skola

Ką pasakytumėte, pamatę išmaldos prie prekybos centro prašančią jauną, gana tvarkingai atrodančią merginą? Tikriausiai daugelis pamanytų, kad šio jauno žmogaus gyvenimas turėtų atrodyti kitaip: studijos, darbas, šeima, bet tikrai ne dešimt kartų per diena pakartojama graudi pasaka praeiviams ir paniekinantys žvilgsniai, deja, kartais toks gyvenimas yra sąmoningas pasirinkimas. Padėtis be išeities? 2011-ųjų spalį naujienų portalas Balsas.

Siaučiant euro zonos skolų krizei blokui nepriklausančios Europos Sąjungos šalys euro įsivedimą vertina vis atsargiau, informuoja „EUobserver“. Bulgarijos finansų ministras Simeonas Djankovas „The Financial Times Deutschlan“" sakė, kad, nors jo šalis ir atitinka narystei euro zonoje keliamus reikalavimus, reikia palaukti ir įsitikinti dėl bloko taisyklių veiksmingumo ir ateities. „Mes nusprendėme palaukti“, – sakė S. Djankovas.

Italijos vyriausybė per ateinančius penkerius metus planuoja įgyvendinti ambicingą programą ir kasmet parduoti valstybės aktyvų už 15-20 mlrd. eurų, kad sumažintų didžiulę valstybės skolą, pirmadienį sakė Italijos finansų ministras Vittorio Grilli, informuoja „RIA Novosti“. „Dėl šios priemonės ir maždaug 1 proc. metinio ekonomikos augimo Italijos valstybės skola per ateinančius penkerius metus turėtų sumažėti 20 proc.“, – interviu laikraščiui „Corriere della Sera“ sakė V. Grilli.

Šių metų pirmąjį pusmetį Vilniaus miesto biudžeto pajamų planas viršytas beveik 14 mln. litų. Tačiau miesto skola nuo metų pradžios dar padidėjo 73 mln. litų ir šiuo metu siekia 969 mln. litų, iš kurių 381 mln. litų Vilnius skolingas komerciniams bankams. Vilniaus miesto savivaldybė vietinių rinkliavų surinko 221,6 tūkst. litų daugiau, žemės realizavimo pajamų - 671,3 tūkst. litų, nuomos mokesčio už valstybės žemę - 221 tūkst. litų, baudų - 1400,5 tūkst.

Istorija, kurią papasakojo viena portalo Balsas.lt skaitytoja, paprasta ir banali, bet „tuštinanti kišenę“. Ir niekam nė motais, kad mokėsite už tai, kuo nesinaudojate. „Mirė tolima, vieniša giminaitė.

Lietuvos darbdavių skolos per metus (nuo 2011 iki 2012 m. birželio 25 d.) sumažėjo 8,2 proc. - nuo 215,8 iki 207,3 mln. Lt. Per metus darbdavių skolos rodiklis DIX*, kurį skaičiuoja Lietuvos pramonininkų konfederacija ir UAB Creditreform Lietuva, (vienam darbdaviui tenkanti skola Sodrai) sumažėjo 9,2 proc. - nuo 2576 iki 2339 Lt. Tačiau statybininkai, leidybos, IT sektoriai skolas Sodrai didino.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigia esanti patenkinta dėl pasiekto susitarimo finansuoti prasiskolinusias euro zonos šalis, praneša BBC. „Manau, kad mes suradome gerą kompromisą“, - sakė A. Merkel po visą naktį trukusių derybų, per kurias buvo ypač jaučiamas Italijos ir Ispanijos spaudimas. Nauja priežiūros institucija suteiks Europos centriniam bankui (ECB) galimybę „atidžiai stebėti Europos bankus“, sakė Vokietijos kanclerė.

Panevėžio tarybos narys, verslininkas, buvęs bendrovės „Iglus“ vadovas Mantas Leliukas bene pirmasis Lietuvoje privertė banką susimokėti už padarytą klaidą. Iš bendrovės „Swedbank lizingas“, atsiuntusios jam pranešimą apie neva jo beveik 3 milijonų litų skolą, jis su žmona prisiteisė 13 tūkstančių litų kompensaciją. Per mėnesį – antroji pergalė „Lietuvos teisinėje sistemoje pagaliau matau pragiedrulių. Pasirodo, kad tie, kurių rankose pinigų maišai, nebūtinai triumfuoja teismuose.

Iš teisės studijas baigusios tauragiškės Editos L. dėl jaunatviškai neapgalvotai paimtų paskolų ir pradelstų įsiskolinimų pinigus išlupti bando iškart dvi tarnybos. Vieną ir tą pačią skolą kruopščiai pradėjo išieškoti ne tik teismo paskirtas antstolis, bet ir skolų išieškojimo bendrovė UAB „Gelvora“. Į skolas įklimpusią merginą ėmė globoti jos motina. Moteris uždirba nedaug, bet kaip įmanydama stengiasi, kad dukters skolų našta sumenktų.

Pastaruoju metu didžiausią nerimą euro zonoje kėlė Ispanija, kuri žengė į naują krizės etapą ir paprašė Europos Sąjungos paramos. Ispanijos bankų sektoriaus bėdos užgožė Italijos problemas.

Turbūt neretai sutinkate žmonių, kurie klausia, kodėl kasdien yra kalbama apie pasaulinę krizę ir artėjančią pasaulio pabaigą, rašo „Business Insider“. Kartais būna sudėtinga paaiškinti ekonominių reiškinių priežastis, ne visi žmonės supranta ekonominius terminus ir vienų ar kitų įvykių reikšmę. Užtat dauguma moka skaičiuoti pinigus ir puikiai suvokia, ką reiškia atlyginimo sumažėjimas arba augančios kainos.

JAV prezidentas Barackas Obama yra tvirtai pasiryžęs iškovoti pergalę šalies prezidento rinkimuose, kurie vyks šių metų lapkritį, tokiu būdu pratęsdamas savo valdymo laikotarpį dar ketveriems metams. Tiesa, įvertinus jo dabartinius pasiekimus, galima ir susimąstyti, prie ko gali privesti antroji jo kadencija. Telegraf.lv siūlo pažvelgti į 10 B. Obama'os antirekordus. 1. Ekonomikos variklis Ginčytis dėl to, kas iš tiesų yra JAV ekonomikos variklis, galima ilgai.

Saudo Arabijos princesė bandė pabėgti iš viešbučio Paryžiuje neapmokėjusi 6 mln. eurų sąskaitos, praneša agentūra ITAR-TASS ir portalas newsru.com. Pasak leidinio, princesė Maha al-Sudani, buvusi Saudo Arabijos princo Bin Abdulo Azizo žmona, penktadienio naktį bandė pasprukti iš viešbučio „Shangri-La“ Paryžiuje neapmokėjusi sąskaitos už suteiktas paslaugas. Princesę ir 60 ją lydėjusių žmonių išeinančius su lagaminais sulaikė viešbučio darbuotojai ir policija.

Pranešama, kad sunkiai besiverčianti Japonijos vyriausybė parduoti vyriausybės obligacijas bandys su populiarios merginų muzikos grupės AKB48 pagalba. „The Wall Street Journal“ rašo, kad grupė AKB48 bus vasaros kampanijos, skirtos paskatinti susidomėjimą „atstatymo obligacijomis“, lyderės. Šios obligacijos yra skirtos finansuoti projektus regionuose, kurie nukentėjo po praėjusių metų žemės drebėjimo ir cunamio. AKB48 yra vienas iš pelningiausių muzikos projektų pasaulyje.

Dauguma Vokietijos gyventojų nepritaria prieštaringai vertinamų euro obligacijų įvedimui ir nenori, kad Graikija liktų euro zonoje, informuoja AFP. Televizijos ZDF užsakytos apklausos duomenimis, 79 proc. apklaustųjų teigė, kad palaiko kanclerės Angelos Merkel poziciją dėl euro obligacijų ir nepritaria jų įvedimui. 14 proc. apklaustųjų pasisakė už euro obligacijas, kurias įvesti ragina naujasis Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as.

Mokesčių inspekcijos ir „Sodros“ skaičiavimu, mokesčių mokėtojai valstybei šiuo metu bendrai skolingi beveik 2 milijardus litų ir ragina nedelsti. Su verslo liudijimais dirbantys žmonės „Panoramai“ teigė, kad rūpinimąsi skolininkais valstybės institucijos dažnai tik imituoja, o iš tiesų kartais metų metus nepraneša ir taip apsižioplinusiems žmonėms užaugina delspinigius.Su verslo liudijimu dirbanti vilnietė klaidą padarė, deklaruodama pajamas už 2009-uosius.

Rinkimai Graikijoje pradėjo dar vieną Skolų dramos sesiją. Be abejo, mes nenorėjome, kad viskas taip susiklostytų. Mes norėjome Graikijos, kartu ir kitų šalių problemų sprendimo tęstinumo, kuris užtikrintų bent šiokį tokį stabilumą rinkose. Bet dabar yra kaip yra ir mums tereikia kiek galima ramiau išlaviruoti susidariusioje situacijoje. Nors jau rašiau, kad šiuo metu rinkas geriausia stebėti iš šalies. Tačiau pagunda pažvejoti drumstame vandenyje gali būti labai didelė.

Graikijos valstybės skola pirmąjį 2012 m. ketvirtį sumažėjo beveik ketvirtadaliu. Tai tapo įmanoma dėl sėkmingos restruktūrizacijos programos, pirmadienį praneša Graikijos finansų ministerija. Valstybės skola kovo pabaigoje siekė 280,3 mlrd. eurų ir buvo 23,8 proc. mažesnė nei 2011 m. pabaigoje. Graikija vykdė PSI programą (numatančią privataus sektoriaus dalyvavimą mažinant Graikijos skolą), kurios dėka buvo nurašyta apie 106 mlrd. eurų skolos. Investuotojai sutiko gauti lėšas su 53,5 proc.

Ekonomistai nuolatos šnairuoja į politikus, mat pastarieji sugeba atrasti trūkumų bet kokiame pasiūlyme. Puikiausias tokios priešpriešos pavyzdys – Graikijos skolų krizė. Viena vertus ekonomistai pateikė siūlymus, kaip būtų galima užbaigti šios šalies agoniją, kita vertus susidaro įspūdis, kad politikai patys to nenorėdami mėgaujasi valstybės konvulsijomis. Šiuo metu Graikijos politinės jėgos yra patekusios į visišką aklavietę.

Juokaujama, kad pasiskolinus išleidžiame svetimus pinigus, o grąžinti reikia savus. Vis dėlto skolinimosi nereikėtų priskirti finansiniam nusikaltimui. Kaip skolintis teisingai, įvertinant atsakomybę, pasitelkiant žinias ir planavimą, komentuoja Norbertas Žioba, „Danske“ banko Verslo plėtros tarnybos direktorius. Kaip pasirinkti skolinimosi būdą? Vargu, ar rasime žmogų, kuris tiesiog nori pasiskolinti pinigų. Dažniausiai žmogus nusprendžia skolintis, nes turi konkretų tikslą.

Šimtai pensininkų taip ir nesulaukė, kada valdžia teiksis sugrąžinti nusavintus pinigus – jie atiteks tik paveldėtojams. Birželį numatoma grąžinti neišmokėtą pensijų dalį 1995–2002 metais dirbusiems pensininkams arba jų turto paveldėtojams. Daugelis dar nepamiršo, kokias nuoskaudas buvo sukėlęs valdžios sprendimas dirbantiems pensininkams nebeduoti visos priklausančios pensijos, o tiktai jos dalį. Ši tvarka galiojo gana ilgai, kol Konstitucinis Teismas nepripažino jos neteisėta.

Rinkimai Graikijoje ir Prancūzijoje parodė, kad rinkėjai prieštarauja taupymo planams ir remia augimo politiką. Tačiau norint pradėti augti, kokią reikia vykdyti politiką? BBC pateikia ekonomistų nuomones apie tai, kokių reiktų pokyčių. Paola Subacchi, „Chatham House“ tarptautinės ekonomikos tyrimų vadovė Augimo plane turėtų būti skatinamas ne trumpalaikis, bet ilgalaikis augimas, kurį atnešti gali struktūrinės reformos, kurių ėmėsi kai kurios šalys.

Daugelis valstybių – tarsi finansinės piramidės, kurios išgyventi ir padengti senas skolas gali tik dar labiau prasiskolindamos, todėl valstybėms derėtų apskritai uždrausti skolintis – tokią nuomonę spaudos konferencijoje „Kur Lietuvos valstybės skolinimosi ribos?“ trečiadienį išsakė kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ analitikas Stasys Jakeliūnas. „Piramidinis finansavimo būdas yra tuomet, kai vienintelis skolos padengimo šaltinis yra kita skola.

Iš Lietuvoje veikiančių daugiau kaip 60 tūkst. įmonių bent vieną litą ir bent vieną dieną „Sodrai“ buvo skolingos didžioji dalis jų –80,3 proc. Tokius rezultatus atskleidė  „Creditreform Lietuva“ ir Mykolo Romerio universiteto Socialinės informatikos fakulteto mokslininkų sukurtas skolų „Sodra“ rodiklis. Šis rodiklis buvo sukurtas remiantis devynių padalų skale, rodančia įmonės  įsiskolinimo „Sodrai“ lygį, jo eigą ir su tuo susijusią įmonės riziką.

Japonija sutiko panaikinti 3,7 mlrd. JAV dolerių skolą Birmai ir sugrąžinti pagalbos tiekimą šalies plėtrai. Dėl to valstybių vadovai susitarė susitikimo Tokijuje metu. Jie taip pat nutarė įkurti specialią ekonominę zoną netoli Rangūno. Pasikeitus šalies valdžiai pastaraisiais metais Birma vykdo politines ir ekonomines reformas. Birma yra turtinga gamtos išteklių, bet šalies žmonės gyvena labai skurdžiai.

Ofi­cia­liai bai­giantis šil­dy­mo se­zo­nui, var­to­to­jai už ši­lu­mą lieka sko­lin­gi milijonus litų. Pakruojo gyventojai po šio šildymo sezono už šildymą įsiskolino per 1,21 mi­li­jo­no li­tų. Ši­lu­ma li­ko vie­na bran­giau­sių ša­ly­je, nors iš 2-osios pa­kruo­jie­čiai ši­lu­mi­nin­kai ir nu­si­lei­do į ketvir­tą­ją to­kios sta­tis­ti­kos vie­tą.

Pinigines sumas, kurias pervedė  savo odontologei Nicole Minetti, ir dvynėms  merginoms De Vivo,   Silvio Berlusconi pavadino „ skola." Buvusio Italijos ministro pirmininko interviu, kuriame nuskambėjo šis pranešimas, paskelbtas Italijos laikraštyje  „Il Giornale". Žiniasklaidos priemonė priklauso S.Berlusconi broliui Paolo. Milano prokuratūros teigimu, S.Berlusconi išmokėta  „skola“ siekė apie 127.000 eurų.

Kaimyninė Estija sugebėjo suvaldyti savo valstybės skolą ir bene pusantro karto aplenkti lietuvius vidutinio atlyginimo lenktynėse. Šiuo metu statistinį Estijos gyventoją slegia slegia dešimt kartų mažesnė valstybės skolą nei mūsų tautietį. Vis dėlto paskolų palūkanos Estijoje yra vidutiniškai 3 proc. didesnės nei Lietuvoje, rašo „Verslo žinios“. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ siekė 489 eurus, Latvijoje – 481 eurą, Estijoje – 692 eurus.

Praėjusią savaitę Lietuvoje vėl vyko diskusijos apie prisijungimą prie euro zonos, buvo prisimintas net aukso standartas. Tad argumentai „už“ ir „prieš“. Nesibaigiant euro zonos šalių skolų krizei verslininkų pasitikėjimas euru blėsta. Audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovės KPMG atlikta apklausa parodė, kad per metus nuo 34 iki 21 proc. sumažėjo Baltijos šalių verslininkų, teigiančių, kad euras 2020 metais bus viena stipriausių pasaulio valiutų. Be to, daugiau jų (39 proc.

BTV pokalbių laidos „Užkalnio 5" vedėjas Andrius Užkalnis kaip visada įžūliai šypsosi: didesnių už jį skandalistų Lietuvoje nėra. Pirmadienį į laidą jis pasikvietė žmones, gerai žinančius, ką reiškia skandalų šleifas. Daina Bilevičiūtė, Raisa Šarkienė, Eglija Vaitkevičė, Gediminas Jaunius – šie žmonės gerai žino, kaip gimsta skandalai ir kaip reikia gyventi tuomet, kai kiekvienas apie juos turi savo nuomonę.

Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios sektoriaus skola vasario pabaigoje buvo 42 mlrd. 435,6 mln. litų, arba 39,0 proc. prognozuojamo 2012 metų BVP (108 mlrd. 916 mln. litų). Vasario pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus skola užsienio finansų institucijoms buvo 30 mlrd. 176,4 mln. litų, vidaus finansų institucijoms - 6 mlrd. 259,9 mln. litų, tarptautinėms organizacijoms - 4 mlrd. 378,6 mln.

Gy­ven­to­jų, neiš­ga­lin­čių iš­kart su­si­mo­kė­ti už įvai­rius ko­mu­na­li­nius pa­tar­na­vi­mus, dau­gė­ja. Bė­da ta, kad brangs­tant pa­slau­goms sko­los tik di­dė­ja. Dau­gė­ja ir pra­dels­tų mo­kė­ji­mų ban­kams. Neat­sa­kin­gai į pa­sta­ruo­sius žiū­ri jau­nuo­liai.

Buvęs Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconis neapmokėjo sąskaitų už elektrą. Tai penktadienį pranešė Milano laikraštis „La Repubblica“. Tris dešimtmečius už žibintus privačioje teritorijoje Lombardijos mieste Arkorėje mokėjo vietos valdžia, o ne rezidencijos savininkas S. Berlusconis. Dabar sąskaita už šiuos žibintus sudaro 120 eurų per metus. Iš viso buvęs premjeras įsiskolino miestui apie 2 tūkstančius eurų.

Tarp miš­kų pa­si­kly­du­sia­me Daug­ši­ga­lių (Pak­ruo­jo se­niū­ni­ja) kai­me tė­ra pen­kios so­dy­bos. Dvie­jo­se iš­jung­ta elektra. Už sko­las. Už tą pa­tį be elekt­ros ne­se­niai li­ko so­dy­ba kai­my­ni­niuo­se Te­li­šio­niuo­se. Jo­se įsi­kū­rę rem­ti­ni, so­cia­liai ne­sa­va­ran­kiš­ki žmo­nės. Ne­su­sit­var­kan­tys nei su pi­ni­gais, nei bui­ty­je. Pas­lys­tan­tys „ant bam­ba­lio“. Vie­ni šių bė­džių gai­li­si.

Ar pastebėjote, kad einate ko nors nusipirkti, kai esate suirzęs, nusivylęs, pavargęs ar vienišas, tiesiog norėdami pagerinti savo savijautą? Ir perkate tai, ko jums galbūt visai nereikia. Vėliau su gėda perskaičiuojate bereikalingas išlaidas, slepiate pirkinį toliau nuo akių ir taip iki kito karto... O gal šalia jūsų yra taip besielgiantis artimas žmogus? Yra riba, kurią peržengus toks rodos nekaltas malonumas virsta liga, apsėdimu, kai žmogui padėti gali tik specialistai.

Jei kas nors paprašo paskolinti pinigų, prieš tai darydami gerai pagalvokite. Kad ir kaip norėtumėte padėti draugui ar šeimos nariui, yra keletas taisyklių, kurių reiktų laikytis prieš duodant grynųjų, rašo CNBC. Finansų ekspertė Suze Orman pateikia keletą skolinimo patarimų, kurie padės nuspręsti, ar galite sau leisti skolinti pinigų, ir kaip tą daryti. Ar turite atsargos fondą? Visų pirma, niekada neskolinkite pinigų, jeigu esate įsiskolinę savo kredito kortelėje.

Reitingų agentūra „Fitch“ dėl obligacijų mainų sandorio Graikijos skolinimosi lygį penktadienį sumažino nuo C iki „apriboto bankroto“ lygio. „Fitch“ tapo trečiąja iš trijų pagrindinių reitingų agentūrų, sumažinusių Graikijos reitingą iki bankroto lygio. Toks žingsnis nebuvo netikėtas, nes agentūros anksčiau skelbė, kad obligacijų mainų sandorį vertina kaip bankrotą. Pranešime spaudai „Fitch“ pažymėjo, kad Graikijos reitingą padidins įvykdžius obligacijų mainų sandorį.

Europos Sąjungos (ES) narės kaltinamos veidmainiškumu, nes nurodė Graikijai laikytis griežtos taupymo programos, bet įsiskolinusiai šaliai vis tiek pardavė ginklų už daugiau nei milijardą eurų, praneša „telegraph.co.uk“. Nauji duomenys rodo, kad, nepaisant paramos ir ES taupymo programos, kurios įgyvendinimas 30 proc. sumažins pragyvenimo lygį, visai nesumažėjo ginklų pardavimo Graikijai mastai. 2010 m. Graikijoje prasidėjo krizė ir ES pradėjo teikti 240 mlrd. eurų paramą.

Fizinių asmenų bankroto įstatymas, kuri rengė ir Seimo opozicija, ir Ūkio ministerija, ketvirti metai neprasiskina kelio į gyvenimą. Nemokiems fiziniams asmenims, nenorintiems likti su skolų kupra visą likusį gyvenimą, nėra kitos išeities – tik emigruoti, o tada bankrutuoti kitose Europos valstybėse ir pradėti naują gyvenimą, rašo dienraštis „Respublika“. Seimo opozicija Fizinių asmenų bankroto įstatymą Seimui svarstyti pateikė dar 2009 metais, pačiame krizės įkarštyje, kai šimtai piliečių, pa...

Euro zonos narės Slovėnijos viešoji skola pernai ir toliau augo. Panašu, kad, nepaisant naujosios vyriausybės taupymo planų, padėtis nesikeis ir šiemet, informuoja AFP. „Nedrįsčiau sakyti, kad iki 2012-ųjų pabaigos skola sumažės“, – prisipažino finansų ministras Janezas Šušteršičius. Preliminariais jo skaičiavimais, Slovėnijos viešoji skola išaugo nuo 37,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2010-aisiais iki 47,4 proc. BVP pernai. 2007 m. ji siekė vos 8,1 mlrd. eurų – tik 23,4 proc. BVP.

Šiandien Latvijos Aukščiausias teismas priėmė sprendimą dėl Latvijos kompanijos SIA „Palink“ nemokumo bylos ir panaikino regioninio teismo nuosprendį paskelbti įmonę nemokia. Aukščiausio Teismo sprendimas negali būti skundžiamas. „Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra džiugi naujiena visai SIA „Palink“ komandai, mūsų partneriams ir klientams. Nuo pat nemokumo iniciavimo procedūrų pradžios buvome tikri, kad tokio proceso iniciavimui nebuvo jokio pagrindo.

Jau daugiau nei pusmetį pasaulio žiniasklaida nenutildama kalba apie sunkią finansinę situaciją Graikijoje ir galimą šalies bankrotą. Tokias naujienas puikiai „pagražina“ vaizdai iš šios atostogų rojumi pramintos šalies.

Darbo partijos pirmininkas, Europos Parlamento narys Viktoras Uspaskich įsitikinęs, kad Lietuvos sprendimas pasirašyti Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės sutartį yra teisingas ir savalaikis. Politikas mano, kad būtina kuo greičiau teisiškai apriboti bet kokias galimybes politikams per rinkimus žadėti neįgyvendinamus dalykus ir švaistyti biudžeto pinigus papirkinėjant rinkėjus.

Euro grupės pirmininkas Jeanas Claude Junckeris ir Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble savo pareiškimais leido suprasti, kad Graikijai gali prireikti ir trečio paskolų paketo, rašo „EUobserver“. Pirmadienį dėl antrosios finansinės paramos programos balsuos Vokietijos parlamentas.

Žemdirbiai, plėsdami ir modernizuodami ūkius, vėl ima daugiau skolinsis iš bankų ir kreditų unijų. Neturintiesiems reikiamo užstato daugiau garantijų suteikia Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Pernai kreditų su garantijomis išduota trečdaliu daugiau nei užpernai, praneša LTV „Šiandien“. Ekologinio ūkio Širvintų rajone šeimininkė Dalia Ėmužytė laiko daugiau kaip 500 ožkų, prieš kelis metus įsirengė sūrinę, kur gamina įvairius sūrius. Plečiant savo ūkį, jai teko skolintis iš banko.

Po virtinės skandalų atsistatydino Vokietijos prezidentas Christianas Vulfas. Lemiamos įtakos tokiam žingsniui turėjo prokurorai, praėjusį ketvirtadienį į šalies federalinį parlamentą nusiuntę oficialų prašymą panaikinti Vokietijos prezidento neliečiamybę, kad būtų galima ištirti skandalą, kilusį dėl jo paimtos paskolos.

Europos Komisijos manymu, euro zonos finansų ministrai jau pirmadienį pritars siūlymui skirti Graikijai 130 mlrd. eurų paramą ir nurašyti 100 mlrd. eurų Graikijos skolos, priklausančios privatiems bankams, vienu sprendimu, praneša „RIA Novosti“. Vasario 15 d. euro zonos finansų ministrai surengė telekonferenciją dėl būtinos paramos Graikijai. Kai kurie politikai pasiūlė per vasario 20 d. vyksiantį posėdį balsuoti atskirai – dėl finansinės paramos paketo ir dėl valstybės skolos nurašymo.

Graikijos ekonomikos nuosmukis praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį paspartėjo, rodo naujausi vyriausybės duomenys. Palyginti su ankstesniais metais, Graikijos bendrasis vidaus produktas ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį sumažėjo 7 proc., praneša BBC. Tuo tarpu trečiąjį 2011 m. ketvirtį ūkis susitraukė 5 proc. Naujausi duomenys taip pat rodo, kad Graikijos ekonomika praėjusiais metais susitraukė 6 proc. – daugiau, nei buvo prognozuota anksčiau.

JAV prezidentas Barackas  Obama pirmadienį pristatys naujo biudžeto finansiniams 2013-iesiems metams projektą, kuriame numatomi didesni mokesčiai turtingiesiems ir kuriuo siekiama gauti milijardus dolerių naujas darbo vietas sukurti padėsiančioms infrastruktūros projektams. Dėl biudžeto turėtų kilti naujas populistinis mūšis su B. Obamos oponentais respublikonais. Siūlomame biudžete dideli deficito apkarpymai atidedami, iki kol ekonomikos būklė sustiprės.