skolos

Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje verslininkas Rolandas Skopas ir jo buvusi žmona Ramunė Skopienė kaltinami sukčiavimu skambiu mastu. Bylos duomenimis, padaryta žala siekia 532 000 litų. Į teisėsaugininkų nemalonę R. Skopas ir jo buvusi žmona R. Skopienė pateko dar 2007 metais. Bylos duomenimis, buvę sutuoktiniai apgaule savo naudai išvengė didelės turtinės prievolės ir užvaldė didelės vertės svetimą turtą.

Kitas Graikijos valstybinių išlaidų mažinimo etapas, suplanuotas 2013-2014 m., bus paskutinis, pareiškė Graikijos vyriausybės vadovas Antonis Samaras, praneša „Associated Press“. „Daugelis šių priemonių gana skausmingos, tačiau kartu jos neišvengiamos. Be jų šalis praras pasitikėjimą“, - pabrėžė A. Samaras. Kartu jis pastebėjo, kad Graikijos ekonomika nebeatlaikys tolesnių griežto taupymo priemonių. Valstybės išlaidas planuojama sumažinti 11,5 mlrd. eurų.

Šių metų rugpjūtį nedarbas Vokietijoje auga jau penktą mėnesį iš eilės, tam daugiausia įtakos turi euro zonos skolų krizė, skaudžiai smogusi didžiausios regiono ekonomikos darbo rinkai, ketvirtadienį pranešė Federalinė įdarbinimo agentūra. Kaip rodo oficialūs duomenys, bedarbių skaičius rugpjūtį, atsižvelgus į sezoninius svyravimus, išaugo daugiau nei prognozuota – 9 tūkstančiais. Bendras bedarbių skaičius rugpjūtį siekė 2,9 mln. žmonių. Nedarbo lygis išlieka nepakitęs ir siekia 6,8 proc.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuel Barroso ir Italijos ministras pirmininkas Mario Monti susitiks antradienį vakare Briuselyje aptarti Europos Sąjungos ekonomikos, žurnalistams pranešė Europos Komisijos (EK) atstovas Olivier Bailly. Italija priklauso euro zonos penketukui pagal bendrojo vidaus produkto dydį ir valstybinės skolos apimtis. Italijos 10 metų trukmės obligacijų pelningumas yra vienas aukščiausių tarp regiono šalių, negaunančių išorinės paramos.

Kaip praneša „Business Insider“, Graikijos ministras pirmininkas Antonis Samaris, duodamas interviu prancūzų dienraščiui „Le Monde“, patvirtino, kad šalis yra pasirengusi parduoti keletą negyvenamų jai priklausančių salų. Kaip A. Samaris teigė dienraščiui, salų pardavimas yra dalis plano kaip Graikiją galima būtų atitolinti nuo skolų slenksčio. Pasiūlymas parduoti keletą salų pirmą kartą viešumą pasiekė prieš dvejus metus. Tuomet tokią mintį išreiškė vokiečiai.

Suomijos Europos reikalų ministras Alexanderis Stubbas ketvirtadienį perspėjo dėl to, ką pats apibūdino kaip bandymą pastatyti „Berlyno sieną“, kuri atskirtų Šiaurės Europą nuo skolų slegiamos Pietų Europos, informuoja AFP. „Europa beveik 50 metų buvo padalinta į Vakarų ir Rytų, o šiandien beprasmiška ją dalinti į Šiaurės ir Pietų. Mes nenorime naujos Berlyno sienos“, – Švedijos dienraščiui „Dagens Nyheter“ sakė A. Stubbas.

Vokietijos biudžetas pirmąjį šių metų pusmetį – pirmą kartą perteklinis, nors daugumą Europos šalių tebeslegia didžiulė skolų našta, praneša AFP. Per sausio-birželio mėnesius į Vokietijos iždą įplaukė 8,3 mlrd. eurų daugiau nei buvo išleista. Pertekliaus suma sudaro 0,6 proc. BVP. Vokietijos biudžeto perteklius užfiksuotas pirmą kartą nuo 2007 metų. Po pasaulinės krizės šalies vyriausybė buvo priversta skolintis lėšų siekdama palaikyti ekonomiką.

Vienas vyras Berlyne nužudė savo žmoną ir du vaikus ir tada nusižudė pats. Policijos teigimu, šeima turėjo didelių skolų ir tai ko gero buvo žiauraus nusikaltimo motyvas. Nužudyti berniukai buvo trejų ir šešerių metų amžiaus. Spėjama, kad šeimos tragediją vienas vaikas – kūdikis – išgyveno. Yra duomenų, kad vyras, prieš nužudydamas savo 28 metų žmoną ir du vaikus, kūdikį atvežė į ligoninę. Tyrėjai kol kas negali tiksliai pasakyti, kada įvykdytas nusikaltimas.

Vokietijos centrinis bankas pirmadienį įspėjo, kad šalis gali pajusti regione vykstančią finansinę krizę. Europos didžiausioje ekonomikoje matyti lėtėjimo ženklai, nors labiau nei bet kada tikimasi, kad ši parems savo kaimynes, rašo „Washington Post“. „Pasitikėjimas Vokietijos viešaisiais finansais yra pagrindinis stabilumo inkaras šioje krizėje, tačiau jo negalima laikyti savaime suprantamu dalyku“, - teigia Vokietijos centrinis bankas savo mėnesinėje ataskaitoje, ir prieštarauja kalboms dėl g...

Suomijos prezidentas Saulis Niinisto antradienį pareiškė, kad pasitraukimas iš euro zonos nepadėtų išspręsti euro zonos skolų krizės, praneša AFP. „Nėra jokio greito ir lengvo Europos krizės sprendimo. Arba bent jau aš negaliu tokio sugalvoti. ES turi iš visų jėgų stengtis įveikti problemas. Pasitraukimas iš euro zonos nėra išeitis“, - per metinį ambasadorių susitikimą Helsinkyje sakė S. Niinisto.

Geriausių Anglijos futbolininkų uždarbis per pastaruosius 20 metų išaugo 1,5 tūkst. procento, o vidutinio brito pajamos per tą patį laikotarpį pakilo tik 186 procentais, praneša instituto „High Pay Centre“ tyrėjai. Didžiąją žaidėjų algos dalį sudaro klubų pajamos. Jei 1997 metais futbolininkų uždarbiui buvo atriekiama 48 procentai klubų pajamų dalis, dabar – 70 procentų. Tuo pačiu metu išaugo ir bilietų kainos.

Italijos ministras pirmininkas Mario Monti teigia, kad šalies ekonominės problemos nėra tokios rimtos,kokios buvo prieš metus, o krizės pabaiga artėja.

Lygiai prieš trisdešimt metų Meksika paskelbė bankrotą ir šis įvykis žymėjo trečiosios pasaulio šalių skolų krizės pradžią. Meksikos situacija buvo panaši Graikijos Dabar anoji krizė primena šiandieninę ekonomiką, rašo „The Guardian“. Meksikos situacija panaši į Graikijos. Amerikiečių, britų ir japonų bankų paskolos Lotynų Amerikos šalių vyriausybėms primena šiandienos pigias JAV ir Europos bankų paskolas. Politikų atsakas irgi identiškas.

Norint padengti biudžeto išlaidas Graikijai per artimiausius dvejus metus prireiks ne 11,5, o 14 mlrd. eurų, skelbia Vokietijos žurnalas „Spiegel“. Prie tokios išvados priėjo vadinamojo trejeto - Tarptautinio valiutos fondo, Europos Sąjungos (ES) ir Europos centrinio banko - ekspertai. Šiuo metu Europos lyderiai ieško būdų, kaip skirti Graikijai papildomų lėšų neformuojant naujojo paramos paketo. ES nedžiugina naujų sumų Atėnams pervedimo perspektyva.

Prabangus visureigis, namas užmiestyje, atostogos egzotiškose šalyse ir saldus atsakymas į klausimą, kuo verčiatės. „Aš verslininkas“ – tikriausiai svajoja ištarti ne vienas šiuo metu mokslus kremtantis studentas ar samdomą darbą dirbantis jaunuolis. Gyvenimas būtų kaip pasakoje apie laimingąją Pelenę: niekas nekrauna papildomų darbų, neprimena rytinių pramiegojimų, o svarbiausia, galima savarankiškai pasirinkti, ką, kada ir kaip nori veikti.

Aplinkybės euro zonoje pernelyg sudėtingos, kad dabar galima būtų daryti kokias nors išvadas. Būtina nuolat sekti situaciją, o dėl Latvijos prisijungimo prie bendrosios Europos valiutos sąjungos svarbu būti itin išmintingiems, teigia SEB banko Latvijos padalinio makroekonomikos ekspertas Dainius Gašpuitis. „Skolų krizė dar nepasiekė dugno - daugelis svarbių sprendimų ir jų įgyvendinimas dar priešaky. Prognozuojamas labai neramus ruduo, o galimų įvykių plėtros scenarijų vis daugėja.

Nors Europa dar neišsivadavo iš skolų krizės, optimizmo į rinkas įnešė įvykę Graikijos rinkimai ir euro zonos šalių nutarimas Ispanijai paskolinti iki 100 milijardų eurų. Ispanijos bankinei sistemai sugriūti nebūtų leidusi Europos Sąjunga, Europos centrinis bankas (ECB), Tarptautinis valiutos fondas, nuošalyje taip pat nebūtų pasilikusi ir JAV, Japonija, Kinija. ECB pažadėjo bet kokiomis priemonėmis užkirsti kelią euro žlugimui, tačiau kol kas ryžtingesnių veiksmų nepradėjo.

Per liepos mėnesį Lietuvos gyventojų uždelstos skolos išaugo 42 mln. litų ir pasiekė 3,16 mlrd. litų. Vidutinė vieno vyro uždelsta skola siekia 4,7 vidutinio darbo užmokesčio (neto), o vienos moters - 2,8. Šiuo metu uždelstų įsiskolinimų turi daugiau nei 244 tūkst. gyventojų, rodo asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt" duomenys. Pasak „Manocreditinfo.

Šiuo metu yra 90 proc. tikimybė, kad Graikija paliks euro zoną per artimiausius 12–18 mėnesių, tvirtina banko „Citi“ vyriausiasis ekonomistas Willemas Buiteris. W. Buiteris, kuris gegužės mėnesį sugalvojo terminą „Grexit“, paskutinį pusmetį nuolat vertina tokio įvykio tikimybę. Šiandien jis jau praktiškai įsitikinęs, kad pirmoji euro zonos narė, kuriai buvo suteikta finansinė parama, neturės kito pasirinkimo kaip tik palikti vieningos valiutos sąjungą.

Graikija parduos nuostolingą valstybinį banką „ATEbank“, pranešė „RIA Novosti“. Graikijos valstybei priklauso 70 proc. „ATEbank“ akcijų. Manoma, kad norint užtikrinti tolesnę banko veiklą jam prireiks iki 5 mlrd. eurų iš ES paketo, skirto rekapitalizuoti Graikijos bankus. „ATEBank“ iki šiol nepaskelbė 2011 m. rezultatų ir neišlaikė Europos finansinių priežiūros tarnybų inicijuotų streso testų.

Ispanijos autonominio regiono Katalonijos valdžia ketina artimiausiu metu pateikti Ispanijos vyriausybei oficialų prašymą suteikti finansinę paramą, pranešė oficialus Katalonijos vyriausybės atstovas Francescas Homsas. Tačiau jis nenurodė nei konkrečios datos, nei prašomos paramos sumos. „Mes norėtume, kad finansinė parama būtų skirta iš „likvidumo fondo“ tomis pat arba panašiomis sąlygomis, kokiomis parama skiriama kitoms autonomijoms“, - sakė F. Homsas.

Sukurtas Darbdavių mokumo indeksas DIX, skirtas įvertinti darbdavių gebėjimą mokėti mokesčius ir vykdyti finansinius įsipareigojimus. Indeksą sukūrė Lietuvos pramonininkų konfederacija kartu su įmonių kredito riziką vertinančia UAB „Creditreform Lietuva“. Darbdavių mokumo indeksas - bendra darbdavių skola „Sodrai“, tenkanti vienai įmonei, turinčiai darbuotojų. Kuo rodiklis mažesnis, tuo įmonių padėtis geresnė.

Graikija turėtų pradėti mokėti pusę išmokamų pensijų ir valstybinio sektoriaus atlyginimų drachmomis, pirmadienį „Reuters“ agentūra cituoja vieno žymiausių Vokietijos konservatoriaus žodžius. Alexanderas Dobrindtas, Vokietijos Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) generalinis sekretorius, jau seniai tvirtina, kad Graikija turėtų pasitraukti iš euro zonos. „Su Graikija mes atsidūrėme aklavietėje. Šaliai neturi būti toliau teikiama parama.

Augant susirūpinimui, kad problemos Ispanijoje gilėja, euro kursas Japonijos jenos atžvilgiu nukrito iki žemiausio lygio per 11 metų, informuoja BBC. Ankstyvojoje prekyboje Azijoje euro kursas jenos atžvilgiu nusmuko iki 94,71 jenos, žemiausio lygio nuo 2000 m. lapkričio. Penktadienį Ispanijos Valensijos regionas paprašė centrinės valdžios suteikti finansinę paramą iš naujojo gelbėjimo fondo, netrukus po to Madrido skolinimosi kaina ženkliai šoktelėjo.

Italijoje tebesitęsianti ekonominė krizė gali paskatinti pilietinio karo proveržį Sicilijoje. Tokius savo nuogąstavimus penktadienį išreiškė Palermo meras Leoluca Orlando, rašo telegraph.co.uk. „Krizės paskatinta neviltis, kurią jaučia daugelis šeimų ir nusikalstamų grupuočių Sicilijoje, gali tapti sprogstamuoju mišiniu, įsiliepsnojant pilietiniam karui“, - sakė Palermo meras vietos dienraščiui Wirtschaftsblatt.

Didelių skolų slegiamo Vilniaus „Sakalų“ klubo ateitis paaiškės jau netrukus. Lietuvos krepšinio lygos (LKL) visuotiniame susirinkime dalyvavęs komandos prezidentas Vytautas Kiaušas žadėjo, kad skolos bus likviduotos. Kaip Krepsinis.net pasakojo vienos LKL ekipos vadovas, V.Kiaušas žadėjo skolas krepšininkams, treneriams ir adminstracijai sumokėti liepos 25 dieną. Tikimasi suburti komandą ir pradėti pasiruošimą naujajam sezonui jau rugpjūčio pradžioje.

Ispanijos bankai gegužę turėjo rizikingų paskolų už 155,84 mlrd. eurų, o tai yra didžiausias skaičius nuo 1994-ųjų, informuoja BBC. „Abejotinos“ paskolos sudaro 8,95 proc. bendrų Ispanijos bankų išduotų paskolų. Dauguma galimai blogų paskolų yra susijusios su Ispanijos nekilnojamojo turto burbulo sprogimu ir ekonomikos recesija. Naujausi duomenys atspindi daugybės Ispanijos bankų silpnumą. Euro zonos valstybės praėjusį mėnesį sutiko suteikti Ispanijos bankų sektoriui iki 100 mlrd.

Per savo šlovingas dienas, prieš pat griausmingai žlungant 2008 metų spalį, „Lehman Brothers” buvo ketvirtas pagal dydį JAV investicinis bankas, vos sutilpęs į didžiulį 32 aukštų dangoraižį Manhatane.

Recesija Pietų Europoje vis gilėja, ypač Ispanijoje ir Italijoje, be to, ji persimetė į Kiprą. Prognozuojama, kad ekonominė veikla 2012 m. šiose trijose šalyse sumažės atitinkamai 2, 1,8 ir 1,3 proc. Pastebėti ir pirmieji ženklai, jog lėtėja Indijos ekonomikos augimas, Argentinoje prastėja verslo klimatas, o tai kelia susirūpinimą dėl besivystančių rinkų. Vis dėlto gyvybinga Indonezijos vidaus rinka sugebės atlaikyti išorėje vykstančius sukrėtimus.

Europos investicinio banko (EIB) vadovas teigia nesitikįs, kad euro zona savo skolų krizę įveiks anksčiau nei per dvejus ateinančius metus. „Spaudimas valstybėms narėms ir visai Europos Sąjungai (ES) išspręsti savo problemas tęsis dar ilgai. Tai nesitęs vos vienus ar dvejus metus“, - Vokietijos žurnalui „Focus“ sekmadienį sakė Werneris Hoyeris. Tačiau jis pažymėjo, kad tiki, jog politinė struktūra krizei spręsti per ateinančius dvejus ar trejus metus gali patobulėti.

Nors Šiauliuose beveik kas trečio socialinio būsto nuomininkai yra prasiskolinę Savivaldybei, jų padėtis yra geresnė nei šiauliečių, tokių būstų laukiančių. Skolininkų niekas į gatvę nemeta, o iš naujo apgyvendina Savivaldybės nuomojamuose bendrabučiuose ar nakvynės namuose, nes nesumokėtos tūkstantinės skolos ar simboliškai mokama nuoma nėra pagrindas iš jų atimti teisę vėl gauti socialinį būstą.

Finansų ministerijos duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį nacionalinis biudžetas surinko 10 mlrd. litų – 4,6 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai ir 2,4 proc. daugiau nei planuota. Mažėjantis biudžeto deficitas sumažino valstybės skolinimosi kainą iki žemesnio nei prieš krizę buvusio lygio. Ekonomistų nuomone, antrąjį šių metų pusmetį turėtų išlikti teigiamos tendencijos, tačiau augimas bus lėtesnis, o rimtesni iššūkiai gali kilti dėl nepalankių įvykių eksporto rinkose.

Praėjus penkiems metams po finansinės krizės pradžios, pasaulis atsidūrė dar blogesnėje padėtyje. Nors atrodo, kad taupymas turėjo lemti skolų lygio sumažėjimą, iš tiesų jis padidėjo, teigia „Financial Times“. Per pastaruosius penkerius metus nuo 2007 m. vasaros vienuolikos labiausiai stebimų pasaulio ekonomikų skolų lygis išaugo vidutiniškai nuo 381 proc. BVP iki 417 procentų.

Suomijos ministras pirmininkas Jyrkis Katainenas teigia, kad dabartinė euro zonos padėtis yra pavojingiausia per daugiau nei dvejus metus. „Ši padėtis yra pavojinga, labai pavojinga“, - interviu dienraščiui „Helsingin Sanomat“ sakė J. Katainenas. Jis pridūrė, kad pastarąjį kartą euro zonos padėtis tokia kritiška buvo 2010-ųjų gegužę, kai Graikija pirmą kartą atsidūrė ties žlugimo riba. Anot J. Kataineno, labai sunku įsivaizduoti, koks chaosas kiltų, jeigu euro zona iširtų.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ patvirtino aukščiausią AAA Jungtinių Valstijų skolinimosi reitingą, tačiau jo perspektyva išlieka neigiama. Savo pranešime spaudai „Fitch“ teigia, kad sprendimą palikti aukščiausią JAV skolinimosi reitingą lėmė „labai produktyvi, įvairi ir turtinga šalies ekonomika“. „Fitch“ taip pat atkreipė dėmesį į JAV monetarinį ir valiutos kurso lankstumą bei „išskirtinį finansavimo lankstumą“, esantį dėl JAV dolerio kaip pasaulinės atsargų valiutos statuso.

Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC) teigia, kad pasaulinė naftos paklausa po jau ir taip silpnų šių metų kitąmet dar labiau sumažės, o tai lems Europos skolų krizė, stringantis Jungtinių Valstijų ekonomikos atsigavimas ir lėtėjantis besivystančių rinkų augimas.

Per pirmus šešis šių metų mėnesius gyventojų pradelsti mokėjimai išaugo 355 mln. litų ir pasiekė 3,12 mlrd. litų. Pernai tuo pačiu laikotarpiu pradelstų mokėjimų suma augo didesniu tempu  – 404 mln. litų. Be to, šiemet pirmąjį pusmetį daugiau pradelstų mokėjimų ir padengta – 321 mln. litų, vietoj prieš metus buvusių 317 mln. litų, rodo asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ duomenys. Praėjusio pusmečio pabaigoje 244 tūkst.

Pasaulyje yra šalių, kurios iki pusės savo nepriklausomybės istorijos pragyveno skolose. Įsipareigojimų nevykdymas (angl. default) arba valstybės nepajėgumas susimokėti skolas yra viena iš ekonominės krizės pasekmių. Šiuo metu su tokia problema kovoja daugelis pasaulio šalių, tačiau kai kurios iš jų tokią bėdą sprendžia toli gražu  ne pirmą kartą.

Per pirmąjį šių metų pusmetį verslo pradelsti įsiskolinimai padidėjo 225 mln. litų, palyginti su 288 mln. litų praėjusiais metais tuo pačiu metu. Vien per birželio mėnesį pradelsti įsiskolinimai sumažėjo 36 mln. litų ir sudarė 5,3 mlrd. litų, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ statistika. “Pradelstų įsiskolinimų portfelis per pirmąjį pusmetį augo lėčiau nei praėjusiais metais.

Vieną dieną euro zonos skolų krizė eina pabaigon, kitą dieną vėl gilėja, akcijų kaina tai didėja, tai mažėja. Šiais neramiais laikais žurnalas „Bloomberg Markets“ paprašė šešių milijardierių patarimo, kurios akcijos per ateinančius dvylika mėnesių rodys geresnius rezultatus nei rinka. Finansų bendrovės „Hargreaves Lansdow“ bendraįkūrėjas Peteris Hargreavesas, kurio turtą „Forbes“ vertina 1,3 mlrd.

Žemėlapiai yra puiki pasaulio pažinimo priemonė. „BusinessInsider“ siūlo susipažinti su keliais netradiciniais žemėlapiais, kurie priverčia į pasaulį pažvelgti kitu kampu. Pasauliniai naftos eksporto srautai.

Šiandien Europos Sąjungos vykdoma politika yra ižūli, kadangi nėra orientuota į ekonominės krizės mažinimą ir beveik priėjo savo galą, praneša Bloomberg. Praeitą savaitę investuojai per mažiau nei vieną dieną nusprendė, kad pasiūlyto paramos paketo Ispanijos bankams neužteks. Šią savaitę geros žinios iš Graikijos (kairieji, kurie labiau siekė konfrontuoti nei bendradarbiauti su Briuseliu, pralaimėjo visuotiniuose parlamento rinkimuose) buvo sumenkintos dar greičiau.

Kontroversiškasis buvęs italų premjeras Silvio Berlusconi yra turbūt didžiausias trofėjus, kurį kol kas spėjo sumedžioti euro zonos krizė, rašo CNN. Vis dar diskutuojama, ar buvęs Italijos ministras postą paliko dėl sekso skandalo su nepilnamete, ar dėl nesubalansuoto biudžeto. Tačiau aišku viena – jis yra kaltas už tai, kad Italija, prisijungusi prie euro zonos, prarado tradicinį šalies būdą susitvarkyti su ekonominiais ciklais – valiutos devalvaciją.

Buvęs Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas teigia, kad plačiai paplisianti ekonomikos ir finansų krizė euro zonoje yra neišvengiama ir kad ji prasidės per metus. Anot jo, galimas krizės sprendimo būdas yra dalinis Ispanijos ir Italijos skolų nurašymas, tačiau tam trūksta politinės valios. „Graikija nepajėgs vykdyti savo įsipareigojimų. Rimta finansų ir ekonomikos krizės Europą sudrebins per metus.

Pirmadienį per Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimą Meksikoje pasaulio lyderiai paragino Europą imtis visų būtinų priemonių euro zonos skolų krizei įveikti, informuoja BBC. Jie išsakė rimtą susirūpinimą dėl „vienos didžiausių rizikų pasaulio ekonomikai“, pažymėjo vienas aukštas pareigūnas.

Šiau­lie­tis Aud­rius, prieš ke­le­tą mė­ne­sių in­ter­ne­tu pa­siė­męs pu­sant­ro šim­to li­tų pa­sko­lą, da­bar tu­ri pro­ble­mų su tei­sė­sau­ga. Sko­lą grei­tų­jų var­to­ji­mo kre­di­tų bend­ro­vei grą­žin­ti pa­mir­šęs vy­ras jai ir išieš­ko­ji­mo pro­ce­są vyk­dan­čiam ant­sto­liui tu­rės pa­klo­ti be­veik pu­sant­ro tūks­tan­čio li­tų. Grei­tų­jų kre­di­tų bend­ro­vės pro­ble­mos ne­ma­to, tuo tar­pu ant­sto­liai įspė­ja: už­mirš­ta sko­la ga­li išaug­ti de­šim­te­rio­pai.

Vyriausybės turėtų būti atviresnės kalbėdamos apie savo skolų dydį – tada jauni balsuotojai suprastų, kad politikams būtina jas apmokėti kuo greičiau, BBC sako istorikas Niallas Fergusonas. Pasak istoriko, Vakarų demokratijos kritikai yra teisūs sakydami, kad kažkas yra blogai su mūsų politinėmis institucijomis. Pats akivaizdžiausias negalios simptomas – milžiniškos skolos, kurias Vakarai užsiaugino pastaraisiais dešimtmečiais.

Remiantis naujos apklausos rezultatais, beveik pusė suomių nepritaria savo šalies dalyvavimui planuojamame Ispanijos bankų gelbėjime, ir tik ketvirtadalis yra už paramą Ispanijai, informuoja AFP. Remiantis dienraščio „Iltalehti“ užsakymu atliktos apklausos rezultatais, 48 proc. suomių mano, kad Suomija neturėtų prisidėti prie planuojamo 100 mlrd. eurų vertės gelbėjimo paketo Ispanijos bankams. Tik 25 proc.

Euro zonos gelbėjimo fondų skolinimo pajėgumas gali būti padidintas 100 mlrd. eurų, pirmadienį praneša Vokietijos dienraštis „Die Welt“. Laikraščio straipsnyje teigiama, kad pagal pasiūlymus, svarstomus Europos Sąjungos (ES) sostinėse ir institucijose, 100 mlrd. eurų Ispanijos bankams bus išmokėti iš laikinojo gelbėjimo fondo - Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) - todėl pastovusis gelbėjimo fondas - nuo liepos įsigaliosiantis Europos stabilumo mechanizmas (ESM) - liks nepaliestas.