaras, kuriame pristatyta Europos Sąjungos (ES) Pavėluotų mokėjimų direktyva. Ši direktyva yra įrankis, skirtas kovoti su pavėluotais mokėjimais ES, atliekant komercinius sandorius. „Pavėluotų mokėjimų direktyva – puiki iniciatyva, padėsianti stiprinti privataus verslo sektorių, suteiksianti verslui daugiau tikrumo ir galimybių.

 Vis daugiau ir daugiau įmonių Europos Sąjungoje kyla bankroto rizika dėl neapmokėtų sąskaitų, kadangi pavėluotų mokėjimų skaičius ir toliau auga ir jau pasiekė beprecedentį 340 milijardų eurų lygį, t.y. daugiau nei dvigubai viršija bendrą 2012 m. Europos Sąjungos 147 milijardų eurų biudžetą. Nemokumas lemia 450 tūkst. darbo vietų praradimą kasmet ir 57 proc.

Per gegužės mėnesį Lietuvos gyventojų pradelsti mokėjimai padidėjo 16 mln. litų, o bendra skolų suma mėnesio pabaigoje pasiekė 3,33 mlrd. litų. Didžiausiu tempu gyventojų skolos išaugo telekomunikacijų ir komunalinių paslaugų bendrovėms, o skolos bankams praėjusį mėnesį praktiškai nepakito, rodo asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ duomenys. Praėjusį mėnesį fiziniai asmenys taip pat padengė 63 mln. litų anksčiau susidariusių skolų – panašiai tiek pat kiek ir balandžio mėnesį.

Verslo pradelsti mokėjimai gegužės mėnesį sumažėjo 77 mln. litų. Iš jų didžiausiu tempu - finansų įstaigoms. Tačiau įsiskolinimų padaugėjo išperkamosios nuomos ir vartojimo kreditus teikiančioms bendrovėms, rodo kreditų biuro „Creditinfo“, kuriame formuojama kredito istorija, duomenys. Pasak Alinos Buemann, kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovės, verslo įsiskolinimų portfelis, augęs nuo metų sandūros, gegužės mėnesį ženkliai sumažėjo ir šiuo metu sudaro 5 mlrd. litų.

 Ar vien fiskalinė drausmė išgelbės Europą? Kaip išsikapstyti iš krizės? Ar Europai reikia daugiau ar, atvirkščiai, mažiau integracijos? Artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungai, Europos ir kitų šalių ekspertai ir valstybių pareigūnai, verslo ir akademinio pasaulio atstovai šiandien susitiko Vilniuje tarptautinėje konferencijoje „Taupyti ar netaupyti?“.  „Europos Sąjunga iš finansinio nuosmukio gelbėjosi stengdamasi suvienodinti šalių narių fiskalines politikas ir suburti ...

Gerų naujienų ištroškusiai Europai centrinio banko pirmininkas Mario Draghi mestelėjo žinią – euro zonoje „atsirado galimos stabilizacijos požymių, ir nuo antrojo šių metų pusmečio prognozuojamas laipsniškas atsigavimas“. Tiesa, čia pat suskubo vardinti išlygas, kad Europos konkurencingumas gali būti atkurtas tik tuo atveju, jei bus vykdomos užsibrėžtos biudžeto ir kitos struktūrinės reformos.  Štai čia Europos centrinio banko vadovas yra visiškai teisus.

Europos centrinis bankas trečiadienį perspėjo, kad sulėtėjusi ekonomika ir problemos su skolomis gali sukelti naują bankų krizę, nepaisant sumažėjusios įtampos regiono finansų rinkose.

 Valstybinės mokesčių inspekcijos, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos ir kitų institucijų pastangos nutverti už rankos neteisėtai praturtėjusiuosius kol kas bevaisės, nes įtariamieji tyrėjams gali pakišti fiktyvius skolos raštelius net ir iš Afrikos ir taip vilkinti tyrimą arba jį palikti aklavietėje. Politikai, tarp įtariamųjų patekę kaip neteisėtai praturtėję, taip pat neskuba lopyti kiaurų įstatymų.

Verslo pradelsti mokėjimai balandžio mėnesį padidėjo 62 mln. litų, o bendras įsiskolinimų portfelis pasiekė 5,1 mlrd. litų. Praėjusį mėnesį įsiskolinimai daugiausiai išaugo finansų, o sumažėjo - komunalinių paslaugų bendrovėms, rodo kreditų biuro „Creditinfo“, kuriame formuojama kredito istorija, duomenys. Palyginimui, įmonių įsiskolinimai atskirai „SoDrai“ balandžio mėnesį padidėjo 2,7 mln. Lt ir sudarė 445 mln. Lt.

Per praėjusį mėnesį gyventojų uždelstos skolos padidėjo 30,5 mln. litų ir laikotarpio pabaigoje pasiekė 3,31 mlrd. litų. Sparčiausiai didėja jaunimo skolos, o pagrindinė skolų dalis tenka amžiaus grupei tarp 25 ir 36 metų, rodo gyventojams skirtos asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ duomenys. Komunalinio sektoriaus įmonėms tenkantis gyventojų įsiskolinimo portfelis per balandžio mėnesį augo didžiausiu tempu, t.y. 4 proc.

Praėjusį mėnesį įmonėms įregistruota 1 067 laikinų apribojimų valdyti, naudotis ar disponuoti jų turtu. Palyginti su ankstesniu mėnesiu, turto areštų atvejų padaugėjo 45-iais, o areštuoto turto buvo 40 mln. litų didesnė – iš viso 172 mln. litų, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė, atlikta pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis. „Turto areštų sparčiausiai padidėjo tarp statybos ir NT (11 proc.). Tačiau palyginus š.m. keturių mėn.

Milžiniškose skolose skendinti Šiaulių miesto savivaldybė suskaičiavo savo bendrovių ir įstaigų praėjusių metų vykdytą finansinę veiklą ir ketina pasiimti dividendus, gautus iš akcinių bendrovių. Nors suma atrodo nemaža – keturi su puse milijono litų, bet pati Savivaldybė yra skolinga dešimtis milijonų litų. Jau paskelbtas ir viešasis konkursas ilgalaikei paskolai imti, už kurią bus finansuojami investiciniai projektai. Tačiau valdininkų godumas pranoksta lūkesčius – balansuojama ant ribos.

Sunku tikėti tuo, kad Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį nesumažins bazinės palūkanų normos. Nuo paskutiniojo ECB valdybos narių susitikimo balandžio pradžioje euro zonos nedarbo lygis kilo, o infliacija sumažėjo daugiausiai per trejus metus – 1,2 procento. Tai yra aiškiai žemiau nei ECB užsibrėžtas 2 proc. tikslas, rašoma „The Financial Times“. Visgi ECB neturi iliuzijų, kad palūkanų normos sumažinimas paskatins gerus pokyčius.

 Per mėnesį momentinės skolos Sodrai labiau augo stambiose įmonėse (per 250 darbuotojų), jau turėjusiose skolų. Smulkios įmonės (iki 9 darbuotojų) prisitaikė prie pokyčių rinkoje ir skolų lygį išlaikė praktiškai nepakitusį. Tokias išvadas padarė kredito rizikos vertinimo UAB „Creditreform Lietuva“, įvertinusi Sodros teikiamą informaciją. Darbdavių momentinių skolų (paskelbus naujo mėnesio duomenis) dinamika šiemet balandžio mėnesį buvo pastebimai prastesnė nei 2012 m. balandį.

Danai yra labiausiai įsiskolinę pasaulyje piliečiai, tačiau ir jų apetitas paskoloms mažėja. Anot Danijos būsto paskolas teikiančių bankų asociacijos, gyventojų skolos yra triskart didesnės nei jų pajamos, taigi paklausa paskoloms paskutinį ketvirtį kilo lėčiausiai nuo 2000 metų.

Šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje gyventojų pradelsti įsipareigojimai pasiekė 3,28 mlrd. litų, kurie, palyginti su metų pradžia, padidėjo 33 mln. litų. Tai yra lėčiau nei 2012 m. analogišku laikotarpiu, kai fizinių asmenų skolos išaugo 77 mln. litų, rodo asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ duomenys. Sparčiausiai kovo mėnesį gyventojų įsiskolinimų suma padidėjo komunalinių paslaugų ir telekomunikacijų bendrovėms – atitinkamai 5 proc. ir 2 proc.

Vakar pradėjo dirbti bendrovės „Busturas“ naujasis generalinis direktorius 47 metų klaipėdietis Tomas Bielinskas. Šiaulių miesto savivaldybės bendrovės veikla nuostolinga, tačiau jis sako apie tai sužinojęs prieš dvi savaites. Reikalavimai Miesto meras Justinas Sartauskas vakar rytą T. Bielinską pristatė „Busturo“ padalinių vadovams ir žiniasklaidai. Meras įvardijo užduotis, kurias Savivaldybė kelia naujam vadovui. Pirmiausia, optimizuoti įmonės ir miesto viešojo transporto veiklą.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad svarstoma, ką daryti su milijoninėmis sostinės ir kitų savivaldybių skolomis. Anot jo, bus ieškoma sprendimų, ką daryti su ankstesnės kadencijos metu susidariusiomis ne tik Vilniaus, bet ir kitų šalies savivaldybių skolomis, ,,Vilniaus savivaldybės skolos ir kitų savivaldyvių skolos, kurios susidarė konservatorių ir liberalų vadymo laikotarpiu, yra didelės, ir dabar mes darome analizę ir galvojame, kaip šį klausimą reikės spręsti, nes skolų piramidė sav...

Regina MUSNECKIENĖ Kai kurios Kelmės rajono biudžetinės įstaigos jau baigė šildymo sezoną, nes nėra pinigų mokėti už šilumą. Tos, kurių negalima nešildyti, įsiskolinusios po kelias dešimtis tūkstančių litų. Muziejus jau nebešildomas Kelmės krašto muziejus šiemet šildymo sezoną užbaigė kovo 31 – ąją. Šiek tiek šildomi tik darbuotojų kabinetai. Kitos patalpos, kurių apie 1000 kvadratinių metrų, jau nebešildomos.

Įmonių pradelsti mokėjimai pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu, padidėjo 191 mln. litų, o bendras verslo įsiskolinimų portfelis pasiekė 5 mlrd. litų. Praėjusį ketvirtį įmonėms įregistruoti 2962 laikini apribojimų valdyti, naudotis ar disponuoti jų turtu, rodo kreditų biuro „Creditinfo“, kuriame formuojama kredito istorija, duomenys. Pirmojo ketvirčio verslo skolų augimas, palyginti su pernykščiu, buvo 3 kartus lėtesnis.

Legendinis Vilniaus futbolo klubas „Žalgiris“ gali atnaujinti ir tęsti savo veiklą. Tai paaiškėjo prieš kelias dienas, kai Vilniaus apygardos teismas patvirtino sudarytą taikos sutartį tarp asociacijos Vilniaus futbolo klubas „Žalgiris“ ir kreditorių bei nutraukė legendiniam Vilniaus futbolo klubui „Žalgiris“ 2010 metais iškeltą bankroto bylą, teigiama pranešime spaudai.

 Nuo tradicinių prašymų padėti nutraukti santuoką iki Jėzaus iš kalėjimo reikalavimo skirti advokatą dėl per garsiai kameros duris trinktelėjusio prižiūrėtojo. Tokių ir dar absurdiškesnių raštų iš nuteistųjų sulaukiančios Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skola advokatams siekia ne vieną šimtą tūkstančių.

Kovo 1 d. įsigaliojus Fizinių asmenų bankroto įstatymui bankrutuoti galės gyventojai, kurių skolos yra 25 tūkst. litų ar daugiau. Ekonomistai pripažįsta, kad tokio įstatymo reikia, tačiau baiminasi paskolų gavėjų piktnaudžiavimo. Tikimasi sąžiningų bankrotų Įstatymo iniciatoriai pabrėžia, kad įstatymas suteiks galimybę bankrutuoti tik sąžiningiems fiziniams asmenims.

Kipras tikisi iš Europos Sąjungos (ES) partnerių tokio paties solidarumo, koks buvo parodytas Graikijai skiriant finansinę paramą, tačiau nesutinka, kad būtų nurašyta dalis Kipro skolų. "Mes tikimės tokio paties solidarumo, tačiau iki šiol jis nebuvo parodytas", - sakė Kipro finansų ministras Vasas Šiarlis (Vassos Shiarly) antradienį verslo dienraščiui "Handelsblatt". Apie tai praneša "EUbusiness". Pernai birželio pabaigoje Kipras paprašė finansinės pagalbos, siekiančios apie 17 mlrd. eurų.

 Kaip ir pernai, taip ir šiemet Panevėžio miesto savivaldybės skolos nemažėja – jos turi tendenciją augti. Paskutinę sausio dieną Panevėžio miesto savivaldybės taryboje buvo pristatytas šiųmetis biudžeto projektas, kuris, manoma, patvirtintas bus vasario 25-ąją. Kaip jau žinoma, šiemet miesto biudžeto projektas toks: 202 milijonai 482 tūkstančiai litų pajamų ir 209 mln. 470,7 tūkst. litų išlaidų. Biudžetas deficitinis – išleisime 6 mln. 988,7 tūkst. litų daugiau nei gausime pajamų.

Senojo žemyno bankai pradėjo grąžinti prieš metus iš Europos centrinio banko (ECB) gautas paskolas, padėjusias pagerinti jų finansinę būklę. Ar tai reiškia, kad regiono bankai jau išsigydė ligas? Šimtai Europos bankų skuba grąžinti paskolas, kurias prieš metus gavo iš Europos centrinio banko (ECB). Anot ekspertų, tai – įrodymas, kad finansų rinkos skolų krizės slegiamame žemyne pagaliau atsigauna. Vis dėlto skelbti galutinę pergalę anaiptol per anksti.

Įmonių pradelsti mokėjimai sausio mėnesį beveik nepakito, taigi bendras verslo įsiskolinimų portfelis išliko ties 4,8 mlrd. litų. Pirmąjį šių metų mėnesį įsiskolinimai nežymiai sumažėjo bankams ir kredito unijoms, o telekomunikacijų paslaugas teikiančioms bendrovėms skolos nežymiai padidėjo, rodo kreditų biuro „Creditinfo“, kuriame formuojama kredito istorija, duomenys. Praėjusį mėnesį laiku nepadengtų įsiskolinimų turėjo daugiau nei 34 tūkst. įmonių, arba maždaug kas antra Lietuvos įmonė.

Jei Ukrainos vyriausybė nesusitars su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl kredito, šaliai gresia nemokumas. Antradienį per spaudos konferenciją apie tai paskelbė Ukrainos bankų asociacijos (UBA) prezidentas Aleksandras Sugoniakaa. Anot jo, daugiausia problemų vyriausybės ir TVF derybose kelia būtinybė grąžinti praėjusių metų skolas. "Iš tiesų Ukraina šiais metais TVF turi sumokėti apie 6,5 mlrd. JAV dolerių ankstesnę skolą ir 58 mlrd. grivinų (daugiau nei 7 mlrd. JAV dolerių) vidaus skolą.

Pernai kas dvylikto Lietuvos gyventojo kredito istorijoje atsirado „juodos dėmės“, apie kurias skolindamos pinigus finansų institucijos galės sužinoti dar bent dešimtį metų. Specialistai perspėja, kad dėl laiku nesumokėtų skolų ne tik reikia mokėti delspinigius – tai gali lemti ir gerokai didesnes palūkanas skolinantis. Asmeninės kredito istorijos „Manocreditinfo“ duomenys rodo, kad pernai lietuviai pradelsė 17 proc.

 Daugiau nei 8 mln. šeimų pripažįsta, kad asmeninės skolos joms yra našta. Bendras Jungtinės Karalystės įsiskolinimas pasiekė beveik 100 mlrd. svarų sterlingų, skelbia Nacionalinis statistikos biuras, kuriuo remiasi Britanijos spauda. Ataskaitoje pažymima, kad skolos gerokai išaugo nuo 2008 metais kilusios krizės. Blogiausia, kad ataskaitoje į skaičiavimus nėra įtrauktos būsto paskolos, o tik kitų tipų skolos, kaip nepadengta kredito kortelės skola ar negrąžinta asmeninė paskola.

Ispanijos, Italijos, Airijos ir Didžiosios Britanijos bankai turi skirti daug daugiau lėšų, kad turėtų iš ko padengti potencialius nuostolius dėl „blogųjų paskolų“, ketvirtadienį pareiškė agentūra „Moody's“, taip perspėdama Europos mokesčių mokėtojus apie gresiančias naujas išlaidas. Apie tai informuoja „Reuters“. Europos bankai jau pritraukė šimtus milijardus eurų, kad padengtų galimus nuostolius dėl beviltiškų paskolų. Didelė finansavimo dalis gauta iš vyriausybių.

JAV Atstovų Rūmai trečiadienį balsavimu pristabdė įstatymo, kuris reikalauja, kad parlamentas pritartų vyriausybės skolinimosi limitui, priėmimą, pranešė agentūra "Associated Press". Už respublikonų pasiūlytą planą balsavo 285, prieš - 144 nariai.