skola

Lietuvai nepavykstant iš Karaliaučiaus srities atgauti tarptautinio arbitražo priteistų 150 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų, bus bandoma skolą išieškoti iš srities valdomo turto užsienyje. Šios bylinėjimosi išlaidos atsirado po to, kai Karaliaučiaus sritis tarptautinio arbitražo teismui buvo apskundusi Lietuvos teismo sprendimą leisti iš varžytinių parduoti sričiai priklausiusį pastatą Vilniuje, Antakalnyje, ir kitą nekilnojamąjį turtą.

Panevėžietis Gytis, su drauge išvykęs ieškoti laimės į Ispaniją, po kelerių metų tėvynėn grįžo invalido vežimėlyje, o po to dar sulaukė ir 200 tūkst. eurų sąskaitos. Ispanijoje padaryta avarija Gyčio ir dar keturių žmonių gyvenimą apvertė aukštyn kojomis. „Mano vaikystė nebuvo labai gera. Mano tėtis, kuris dabar yra miręs, mušdavo mamą. Mama susirado kitą vyrą. Kai paaugau, pradėjau bėgti iš pamokų. Vėliau, profesinėje mokykloje, mokėsi mūrininko- betonuotojo-dailidės amato.

Kijevas trečiadienį pareiškė esąs pasirengęs kautis su Maskva teisme, kai Kremlius prigrasino paduoti Ukrainą į teismą dėl jos įsipareigojimų nevykdymo 2013 metais gavus iš Rusijos 3 mlrd. JAV dolerių paskolą, kurią būtina grąžinti šiemet. „Jeigu Ukraina paduos Ukrainą į teismą, mes pasirengę kautis su Rusija teisme“, – sakė Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas per vyriausybės posėdį, kuriame svarstytas iš Maskvos Viktorui Janukovyčiui valdant Ukrainą gautos paskolos klausimas.

Panevėžio miesto lopšeliams-darželiams nebepajėgiant iš kai kurių tėvų išreikalauti, kad šie sumokėtų už vaikų maitinimą, miesto valdžia nustatė tokią tvarką, kad prasiskolinusių tėvų vaikai nebebus įleidžiami į ugdymo įstaigas, rašo žiniasklaida. „Išbrauktus“ vaikus sumanę leisti į kitą ikimokyklinio ugdymo įstaigą tėvai arba šių vaikų globėjai nuo šiol privalės pateikti pažymą, kad jie neliko skolingi anksčiau lankytam lopšeliui-darželiui.

Medicinos bankas laimėjo Vilniaus miesto savivaldybės kontroliuojamos UAB „Vilniaus vandenys“ skelbtą reikalavimo teisės į Vilniaus miesto savivaldybės 4.025.009,74 EUR dydžio skolą pardavimo viešą konkursą. Tokiu būdu bus sumažinta savivaldybės skola įmonei „Vilniaus vandenys“. UAB „Vilniaus vandenys“ skelbtame reikalavimo teisės į Vilniaus miesto savivaldybės skolą pardavimo viešame konkurse dalyvavo du bankai.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas praėjusią savaitę pateikė savivaldybių indekso tyrimą, kuriame vienas iš kriterijų buvo biudžetai. tv3.lt domisi, kurios savivaldybės yra labiausiai įsiskolinusios lyginant su jų metinėmis pajamomis. Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė, pasakoja, kad biudžeto kriterijus nėra sudarytas vien iš skolos dydžio. Į jį taip pat įeina skolos pokytis, pradelsti mokėjimai, vertinama, kaip vykdyti viešieji pirkimai.

Jeigu Seimas pritars 2016 metų biudžetui, numatoma, kad valstybės skola kitų metų pabaigoje sudarys apie 15,9 mlrd. eurų arba 40,9 proc. bendro vidaus produkto (BVP). Projekte siūloma patvirtinti beveik 8,004 mlrd. eurų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas, t. y. 0,2 proc. daugiau negu planuojamos šiais metais, ir daugiau kaip 8,655 mlrd. eurų išlaidas (asignavimai viršija pajamas 651,5 mln. eurų). Kitais metais Vyriausybė planuoja skolintis apie 1,7 mlrd.

Įstatyme aiškiau apibrėžus nesąžiningą elgesį, padaugės asmenų, kurie į sunkią finansinę padėtį pateko netyčia ir kuriems galima leisti bankrutuoti. Šiuo metu teismui nustatyti, kad asmuo yra nesąžiningas, pakanka ir to, kad jis neteisingai įvertino finansines savo galimybes, rašo „Verslo žinios“. Vyriausybė pritarė Fizinių asmenų bankroto įstatymo pataisoms, kuriose aiškiau suformuluotas nesąžiningo asmens apibrėžimas, o bankroto laikotarpis nuo 5 metų sutrumpintas iki 3 metų.

  Ukraina ketvirtadienį paskelbė sudariusi gyvybiškai svarbų susitarimą dėl skolų restruktūrizavimo, pagal kurį šalies skolintojai sutinka nurašyti 20 proc. jų valdomų obligacijų nominaliosios vertės, išsaugodami prieigą skolų prislėgtai šaliai prie pasaulinių finansų rinkų.   „Sutartyje sutinkama su Ukrainos vyriausybės obligacijų ir valstybės garantuotų paskolų 20 proc. nominaliosios vertės nurašymu, o šio betarpiško skolos sumažinimo suma – apie 3,6 mlrd.

 Gyventojų pradelstų skolų portfelis už paslaugas ir prekes į kreditą birželio mėnesį padidėjo 6 mln. EUR ir mėnesio gale sudarė 1,047 mlrd. EUR. Kreditavimosi aktyvumas finansų ir kitose įstaigose skaičius išliko panašus į buvusį gegužę, rodo gyventojų savitarnos sistemos „Mano Creditinfo“ duomenys.

Europa lengviau atsipūtė, išsprendusi Graikijos nemokumo problemą. Vis dėlto ne visos šalys vienabalsiai pritaria tokiam žingsniui. Vis garsiau kalbama, kad Graikija net neturėjo atsidurti euro zonoje, o trečiasis gelbėjimo paketas ne tik palies milijonus euro zonos gyventojų, bet tik atidės problemą tolesniam laikui. „Dirbau Europos Parlamente prieš penkiolika metų. Buvau ten, kai jie nusprendė, kad Graikija būtų priimta į Eurozoną.

Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdoma bendrovė „Vilniaus energija“ ketina kreiptis į teismą dėl 27 mln. eurų Vilniaus skolos, jei miesto kontroliuojama bendrovė „Vilniaus vandenys“ neatsiims 15 mln. eurų vertės ieškinių šilumos tiekėjai. „Vilniaus vandenys“ to daryti neketina, o savivaldybės atstovas sako, kad šie įsiskolinimai neturėtų būti painiojami. „Vilniaus savivaldybė mums yra skolinga apie 27 mln.

 Siekiant, kad finansinių sunkumų kamuojama Graikija atsigautų, vien reformų ir Briuselio pagalbos nepakaks, sako SEB banko prezidento patarėjas. Gitano Nausėdos nuomone, Atėnų skolos turės būti restruktūrizuojamos. „Neabejoju, kad bus dar ir skolų restruktūrizavimo klausimas. Jeigu be skolų restruktūrizavimo, tai man sunku būtų patikėti, kaip su arbatos šaukšteliu būtų galima nukasti visą kalną.

 Graikijos finansinio sirtakio plokštelė užstrigo ir net žadant juodžiausius scenarijus šaliai, vis dar vyksta derybos su tarptautiniais skolintojais ir Europos Sąjungos (ES) institucijomis. Kai atrodė, kad ministras pirmininkas Alexis Tsipras derybose išnaudojo visas žaidimų teorijos knygose aprašytas situacijas, jis pareiškė, jog šalis referendumu spręs, ar pritarti kreditorių sąlygoms.

  Ankstesniais metais kai kurios šalies savivaldybės sugebėjo išgyventi be skolų, o dabar jų turi visi šalies miestai ir rajonai. Savivaldos atstovai aiškina, kad gyventi pagal išgales nepajėgia, o padėti galėtų tik padidintas valstybės finansavimas, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Finansų ministerijos duomenimis, bendra visų savivaldybių skola balandžio 1 dieną siekė beveik 636 mln. eurų ir sudarė 52,3 proc. prognozuojamų šiųmečių jų pajamų.

Neringos savivaldybė Vyriausybės prašo iš rezervo skirti 1,2 mln. eurų, kurią už nugriautą pastatą sumokėti verslininkams reikalauja antstoliai. Kaip rašo „Lietuvos rytas“, Vyriausybėje ir Teisingumo ministerijoje trečiadienį apsilankęs Neringos meras Darius Jasaitis nurodė, kad Tokia suma įvertinti nuostoliai, kuriuos patyrė žuvų restorano Juodkrantėje savininkai, teisėtai įsigiję pastatą, o paskui teismo priversti jį nugriauti.

(papildyta 13.25) Graikijos premjeras Alexis Tsipras pateikė naują pasiūlymą kreditoriams, praneša „BBC“. Laišką kreditoriams paviešino „Financial Times“, ir jame A. Tsipras sutinka su beveik visomis sąlygomis, kurios buvo prieš nutrūkstant derybos, ir jam paskelbiant referendumą.

 Graikijos ministras pirmininkas Aleksis Cipras pirmadienį vakare leido suprasti, kad jo šalis antradienį veikiausiai nesumokės skolos Tarptautiniam valiutos fondui (TVF). „(Kaip galima kreditoriams laukti (skolos) mokėjimo TVF, kai mūsų bankai yra dusinami?“, – uždavė jis retorinį klausimą galutinio termino, iki kurio reikia sumokėti maždaug 1,5 mlrd. eurų skolą, išvakarėse. „Kai jie nuspręs sustabdyti dusinimą, jiems bus sumokėta“, – sakė premjeras interviu televizijai ERT.

 Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ketvirtadienį pareiškė laukiąs, kad Graikija 1,5 mlrd. eurų skolos įmoką padarys kaip numatyta birželio 30 dieną, o kol kas Atėnai tebesidera su savo kreditoriais.

Vokietija trečiadienį pareiškė, kad derybos dėl galutinio susitarimo, kuris leistų skolų prislėgtai Graikijai likti euro zonoje, toli gražu dar nebaigtos, pabrėždama, kad tai sutarčiai turi pritarti visi trys Atėnų tarptautiniai skolintojai. „Mums susidaro įspūdis, kad dar turime nueiti ilgą kelią“, – sakė finansų ministerijos atstovas Martinas Jaegeris.

Už eurą ir socialinį dialogą atsakingas eurokomisaras Valdis Dombovskis perspėja, kad Lietuvos biudžeto deficitas šiemet neturėtų išaugti. Anot jo, EK prognozuoja, kad šiemet šalies deficitas bus 0,7-0,8 punkto didesnis nei šalis yra įsipareigojusi. „Visos valstybės, kurios yra pasirašiusios fiskalinės drausmės susitarimą, turi pasiekti savo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslus. Lietuvos atveju tai yra, kad struktūrinio biudžeto deficitas nebūtų didesnis nei 1 proc. bendrojo vidaus produkto.

Paskutinio šanso derybos tarp Graikijos ir jos tarptautinių skolintojų - Europos Sąjungos bei Tarptautinio valiutos fondo (TVF) - sekmadienį baigėsi nepasiekus susitarimo, o tai reiškia, jog tikimybė, kad šalis taps nemoki ir pasitrauks iš euro zonos, yra kaip niekada reali. Krizinės derybos žlugo antrąją jų dieną, dar sustiprindamos nerimą, kad lėšų stinganti Graikijos vyriausybė neišvengiamai artėja prie finansinės bedugnės.

Graikija laimėjo šiek tiek laiko deryboms su tarptautiniais kreditoriais dėl savo skolų krizės, nusprendusi apjungti keturis mokėjimus Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) į vieną, kurį turės pervesti iki birželio pabaigos. Šis retas žingsnis, kurį TVF anksčiau yra leidęs atlikti tik vieną kartą, suteikė Atėnams galimybę išvengti penktadienį sukankančio galutinio termino grąžinti apie 300 mln. eurų per krizes skolinančiai institucijai.

Dviejų mėnesių kūdikį ant rankų sūpuojanti trisdešimtmetė Gita gyvena socialiniame vieno kambario bute bendrabutyje Vilniaus Kalvarijų gatvėje. Iš taboro kilusi ir darbo neturinti moteris pasakoja per metus už elektrą įsiskolino jau beveik tūkstantį eurų.   „Namie naudojamės elektra, viskas į mūsų sąskaitą ir už bendrų patalpų elektrą reikia mokėti, nors ten nieko nėra. Nei kaitlentės maistui ruošti, nieko, nors sutarties dokumentuose parašyta, kad turime gauti.

Rusija pasirinks „maksimaliai griežtą poziciją ir gins savo nacionalinius interesus, jeigu Kijevas atsisakys mokėti skolas“, tarp kurių yra ir iš Maskvos gauta 3 mlrd. JAV dolerių paskola, pareiškė ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas televizijos „Rossija 1“ laidoje „Žinios šeštadienį su Sergejumi Briliovu“. D.Medvedevas nurodė kad Ukrainos negebėjimas grąžinti skolas arba sprendimas įšaldyti skolos mokėjimus gali priversti Rusiją priešintis naujų TVF paskolų skyrimui Ukrainai.

Vilniaus valdžios kontroliuojamai skrydžių bendrovei „Air Lituanica“ pardavus skrydžių maršrutus Latvijos „airBaltic“, tai būtų išsigelbėjimas miestui, sako analitikas Nerijus Mačiulis. Tačiau jis perspėja, jog sandorio kaina tikėtina nepadengtų visos „Air Lituanica“ skolos. Pati „Air Lituanica“ galimų derybų su „airBaltic“ nekomentuoja, o Vilniaus savivaldybės atstovas teigia neturintis informacijos.

 Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pakliuvo į skolininkų sąrašus. Beveik tris su puse tūkstančio eurų per mėnesį gaunanti Seimo vadovė atsisako sumokėti į biudžetą baudą. Bauda viršija parlamento vadovės algą -–siekia 4 tūkst. eurų. Tokia suma susidarė per keturis mėnesius, mat pranešama, kad L. Graužinienė nevykdė antstolės nurodymo. Į antstolių akiratį Seimo vadovė pakliuvo pernai dar būdama Darbo partijos pirmininke.

 Gyventojų pradelstų skolų portfelis už paslaugas ir prekes į kreditą kovo mėnesį padidėjo 1 mln. EUR ir laikotarpio pabaigoje sudarė 1,043 mlrd. EUR. Skolininkų skaičius praktiškai nepakito, rodo gyventojų savitarnos sistemos „Mano Creditinfo“ duomenys. Didžiausi gyventojų skolų sumos pokyčiai – bankiniame sektoriuje.

 Šių metų vasario 20 d., susitarus paskutinę minutę, Graikijos vyriausybei buvo suteiktas 4 mėnesių atokvėpis. Tačiau abi barikadų pusės nesugebėjo surasti bendro sprendimo dėl tam tikrų reformų, kurių šalis privalo imtis, kad jai būtų išmokėta sutarta finansinė parama. Ši parama yra būtina, siekiant išvengti galimo bankroto. Nesusitarus artimiausiu metu, Graikijos vyriausybei tektų rinktis tarp dviejų alternatyvų: ar mokėti atlyginimus valstybės tarnautojams, ar grąžinti savo skolas.

 Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir netikrų dokumentų pagaminimo.

Graikijai bus nelengva surasti kreditorių už Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ribų, pareiškė Vokietijos finansų ministras Wolfgang Schaeuble. Apie tai informuoja BBC. Pasak W. Schaeuble, pastangos surasti investicijų iš Pekino ar Maskvos būtų sveikintinos, tačiau tam gali kilti sunkumų. Toks W. Schaeuble perspėjimas nuskambėjo po to, kai, išaugus susirūpinimui dėl Graikijos nemokumo, šalies vyriausybės skolinimosi kaina šoktelėjo 3,5 proc., iki 27 proc.

 Seime svarstomas siūlymas įpareigoti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų nemokančius asmenis padengti susidariusią skolą prieš gaunant medicinos paslaugas, ketvirtadienį pranešė dienraštis „Lietuvos žinios“. „Dabar sumokėjęs 27 eurus - 1 PSD įmoką - iš karto esi laikomas apdraustu, gali gauti paslaugas, kurios neretai kainuoja milijonus litų. Akivaizdu, kad yra piktnaudžiaujama“, - „Lietuvos žinioms“ sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto vicepirmininkas Antanas Matulas.

  Graikija sutiko iki balandžio 9-osios grąžinti savo skolą Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), po susitikimo su graikų finansų ministru Janiu Varufakiu (Yanis Varoufakis) sakė TVF vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard). Prieš šį vizitą buvo kalbų, kad Atėnai gali neįvykdyti savo įsipareigojimų dėl 460 mln. eurų TVF dalies, jei bus priversti rinktis tarp TVF ir mokėjimo vyriausybės darbuotojams. Ch.Lagarde sakė, kad TVF skolos grąžinimas atitinka šalies interesus.

 Bankas gaus beveik 600 tūkstančių eurų kompensaciją, pasiliko teisę išieškoti skolas iš susijusių asmenų. Kauno apygardos teismas šiandien pritarė BAB Ūkio banko bankroto administratoriaus, viešosios įstaigos Kauno „Žalgirio" rėmėjas ir UAB Kauno arena pasirašytą taikos sutartį, kuria Ūkio bankas taikiai baigia prieš kitas sutarties šalis nukreiptas civilines bylas, o Kauno „Žalgirio" rėmėjas bei UAB Kauno arena solidariai sumoka 595,792 tūkst. eurų (2,057 mln. litų) kompensaciją.

  Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje bus tikslinamas 2015 metų biudžetas – didinamas 14,7 mln. eurų, nes Vilniaus miesto savivaldybei iš Valstybės biudžeto skirtos tikslinės lėšos, kurios bus nukreiptos dviem prioritetinėm sritim – švietimui ir miesto gatvių tvarkymui. Iš jų – 11,7 mln. eurų bus panaudoti keliams, gatvėms tiesti, taisyti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti. Daugiau kaip 3 mln.

 Įmonių pradelstų skolų portfelis už paslaugas ir prekes į kreditą vasario mėnesį padidėjo 6 mln. EUR ir laikotarpio pabaigoje sudarė 1,42 mlrd. EUR. Šiuo metu viena iš keturių įmonių Lietuvoje turi bent vieną pradelstą įsiskolinimą, dėl kurio galimybės gauti išorinį finansavimą apyvartiniam kapitalui ar plėtrai yra ribotos, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys.

Diana Janušaitė Mėnesio pabaigoje visi turime atlikti tam tikrus mokėjimus. Apmokėti dujų, elektros, šildymo sąskaitas ir t. t. Deja, ne visiems pavyksta už paslaugas susimokėti laiku. Vieni tampa skolininkais, nes staiga nebetenka pajamų šaltinio, kiti – nes uždirba per mažai, treti tiesiog nesugeba susitvarkyti su savo finansais. Pasitaiko ir nesąžiningų asmenų, kurie skolinasi iš banko, net jei žino, kad skolos grąžinti nepajėgs. Galiausiai tokie atvejai gerokai apkartina visiems gyvenimą.

 Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios sektoriaus skola šių metų sausio mėn. pabaigoje buvo 13,682 mlrd. eurų arba 35,8 proc. prognozuojamo 2015 metų BVP (38,224 mlrd. eurų). Gruodžio pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus užsienio skola per sausį sumažėjo 0,735 mlrd. eurų ir sudarė 77,9 proc. visos centrinės valdžios skolos: skola užsienio finansų institucijoms buvo 9,254 mlrd. eurų, tarptautinėms organizacijoms – 1,404 mlrd. eurų.

„Gana tikėtina“, kad Rusija pareikalaus Ukrainos anksčiau sumokėti 3 mlrd. JAV dolerių skolą, pranešė šeštadienį naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi vienu anoniminiu šaltiniu vyriausybėje.     Pasak šio šaltinio, Ukraina pažeidžia „visą eilę parametrų“, nustatytų suteikiant paskolą. „Tokiomis aplinkybėmis gana tikėtina, kad Rusija bus priversta artimiausioje ateityje pareikalauti iš Ukrainos sumokėti 3 mlrd.

Indrė Urbaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Japonijos vyriausybės įsiskolinimai milžiniški, o skola daugiau nei dvigubai viršija bendrąjį vidaus produktą (BVP) – tiek prasiskolinti Europos Sąjungoje (ES) nė vienai valstybei niekas neleistų, sako Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro politologė Daiva Repečkaitė.

Skolų kamuojama Vilniaus valdžia sulaukė vieno banko pasiūlymo paskolinti iki 22,154 mln. eurų (76,491 mln. litų) - šiais pinigais būtų refinansuojamos dvi 2011 metais Šiaulių banko suteiktos paskolos. Savivaldybės atstovė spaudai Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė BNS informavo, kad pateiktas vienas pasiūlymas, kuris jau pradėtas nagrinėti. Ji negalėjo atskleisti, koks bankas pateikė pasiūlymą. Viešojo pirkimo ataskaitoje nurodoma, kad vokai su pasiūlymais atplėšti antradienį.

Nutarėte save palepinti ir įsigyti naują automobilį, o gal susigundėte nuosavu butu? Savų pinigų tam nepakanka, tad tenka kreiptis į banką. Tačiau jame sužinote, kad prašomą paskolą gautumėte itin nepalankiomis sąlygomis. Viena iš priežasčių – prasta asmeninė kredito istorija. Kodėl ji tokia, deja, nežinote, o ir apskritai, kad toks dalykas yra, pirmą kartą sužinojote tik atvykęs į banką. Pasirodo, dažnas su ja susipažįsta truputį per vėlai.

 Skolų kamuojama Vilniaus valdžia pratęsė 104,588 mln. eurų (361,121 mln. litų) vertės paskolų konkursus ankstesnėms paskoloms refinansuoti. Savivaldybės atstovas BNS teigė, kad paskolų konkursai pratęsti, nes nesulaukta bankų pasiūlymų. „Mes pratęsėm, kadangi nėra susidomėjimo, žiūrim, kas bus toliau“, - BNS sakė savivaldybės Finansų departamento direktoriaus pavaduotojas Edmundas Kačkus.

Kitų metų Lietuvos skolinimąsi įtakos lėšų poreikis ankstesnei skolai grąžinti, biudžeto deficitui finansuoti ir poreikis užtikrinti Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos projektų finansavimą daugiamečių finansinių perspektyvų sandūroje. 2015 metais Vyriausybė skolinsis apie 3,4 mlrd. eurų (apie 11,7 mlrd. litų). Didžiausią lėšų dalį planuojama pasiskolinti užsienio rinkoje išleidžiant iki 2,1 mlrd. eurų (apie 7,3 mlrd. litų) vertės obligacijas.

Ar turėsime daugiau realios savivaldos, po tiesioginių merų rinkimų – tokį klausimą kėlė laida „Dienos klausimas“. Nors iš naujųjų merų visada tikimasi naujų vėjų ir problemų išsprendimo, ekonomistas, profesorius Raimondas Kuodis teigė, jog sustabdyti kai kuriuos procesus sunku. „Mažėjant žmonių skaičiui savivaldybėje, dingsta masto ekonomija įvairiose srityse, pavyzdžiui vandens tiekime, tada tas vanduo linkęs brangti, nes paklausa mažėja.

Valstybės kontrolė visose Lietuvos savivaldybėse atliko valstybės lėšų ir turto valdymo teisėtumo vertinimą. „Savivaldybėms vis dar sunkiai sekasi lėšas ir turtą planuoti, apskaityti ir tvarkyti taip, kaip numato įstatymai, o dauguma savivaldybių skęsta skolose, stringa bendruomenėms svarbūs investiciniai projektai“, – audito rezultatus 60-yje Lietuvos savivaldybių komentavo valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. 47 savivaldybėms auditoriai turėjo pastabų dėl apskaitos dalykų.

Skandalinga, intriguojanti ir kiekvienam lietuviui aktuali internetinė laida „VIRAL‘as“ nusprendė ištirti, kaip iš niekšelio išsimušti skolą? Šią aktualią temą pasufleravo tarp verslininkės Irenos Marozienės ir stilisto Valerijaus Gigevičiaus kilęs konfliktas. I. Marozienė savo bičiulį V. Gigevičių padavė į teismą dėl nesumokėtos nuomos. Skola – 10 000 litų, bet skaičiuojant delspinigius – neva išeina net 30 000 litų.

Lietuvos nevyriausybinės organizacijos ragina Lietuvos Respublikos Teisingumo ministeriją keisti įsiskolinusių socialiai pažeidžiamų žmonių skolų grąžinimo tvarką. Rašte, išsiųstame Teisingumo ministerijai, rašoma, kad sprendimų vykdymo instrukcija neatitinka Civilinio proceso kodekso.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad nuo šiandien visi mokesčių mokėtojai VMI interneto svetainėje www.vmi.lt gali patikrinti, ar jų verslo partneriai nėra skolingi biudžetui, ar laiku teikia verslo deklaracijas. VMI sukūrė programą, kuria nemokamai gali naudotis visi mokesčių mokėtojai. Ateityje bus galima sužinoti ir apie įmonių sumokėtus mokesčius. Programoje, kurią galima rasti adresu http://www.vmi.