skola

Skolų kamuojama Vilniaus valdžia sulaukė vieno banko pasiūlymo paskolinti iki 22,154 mln. eurų (76,491 mln. litų) - šiais pinigais būtų refinansuojamos dvi 2011 metais Šiaulių banko suteiktos paskolos. Savivaldybės atstovė spaudai Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė BNS informavo, kad pateiktas vienas pasiūlymas, kuris jau pradėtas nagrinėti. Ji negalėjo atskleisti, koks bankas pateikė pasiūlymą. Viešojo pirkimo ataskaitoje nurodoma, kad vokai su pasiūlymais atplėšti antradienį.

Nutarėte save palepinti ir įsigyti naują automobilį, o gal susigundėte nuosavu butu? Savų pinigų tam nepakanka, tad tenka kreiptis į banką. Tačiau jame sužinote, kad prašomą paskolą gautumėte itin nepalankiomis sąlygomis. Viena iš priežasčių – prasta asmeninė kredito istorija. Kodėl ji tokia, deja, nežinote, o ir apskritai, kad toks dalykas yra, pirmą kartą sužinojote tik atvykęs į banką. Pasirodo, dažnas su ja susipažįsta truputį per vėlai.

 Skolų kamuojama Vilniaus valdžia pratęsė 104,588 mln. eurų (361,121 mln. litų) vertės paskolų konkursus ankstesnėms paskoloms refinansuoti. Savivaldybės atstovas BNS teigė, kad paskolų konkursai pratęsti, nes nesulaukta bankų pasiūlymų. „Mes pratęsėm, kadangi nėra susidomėjimo, žiūrim, kas bus toliau“, - BNS sakė savivaldybės Finansų departamento direktoriaus pavaduotojas Edmundas Kačkus.

Kitų metų Lietuvos skolinimąsi įtakos lėšų poreikis ankstesnei skolai grąžinti, biudžeto deficitui finansuoti ir poreikis užtikrinti Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos projektų finansavimą daugiamečių finansinių perspektyvų sandūroje. 2015 metais Vyriausybė skolinsis apie 3,4 mlrd. eurų (apie 11,7 mlrd. litų). Didžiausią lėšų dalį planuojama pasiskolinti užsienio rinkoje išleidžiant iki 2,1 mlrd. eurų (apie 7,3 mlrd. litų) vertės obligacijas.

Ar turėsime daugiau realios savivaldos, po tiesioginių merų rinkimų – tokį klausimą kėlė laida „Dienos klausimas“. Nors iš naujųjų merų visada tikimasi naujų vėjų ir problemų išsprendimo, ekonomistas, profesorius Raimondas Kuodis teigė, jog sustabdyti kai kuriuos procesus sunku. „Mažėjant žmonių skaičiui savivaldybėje, dingsta masto ekonomija įvairiose srityse, pavyzdžiui vandens tiekime, tada tas vanduo linkęs brangti, nes paklausa mažėja.

Valstybės kontrolė visose Lietuvos savivaldybėse atliko valstybės lėšų ir turto valdymo teisėtumo vertinimą. „Savivaldybėms vis dar sunkiai sekasi lėšas ir turtą planuoti, apskaityti ir tvarkyti taip, kaip numato įstatymai, o dauguma savivaldybių skęsta skolose, stringa bendruomenėms svarbūs investiciniai projektai“, – audito rezultatus 60-yje Lietuvos savivaldybių komentavo valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. 47 savivaldybėms auditoriai turėjo pastabų dėl apskaitos dalykų.

Skandalinga, intriguojanti ir kiekvienam lietuviui aktuali internetinė laida „VIRAL‘as“ nusprendė ištirti, kaip iš niekšelio išsimušti skolą? Šią aktualią temą pasufleravo tarp verslininkės Irenos Marozienės ir stilisto Valerijaus Gigevičiaus kilęs konfliktas. I. Marozienė savo bičiulį V. Gigevičių padavė į teismą dėl nesumokėtos nuomos. Skola – 10 000 litų, bet skaičiuojant delspinigius – neva išeina net 30 000 litų.

Lietuvos nevyriausybinės organizacijos ragina Lietuvos Respublikos Teisingumo ministeriją keisti įsiskolinusių socialiai pažeidžiamų žmonių skolų grąžinimo tvarką. Rašte, išsiųstame Teisingumo ministerijai, rašoma, kad sprendimų vykdymo instrukcija neatitinka Civilinio proceso kodekso.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad nuo šiandien visi mokesčių mokėtojai VMI interneto svetainėje www.vmi.lt gali patikrinti, ar jų verslo partneriai nėra skolingi biudžetui, ar laiku teikia verslo deklaracijas. VMI sukūrė programą, kuria nemokamai gali naudotis visi mokesčių mokėtojai. Ateityje bus galima sužinoti ir apie įmonių sumokėtus mokesčius. Programoje, kurią galima rasti adresu http://www.vmi.

Baltijos šalių gyventojų skolinimosi elgsena skiriasi – po sunkmečio atsigavę Lietuvos ir Estijos namų ūkiai vis drąsiau kreipiasi į bankus dėl būsto finansavimo, kai tuo tarpu Latvijoje būsto paskolų portfelis vis dar tebemažėja, teigiama Baltijos šalių SEB bankų namų ūkių finansų apžvalgoje („SEB Baltic Household Outlook“). Baltijos šalių centrinių bankų duomenimis, Estijoje gyventojų būsto paskolų portfelis pradėjo augti nuo 2013 metų balandžio, Lietuvoje – nuo birželio.

Per kovo mėnesį verslo pradelsti įsipareigojimai padidėjo 40 mln. litų ir pasiekė 4,93 mlrd. litų. Skolų lygis yra beveik toks pats, koks buvo praėjusiais metais tuo pačiu metu, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys. Įmonių įsiskolinimai praėjusį mėnesį labiausiai išaugo finansų sektoriui, nežymiai - telekomunikacijų įmonėms, o pradelsti mokėjimai už komunalines, išperkamosios nuomos (lizingo) ir kitas paslaugas praktiškai nepakito.

Inga Kontrimavičiūtė Panevėžio bendruomenių rūmų renginių organizatorių, buvusį miesto Tarybos narį Tomą Tarulį kelių šokių kolektyvų vadovės ir vietos verslininkas bus įsiminę ilgam ne dėl kokio jo suorganizuoto įspūdingo renginio, o dėl į teismą atvedusios patalpų nuomos istorijos. Salę miesto centre išsinuomojusį ir šokių kolektyvams pernuomojusį T. Tarulį vaikosi ir pinigus už nuomą jam sumokėjusios vadovės, ir patalpų šeimininkas.

Nuolat girdint apie augančias Socialinio draudimo fondo skolas, kurios jau viršija 10,5 milijardo litu, Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė apibūdino realią „Sodros“ situaciją. Radijui „Laisvoji banga“ ministrė sakė, kad keletą šių metų mėnesių Sodrai pavyko surinkti daugiau lėšų, nei planuota: „Surenkama 30- čia milijonų litų daugiau, nei planuota. Jeigu tokios tendencijos laikysis ir kitais mėnesiais, „Sodros“ surenkamumas tikrai bus geras.

Teisingumo ministro Juozas Bernatonio nuomone, sunku įsivaizduoti, kad visuomenėje antstolių įvaizdis būtų teigiamas, tačiau situacija, pasak jo, turi keistis. „Aš norėčiau akcentuoti tai, kad antstolių darbas yra pakankamai nedėkingas, jiems yra deleguota valstybės funkcija – pagal teismų nurodymus išieškoti žmonių skolas“, - sakė ministras. „Išieškoti jas reikia iš tų žmonių, kurie piktybiškai vengia skolas mokėti arba negali jų grąžinti dėl savo socialinės padėties.

Nedidelę pinigų sumą lietuviai dažniausiai skolintųsi iš artimųjų, rečiau – iš draugų. Pagrindinė nesiskolinimo iš draugų priežastis – baimė susigadinti santykius, o neskolinimo draugams – nemaloni ankstesnė patirtis šiuo klausimu. Šiuos rezultatus atskleidė „Provident Finansai“ užsakymu atlikta visuomenės apklausa. Pastarąja buvo siekiama išsiaiškinti šalies gyventojų skolinimosi ir skolinimo įpročius.

Finansų ministerijos duomenimis, 2013 metų pabaigoje valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP buvo mažesnis nei prieš metus ir sudarė 39,4 proc. BVP (2012 m. – 41 proc. BVP). Praėjusių metų pabaigoje valstybės skola buvo 46,968 mlrd. litų. Ją sudarančios konsoliduota centrinės valdžios skola siekė 43,502 mlrd. litų, vietos valdžios – 2,131 mlrd. litų, socialinės apsaugos fondų skola – 1,335 mlrd. litų. 30,2 proc. visos valstybės skolos 2013 m. pabaigoje sudarė vidaus skola – 14,203 mlrd. litų.

Vilniaus vicemeras Jonas Pinskus teigia, kad Nacionalinio stadiono statybos nėra utopinis projektas ir per artimiausius dvejus metus jis privalo būti pabaigtas. „Šiandien turime labai ambicingą planą, labai ambicingą premjero įsakymą, kad net 2016 m. liepos 1 d. Dainų šventė turi būti mūsų nacionaliniame stadione. Todėl šiandieni darbai vyksta labai įtemptai, mes kolegialiai labai glaudžiai dirbame su Vyriausybe, su Finansų ministerija, su Vidaus reikalų ir Kultūros ministerija.

5. Anyta, kuri kartu su jaunavedžiais vyko į jų medaus mėnesį Yra visiškai normalu, kad daugelis jaunų porų turi problemų su „naujaisiais tėvais“, bet paprastai jos neprasideda per jų medaus mėnesį. Tačiau italei Mariannai labai nepasisekė – jos anyta pasirodė jų povestuvinės kelionės į Prancūziją metu. Nuotaka nežinojo, ką suplanavo anyta, o pastaroji nė neketino į nieką reaguoti – ji atvyko į oro uostą ir, po visų įprastų procedūrų kartu su jaunaisiais įlipo į lėktuvą.

Vidinė „Provident Finansai“ duomenų analizė atskleidė, kad kreipdamiesi dėl asmeninės vartojimo paskolos lietuviai dažnai neįvertina savo finansinių galimybių. Didesnę nei 5000 litų paskolą norintys gauti klientai, galutiniame paskolos vertinimo etape pasitenkindavo 70 proc. mažesne suma.   Siekiant įvertinti klientų elgesį imant skirtingų dydžių paskolas, pastarosios buvo suskirstytos į tris grupes – mažos (300-1500 Lt), vidutinės (1501-3500) ir didelės (3501-7000) vertės.

Antstolių vardas visuomenėje vis dar skamba kaip keiksmažodis. Nepasitikėjimą jais kursto ir vis pasigirstančios istorijos, kad dėl kelių šimtų ar keliasdešimties litų žmonės įklimpsta į dar didesnes skolas. Kartais raginimai sumokėti skolą atsiveja po kelių ar keliolikos metų. Daugelis žmonių dėl šventos ramybės sumoka, per daug nesigilindami, iš kur ji atsirado.

Vilniaus meras Artūras Zuokas, neseniai pareiškęs dalyvausiąs prezidento rinkimuose, žada dar daug ką nustebinti. Ir ne kartą. Politikas tiki savo sėkme, nes esą individualūs rinkimai – jo stiprioji pusė. „Aš nesu Seimo formato žmogus. Todėl manau, kad man rinkimai, kurie yra individualūs, yra sėkmingesni. Mano stiprioji pusė, manau, yra tai, kad žmonės mane žino. Žino, kas aš esu, ką aš galiu ir ko negaliu“ – sako A. Zuokas.

Supaprastintas nedidelių skolų išieškojimo procesas turėtų palengvinti smulkių pažeidėjų ir skolininkų gyvenimą. Teisingumo ministerija nustatė naują iki 200 litų skolos dydžio išieškojimo procesą, kuris gerokai sumažins vykdymo išlaidas išieškant mažas skolas. Kasmet antstoliams pateikiama vykdyti daugiau nei 120 tūkst. vykdomųjų dokumentų, kuriais išieškomos nedidelės sumos.

Ekonomikos krizė Europoje vis dar gali būti „pavojinga“, skatindama Europos Sąjungai (ES) priešiškas jėgas, naujasis Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) perspėjo ketvirtadienį paskelbtame interviu. F.W.Steinmeieris taip pat pareiškė, jog euroskeptikai, sustiprėję dėl ES skolų krizės, yra „besmegeniai“. „Esu susirūpinęs dėl padėties mūsų Sąjungoje, – jis sakė Graikijos dienraščiui „Ta Nea“ prieš vizitą į tą šalį.

Milijardinės skolos slegiama Vilniaus savivaldybė Finansų ministerijai laiku negrąžino 23 mln. litų paskolų. Dvi - 11 mln. litų ir 12 mln. litų - paskolas planuotų pajamų negavusi savivaldybė pernai gavo biudžetui subalansuoti ir turėjo jas grąžinti iki 2013 metų pabaigos. Vilniaus savivaldybės atstovas Andrejus Žukovskis BNS sakė, jog lėšos Finansų ministerijai bus grąžintos po to, kai Mokesčių inspekcija pateiks galutinius duomenis dėl mokesčių surinkimo į miesto biudžetą.

Buvusio naftos kompanijos "Jukos" vadovo Michailo Chodorkovskio skola Rusijos biudžetui galėtų būti nurašyta per jo, kaip privataus asmens, bankroto procedūrą, antradienį rašo laikraštis „Izvestija“. „Per pirmuosius šešis 2014 metų mėnesius mes planuojame priimti įstatymo projektą dėl piliečių asmeninio bankroto. Tada jis nuo 2015 metų įsigalios, taigi, bet kuris Rusijos pilietis, įskaitant Michailą Chodorkovskį, galės juo pasinaudoti.

Aušra Jakubonytė, LRT.lt Prieš Kalėdas ne vienas kankinasi sausakimšose parduotuvėse bandydamas surasti dovanų ne tik artimiausiems žmonėms, bet ir kolegoms, pažįstamiems ar tolimiems giminaičiams. Išlipti iš varginančio dovanų keitimosi rato yra sudėtinga, bet įmanoma, tvirtina psichoterapeutas Olegas Lapinas. Protokolo ekspertas Arminas Lydeka pabrėžia, kad, pagal etiketą, per Kalėdas mes nesame įpareigoti keistis dovanomis. „Kalėdos – ne ta šventė, kai privalome įteikti dovanas.

Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ inicijavo arbitražo procesą prieš kompaniją „Estonian Air“, pateikdama pranešimą Švedijos karalystės Stokholmo prekybos rūmų arbitražo institutui (angl. SCC arbitration). „Air Lituanica“ ieškinio suma viršija 7,4 mln. litų. Vilniaus savivaldybęs įsteigta oro linijų bendrovė išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad Estijos oro vežėjas skolingas už jau pervežtus keleivius.

Vienas čekas, tvirtai pasiryžęs grąžinti skolą savo kreditoriams, nusprendė apiplėšti banką, o vėliau pasidavė policijai, kad sumokėtų skolą visuomenei. 48 metų vyras pagrobė dešimtis tūkstančių kronų iš vieno banko Prahos priemiestyje, policijos atstovas Tomašas Hulanas sakė naujienų agentūrai AFP. Jis atėjo į tą banką pirmadienį, įprastai apsirengęs ir be kaukės. Vyras kantriai laukė savo eilės būti aptarnautam, o banko klerkui parodė raštelį, jog lagamine turi pistoletą.

Virgilijaus Noreikos atsisveikinimo su didžiąja scena koncertinis turas baigėsi dar praėjusiais metais, tačiau po jo ėjęs nesusipratimų bei skolų šleifas velkasi iš paskos iki pat šių dienų. Šviesos tunelio gale dar nematyti. „Įklimpęs iki ausų“, – taip savo padėtį apibūdiną nuostolingą turą organizavęs verslininkas Eugenijus Šaltis. Tiek V. Noreikai, tiek kitiems atlikėjams pinigų skolingas E. Šaltis pripažįsta padaręs daug klaidų, tačiau prašo baigti jo atžvilgiu pradėtą „juodinimo“ akciją.

Gyventojų skolos spalio mėnesį padidėjo 51 mln. litų – tai sutampa su mėnesiniu skolų portfelio padidėjimo vidurkiu praėjusį pusmetį. Šiuo metu gyventojai turi 3,6 mlrd. litų pradelstų mokėjimų, rodo asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo“ duomenys. Gyventojų įsiskolinimų suma padidėjo įmonėms iš finansų, komunalinių paslaugų sektorių, o telekomunikacijų įmonėms gyventojų skolų suma praktiškai nesikeitė.

Skolų kamuojama Vilniaus miesto savivaldybė Finansų ministerijai laiku negrąžino 12 mln. litų paskolos, todėl ši terminą ministerija pratęsė iki šių metų pabaigos. Savivaldybės atstovas teigia, kad ji neturi pinigų grąžinti paskolą. „Jeigu taip bus, kaip dabar, su pajamų surinkimu, tai labai abejotina, kad mes grąžinsim (iki metų pabaigos - BNS)“, - BNS sakė savivaldybės Finansų departamento direktoriaus pavaduotojas Edmundas Kačkus.

Alma Mosteikaitė Per Alytaus miesto savivaldybės tarybos įkurtą viešąją įstaigą Energinio efektyvumo didinimo agentūrą (EEDA) pirmu etapu vykdoma aštuoniolikos daugiausia šilumos energijos sunaudojančių daugiabučių renovacija. Ši įstaiga inicijavo tokių namų renovacijos investicinių projektų parengimą, per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO) organizuoja renovacijos darbų pirkimą.

Devynių mėnesių centrinės valdžios deficitas, palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, buvo mažesnis 1 mlrd. 412 mln. litų ir sudarė 1,4 proc. BVP (2012 m. devynių mėnesių deficitas buvo 2,7 proc.), rodo Finansų ministerijos duomenys. Ministerijos pranešime spaudai teigiama, kad devynių mėnesių centrinės valdžios pajamos buvo 24 mlrd. 306,5 mln. litų, išlaidos – 25 mlrd. 8,3 mln. litų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų devynis mėnesius sudarė 948,2 mln. litų.

 Kuomet beveik visos šalies savivaldybės skundžiasi, kad trūksta pinigų, o sostinė net grasina bankrotu, tiesiog netoleruotina, kad savivaldybės turi nenaudojamo turto, kurio neparduoda. Kalbu apie savivaldybėms priklausančius butus. Kas jau kas, o būstai Vilniuje, ypač centrinėje dalyje, yra tikras finansinis turtas. Jį skaidriai ir viešai pardavus, į biudžetą įplauktų ne vienas milijonas.

Nenorintieji gauti greitojo kredito nuo šiandien gali parašyti prašymą ir būti įtraukti į registrą „Neteikit man kredito“. Registras skirtas padėti apsisaugoti žmonėms, turintiems tam tikrų priklausomybių, dėl kurių impulsyviai galėtų pasiimti smulkųjį vartojimo kreditą. Į šį registrą įrašytiems asmenims Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) įmonės besąlygiškai įsipareigoja neteikti kreditų.

 Vilniaus valdžia turi problemų, planuodama pajamas ir išlaidas, sako finansų ministras. Rimantas Šadžius pripažįsta, kad padėtis sostinėje jau taisosi, tačiau miesto biudžeto planavimu jis siūlo susirūpinti partijoms, kurių atstovai dirba Vilniaus taryboje.

Dvi savaites Vašingtone trukusi drama dėl JAV biudžeto pasibaigė laimingai, tačiau kaip šios savaitės palietė vieną didžiausių pasaulio ekonomikų? Tyrimų agentūra „Standard & Poor’s“ skaičiuoja, kad ši politinė aklavietė JAV kainavo 24 mlrd. JAV dolerių, arba 0,6 proc. ketvirtojo ketvirčio BVP augimo. Kaip rašo portalas qz.com, tai reiškia, kad vietoj prognozuoto 3 proc. ekonomikos augimo bus sulaukta tik 2 proc. Taip atsitiko dėl valstybinio sektoriaus darbo nutraukimo.

(papildyta 07:57) JAV prezidentas Barackas Obama ketvirtadienį paryčiais pasirašė teisės aktą, nutraukiantį dvi savaites trukusį dalies vyriausybinių institucijų uždarymą ir pratęsiantį Iždo departamento skolinimosi įgaliojimus. Šis Baltųjų rūmų pranešimas buvo paskutinė dalis įtemptoje dramoje, dėl kurios buvo iškilęs precedento neturinčio JAV nemokumo pavojus ir kuri sudrebino rinkas visame pasaulyje.

 Jungtinėms Valstijoms antradienį liko suskaičiuotos valandos iki galutinio termino, kada dar gali būti padidinta vyriausybės skolinimosi riba ir išvengta potencialaus nemokumo, tačiau du veteranai senatoriai tebekurpia paskutinės minutės susitarimą, turinti padėti išvengti staigaus sukrėtimo pasaulio ekonomikai.

Didėjant potencialaus JAV nemokumo grėsmei, Senato lyderiai priartėjo prie susitarimo, kuris gali leisti ištrūkti iš pačių susikurtos politinės aklavietės, nusmukdžiusios šalies patikimumą ir sudrebinusios pasaulio ekonomiką. Vilties ženklų atsirado pirmadienį, likus trims dienoms iki galutinio termino padidinti JAV vyriausybės skolinimosi ribą, taip pat daliniam federalinių institucijų uždarymui įžengus į trečią savaitę.

Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė sąrašą, kuriame – 100 didžiausių skolininkų, nesumokėjusių pagal paskutinę PVM deklaraciją deklaruotų mokesčių. Visą sąrašą galite peržiūrėti čia.

 Kaip ir likęs pasaulis, Europa atidžiai stebi biudžeto krizę Vašingtone ir JAV bankroto galimybes, pasiekus skolos lubas, rašo CNBC. Nors didžiausios pasaulio ekonomikos bankrotą prognozuoja tik nedaugelis, tačiau, jei taip nutiktų, sudrebėtų ir trapūs Europos ekonomikos augimo pamatai – ypač periferinėse valstybėse. ,,JAV bankrotas Europoje būtų labiausiai nelauktas. – sako ,,Deutche Bank” ekspertas Londone Markas Wallas.

Šią savaitę investuotojai toliau stebės, kaip JAV politikams pavyks susitarti dėl 2014 m. valstybės biudžeto, tuo tarpu euro zonoje bus skelbiami pramonės augimo duomenys. Euro zonoje dauguma šalių šią savaitę skelbs rugpjūčio mėnesio pramonės gamybos statistiką. Antradienį Vokietijos pramonės bei naujų užsakymų gamintojams statistika bus ypatingai stebima investuotojų dėl rodiklių smukimo liepos mėnesį. „Danske Bank“ analitikai mano, kad Vokietijos pramonė per mėnesį augo apie 1 proc.

 JAV Kongresui nesugebėjus priimti potvarkio dėl biudžeto, stabdomas JAV valstybinių institucijų darbas. Neracionalių sprendimų netrūksta ir „super“ valstybėse – JAV politikai ir vėl „šovė sau į kojas“, o respublikonai nenori numatyti papildomo finansavimo prezidento Baracko Obamos inicijuotam „Prieinamos sveikatos apsaugos“ (angl. Affordable Care Act’s) įstatymui.

JAV Iždo sekretoriaus teigimu, šalis pasieks savo skolinimosi lubas iki spalio 17 dienos, praneša BBC. Jackas Lew perspėja, kad JAV finansiniai įsipareigojimai gali siekti maždaug 30 mlrd. JAV dolerių, jei nebus pakeltos skolinimosi lubos. Sekretorius taip pat pridūrė, kad tam tikromis dienomis ši suma gali siekti ir 60 mlrd. JAV dolerių. JAV vyriausybė ir respublikonai jau yra susitarę dėl skolinimosi limito didinimo, kad būtų išvengta nemokumo.

Viena kregždė – ne pavasaris, o keletas sukrypusių pastolių – ne renovacija. Taip mano sunerimę Gedimino gatvės 24-ojo daugiabučio gyventojai – artimiausiu metu turėjusi baigtis namo renovacija iki šiol nė neįpusėjo. Remontininkai ir renovacijos iniciatoriai atkerta, kad visi darbai eina kaip iš pypkės. Mažiausią kainą konkurse pasiūliusi bendrovė iš Pagėgių „Meliovesta“ pagalbon pasikvietė iš skolų neišbrendančius subrangovus.

Niekada nebus per daug gerų žodžių apie lietuvių lakstumą. Tautiečiai greitai reaguodami į pasikeitusias aplinkybes patvirtina evoliucijos teorijos pradininko prancūzų biologo Žano Batisto de Lamarko įžvalgą, kad išlieka toli gražu ne stipriausi, kaip vėliau teigė Čarlzas Darvinas, o tie, kurie geriausiai prisitaiko ir bendradarbiauja. Nelankstus darbo kodeksas? Darbdavys ir darbuotojas tyliai jį apeis. Nėra darbo Lietuvoje? Rasime Airijoje ar Norvegijoje.

Tokios įtampos ir sumaišties Biržuose nebuvo jau keletą dešimtmečių. Nuo tada, kai mieste veikė „karvelių“ gauja. Žinomo veikėjo paleisti šūviai, pražudę septyniolikmetį, gyventojus privertė prabilti apie tamsų ir nesaugų savo miestą. Dainius Miliukas – pastarąją savaitę daugiausia aptarinėjamas 37-erių biržietis, daugkartinis dziudo čempionas, kurį mirtini šūviai per vieną naktį išgarsino labiau nei penkiolika metų skintos sportinės pergalės.

Aurelija Kaškelevičienė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Auganti valstybės skola, mokesčių politika, ekonomikos gaivinimas, nedarbas ir naujų darbo vietų kūrimas – tai aktualiausios temos, kurias šiuo metu aptaria Suomijos vyriausybė, ekonomistai, bankininkai, mokslininkai ir visuomenė. Suomijos vyriausybė ketina dar šiais metais papildomai skolintis 9 mlrd. eurų. Valstybės skola šių metų pabaigoje sudarys 57,7 proc. BVP. Tai didžiausia Suomijos įsiskolinimas.