skola

Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipos naujokas Lawrence'as Robertas kreipėsi į FIBA prašydamas padėti susigrąžinti 2,74 milijono JAV dolerių, kuriuos krepšininkui skolinga Pirėjo „Olympiacos“ komanda. 2007 metais amerikietis pasirašė dvejų metų sutartį su Graikijos klubu, tačiau po trijų mėnesių buvo atleistas. Skelbiama, jog dabar 28 metų 206 cm ūgio puolėjas nori atgauti pinigus, kuriuos Pirėjo komandoje būtų uždirbęs per dvejus metus.

Daugiau kaip 400 žmonių buvo sulaikyta per protesto akciją „Revoliucija per socialinį tinklą“, kuri trečiadienį vyko Minske ir kituose Baltarusijos miestuose. Tai pranešė šaltinis šalies Vidaus reikalų ministerijoje, kuriuo remiasi „BelaPAN“. Pasak pareigūno, dalis sulaikytųjų bus paleisti, o kitiems bus surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai.

Grėsmingai artėjant galutiniam terminui imtis veiksmų dėl augančios skolos, Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barackas Obama pakvietė demokratų ir respublikonų lyderius ketvirtadienį susirinkti Baltuosiuose rūmuose deryboms dėl šalies skolos ribos pakėlimo, praneša BBC. JAV Vyriausybė rizikuoja neįvykdyti savo skolos įsipareigojimų, jei Kongresas iki rugpjūčio 2 d. nepritars planui skolintis daugiau.

Akcijos „Revoliucija per socialinį tinklą“ aktyvistai kreipėsi į Baltarusijos prezidentą dėl jėgos struktūrų veiksmų ir jų reakcijos į „tyliąją“ solidarumo akciją. „Jau kelias savaites iš eilės kartojasi vienas ir tas pat: asmenys, vadovaudamiesi neaiškiais įgaliojimais, nepateikdami dokumentų, pažeisdami Konstituciją ir kitus jūsų pasirašytus Baltarusijos Respublikos įstatymus, muša taikius gyventojus, ramiai vaikštinėjančius savo miestų gatvėmis“, – teigiama kreipimesi.

Tai jau kelinta užsienio spaudos apžvalga Graikijos tema – bet šįkart priėjome ir tam tikros epochos pabaigą, kaip rašė Atėnų laikraštis „Kathimerini“. Ta proga pacituosime ir daugiau graikiškų laikraščių bei kitų šalių pastebėjimus apie ne tik viską aukštyn kojom apverčiančius procesus, bet ir Europos Komisijos siūlymą įvesti europinius mokesčius.

Tarp gerai savo darbą dirbančių antstolių ne taip retai pasitaiko ir savo galias peržengti mėgstančių skolų išieškotojų. Areštavo dvigubai Trijų vaikų motina kaunietė Danguolė S. (45 m.) nė nemanė, kad kelionė troleibusu be talonėlio vėliau jai kainuos ne tik daug pinigų, bet ir nemažai nervų. Pernai vasario mėnesį ši moteris po darbo vienoje apsaugos tarnyboje troleibusu vyko namo, kai kontrolieriai paprašė jos pateikti kelionės bilietą.

Rusijos elektros energijos tiekimas Baltarusijai nutrauktas birželio pabaigoje dėl Minsko įsiskolinimo Rusijos elektros eksporto monopolijai „Inter RAO“, bus atnaujintas per dvi tris dienas. Apie tai pranešė Baltarusijos premjero pirmasis pavaduotojas Vladimiras Semaška. Iš pradžių buvo tikėtasi, kad elektros energijos tiekimas iš Rusijos į Baltarusiją bus atnaujintas naktį į birželio 30 dieną.

Po protestų Graikijos sostinėje Atėnuose į ligoninę pateko 99 žmonės, pranešė šalies Sveikatos ministerija, informuoja „RIA Novosti“. Policijos pareigūnai prieš įsisiautėjusius protestuotojus panaudojo ašarines dujas. Įvykio vietoje esančių korespondentų teigimu, Atėnuose jau nebeįmanoma kvėpuoti, o policijos pareigūnų gausiai naudojamos ašarinės dujos labai stipriai dirgina akis. RT korespondento teigimu, kvėpuoti nebegali net žmonės, važiuojantys metro po žeme.

Įsismarkavus antradienį Graikijoje surengtam streikui prieš naujas taupymo priemones, pasak pareigūnų, sužeisti 46 žmonės, iš jų 37 policijos pareigūnai, skelbia BBC. Jaunuolių grupėms gatvėse prie šalies parlamento tramdyti policija panaudojo ašarines dujas ir suėmė mažiausiai 14 asmenų. Praėjus pirmai 48 valandų visuotinio streiko dienai Atėnų gatvėse mėtosi sudaužyti grindinio akmenys ir kitos nuolaužos. Graikijos gyventojai protestuoja prieš taupymo priemones.

Rusijos elektros energijos eksportuotoja „Inter RAO“ iki nurodyto termino nesulaukė pinigų padengti Baltarusijos įsiskolinimą už Rusijos tiektą elektrą ir pranešė nuo birželio 29-osios vidurnakčio laikinai nutraukianti elektros energijos tiekimą Baltarusijai, skelbia „:RIA Novosti“ remdamasi oficialiu kompanijos atstovu. Rusijos elektros energijos tiekėja birželio 9 d. sumažino elektros energijos tiekimą, nes iki tol Baltarusijos įsiskolinimas jau siekė 1,5 mlrd. Rusijos rublių.

Kaip ir Graikija, Jungtinės Amerikos Valstijos susiduria su nerimą keliančia valstybės skola, kuri auga sulig kiekviena diena, rašo portalas „SmartMoney“. Vis dėlto, portalo autoriai nemano, kad Graikijoje kilusi įsiskolinimų krizė gali ištikti ir JAV. Pirmasis panašumas yra tas, kad abi valstybės savo ekonomikoms yra skolingos pakankamai didelę sumą pinigų. Iki šių metų galo Graikijos skola turėtų pasiekti 150 proc. nacionalinio bendrojo vidaus produkto.

Iki birželio 27 dienos pabaigos Baltarusija turi išmokėti savo skolas už gautą Rusijos elektros energiją. Priešingu atveju, Rusijos elektros energijos eksportuotoja „Inter RAO“ nutrauks tiekimą, praneša „BelaPan“. Birželio 17 d. Rusijos kompanijos vadovas Borisas Kovalčiukas perspėjo: jeigu mokėjimai už gautą Rusijos elektros energiją bus vilkinami, elektros energijos tiekimas Baltarusijai gali būti visiškai nutrauktas.

Iki 2030 metų Rusija, panašiai kaip Graikija dabar, gali atsidurti ant bankroto slenksčio, - įsitikinęs Pasaulio banko ekonomistas Maskvoje Sergėjus Ulatovas. ,,Perkopus 2030 metus, situacija Rusijoje gali būti panaši į Graikiją, kur skola jau nebesuvaldoma, - interviu ,,Bloomberg” sakė ekonomistas. – Dabar Rusiją laiko tik didelės naftos kainos, o ne protinga makroekonominė politika.

Graikijos skolų problemos sunkia našta užguls Europos mokesčių mokėtojų pečius. „Open Europe“ ekonomistai paskaičiavo, kad kiekvienas Europos Sąjungos šalies pilietis netiesiogiai „perves“ po 535 eurus (1846 litus) Atėnams. Iki 2014 metų ši suma gali išaugti iki 1450 tūkst. eurų (5003 litų). Šiuo metu ES šalys iš Graikijos vyriausybės laukia „realių žingsnių siekiant įgyvendinti eilinio kredito gavimo sąlygas“. Pagrindinis reikalavimas - biudžeto išlaidų sumažinimas 28 mlrd.

Investuotojai ruošiasi didžiausiam išpardavimui – euro zonos skolininkės gelbėsis parduodamos valstybinį turtą. Beviltiškai prasiskolinusios euro zonos narės, kaip Graikija, Airija, Ispanija, ruošiasi didžiausiam išpardavimui per pastarąjį dešimtmetį. Privatizavusios valstybines įstaigas jos tikisi pritraukti 71,5 mlrd. eurų (246,68 mlrd. litų). Tiesa, analitikai abejoja, ar priverstinis valstybinių įstaigų pardavimas šioms šalims atneš didžiausią galimą naudą.

Ministro pirmininko George'o Papandreou vadovaujama Graikijos vyriausybė trečiadienį gavo pasitikėjimo votumą parlamente ir yra pasirengusi aprobuoti įstatymą dėl finansinės programos iki 2015 metų realizavimo. Naujos sudėties ministrų kabinetą parėmė 155 deputatai, atstovaujantys valdančiajai Graikijos socialistų judėjimo partijai (PASOK). Prieš balsavo 143 opozicijos parlamentarai. Iš viso balsavime dalyvavo 298 deputatai.

Euro zonos vadovas pareiškė, kad Graikijos skolos mokėjimo planas – žaidimas su ugnimi, praneša BBC. Graikijos krizė stato dar mažiausiai penkias Europos Sąjungos (ES) valstybes į pavojų, įspėja euro zonos grupės vadovas artėjant finansų ministrų susitikimui Liuksemburge. Tikimasi, kad ministrai pritars 12 mlrd. eurų paskolai pagal Tarptautinio valiutos fondo ir ES gelbėjimo planą.

Latvijos finansų ministerijos duomenimis, per pirmus keturis šių metų mėnesius valstybės skola sumažėjo 4,4 mln. latų, iki 5,085 mlrd. latų, tai sudaro 37,9 proc. bendrojo vidaus produkto. Latvijos užsienio skola balandžio pabaigoje siekė 4,077 mlrd. latų , t.y. 82,4 proc. bendros valstybės skolos, o vidaus skola siekė 873,4 mln. latų - 17,6 proc. bendros valstybės skolos.

Nenorintiems mokėti pinigų už savivaldybės socialinių būstų nuomą reikėtų keliauti į gatvę. Deja, taip yra ne visur. Biržų savivaldybės būstus socialiai remtiniems asmenims administruojanti bendrovė jau prieš kelerius metus rajono vadovams siūlė keisti butų nuomos ir skyrimo tvarką. Tačiau kažkodėl iki šiol to spręsti nesiimta. Kalbantis su bendrovės ir savivaldybės darbuotojais peršasi mintis, kad tokia neapibrėžta ir nemotyvuota, sovietmečiu kvepianti tvarka, kažkam labai palanki.

Politiniai ginčai Graikijoje dar labiau blogina finansinę šalies padėtį, rašo „telegraph.co.uk“. Antradienį pagrindinis opozicijos lyderis pareiškė nepritariantis dar griežtesnėms taupymo priemonėms. Šio mėnesio pradžioje pagrindinės opozicijos partijos lyderis Antonis Samaras ragino persvarstyti 110 mlrd. eurų finansinės paramos paketo sąlygas, o antradienį pareiškė nepritariantis papildomoms taupymo priemonėms, kuriomis būtų stengiamasi 6 mlrd. eurų sumažinti šalies biudžeto deficitą.

Milijoninių skolų slegiamos Vilniaus Sapiegos ligoninės gydytojai nuo vasario mėnesio nesulaukia atlyginimų. Algos po kelis mėnesius vėluoja jau ne pirmus metus. Ligoninės šeimininkė Vilniaus savivaldybė sprendimo žada ieškoti tik dabar.

Reitingų agentūros užsipuolė Graikiją nešykštėdamos kritikos po to, kai aukšti euro zonos pareigūnai pripažino, kad šaliai netrukus prireiks antrojo gelbėjimo priemonių paketo. Tačiau reitingų agentūros „Standard & Poor's“ nuomone, šaliai gali prireikti daug radikalesnių priemonių norint palaikyti stabilią dabartinę Graikijos skolą - 327 mlrd. eurų. Agentūros manymu, Atėnams teks sumažinti nominalią obligacijų vertę 70 proc., dėl to investuotojų lauktų nemaži nuostoliai.

Du lietuviai Airijoje kaltinami žiauriai kankinę estą, kuris jiems buvo skolinas pinigų. Vyrui buvo ypač smarkiai sužalotos rankos, rašo Airijos laikraštis „The Irish Independent“. Golvėjaus apygardos teismo posėdžio metu paskelbta, kad 31 metų Gintautas Bagdonas ir 36 metų Aurelijus Zrielskis maždaug valandą žiauriai kankino 32 metų estą Janą Emoną.

Šalies valdžios nurodymai per metus skolų kuprą sumažinti kone trečdaliu Panevėžio savivaldybei kelia juoką. Išklausiusi Vyriausybės atstovo apskrityje Leono Alesionkos perspėjimo kreditorinį įsiskolinimą sumažinti 30 proc., miesto Taryba įklimpo dar giliau – nusprendė imti banko paskolą renovuoti K.Paltaroko gimnaziją. „Savivaldybė turi teisę imti kreditus, bet iš surenkamų į biudžetą pajamų privalo mažinti skolą.

Siekiant atkreipti krepšinio visuomenės dėmesį į esamą pagrindinės Lietuvos sporto šakos – krepšinio situaciją, Lietuvos krepšinio profesinė sąjunga organizuoja Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojo, Kęstučio Marčiulionio palaikymo piketą balandžio 29 d. 15.00 val. prie Lietuvos apeliacinio teismo Vilniuje, teigiama pranešime spaudai.

Šiaulių oro uostui gresia bankrotas, kadangi skolos jau viršija turimą turtą. Pasirodo, milijonas litų investuota į „įvaizdį“. Sulindo į skolas Šiaulių savivaldybės auditoriai, patikrinę Savivaldybės įmonę „Šiaulių oro uostas“, konstatavo, kad kyla abejonių dėl įmonės veiklos tęstinumo. Praėjusius metus įmonė baigė turėdama 174 tūkstančius litų nuostolio.

Naujas politinis skandalas bręsta Šiaulių padangėje. Rengiamasi netiesiogiai paremti vieno iš naujosios koalicijos lyderių, milijonieriaus „paksisto“ Vidmanto Japerto įmonę. Pastaroji perėmė Savivaldybės įmonės „Šiaulių oro uostas“ skolas ir dabar smaugia delspinigiais. Tai jau ne pirmas atvejis, kai valdiškuose užsakymuose išlenda V. Japerto įmonė. Kainavo per milijoną „Šiaulių oro uostas“ baigė keleivių terminalo rekonstrukciją, kainavusią apie 1,3 milijono litų.

Įsivaizduokite, kad esate paskolinęs kelis tūkstančius litų savo pažįstamam Jurgiui. Ar sutiktumėte, kad Lietuvoje būtų priimtas įstatymas, kuris leistų Jurgiui negrąžinti jums skolos? Atsakysite, žinoma, kad ne. Skolas grąžinti yra sąžininga ir būtina, nes tai ne Jurgio pinigai, o jūsų. Jūs taip pat priminsite, kad dar visai nesenais laikais vaikai atsakydavo už tėvų skolas. Sakysite, kad valstybė turi užtikrinti įsipareigojimų laikymąsi, nes tokia yra valdžios paskirtis.

Garsaus Sąjūdžio laikų dainininko Arvydo Vilčinsko, kuris apsisprendė po JAV praleistų šešiolikos metų grįžti į tėvynę, laukia ne tik jo talento gerbėjai, bet ir skolų neatgaunantys žmonės. Apie tai rašo „Lietuvos rytas“.„Dešimt metų Sibire iškentęs mano vyras žavėjosi A.Vilčinsku – klausydamasis jo dainos apie grįžimą į Lietuvą apsipildavo ašaromis. Šis kūrinys juodu labai suartino.

Valdžios atstovų raginimai kuo greičiau užpildyti elektronines pajamų deklaracijas nemažai daliai gyventojų įvarė paniką: „Sodrai“ pateikus duomenis apie žmonių pajamas, šie staiga tapo skolininkais, nors skolinga turėjo būti valstybė. Kiek milijonų dėl priveltų klaidų bus nuskaičiuota iš žmonių, klerkai neatskleidžia.

Bankai už indėlius siūlo visai mažas palūkanas, o už paskolas prašo tris kartus didesnių sumų. Teisinasi turintys per daug pinigų. Bankai turi per daug pinigų Į redakciją kreipėsi bankais nusivylęs skaitytojas su paprastu klausimu: kodėl bankai už indėlius moka apie 1 proc. metinių palūkanų, o vėliau tuos pačius pinigus perskolina verslininkams ar tiems patiems gyventojams jau už 5–6 proc.

Seimo nario Laimonto Diniaus šeimos narių valdoma bendrovė „MAX'o plėtra“ netrukus už skolas bus kraustoma iš Šiaulių kultūros centro patalpų. Kitai bendrovei „Modus operandi“, kuriai L. Dinius vadovavo iki tapdamas Seimo nariu, ieškinį pareiškė autorių teises ginanti organizacija LATGA–A. Kraustys iš patalpų Kažkada Šiauliuose garsus buvęs „MAX'o“ klubas dabar garsėja skolomis, o klubą valdanti bendrovė netrukus turės būti iškraustyta iš patalpų.

Maistas ir kiti pirkiniai skolon – tokią paslaugą teikia ne viena mažesnė miesto krautuvėlė. Ši tendencija ypač ryški provincijoje, kur gyvenančių lietuvių dažniausias uždarbis – pašalpos arba išmokos už parduotą pieną, pasėlius. „O kaip kitaip kaimo žmogui išgyventi?“ – retoriškai klausė viena savaitraščio „Ekonomika.lt“ žurnalistų kalbinama moteris, gyvenanti miestelyje. Ramunė (vardas redakcijai žinomas – aut. past.

Už valdžios skolas šilumos tiekėjams moka visas miestas? Tokia išvada peršasi paaiškėjus, kad miesto valdžia šildė tuščius pastatus ir beveik nemokėjo bendrovei „Šiaulių energija“. Šiuos metus Savivaldybė pradėjo šilumos tiekėjams įšaldžiusi net 14 milijonų litų skolą. Daugybė tuščių pastatų ir patalpų Šiaulių miesto savivaldybė turi mažiausiai keturias gyvenamąsias patalpas, kurios tuščios. Sąskaitos už šildymą, elektrą ir administravimo paslaugas apmokamos iš miesto biudžeto.

Nuo septyniolikos milijonų litų iki pusantro šimto milijono litų. Tokio dydžio skolos kuprą per ketverius metus miestui užritino mero Genadijaus Mikšio vadovaujama valdančioji dauguma. Iki kadencijos pabaigos likus vos mėnesiui valdantieji karštligiškai gramzdina miestą į naujas skolas. Dar keliolikos milijonų litų našta Ateinančio Šiaulių miesto tarybos posėdžio, kuris įvyks naujų rinkimų išvakarėse, darbotvarkėje – net keturi sprendimų projektai imti įvairaus dydžio paskolas.

Priteisė solidžią sumą Panevėžietis, šlagerių karaliumi pramintas Kastytis Kerbedis neišsisuks nuo skolos. Jam teismas priteisė Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūrai (LATGA-A) sumokėti daugiau kaip dvylika tūkstančių litų už viešą kūrinių atlikimą koncertų metu, kai skambėjo ne tik jo sukurti, bet ir kitų autorių kūriniai. Pirmadienį Panevėžio miesto apylinkės teismas priėmė palankų LATGA-A sprendimą. K.Kerbedis teismo posėdyje nedalyvavo.

Mėginimas iš pažįstamo nepilnamečio išlupti dešimties litų dydžio skolą gali sukelti rimtų nemalonumų vos pernai tarnybą Joniškio rajono policijos komisariate pradėjusiam patruliui 21–erių Dariui Jociui. Damoklo kardas virš D.Jociaus karjeros vidaus reikalų sistemoje pakibo, kai praėjusio penktadienio vakare į Kelmės rajono policiją kreipėsi 17–metis šio rajono gyventojas.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, sausį verslo pradelstų skolų augimas buvo vienas mažiausių per paskutinius 6 mėnesius. Sausį įmonių pradelsti įsiskolinimai, lyginant su gruodžiu, išaugo beveik 25 mln. litų, ir siekia daugiau nei 4 mlrd. litų. Per pastarąjį pusmetį verslo skolų portfelis laviravo ties 4 mlrd. litų ir išliko pakankamai stabilus. Sausį įmonės padengė 170 mln. litų pradelstų įsiskolinimų arba tiek pat, kiek vidutiniškai padengdavo kiekvieną praėjusių metų mėnesį.

Vyriausybei skolinantis užsienyje, Lietuvos gyventojai taip pat vis labiau grimzta į savo personalines skolas. Šalyje katastrofiškai nyksta vidurinysis visuomenės sluoksnis. Anksčiau buvę pasiturintys žmonės dėl nepakeliamų komunalinių bei kitokių mokesčių jau tapo skolininkais. Kai kurie prasiskolinę tiek, jog skoloms išmokėti nepakaktų viso metinio atlyginimo.

Į skolų liūną klimpsta ne tik valstybė, bet ir jos piliečiai. Šiuo metu vidutinė gyventojų pradelstų mokėjimų suma kai kuriose savivaldybėse jau siekia metų uždarbio dydį. Kai kuriose Lietuvos savivaldybėse dešimčiai gyventojų tenka 2,5 pradelsto mokėjimo, o vidutinis įsiskolinusio gyventojo pradelstų mokėjimų dydis vidutinį mėnesinį darbo užmokestį kai kur viršija beveik dvylika kartų. Esant tokiai situacijai akivaizdu, kad šiemet atsikratyti skolų kupros daug kam nepavyks.

Turtuoliai – vargšai. Tokioje neapibrėžtoje padėtyje atsidūrė dažnas lietuvis. Jis dūsta paskolų voratinklyje, bet oficialiai laikomas turtuoliu, kuriam valstybės paramos nepriklauso nė cento. Galimybę ją gauti atima turimas būstas ar žemė, nors realiai tai – banko nuosavybė. Turtingas skolų Gintaras Gerulis dirbti pradėjo nuo 18 metų. Darbo stažas – 14 metų. Visą šį laiką valstybei mokėti nemenki mokesčiai.

Planuojamas pasaulinės ekonomikos augimas ateinantį dešimtmetį turės būti skatinamas papildomais 100 trln. JAV dolerių skolos, teigiama Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) pranešime. Teigiama, kad dabartinės skolos lygio padvigubinimas galėtų būti pasiektas nedidinat naujos krizės rizikos. Tačiau mokslininkai perspėja, kad valstybių vadovai turi būti atsargūs dėl per didelio keditų kiekio, nes būtent dėl to prasidėjo dabartinė krizė.

Visu smarkumu siautėjant krizei ne vienas šalies gyventojas užduoda sau klausimą – ar gilioje ekonominėje duobėje mes esame? Ar dar toli iki tokio trapaus ekonomikos atsigavimo, koks buvo 2007–2008 metais? Įmonių pelningumas neatskleidžia realios padėties Kai kurie optimistiškai nusiteikę ekonomistai tvirtina, kad į šį opų klausimą iš dalies gali atsakyti įmonių pelningumo statistika. Naujausi Statistikos departamento (SD) duomenys išties gali džiuginti.

Valstybinė Japonijos skola pasiekė „kritinę ribą“, ir jeigu situacija nepagerės, šalis gali prarasti investuotojų pasitikėjimą. Apie tai rašo „The Financial Times“, remdamasis Japonijos finansinės biudžetinės politikos ministru Kaoru Esanu (Kaoro Esano). Kaip rašo laikraštis, artimiausiu metu Japonijos valstybės skola gali viršyti 200 proc. BVP.

Vilniaus savivaldybė, pernai atsikračiusi nekilnojamojo turto už 26 mln. litų, tęsia išpardavimą: planuojama atsikratyti ir buvusių vaikų globos namų Valakampiuose, ir kito turto už 15 mln. litų. Tiesa, planuojamų surinkti pinigų nė iš tolo nepakaks skoloms apkamšyti. Parduos vaikų namus Vakar Vilniaus valdininkai, sukvietę žiniasklaidos atstovus, nusprendė pasižvalgyti savo darže bei aprodyti visuomenei, ką ketinama privatizuoti.

Vyriausybė trečiadienį nepritarė „tvarkiečio“ Petro Gražulio siūlymui palengvinti dalią skolininkams ir palaikė principinę nuostatą, kad skolas reikia grąžinti. P. Gražulio pasiūlytoje Civilinio kodekso pataisoje numatoma, kad, iš varžytinių pardavus turtą ir gavus mažesnę sumą, nei buvo skola, nebūtų galima likusios dalies išieškoti iš kito žmogaus turto.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Telšių apskrities skyrius baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame sukčiavimu ir neteisėtu vertimusi finansine veikla įtariamas 48-erių metų mažeikiškis A. Č. Išaiškinta, kad mažeikiškis, neįsteigęs įmonės, neteisėtai vykdė finansinę veiklą. Vyriškis su Telšių krašto gyventojais sudarydavo sutartis ir jiems skolindavo įvairias pinigų sumas.

Vyriausybė jau šį trečiadienį nusiteikusi atmesti Seimo nario Petro Gražulio iniciatyvą apsaugoti neužstatytą skolininkų turtą, kai įkeisto turto vertė yra smarkiai sumažėjusi. Lapkričio mėnesį Seimas buvo pritaręs P.Gražulio siūlomoms Civilinio kodekso pataisoms: jei pardavus įkeistą daiktą varžytinėse gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, šis neturi teisės reikalauti išieškoti kito skolininko turto.

Greitieji kreditai turėtų padėti žmonėms išspręsti finansinius sunkumus, bet per nustatytą laiką negrąžinus skolos galima įklimpti į rimtą bėdą. Prasiskolinusiesiems tenka aiškintis teismuose, o vieną dieną į duris pasibeldžia antstoliai. Į „Panevėžio balso“ redakciją, prispausta kaip tik tokių bėdų, kreipėsi panevėžietė Ada Š. (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Pensinio amžiaus sulaukusi moteris bėdojo buvusi priversta imti vartojimo kreditą.