skola

Į skolas įklimpusiems tautiečiams seimūnai ketina mesti gelbėjimo ratą ir palengvinti skolų naštą, mat daugelis skolininkų, priremti antstolių, bijo ieškotis darbo ir tampa pašalpų prašytojais. Tačiau piktybiški skolininkai kentės dar labiau: nauju siūlomu įstatymu jiems norima skirti ne baudas, atskaičiuojamas net iš pašalpų, bet ir skirti viešųjų darbų. Marijampolėje gyvenantis Linas neslepia – įsiskolinimų naštą tempia jau eilę metų.

Vyriausybė sugriežtino reikalavimus laikinojo įdarbinimo įmonėms. Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio teigimu, bus žiūrima, ar tokios įmonės veikla nėra apribota, ar ji neturi skolų valstybei ir darbuotojams.

Kad ir kaip dažnai darbo ieškoję ir sukčiams savo pinigus atidavę nelaimėliai viešina savo istorijas, patiklių žmonių vis dar atsiranda. Darbo Didžiojoje Britanijoje ieškojęs Darius savo kailiu patyrė, kaip lengvai galima atsisveikinti su pinigais, pasinaudojus neaiškios įmonės paslaugomis.

Nors pastaraisiais metais Lietuva laikosi finansinės drausmės, nuosekliai mažino biudžeto deficitą, valstybės skola pernai pasiekė rekordines aukštumas ir buvo didžiausia per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį – per dešimt metų šalies skolos išaugo beveik keturis kartus – iš viso 12 mlrd.

Vietos veiklos grupėms paramą skirstanti Žemės ūkio ministerija dosniai paskyrė 2,5 mln. eurų Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupei. Tačiau asociacija jau turi bėdų dėl anksčiau netinkamai panaudotos paramos.  Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės biuras – greta kitų biurų Birutės gatvėje. Kaimynai sako, kad čia retai kas užsuka – durys dažniausiai užrakintos. O dar ir už patalpas neva prasiskolinta.

 Finansų ministerija susikaupusią „Sodros“ 3,7 mlrd. eurų skolą nuo šių metų pradžios perkėlė į valstybės iždą, kaip numatyta Vyriausybės programoje. Pastaraisiais metais „Sodros“ biudžetas buvo subalansuotas. Skolos perkėlimas į valstybės biudžetą leis aiškiau matyti „Sodros“ finansų srautus, lengviau planuoti įmokų ir išmokų pokyčius, teigiama Finansų ministerijos pranešime. Taip pat sumažės finansų administravimo sąnaudos ir fondas sutaupys daugiau nei 100 mln.

Lietuva tarptautinėse rinkose netrukus planuoja platinti obligacijas, tam pasamdyti „Banca IMI“ ir „JP Morgan“ bankai. Tai, remdamasi neįvardijamu šaltiniu, pranešė tarptautinė naujienų agentūra „Bloomberg“. Agentūros teigimu, Lietuva, priklausomai nuo rinkos sąlygų, planuoja papildyti anksčiau šiemet leistas 10-ies ir 30-ies metų obligacijų emisijas arba vieną jų.

 Dėl šiurkščių Seimo rinkimų kampanijos pažeidimų pusmečio dotacijos netekęs Liberalų sąjūdis derasi su banku dėl 530 tūkst. eurų skolos grąžinimo sąlygų pakeitimo. „Visi suprantame – pinigų dalies negavome, tai atsargiai reikia su banku susiderinti. Bankas palankiai žiūri į tokio perderinimo galimybę, šiandien eisiu kalbėtis. (...) Mes esame pasirengę peržiūrėti grąžinimo grafiką nekeičiant galutinės sumos ir galutinės datos kitais metais.

Nuo liepos 1 dienos 8 procentais padidinus atlyginimus gydytojams bei slaugytojams, pastarieji uždirba apie 50 eurų, o medikai vidutiniškai 100 eurų daugiau. Šias papildomas lėšas algoms, gydymo įstaigos turi užsidirbti pačios. Gydytojai tikina, jog ligonines bei poliklinikas tai klampina į skolas. Maža to, medikų atlyginimai kilo ligonių sveikatos sąskaita. Šiuo metu šalyje vidutinis gydytojų atlyginimas siekia apie 1400 eurų, slaugytojų – 730 eurų, neatskaičius mokesčių.

Pasirodo, ne visi po iniciatyva tirti Andriaus Kubiliaus Vyriausybės skolinimosi politiką krizės metais pasirašę politikai ją palaiko. R. Žemaitaitis, nors ir padėjo savo parašą, tyrimą tiesiai šviesiai vadina absurdu. Tuo tarpu politologai siūlo ne tirti XV Vyriausybės klaidas, bet iš jų mokytis.

Taksi paslaugų bendrovę „Smart Taxi“ valdančią įmonę „Passenger Ground Services“ prislėgę finansiniai sunkumai privertė pergalvoti veiklos modelį. Bendrovės vadovas patvirtino, kad pokyčiai taksi rinkoje lėmė, jog bendrovė imsis pavėžėjimo veiklos, rašo „Verslo žinios“. „Šiandien tikrai yra finansinių turbulencijų, neslėpsime. Nuo praėjusių metų rinka geometrinės progresijos tvarka transformavosi į pavėžėjus, „Uber“ verslo modelis suteikė naują precedentą.

Prieš kelis metus skolų išieškojimo įmonių „Tikroji turto kaina“ ir Nacionalinis žalų ir skolų išieškojimo centras skleista reklama klaidino vartotojus, nutarė Konkurencijos taryba. Atnaujintą tyrimą apie skolų išieškojimą baigusi Konkurencijos taryba rugpjūčio 22 dieną pripažino įmonių 2011 metų gegužę-2013 metų rugsėjį skleistą reklamą klaidinančia.

Užuot sumokėjęs 10 tūkst. eurų skolą valstybei, verslininkas surado bedarbį ir jam fiktyviai pardavė įsiskolinusios bendrovės akcijas. Šiaulių verslininkui tai kainavo 100 eurų – bedarbis iš Kauno už šiuos pinigus pasirašė visus verslininko pateiktus dokumentus.

Turite nedidelių skolų? Galite lengviau atsikvėpti – gali būti, kad niekas jų iš jūsų skaudžiai neišmušinės. Anstoliai nebelups didelių pinigų už mažų skolų išieškojimą. Jei esate įsiskolinęs iki 100-o eurų ir pakliuvote į išieškotojo rankas, antstolis jūsų skola pasirūpins už dyką, paims tik kompensaciją už išlaidas. Nors pokyčiais siekiama žmones paskatinti geranoriškai bendradarbiauti su antstoliais, nevisi tiki naujos tvarkos sėkme. Mat abejojama, ar antstoliai noriai dirbs nemokamai.

Prancūzijos ministras pirmininkas Edouardas Philippe antradienį paskelbė planus, kaip bus pažabotos valstybės išlaidos ir sumažinta „netoleruotina“ valstybės skola, ir įspėjo, kad šalis „šoka ant ugnikalnio“. Dėl 2,147 trln. eurų siekiančios skolos Prancūzijos ūkis – antras pagal dydį euro zonoje – yra neapsaugotas nuo spekuliacijų, pareiškė premjeras, pirmą kartą kalbėjęs naujojoje Nacionalinėje Asamblėjoje.

Pasakodama savo istoriją Ona nesulaiko ašarų. Per kelis mėnesius peršalimo sukelta liga pasiglemžė jos sūnaus gyvybę. Su vaiku iš pašalpos gyvenusi moteris dabar nebežino, kur dėtis. „Vyro sesuo įlindo į to vaiko pinigus“, - pasakojo ji. Kaip pasakoja Ona, vyro sesuo Janina pasisavino jai priklausančius pinigus. Janina po Onos kaltinimų purtė galvą ir pateikė savo įvykių versiją.

Jurbarko miestas tapo Karaliaučiaus srities atpirkimo ožiu. Vykdę trišalį pasienio projektą vandens kokybei gerinti, Rusija neteisėtai iššvaistė milijoną eurų Europos Sąjungos lėšų ir šiuo metu nenori jo grąžinti projektą administruojantiems lenkams. Jurbarkas, kaip projekto pareiškėjas, privalo grąžintis visas skolas, net ir ne savo. Panašu, kad taip gali ir nutikti, mat Rusija pareiškė, kad jokio atliekamo milijono skoloms padengti neturi.

Premjeras Saulius Skvernelis absurdiškais vadina Rusijos ambasadoriaus Aleksandro Udalcovo pareiškimus dėl Rusijos teisės į kompensacijas iš Lietuvos už investicijas sovietmečiu ir primena, kad trėmimais bei žudymais prarastos lietuvių gyvybės yra neįkainojamos. Žurnalistams Klaipėdoje S.Skvernelis sakė, kad pusę amžiaus trukusi sovietų okupacija iki šiol lemia tai, jog Lietuva, priešingai nei okupacijos nepatyrusios valstybės, susiduria su socialinėmis, ekonominėmis problemomis.

Graikija pasiekė preliminarų susitarimą su savo kreditoriais, kas leis paruošti dirvą ilgai lauktoms deryboms dėl skolų naštos sumažinimo, antradienį pranešė Graikijos finansų ministras Euklidas Cakalotas. „Derybos užbaigtos“, – žurnalistams sakė ministras, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra ANA.

Emigracija regionams smogia tokiais mastais, kad nuo šalies žemėlapio gali išnykti istoriškai svarbūs miesteliai. Pavyzdžiui, Žagarė. Žagarietė Eugenija rodo, kaip anksčiau, kol neturėjo vandentiekio, gaudavo vandens. Prisipompavus aikštėje - su kibiriuku namo, o po to kibiriuko turinį - ant daržo. Dabar Eugenija džiaugiasi, kad namie vanduo bėga iš čiaupo, yra ir kanalizacija, tiesa, ne už dyką. Ne už dyką tai atsiėjo ir savivaldybei.

Valdžios sektoriaus perviršis pernai buvo 100,8 mln. eurų, arba 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas. 2015 metais valdžios sektoriaus biudžetas buvo deficitinis ir sudarė 0,2 proc. BVP. Statistikų teigimu, valdžios sektoriaus perviršį pernai lėmė 2,1 proc. iki 13,315 mlrd. eurų išaugusios pajamos. Mokestinės pajamos pernai padidėjo 5,3 proc. iki 6,79 mlrd. eurų (51 proc. visų valdžios sektoriaus pajamų), socialinės įmokos - 8,7 proc.

Vilniaus valdžia pritarė Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) 80 mln. eurų vertės paskolai. Didžiąją dalį jos ketinama skirti išpirkti vartotojų skolas iki balandžio šilumą tiekusiai „Vilniaus energijai“. Už tokį sprendimą balsavo 28 Vilniaus tarybos nariai, 7 balsavo prieš, 6 - susilaikė. Miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Darulis VŠT akcininkų susirinkime įpareigotas pritarti paskolos ėmimui, įkeičiant 106 mln. eurų vertės VŠT turto.

Vilniaus valdžia turi sumokėti 25,179 mln. eurų Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomai šilumos tiekimo bendrovei „Vilniaus energija“ už savivaldybės ir jos valdomoms įstaigoms tiektą šilumą, nutarė teismas. Lietuvos apeliacinis teismas kovo 16 dieną kiek padidino pirmosios instancijos teismo priteistą sumokėti sumą. Teismas atmetė savivaldybės skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo pernai birželį priimtą sprendimą.

Trečiadienį Kauno apygardos teismo posėdyje įpareigotas dalyvauti „Arvi“ įmonių grupės savininkas Vidmantas Kučinskas nepasirodė. Įmonių grupei atstovavo verslininko sūnus Justas Kučinskas. Iš vienu turtingiausių žmonių Lietuvoje laikomo V. Kučinsko užsienio kreditoriai bando išsiieškoti daugiau nei 20 mln. eurų skolų, o Vilniaus apygardos teismo sprendimu areštuotas verslininko turtas.

Prieš savaitę „Sodrai“ paskelbus, kad laiku nesusimokėjusių privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų laukia priverstinis išieškojimas, kilo didžiulis emigrantų pasipiktinimas. „Sodra“ vos atlaiko skambučių ir paraiškų laviną, o sąskaitą jau papildė milijoninės sumos. „Sodros“ atstovas spaudai Rytas Stalnionis pasakoja, kad išsiuntinėjus laiškus apie skolas bei žiniasklaidoje pasklidus naujienai, įmokų srautai itin suintensyvėjo. Įprastą dieną „Sodra“ sulaukdavo maždaug 45 tūkst. įmokų.

Vakar „Sodrai“ paskelbus, kad iš nespėjusių sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skola bus išieškota priverstiniu būdu, daugybė žmonių pasipiktino vos ne paskutinę akimirką pranešta naujiena. Tuo tarpu „Sodra“ informuoja, kad nespėjus susitvarkyti dokumentų, pinigai bus tiesiog nurašomi nuo sąskaitų. „Sodros“ atstovas spaudai Rytas Stalnionis teigia, kad komunikacija su skolininkais prasidėjo dar praeitais metais pavasarį, o gruodį jau taikyti pirmieji išieškojimai.

Vyriausybė vidaus rinkoje šiemet skolinosi 15 proc. mažiau nei 2015 metais - aukcionuose išplatintų Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) nominali vertė nesiekė 1 mlrd. eurų. Šiemet vidaus rinkoje platintos tik ilgalaikės Vyriausybės obligacijos. Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojo Gedimino Norkūno teigimu, VVP paklausa šiemet išliko pakankamai didelė, o mažesnę vidaus rinkoje pasiskolintų lėšų sumą lėmė ne toks didelis skolinimosi poreikis.

Kuba pasiūlė neįprastą būdą grąžinti 276 mln. JAV dolerių, kuriuos Havana dar nuo Šaltojo karo laikų skolinga Čekijai. Pasak Čekijos finansų ministerijos, Kubos valdžia pasiūlė šiuos pinigus, kuriuos salai paskolino dar komunistinė Čekoslovakija, grąžinti... romu. Jeigu Čekija priims šį pasiūlymą, kubietišką romą šalis galės nemokamai gauti daugiau kaip šimtą metų.

Lietuvoje vis dar egzistuoja keista tendencija – gyventojų skaičius mažėja, tačiau valdininkų, ne. Iš dalies problema dėl to matoma ir mažose savivaldybėse, kur valdininkų skaičius net kelis kartus viršija gyventojų. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išanalizavo, kurios savivaldybės sugeba savo turimą turtą ir administraciją valdyti efektyviausiai.

 Milijardinių skolų turinčiai „Sodrai“ Vyriausybė ketina paskolinti dar 89,782 mln. eurų, kurie bus panaudoti grąžinti anksčiau gautas paskolas. Vyriausybė kitą trečiadienį turėtų pritarti Finansų ministerijos siūlymui suteikti už nulines palūkanas „Sodrai“ paskolą skoliniams įsipareigojimams dengti. Fondas ją turėtų grąžinti iki 2018 metų lapkričio 30 dienos. Gavusi lėšas, „Sodra“ grąžins „Swedbank“ ir DNB suteiktas paskolas - atitinkamai 17,377 mln. eurų ir 72,405 mln. eurų.

Vilniaus savivaldybės valdoma įmonė „Vilniaus vandenys“ kreipėsį į antstolius, prašydama iš Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos centralizuotos šilumos teikimo įmonės „Vilniaus energija“ išieškoti teismo priteistą 8,1 mln. eurų skolą. „Bendrovei tęsiant aktyvius veiksmus, kuriais siekiama išsireikalauti per septynerius metus susiformavusias „Vilniaus energija“ skolas, antstoliai trečiadienį areštavo „Vilniaus energijos“ turtą.

Vilniaus savivaldybės su Europos investicijų banku (EIB) šią savaitę planuoja pasirašyti 25 mln. eurų paskolos sutartį. Tai bus pirmoji dalis iš bendros banko suteiktos 50 mln .eurų paskolos. Mero atstovas Aleksandras Zubriakovas BNS sakė, kad sutartį ketvirtadienį pasirašys Vilniaus meras Remigijus Šimašius, EIB pirmininko pavaduotojas Janas Vapaavuori ir savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius ir jo oponentas, buvęs sostinės meras, šiuo metu opozicijoje dirbantis Artūras Zuokas nesutaria dėl miesto skolų dinamikos. R.Šimašius tvirtina, kad skolų augimas jau yra suvaldytas, tuo metu A.Zuokas teigia matantis tolesnį spartų skolų augimą. „Savivaldybės skola ne mažėja, kaip buvo teigiama, kad bus padaryta, o atvirkščiai - šiuo metu didėja.

Centrinės valdžios skola gegužės pabaigoje buvo 14,877 mlrd. eurų ir sudarė 38,6 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Finansų minsiterija pranešė, kad kovo pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus užsienio skola sudarė 75,3 proc. visos centrinės valdžios skolos. Skola užsienio finansų institucijoms buvo 9,471 mlrd. eurų, tarptautinėms organizacijoms – 1,732 mlrd. eurų. Centrinės valdžios vidaus sektoriaus skola gegužės pabaigoje sudarė 24,7 proc.

Centrinės valdžios deficitas šiemet sausį-gegužę buvo 13,5 mln. eurų ir sudarė 0,04 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Palyginti su praėjusių metų sausio-gegužės mėnesiais, jis buvo 263,3 mln eurų arba 0,7 procentinio punkto mažesnis. Gegužės mėnesį centrinės valdžios perteklius buvo 161,6 mln. eurų ir sudarė 0,42 proc. prognozuojamo šių metų BVP, pranešė Finansų ministerija. Centrinės valdžios pajamos sausį-gegužę buvo 4,311 mlrd. eurų, išlaidos – 4,245 mlrd.

Baltarusijos valstybės užsienio skola, ją vertinant JAV doleriais, įvertinus valiutų kursų svyravimus, per penkis šių metų mėnesius padidėjo 638 mln. dolerių, arba 5,1 proc., iki 13,1 mlrd. dolerių, pranešė Finansų ministerija. Baltarusija šiemet užsienyje pasiskolino 856 mln. dolerių (80 proc. – iš Rusijos vyriausybės ir bankų bei Rusijos kontroliuojamo Eurazijos stabilizacijos ir plėtros fondo), o užsienio kreditoriams grąžino 302 mln. dolerių. Visa valstybės skola šiemet išaugo 7,4 proc.

Birželio 07 horoskopas 12 zodiako ženklų: Avinas Puiki proga spręsti skolų, mokesčių problemas, imtis to, kas jus slegia, kankina. Dabar pavyks įveikti savo baimes, abejones, rasti išeitį iš aklavietės. Tauras Laimės metas, kai jūsų pranašumas tampa akivaizdus, sulaukiate pagarbos, įvertinimų, kurių iš tiesų esate nusipelnę. Gera diena kelionėms, viešnagėms, sutikimams su užsieniečiais. Palanku keisti darbovietę. Dvyniai Lyderystės, kilimo karjeros laiptais metas.

Kylie Jenner nori, kad buvęs jos vaikinas Tyga grąžintų daugiau kaip 2 milijonus dolerių, kuriuos ji jam paskolino per jų draugystės laikotarpį. Visgi toks 18-metės prašymas reperį gerokai nustebino. „Jam buvo tikras šokas, kai ji paprašė grąžinti pinigus. Ji sakė manęs, kad tie pinigai buvo dovana, o ne paskola, – portalui radaronline.com pasakojo porai artimas asmuo.

Didžiausias šalyje komercinis SEB bankas šilumos teikimo įmonei „Kauno energijai“ paskolino 1,038 mln. eurų naujam 15 megavatų (MW) galios katilui Šilko katilinėje. SEB bankas laimėjo du „Kauno energijos“ skelbtus konkursus - gegužės 9 dieną bendrovės pasirašė 7 metų sutartis, skelbia „Valstybės žinios“. 579 tūkst. eurų paskola skirta biokuro katilo įsigijimui, o 459 tūkst. eurų - katilų keitimui Šilko katilinėje. Abu konkursus SEB bankas laimėjo, pasiūlęs 6 mėnesių Euribor ir 0,94 proc. maržą.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ ir didžiausio Lenkijos naftos koncerno „PKN Orlen“ valdoma „Orlen Lietuva“ susitarimą ilgai trunkančiame ginče dėl krovinių vežimo sutarties tikisi pasirašyti kitą savaitę, sako „Lietuvos geležinkelių“ vadovas. Įmonės generalinis direktorius Stasys Dailydka teigia, kad „Orlen Lietuva“ nevykdo sutarties, dėl kurios įmonės bylinėjasi teismuose, ir yra skolinga geležinkeliams apie 30 mln. eurų.

Didėjant nerimui dėl ekonomistų perspėjimų, kad dabartinė ekonominė aplinka primena 2008 metus, klausiama, kas laukia pasaulinės ekonomikos, kokią įtaką tai turės Lietuvai ir ar ilgai džiaugsimės atpigusia nafta? Ekonomistas Gitanas Nausėda įsitikinęs, pasaulio ekonomikos plėtra stringa, tačiau visuotine recesija tai nekvepia. „Ekonomistai susiskaidę, yra galvojami ir pagrindiniai ir šalutiniai scenarijai. Dabar laikomės nuomonės, kad pagrindinis scenarijus – ekonomikos augimas.

Priimta manyti, jog būti skolingam yra blogai, todėl skolos ir paskolos dažniausiai yra vertinamos neigiamai. Tačiau atsižvelgiant į dabartinę ekonominę situaciją bei Europos centrinio banko politiką ir tikėtiną jos kryptį vidutiniu laikotarpiu, toks vertinimas ne visada teisingas. Įvertinkite, ar turite pinigų skolintis Paradoksali tiesa – norint skolintis, reikia turėti pinigų.

Ukraina teisiškai įrodys, kad taip vadinama „Janukovyčiaus skola“, kurios grąžinimo iš Ukrainos reikalauja Rusija, – kyšis, praneša „Newsader“, remiantis „UkrInform“ pranešimu. Apie tai vasario 18-ąją paskelbė Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavelas Klimkinas.

Didžiausia gamtinių dujų vartotoja Lietuvoje - Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ turi sumokėti 11,6 mln. eurų skolą dujų perdavimo bendrovei „Amber Grid“ už suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybą, galutinai nutarė teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) vasario 5 dieną atmetė „Achemos“ skundą ir paliko galioti pernai liepą Apeliacinio teismo priimtą nutartį, pagal kurią „Achema“ turi sumokėti 11,073 mln.

Pastaruoju metu netyla diskusijos apie Vilniaus miesto skolas. Kadangi skaičių daug, jie įvairiai interpretuojami, taip sąmoningai (ar nesąmoningai) klaidinant miestiečius, o po buhalteriniais terminais tiesą slėpti – lengva ir patogu, noriu paprastai pristatyti visą tiesą. 2016 m. sausio 1 dieną miestas iš viso buvo skolingas 383,1 milijonus eurų. Skola vadinu viską – ir įsiskolinimus bankams, ir savivaldybės įmonėms, ir kitoms įmonėms.

  Vyriausybė trečiadienį sutiko milijardinių skolų turinčiai „Sodrai“ paskolinti dar 420 mln. eurų. Vyriausybės posėdyje pritarta, kad 10 metų trukmės paskola už nulines palūkanas skiriama „Sodros“ pinigų srautams subalansuoti.   „Lėšos yra perskolinamos iš valstybės iždo už nulines palūkanas, kas nereiškia, kad šitie pinigai valstybei nekainuoja. Konkrečiai šita suma buvo pasiskolinta 2015 metų pabaigoje už 1,209 proc. metines palūkanas, dėl to apie 5 mln.

 Kauno miesto savivaldybė skelbia per metus sumažinusi savo ir jai priklausančių įmonių skolas 45 mln. eurų. „Anksčiau mes visi girdėdavome pasiteisinimus, kad miestas yra apleistas, nes nėra pinigų. Aš visuomet sakiau, kad pinigų yra, tik jie anksčiau buvo leidžiami nežinia kur ir nežinia kaip. (...) Dabar, pasibaigus finansiniams metams, mes jau galime pamatyti pirmuosius rezultatus, o jie yra iškalbingi“, – savivaldybės pranešime cituojamas Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Šiųmetiniame Vilniaus biudžete prioritetai bus teikiami esamų švietimo įstaigų atnaujinimui ir naujų statybai, įvažiavimų į kiemus, šaligatvių, dviračių takų remontui, sako meras Remigijus Šimašius. Pristatydamas 2016-ųjų miesto biudžeto projektą žurnalistams trečiadienį R.Šimašius akcentavo, kad šiųmetiniame biudžete prioritetas bus teikiamas skolos valdymui: numatytas deficitas šiemet sieks 24,6 mln. eurų ir bus daugiau nei dukart mažesnis, palyginus su pernai, kuomet jis siekė 63 mln. eurų.

Vilniaus savivaldybės planuojamos 2016-ųjų išlaidos siekia 474,2, planuojamos pajamos - 426,8 mln., dar 19,8 mln. sudaro pernai metų apyvartos lėšų likutis. Planuojamas biudžeto deficitas - 27,6 mln. eurų. Savivaldybės biudžeto projekte turtui įsigyti numatyta 73,7 mln. eurų, savivaldybės administracijos ir kitų įstaigų darbo užmokesčiui - 142,3 mln. eurų. Palyginus su 2015-ųjų biudžetu, planuojamas deficitas mažėja daugiau nei per pusę: 2015-ųjų plane jis siekė 63,1 mln. eurų.