skola

Alma Mosteikaitė Per Alytaus miesto savivaldybės tarybos įkurtą viešąją įstaigą Energinio efektyvumo didinimo agentūrą (EEDA) pirmu etapu vykdoma aštuoniolikos daugiausia šilumos energijos sunaudojančių daugiabučių renovacija. Ši įstaiga inicijavo tokių namų renovacijos investicinių projektų parengimą, per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO) organizuoja renovacijos darbų pirkimą.

Devynių mėnesių centrinės valdžios deficitas, palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, buvo mažesnis 1 mlrd. 412 mln. litų ir sudarė 1,4 proc. BVP (2012 m. devynių mėnesių deficitas buvo 2,7 proc.), rodo Finansų ministerijos duomenys. Ministerijos pranešime spaudai teigiama, kad devynių mėnesių centrinės valdžios pajamos buvo 24 mlrd. 306,5 mln. litų, išlaidos – 25 mlrd. 8,3 mln. litų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų devynis mėnesius sudarė 948,2 mln. litų.

 Kuomet beveik visos šalies savivaldybės skundžiasi, kad trūksta pinigų, o sostinė net grasina bankrotu, tiesiog netoleruotina, kad savivaldybės turi nenaudojamo turto, kurio neparduoda. Kalbu apie savivaldybėms priklausančius butus. Kas jau kas, o būstai Vilniuje, ypač centrinėje dalyje, yra tikras finansinis turtas. Jį skaidriai ir viešai pardavus, į biudžetą įplauktų ne vienas milijonas.

Nenorintieji gauti greitojo kredito nuo šiandien gali parašyti prašymą ir būti įtraukti į registrą „Neteikit man kredito“. Registras skirtas padėti apsisaugoti žmonėms, turintiems tam tikrų priklausomybių, dėl kurių impulsyviai galėtų pasiimti smulkųjį vartojimo kreditą. Į šį registrą įrašytiems asmenims Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) įmonės besąlygiškai įsipareigoja neteikti kreditų.

 Vilniaus valdžia turi problemų, planuodama pajamas ir išlaidas, sako finansų ministras. Rimantas Šadžius pripažįsta, kad padėtis sostinėje jau taisosi, tačiau miesto biudžeto planavimu jis siūlo susirūpinti partijoms, kurių atstovai dirba Vilniaus taryboje.

Dvi savaites Vašingtone trukusi drama dėl JAV biudžeto pasibaigė laimingai, tačiau kaip šios savaitės palietė vieną didžiausių pasaulio ekonomikų? Tyrimų agentūra „Standard & Poor’s“ skaičiuoja, kad ši politinė aklavietė JAV kainavo 24 mlrd. JAV dolerių, arba 0,6 proc. ketvirtojo ketvirčio BVP augimo. Kaip rašo portalas qz.com, tai reiškia, kad vietoj prognozuoto 3 proc. ekonomikos augimo bus sulaukta tik 2 proc. Taip atsitiko dėl valstybinio sektoriaus darbo nutraukimo.

(papildyta 07:57) JAV prezidentas Barackas Obama ketvirtadienį paryčiais pasirašė teisės aktą, nutraukiantį dvi savaites trukusį dalies vyriausybinių institucijų uždarymą ir pratęsiantį Iždo departamento skolinimosi įgaliojimus. Šis Baltųjų rūmų pranešimas buvo paskutinė dalis įtemptoje dramoje, dėl kurios buvo iškilęs precedento neturinčio JAV nemokumo pavojus ir kuri sudrebino rinkas visame pasaulyje.

 Jungtinėms Valstijoms antradienį liko suskaičiuotos valandos iki galutinio termino, kada dar gali būti padidinta vyriausybės skolinimosi riba ir išvengta potencialaus nemokumo, tačiau du veteranai senatoriai tebekurpia paskutinės minutės susitarimą, turinti padėti išvengti staigaus sukrėtimo pasaulio ekonomikai.

Didėjant potencialaus JAV nemokumo grėsmei, Senato lyderiai priartėjo prie susitarimo, kuris gali leisti ištrūkti iš pačių susikurtos politinės aklavietės, nusmukdžiusios šalies patikimumą ir sudrebinusios pasaulio ekonomiką. Vilties ženklų atsirado pirmadienį, likus trims dienoms iki galutinio termino padidinti JAV vyriausybės skolinimosi ribą, taip pat daliniam federalinių institucijų uždarymui įžengus į trečią savaitę.

Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė sąrašą, kuriame – 100 didžiausių skolininkų, nesumokėjusių pagal paskutinę PVM deklaraciją deklaruotų mokesčių. Visą sąrašą galite peržiūrėti čia.

 Kaip ir likęs pasaulis, Europa atidžiai stebi biudžeto krizę Vašingtone ir JAV bankroto galimybes, pasiekus skolos lubas, rašo CNBC. Nors didžiausios pasaulio ekonomikos bankrotą prognozuoja tik nedaugelis, tačiau, jei taip nutiktų, sudrebėtų ir trapūs Europos ekonomikos augimo pamatai – ypač periferinėse valstybėse. ,,JAV bankrotas Europoje būtų labiausiai nelauktas. – sako ,,Deutche Bank” ekspertas Londone Markas Wallas.

Šią savaitę investuotojai toliau stebės, kaip JAV politikams pavyks susitarti dėl 2014 m. valstybės biudžeto, tuo tarpu euro zonoje bus skelbiami pramonės augimo duomenys. Euro zonoje dauguma šalių šią savaitę skelbs rugpjūčio mėnesio pramonės gamybos statistiką. Antradienį Vokietijos pramonės bei naujų užsakymų gamintojams statistika bus ypatingai stebima investuotojų dėl rodiklių smukimo liepos mėnesį. „Danske Bank“ analitikai mano, kad Vokietijos pramonė per mėnesį augo apie 1 proc.

 JAV Kongresui nesugebėjus priimti potvarkio dėl biudžeto, stabdomas JAV valstybinių institucijų darbas. Neracionalių sprendimų netrūksta ir „super“ valstybėse – JAV politikai ir vėl „šovė sau į kojas“, o respublikonai nenori numatyti papildomo finansavimo prezidento Baracko Obamos inicijuotam „Prieinamos sveikatos apsaugos“ (angl. Affordable Care Act’s) įstatymui.

JAV Iždo sekretoriaus teigimu, šalis pasieks savo skolinimosi lubas iki spalio 17 dienos, praneša BBC. Jackas Lew perspėja, kad JAV finansiniai įsipareigojimai gali siekti maždaug 30 mlrd. JAV dolerių, jei nebus pakeltos skolinimosi lubos. Sekretorius taip pat pridūrė, kad tam tikromis dienomis ši suma gali siekti ir 60 mlrd. JAV dolerių. JAV vyriausybė ir respublikonai jau yra susitarę dėl skolinimosi limito didinimo, kad būtų išvengta nemokumo.

Viena kregždė – ne pavasaris, o keletas sukrypusių pastolių – ne renovacija. Taip mano sunerimę Gedimino gatvės 24-ojo daugiabučio gyventojai – artimiausiu metu turėjusi baigtis namo renovacija iki šiol nė neįpusėjo. Remontininkai ir renovacijos iniciatoriai atkerta, kad visi darbai eina kaip iš pypkės. Mažiausią kainą konkurse pasiūliusi bendrovė iš Pagėgių „Meliovesta“ pagalbon pasikvietė iš skolų neišbrendančius subrangovus.

Niekada nebus per daug gerų žodžių apie lietuvių lakstumą. Tautiečiai greitai reaguodami į pasikeitusias aplinkybes patvirtina evoliucijos teorijos pradininko prancūzų biologo Žano Batisto de Lamarko įžvalgą, kad išlieka toli gražu ne stipriausi, kaip vėliau teigė Čarlzas Darvinas, o tie, kurie geriausiai prisitaiko ir bendradarbiauja. Nelankstus darbo kodeksas? Darbdavys ir darbuotojas tyliai jį apeis. Nėra darbo Lietuvoje? Rasime Airijoje ar Norvegijoje.

Tokios įtampos ir sumaišties Biržuose nebuvo jau keletą dešimtmečių. Nuo tada, kai mieste veikė „karvelių“ gauja. Žinomo veikėjo paleisti šūviai, pražudę septyniolikmetį, gyventojus privertė prabilti apie tamsų ir nesaugų savo miestą. Dainius Miliukas – pastarąją savaitę daugiausia aptarinėjamas 37-erių biržietis, daugkartinis dziudo čempionas, kurį mirtini šūviai per vieną naktį išgarsino labiau nei penkiolika metų skintos sportinės pergalės.

Aurelija Kaškelevičienė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Auganti valstybės skola, mokesčių politika, ekonomikos gaivinimas, nedarbas ir naujų darbo vietų kūrimas – tai aktualiausios temos, kurias šiuo metu aptaria Suomijos vyriausybė, ekonomistai, bankininkai, mokslininkai ir visuomenė. Suomijos vyriausybė ketina dar šiais metais papildomai skolintis 9 mlrd. eurų. Valstybės skola šių metų pabaigoje sudarys 57,7 proc. BVP. Tai didžiausia Suomijos įsiskolinimas.

Nors pati Šiaulių miesto savivaldybė skendi skolose, bet prie jos vairo stovintys valdininkai dėl nesuvokiamų priežasčių lengva ranka ne tik atsisako pinigų iš mokesčių ar rinkliavos, bet dar ir miesto biudžeto sąskaita nori suteikti labdarą verslininkams. Rinkliavos nereikėtų mokėti Vakar vykusiame Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdyje pritarta Vietinės rinkliavos už leidimą prekiauti ar teikti paslaugas miesto viešosiose vietose išdavimą nuostatų pakeitimams.

Kad ir kaip norėtųsi pasidžiaugti pirmininkavimo Europos Sąjungos tarybai proga nušveistomis gatvėmis riedančiais oranžiniais dviračiais ar netoli IKEA salono sparnus į dangų keliančiais raudonai baltais „Air Lituanica“ lėktuvais, tenka pripažinti – Vilnius skęsta skolose. Jei Vilnius būtų ne miestas, o fizinis asmuo – šiuo metu jis negalėtų nė telefono išsimokėtinai pasiimti. Finansų ministerijos tinklalapyje skelbiama statistika rodo, kad šių metų balandį Vilniaus miesto skola siekė 112 proc.

Jurgita JUŠKEVIČIENĖ Į nepavydėtiną situaciją pateko šiaulietė, išvažiuodama į užsienį butą užleidusi nuomininkams. Nuomos mokesčio neėmė, sutarė, kad nuomininkai mokės tik už komunalines paslaugas. Šeima įsiskolino, bet išsikelti iš buto nesutinka – šeimą gina ir įstatymas, nes ji turi mažų vaikų. Išnuomojo dviem, o įsikėlė šeši Prieš porą metų, išvažiuodama gyventi į užsienį, šiaulietė Rasa savo butą nusprendė parduoti.

2008 metų krizė Vakaruose pakirto Kinijos eksporto rinkas, todėl šalis buvo priversta pradėti didžiausią ekonomikos skatinimo programą savo istorijoje. Bandymas išlaikyti aukštus augimo tempus kainavo brangiai. Kai kurių ekonomistų teigimu, bendros Kinijos namų ūkių, verslo ir nacionalinės skolos gali viršyti 200 proc. BVP, rašo „Financial Times“. Didžiausias Azijos ūkis yra ne vienintelė regiono ekonomika, kuri pastaraisiais metais augimą statė ant skolintų pamatų.

Vasarai artėjant link pabaigos susitikome su visuomet užimta politekonome, publiciste, ekonominės minties dėstytoja ir buvusia mokytoja Aušra Maldeikiene. Šį kartą nusprendėme sužinoti p. Maldeikienės požiūrį į ekonomines realijas Lietuvoje žvelgiant vidutinio statistinio lietuvio akimis. Aušra Maldeikienė dalijasi su mumis savo įžvalgomis.

Inga Popovaitė / Geopolitika.lt Naktį į liepos pirmąją Zagrebo dangų nušvietė fejerverkai. Kroatija tapo 28-ąją ES nare, bet ar jai reikėjo tiek stengtis, ar bloke jos laukia rožėmis klotas kelias? Nuo 2008 m. nedarbo lygis Kroatijoje pakilo beveik dvigubai ir šiuo metu bedarbių armiją sudaro 21 proc. šalies gyventojų, t. y. 370 tūkst. darbingo amžiaus žmonių. Taip pat Kroatijai nesvetima ir kita problema – gyventojų senėjimas.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pirmadienį sutiko išmokėti Graikijai 1,72 mlrd. eurų (5,94 mlrd. litų) pagal tarptautinę finansinės pagalbos programą. Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai TVF įvertino kaip Atėnai vykdo savo įsipareigojimus. Pervedus naujausią suteiktos paskolos dalį, Graikija bus gavusi iš viso jau apie 8,24 mlrd. eurų (28,45 mlrd. litų) iš TVF pagal programą, kuri pernai kovą buvo suderinta su Europos Sąjunga (ES) ir Europos centriniu banku.

Pirmadienį Lietuvos vyriausybė sėkmingai išplatino vertybinių popierių emisiją ir „NASDAQ OMX Vilnius“ biržoje pasiskolino 60 mln. litų. Išplatintų vyriausybės vertybinių popierių vidutinės metinės palūkanos siekia 0,34 proc. Lyginant su gegužę vykusia emisija skolinimasis šalies vyriausybei atpigo 0,066 proc. punkto. Pavasario pabaigoje vyriausybė pasiskolino 110 mln. litų.

Šiaulių miesto valdžios atkaklus siekis įsisavinti milijoninę Europos paramą ir įrengti viešąjį logistikos centrą miestui gali pridaryti milžiniškų nuostolių, jei ir toliau projektas bus įgyvendinamas taip, kaip iki šiol. Mokesčių mokėtojų pinigus į visas puses taškantys valdininkai bando padaryti tai, ką turėtų įgyvendinti didžiulės logistikos kompanijos. Be to, toks užsispyrimas gali stipriai atsiliepti ir kitoms, kol kas dar pelningai dirbančioms valdiškoms miesto įmonėms.

Vyriausybė suteiks paskolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai“), kad būtų užtikrintas antrojo šių metų pusmečio socialinio draudimo išmokų mokėjimas. Šiandien Vyriausybės posėdyje pritarta siūlymui suteikti „Sodrai“ iki 1 mlrd. 65 mln. litų paskolą pinigų srautams subalansuoti. Paskola bus suteikta iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, taikant 2,733 proc. metinę palūkanų normą.

Panevėžio rajone iš 16 renovuoti atrinktų namų keliuose darbai gali neprasidėti dėl gyventojų skolų komunalinių paslaugų teikėjams. Minėtų namų investicinius planus parengusi ir su gyventojais juos aptarinėjanti rajono Savivaldybė rimtai sunerimusi dėl skolininkų. Ypač tokių, kurie už šildymą, karštą ar šaltą vandenį skolingi net po 10–12 tūkstančių litų. Dėl skolų negaus paskolų Paskolas renovacijai išduodantys bankai kelia sąlygas, kad name nebūtų daugiau kaip 10–15 proc.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) savo interneto svetainėje atnaujino vėluojančių sumokėti didžiausias PVM sumas įmonių sąrašą. „Viešas mokestinių įsipareigojimų nevykdančių įmonių skelbimas – tai vienas iš būdų parodyti visuomenei, ir galimiems verslo partneriams, kuris verslas stengiasi išvengti mokesčių arba ne laiku vykdo mokestines prievoles“, – pranešime cituojamas VMI viršininko pavaduotojas Dainoras Bradauskas.

Karolis Kaupinis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prisimenant Antrojo pasaulinio karo laikų žaizdas ir skolas, Graikijoje po truputį atsiranda siūlymų nurašyti valstybės skolą Vokietijai, išaugusią per finansinę krizę. Regis, tokie siūlymai – ne be pagrindo. Distomo kaimas – graikiški Pirčiupiai. Per Antrąjį pasaulinį karą naciai čia nužudė daugumą kaimo gyventojų. Išgyvenusieji žudynes tikina iš Vokietijos negavę jokios kompensacijos.

„Ernst & Young”: skausmingam euro zonos atsigavimui vėluojant, Lietuvoje prognozuojamas nuoseklus ūkio augimas. Nepalanki pasaulio ekonomikos rekordinė pagal ilgumą padėtis tarptautinėse rinkose ir vis didėjantis nedarbas toliau slopins euro zonos šalių ekonomikos plėtrą, o recesija truks ilgiau nei buvo prognozuojama iki šiol. Euro zonos BVP šiemet trauksis 0,6 proc., teigiama „Ernst & Young“ vasaros euro zonos ketvirtinėje ekonomikos prognozėje.

Pastaruoju metu vis dažniau minimos savivaldybių skolos. Lietuvos bankas savivaldybių skolinimosi augimą įvardino kaip iššūkį Lietuvos finansų sistemai. Daugelis klausia – ką tai reiškia? Savivaldybių skolos yra trumpalaikės ir ilgalaikės. Trumpalaikes paskolas savivaldybės gali imti apyvartinių lėšų laikinam trūkumui padengti ir privalo grąžinti iki tų pačių metų pabaigos. Ilgalaikės paskolos – savivaldybių pasiskolintos lėšos investicijų projektams finansuoti.

Aukštas įsiskolinimo lygis padidino tikimybę, kad per ateinančius 3–5 metus pasaulį sukrės ekonominė krizė, iki 60 procentų, teigia kompanijos „Pimco“ atstovai, rašo CNBC. Pasaulio ekonomika smunka maždaug kas šešerius metus, o nuosmukio padažnėjimą sukelia aukštas įsiskolinimo lygis, ypač kai jis krinta, palyginti su žemu ir kylančiu įsiskolinimu. JAV skolos ir BVP santykis 2012 metais sudarė 101,6 procento. 2011 metais šis rodiklis siekė 99,4 procento.

Rūta Grigolytė, LRT.lt Vilniaus miesto savivaldybės taryboje opozicija sudaro nedidelę kuopelę. Jos kritika – o taip pat ir balsavimas posėdžių metu – menkai tepaveikia mero Artūro Zuoko iniciatyvas palaiminančius miesto valdančiuosius. Naujienų portalo LRT.lt kalbinti opozicijos atstovai sako, kad, nors ir nedaug demokratijos savivaldybėje, ji turi šansą per savivaldos rinkimus. Esą jeigu vilniečiai nebetiki šio mero idėjomis – pasirinks kitą.

Kinai stato miestą miškuose netoli Baltarusijos sostinės Minsko, kad sukurtų gamybos jungtį tarp ES ir Rusijos, praneša „Bloomberg“. Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka skyrė žemės sklypą netoliese Minsko tarptautinio oro uosto mainais už 5 mlrd. JAV dolerių vertės projektą, pagal kurį bus pastatyti būstai, kuriuose tilps 155 tūkst. žmonių. Šalies vadovas tiki, kad Kinija padės atgaivinti 60 mlrd. JAV dolerių vertės ekonomiką ir sukaupti 6,5 mlrd.

Mindaugas LAURINAITIS „Šiaulių naujienos“ Visiems kaip dieną aišku, jog gera reputacija advokatams yra būtina kaip oras, nes jie turėtų būti teisingumo kalviai ir savo kasdieniu darbu siekti tiesos. Žmonės jais aklai pasitiki, patiki spręsti savo bėdas ir už jų darbą moka nemenkas sumas. Tačiau, kaip bebūtų gaila, neretai Temidės angelai nusideda ir meta įtarumo šešėlį savo luomui.

Vis garsiau kalbant apie euro įvedimą 2015 metais, ne vienam lietuviui kyla klausimų: o kas gi tada nutiks jo piniginei. Manoma, kad galimybės įsivesti eurą gana palankios, tačiau daugelis nerimauja, kaip tai paveiks šalies ir kiekvieno mūsų gyvenimą. Ypač žmones jaudina kasdieniai klausimai – kiek mokėsime už butą, maistą, drabužius ir kitus dalykus. Prie ribos Kol kas euras Lietuvoje yra tik siekis.

Prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tarnyba (FNTT) svarsto, ar jau skelbti buvusio Ūkio banko savininko paiešką, pranešama LNK laidoje „Labas vakaras, Lietuva“. Prokuroras ir FNTT tyrėjai aiškinasi, kaip elgtis su V. Romanovu. Jis neatvyko į apklausą, taigi sprendžiama, ar nereikėtų taikyti griežtesnių priemonių. Praėjusią savaitę jis teigė esantis ligoninėje Maskvoje, o antradienį nebuvo pasiekiamas. „Buvo ketvirtadienį kviestas į apklausą ir nepasirodė.

Į socialinį būstą gali pretenduoti tik mažas pajamas gaunantys asmenys, neturintys nuosavo būsto. Tačiau kai kurie iš jų savo tikrą pragyvenimo šaltinį slepia arba nė negyvena skirtame bute, name. Kartais atvykusi komisija randa nuniokotas patalpas arba svetimus asmenis, nes nuomininkas būstą neteisėtai pernuomoja. Į posėdį „su kvapu“ Joniškio rajono socialinio būsto fondo naudojimo komisija (toliau – Komisija) atvyksta į Žagarės seniūniją.

I dalyje apžvelgėme, kiek padidėjo skola nuo 2008 m. pabaigos iki 2012 m. pabaigos ir kur ji „pasidėjo“. Tęskime dainos apie „praskolintą“ Lietuvą nagrinėjimą toliau.

 Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad nedrausmingiems nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – NTM) mokėtojams netrukus išsiųs priminimus, o įmonių pavadinimus paviešins VMI interneto svetainėje www.vmi.lt. Preliminariais duomenimis už 2012-uosius NTM deklaracijų nėra pateikę apie 5 tūkst. įmonių ir apie 12 tūkst. gyventojų, už 2011 – uosius – apie 3 tūkst. įmonių ir 6 tūkst. gyventojų.

Kai 2009-ųjų pabaigoje spėjau, kad vos pasimačius ūkio atsigavimo ženklams ir pradėjus kopti iš duobės, 2009-ųjų pradžios dainą „Mokesčių didinimas ir išlaidų mažinimas sugriovė Lietuvos ūkį, vaje vaje“ topuose pakeis daina „Vai lylia lylia, praskolino Lietuvą Kubilius“, neklydau. Neklydau ir spėdama, kad abiejų dainų autoriai ir atlikėjai bus iš esmės tie patys.

Teismai užversti bankroto bylomis – vien per devynias balandžio dienas įmonėms inicijuojama 90 bankrotų. Toks būdas, suvešėjus neatsiskaitymo kultūrai, gali tapti arba gelbėjimosi šiaudu, arba atsigręžti bumerangu, rašo „Verslo žinios“. Štai penktadienį Šiaulių apygardos teisme bus nagrinėjamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Ropokalnis“, Šeduvoje veikiančiai mėsos perdirbimo įmonei.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pateikė griežtą Airijos ekonominių problemų vertinimą, praneša BBC. Vertindami Airijos finansinio gelbėjimo planą, atstovai negaili kritikos „neadekvačiam“ Airijos bankų procesui. Buvo atsižvelgta į tai, kad bankai sunkiai kovoja su blogosiomis paskolomis. TVF yra susirūpinę, kad bankai praranda pinigus dar prieš padengdami blogasias paskolas.

Jau nebe pirmą kartą imamasi priemonių, galinčių žmones apsaugoti nuo jų pačių – tai yra nuo jų neatsakingumo ar finansinio neišprusimo imant greituosius kreditus. Šį kartą prieš kelias savaites startavusi akcija „Atsisakyk greituko“ siūlo konsultacijas ir galimybę refinansuoti greitųjų kreditų paskolas.

Bendroji Lietuvos darbdavių skola šiemet per mėnesį (vasario 23 d. – kovo 23 d.) sumažėjo tik 1,3 proc. – nuo 205,6 iki 202,9 mln. Lt. Pernai skola per tą patį laikotarpį traukėsi net 9,2 proc. – nuo 218,6 iki 198,5 mln. Lt. Kaip rodo VSDF viešai skelbiamų duomenų analizė, vis labiau įsiskolina įmonės, jau skolingos „Sodrai“. Pernai tęstinės (daugiau kaip 30 d. trukmės) skolos per mėnesį išaugo 1,0 proc., o šiemet skolų padaugėjo jau beveik dviem procentais.

Nepaisant euro zoną krečiančios finansų krizės, kurio naujausia auka tapo Kipras, Lietuva nekeičia savo planų pereiti prie bendrosios ES valiutos nuo 2015 metų. Tačiau tai, ar mūsų šalis atitiks griežtus Mastrichto kriterijus ir ar Lietuvą priims - paaiškės tik kitų metų viduryje. ,,Manau, kad ir Graikijos, ir Kipro pavyzdžiai mums gali parodyti, kad euro zona sugeba išspręsti savo problemas, ir euras iš tikrųjų yra stipri valiuta.

JAV, Japonijos ir Australijos obligacijos pasistūmėjo į viršų, kai Kipro indėlininkams buvo pritaikyta rinkliava, kuri grasina pagilinti regiono skolos krizę. Iki šiol Kipras buvo laikomas saugiu prieglobsčiu pinigams. Kipro 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas nukrito žemiausiai per tris savaites, kai euro zonos finansų ministrai apmokestino Kipro bankų indėlius mainais už 10 mlrd.