skola

Turiu jums gerų ir blogų naujienų, rašo BBC ekonomikos redaktorius Robertas Pestonas. Jeigu 2012 metais mums pavyks išvengti didelio banko arba euro zonos valstybės bankroto, tuomet ekonomika turėtų po truputėlį kopti į viršų. Ši žinia skamba visai gerai. Bloga naujiena yra ta, kad 2012 metais prasiskolinusioms valstybėms ir nusilpusiems bankams bus itin sunku susimokėti savo skolas. Ekonominio klestėjimo metais buvo švaistomasi paskolomis, daugelio jų mokėjimo terminas subręs kitais metais.

Vos per keletą dienų Ispanijos skolinimosi kaina ženkliai šoktelėjo į viršų ir pasiekė Italijos palūkanų aukštumas, rašo BBC verslo skilties redaktorius Robertas Pestonas. Panašu, kad investuototojų baimės, susijusios su mokumo rizika, persmelkė rinkas. Nerimas dėl Ispanijos pradeda lenkti susijaudinimą, kurį sukėlė italai. Trečiadienį Ispanija tarptautinėse rinkose pasiskolino  3,6 mlrd. eurų už 6,975 proc. palūkanų normą. Šis kaina didžiausia per pastaruosius 15 metų.

Naujasis Graikijos ministras pirmininkas Lucas Papademosas teigia, kad pagrindinis naujosios vyriausybės tikslas yra siekti vieningumo dėl Graikijos narystės euro zonoje, informuoja BBC. "Sprendimai, kuriuos priimsime, bus lemiami Graikijos žmonėms", - sakė jis ir pridūrė, kad euras yra būtinas šalies gerovei. Kad užsitikrintų gyvybiškai svarbias paskolas, skolų slegiama Graikija turi greitai patvirtinti Europos Sąjungos (ES) parengtą gelbėjimo programą.

Vėl apie kėdę Seime svajojančiam prieštaringos reputacijos politikui Algimantui Matulevičiui, dar visai neseniai vadintam solidžiu milijonieriumi, iškilo pavojus netekti nuosavų namų, rašo „Lietuvos rytas“. Organizacijai „Tautos ateities forumas“ vadovaujantis ir „tautos naikintojų“ sąrašus garsiai skelbiantis 63 metų A.Matulevičius rimtai įklimpo teismuose.

Lietuvoje sunkiai ką nustebinsi pasakojimais apie paskolų aferas, tačiau kuomet kalbama apie 6 milijonus litų, intriga atsiranda. Tuo labiau, kai pamatai Ramutę, įtariamą pasiskolinusią tokią sunkiai protu suvokiamą sumą. Paprasta kaimo moterėlė, kurios mėnesio pajamas iš akies įvertintum kokiu tūkstantėliu litų, tik ne šimtais tūkstančių. Ne ką turtingesni atrodo ir jai pinigus skolinę žmonės, tačiau mitas apie skurstantį Lietuvos kaimą, pamačius įrodymus, griūna kaip kortų namelis.

Graikija surengs referendumą dėl naujojo Europos Sąjungos (ES) pagalbos priemonių paketo, skirto šalies skolų krizei išspręsti, praneša BBC, cituodama Graikijos premjerą Giorgos Papandreou. Per valdančiosios Socialistų partijos posėdį G. Papandreou pareiškė, kad galutinis žodis dėl ES siūlomų priemonių priklauso graikams. „Mus įpareigos Graikijos žmonių nurodymas“, – teigė premjeras. Apklausų duomenimis, dauguma graikų yra prieš griežtas taupymo priemones numatantį planą.

Graikijos skolinimosi reitingas, kurį tarptautinė agentūra „Fitch“ šiuo metu vertina CCC lygiu, išliks žemas, nors ir pasiektas susitarimas dėl 50 proc. valstybės skolos nurašymo, teigiama „Fitch Ratings“ pranešime spaudai. Agentūra pastebi, kad pagrindinių šalies problemų ši programa neišspręs: šalį ir toliau slėgs didelė valstybės skola, o Graikijos galimybės ją sumažinti bus ribotos dėl silpno ekonomikos augimo.

Vokietijos įstatymų leidėjai trečiadienį pritarė Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) didinimo planui. Toks sprendimas šalies kanclerei Angelai Merkel suteikė plačius įgaliojimus dalyvauti derybose dėl fondo stiprinimo per trečiadienį vykstantį ES viršūnių susitikimą Briuselyje. Iš 596 deputatų 503 balsavo už kanclerės poziciją, 89 – prieš. Pasak įstatymų leidėjų, priimtas įstatymo projektas leis padidinti fondą iki 1 trilijono eurų.

Reikia žiūrėti į ateitį, o ne žvalgytis į praeitį, tokiais žodžiais Seime vykusioje spaudos konferencijoje socialdemokratų lyderis, frakcijos Seime seniūnas Algirdas Butkevičius atmetė valdančiosios daugumos kaltinimus, neva socialdemokratai kalti dėl išaugusių valstybės skolos tvarkymo išlaidų. Jo teigimu, jeigu konservatoriai būtų skolinęsi ne už 9 proc.

Iki ge­gu­žės 2 d. nuo­la­ti­niai Lie­tu­vos gy­ven­to­jai pri­va­lė­jo pa­teik­ti me­ti­nę pa­ja­mų mo­kes­čio dek­la­ra­ci­ją už 2010 m. Kai ku­riems dek­la­ra­vu­sie­siems su­si­da­rė mo­kes­čių ne­prie­mo­ka, ku­rią jie tu­rė­jo su­mo­kė­ti, ta­čiau yra žmo­nių, to nepa­da­riu­sių ne tik šie­met, bet ne­tgi per­nai.

Iki ge­gu­žės 2 d. nuo­la­ti­niai Lie­tu­vos gy­ven­to­jai pri­va­lė­jo pa­teik­ti me­ti­nę pa­ja­mų mo­kes­čio dek­la­ra­ci­ją už 2010 m. Kai ku­riems dek­la­ra­vu­sie­siems su­si­da­rė mo­kes­čių ne­prie­mo­ka, ku­rią jie tu­rė­jo su­mo­kė­ti, ta­čiau yra žmo­nių, to ne­pa­da­riu­sių ne tik šie­met, bet ne­tgi per­nai.

Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) rekomenduoja skirti Graikijai šeštąją paramos išmoką kiek įmanoma greičiau, skelbiama organizacijų preliminarioje ataskaitoje. Išmoką planuojama skirti, nors tebenerimaujama dėl Graikijos valstybinės skolos dinamikos. Preliminarioje ataskaitoje teigiama, kad šalies ekonomikos nuosmukis sustiprėjo smarkiau nei buvo prognozuota, tačiau vyriausybės priemonės leis Graikijai pasiekti 2012 metais suplanuotų biudžeto deficito rodiklių.

Jessica Chastain savo, kaip aktorės, karjerą pradėjo seriale „Ligoninės priimamasis“, vėliau gavo vaidmenį ne mažiau populiariose „Įstatymas ir tvarka“ serijose. Į didžiuosius ekranus ji papuolė su juosta „Skola“, o šiemet kritikus nustebino suvaidinusi jų išliaupsintame, Kanų kino festivalio pagrindinį prizą pelniusiame, filme „Gyvenimo medis“. Už šį vaidmenį 30‒metei J. Chastain net prognozuojamas Oskaras.

Baigiantis Didžiojo dvidešimtuko (G20) finansų ministrų susitikimui Paryžiuje, Prancūzijos atstovas pareiškė, kad kitą savaitgalį vyksiantis Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimas nulems tolesnę kovą su euro zonos skolų krize, rašo BBC. Pasak Francois Baroino, ES viršūnių susitikimas pateiks „aiškius atsakymus“, o tuo tarpu centriniai bankai toliau padės bankams išlaikyti mokumą.

Į sko­las nu­grimz­du­si Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė neat­sis­kai­to su sa­vo įmo­nė­mis, ku­rių pa­slau­go­mis nau­do­ja­si miesto gy­ven­to­jai. No­rė­da­mos mies­tie­čiams ge­rin­ti pa­slau­gas, sa­vi­val­dy­bės įmo­nės sko­li­na­si. Ban­kams ten­ka mokė­ti pa­lū­ka­nas, to­dėl tiems pa­tiems mies­tie­čiams kai­na už pa­slau­gas au­ga. Vien „Šiau­lių ener­gi­jai“ sa­vi­val­dy­bė sko­lin­ga 24 mln. li­tų, ta­čiau biu­dže­ti­nės įstai­gos ne­ska­ti­na­mos tau­py­ti ši­lu­mos.

Valdžios atstovams svarstant kitų metų valstybės biudžetą, netyla diskusijos ir dėl vis didėjančių valstybės skolos aptarnavimo išlaidų. Kaip planas „B“ karts nuo karto pasigirsta siūlymas pagalbos kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF). „Nežinau, ar planas „B“ reiškia, kad mums reikia TVF pagalbos. Drįstu abejoti, ar Latvija būtų kreipųsis į TVF, jei ne jų bankinė problema.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy šeštadienį Paryžiuje susitinka su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadove Christine Lagarde, jiedu aptars euro zonos skolų krizę, skelbia BBC. Šį savaitgalį Prancūzijos vadovas taip pat vyks į Berlyną susitikti su Vokietijos kanclere Angela Merkel.

Baltarusijos vyriausybė ketina imti 400 mln. dolerių paskolą iš Irano. Apie tai, kaip praneša „Interfax“, pareiškė šalies Nacionalinio banko valdybos pirmininkė Nadežda Jermakova. Pasak jos, Irane jau faktiškai pritarta šiai iniciatyvai. Kada ir kokiomis sąlygomis bus pasirašyta paskolos sutartis su Iranu, N. Jermakova nepatikslino. Ji, kaip praneša „RIA Novosti“, tik pridūrė, kad lėšos bus skirtos papildyti šalies valiutos rezervus. Pasak N. Jermakovos, dar 440 mln.

Lietuvos Vyriausybė artimiausius kelerius metus žada ir toliau skolintis iki 10 milijardų litų kasmet. Tik 2014-aisiais skolintis žadama mažiau ir, viliamasi, valstybės biudžetas bus subalansuotas – kiek bus surinkta pinigų, tiek ir išleista, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.Kiekvienas trupinėlis, patekęs į valstybės biudžetą, Vyriausybei ir toliau lieka labai svarbus.

Per paskutinį dešimtmetį susidariusios aplinkybės verčia Ameriką drastiškai keisti kryptį – ji negali toliau eiti savo įprastu keliu, kuris ją atvedė prie liepto galo. To priežastis – staigiai iškilusi valstybės skola, kuri jau susilygino su metine Amerikos gamybos verte – 14 trilijonų dolerių. Remiantis CBS pranešimu, Amerika kasdien išleidžia apie 380 milijonų dolerių, iš kurių tik 170 milijonų yra iš gaunamų pajamų, o daugiau nei 200 milijonų – valstybės skolinti pinigai.

Jungtinių Valstijų Fderalinis atsargų bankas (FED) pranešė apie planus supirkti ilgalaikių obligacijų už maždaug 400 mlrd. JAV dolerių ir įspėjo apie grėsmes šalies ekonomikai, informuoja BBC. Pesimistiškos JAV centrinio banko prognozės sudavė skaudų smūgį akcijų rinkai, „S&P 500“ indeksas smuko net 3 proc. „Naujausi duomenys rodo, kad padėtis darbo rinkoje tebėra silpna, o nedarbo lygis išlieka aukštas.

Dėl neišmokėtų atlyginimų beveik visi vieno miestelio Ispanijoje policijos pareigūnai pradėjo streiką, praneša BBC. Tai naujausia didelės problemos apraiška. Dėl ekonomikos krizės daug Ispanijos savivaldybių yra įsiskolinusios ir neturi galimybių skolas grąžinti. Valverde del Kamino miestelio policininkai keturis mėnesius nesulaukė algos, ir jų kantrybė baigėsi. Užuot dirbę, jie protestuodami antradienį visą dieną sėdėjo miesto savivaldybėje.

Ar mes atsidūrėme ant didžiulio finansinio žlugimo slenksčio Europoje? Gandai apie artėjantį Graikijos bankrotą sklando visur, o šalies vyriausybės atstovai atvirai prisipažįsta, kad valstybė jau beveik nebeturi pinigų, rašo portalas yolohub.com. Jei nebus suteikta dar viena finansinė parama, beveik neabejojama, kad Graikija netrukus nesugebės vykdyti savo skolos įsipareigojimų.

Kaip pasielgtumėte iš lizingo bendrovės gavę pranešimą, jog esate skolingas kone tris milijonus litų, nors tokių pinigų nė svajonėse nesate regėjęs, o gyvenate už paskolą įsigytame būste? Griebtumėtės vaistų, o gal – net virvės? Netikėtai milijonieriumi skolininku tapusiam statybų bendrovės „Iglus“ generaliniam direktoriui, miesto Tarybos nariui Mantui Leliukui drebėjo rankos, o trečiosios atžalos besilaukiančiai žmonai prireikė medikų pagalbos.

„Galvojant apie tai, kodėl valstybės skola tapo problema, ypač pastaruoju metu, verta pasižiūrėti į visas ES valstybes. Galios valstybės yra tos, kurios kaupė perteklines pajamas. Pavyzdžiui, Estija, kurią krizė palietė taip pat, kaip mus, neturi jokios valstybės skolos“, – pirmadienį pasakojo Finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Anot jos, Lietuva, nors ir turėjo perteklinių pajamų, ūkis “kaito", viskas buvo išleidžiama.

Ketvirtadienį vis dar nesimatė ženklų, kad euro zonos politikai artėtų prie susitarimo dėl Suomijos prašomo užstato mainais už dalyvavimą Graikijai teksiančiai 110 mlrd. eurų paskolos programoje, rašo „The Wall Street Journal“. Dėl nesibaigiančio ginčo kyla nerimas, kad Graikija gali bankrutuoti. Pastaruoju metu rinkos itin sunerimusios dėl galimo Graikijos finansinių įsipareigojimų nevykdymo. Tokia grėsmė didėja, nes šią savaitę nepavyko išspręsti užstato klausimo.

Penktadienį pasaulio Centrinių bankų vadovų susitikime JAV Federalinio Rezervų banko (FED) vadovas Benas Bernanke sakys  savo kasmetinę kalbą, kurios laukia viso pasaulio ekonomistai. Bankai mažina ekonomikos prognozes Kaip praneša „telegraph.co.uk“, bankai „UBS“ ir „Citi“ jau pasekė „Morgan Stanley“ pėdomis ir sumažino savo ekonomikos prognozes nuo 3,8-3,7 proc. iki 3,3-3,2 proc. Vos prieš keletą savaičių pasaulio ekonomikai buvo prognozuotas 4 proc. augimas.

Vasara sostinės benamių nakvynės namuose – savotiškas poilsio metas. Šaltuosius mėnesius stengęsi išlaikyti turimas vietas „Caritas“ įkurtuose nakvynės namuose, vasaromis benamiai bando užsidirbti, prisidurti prie menkų pašalpų, išsikovoti galimybę gyventi geriau. Eilė prie kartu su nakvynės namais įkurto dienos centro išsirikiuoja dažniausiai tada, kai greta esančioje labdaros valgykloje „Betanija“ varguoliams dalijamas maistas.

JAV žiniasklaidos reakcija į tai, kad agentūra „Standard & Poor’s“ sumažino šalies kredito reitingą, primena dvejetą gavusio pirmūno rypavimą. Beveik šimtą metų Amerikos reitingas buvo aukščiausias – vadinasi, ji buvo patikima ir galinga, o dabar ją skelbia esant abejotiną, apsilpusią. Aukso medalis nesišviečia – kad tik neatimtų sidabro. Lietuviai gali prisiminti, kaip buvo griežiami dantys, kai šalis neatitiko euro įvedimo kriterijų.

Nuo išpūsto Šiaulių miesto biudžeto siūloma nubraukti 17 milijonų litų. Įvairiomis „interpretacijomis“ įrodinėjama, kad dar – ne bankrotas. Kada bus bankrotas? „Kada nebeišmokėsime algų, ir prie Savivaldybės ateis protestuotojai“, – sako Savivaldybės kontrolierius Arvydas Ušeckas. Algų biudžetininkai nesulauks jau gruodį. Kai kurias skolas svarstoma parduoti.

Didžioji 2008 metų recesija peraugo į Šiaurės Atlanto krizę: lėtas ekonomikos augimas ir aukštas nedarbo lygis sukaustė tik JAV ir didžiausias Europos valstybes, bet nepalietė kylančių rinkų. Ir tik Europa bei Amerika kartu ir atskirai kyla į kovą su žlugimo perspektyva. Ekonominiai burbulai buvo suvaldyti Keyneso stimulais, bet tai vedė prie daug gilesnės recesijos, padidinusios Vakarų šalių biudžeto deficitą.

Už tai, kad ėmėtės verslo, jums turėtų būti suteiktas mokslo laipsnis – vien dėl to, kiek turėsite išmokti, amerikiečių žurnale ,,Inc„ rašo ,,Sageworks“ įkūrėjas Brianas Hamiltonas. Sukūręs dvi dideles kompanijas B. Hamiltonas daug išmoko, bet svarbiausia, jis pasimokė iš savo ir kitų daromų klaidų. Pateikiame 7 verslininkų klaidas, kad galėtumėte jų išvengti. 1. Darbuotojų samdymas negaunant pajamų Sakoma: ,,Neskaičiuok pinigų, kol nepadėjai jų į banką." Čia glūdi daug išminties.

Rugpjūčio 2 d. vakare, likus suskaičiuotoms valandoms iki galimo šalies bankroto, JAV prezidentas Obama pagaliau pasirašė įstatymą, laikinai išsprendusį skolos limito pakėlimo krizę. Įstatyme numatyta skolos limitą pakelti iki $16,4 trilijono, taip pat numatytas mechanizmas, kaip per artimiausią dešimtmetį sutaupyti kelis trilijonus dolerių. Visą praeitą mėnesį pasaulio dėmesį buvo prikaustęs JAV Kongrese ir Baltuosiuose rūmuose įsiliepsnojęs karas dėl šalies finansinės ateities.

Projekto „Aš myliu Lietuvą“ dalyviams reikėjo kantrybės įveikti visas užduotis ir misijas. Televizijos žiūrovai nusprendė ir laimėtoją išrinko atlikėją Liepą Mondeikaitę. Mergina džiaugiasi laimėjimu ir akimirkomis, kurias patyrė projekto metu. „Matydama, su kokiais sunkumais susiduria daugiavaikės šeimos, kuriose piktnaudžiaujama alkoholiu ar vyrauja smurtas, supratau, kad mano problemos yra juokingos. Išmokau daug dalykų vertinti kitaip, tai yra svarbiausias laimėjimas“, - portalui Balsas.

Po ekonomikos krizės šiemet pirmąkart verslo skolos nustojo augusios. Įmonių turto areštų skaičius pasiekė prieškrizinį lygį. Tačiau tiek finansų ekspertai, tiek verslo atstovai tvirtina artimiausius kelerius metus nesitikintys buvusio ekonomikos pakilimo, praneša LTV naujienų laida „Panorama“. Vežėjų automobiliais asociacijos prezidentas teigia, kad iki 2008-ųjų vidurio, kol buvo ekonominis pakilimas, steigėsi daug naujų įmonių bei plėtėsi senbuvės.

JAV politikai jau kurį laiko „tampė nervus“ pasauliui, ilgai ieškodami sprendimo, kaip išvengti šalies bankroto, ar pratęsti šalies skolos limitą ir ar priimti JAV biudžeto deficito mažinimo planą. Neabejingi įvykiams Amerikoje liko ir Lietuvos politinės ir ekonominės arenos dalyviai, kurie vienbalsiai pripažino, kad vienokia ar kitokia įvykių atomazga turės nemažai įtakos ir mūsų Tėvynei.

Likus dienai iki skolos „lubų“ didinimo termino, respublikonų kontroliuojami JAV Atstovų rūmai 269 balsų persvara prieš 161 pritarė biudžeto deficito sumažinimo 2,1 trilijono dolerių planui, kurį parengė Kongreso lyderiai ir JAV prezidentas Barackas Obama. Tikimasi, kad Senatas pritars įstatymo projektui antradienį (19.00 val. Lietuvos laiku). Vėliau dokumentas bus įteiktas B. Obamai pasirašyti ir tik tada taps įstatymu.

Vieniems įvykiai Amerikoje primena tragediją, kitiems – tragifarsą. Mažai kas tiki, kad jau šią savaitę Amerika bankrutuos, tačiau ši grėsmė reali kaip niekada. Iki rytojaus Amerika turi išspręsti klausimą dėl skolos ribų, įstatymų leidėjai tikisi rasti kompromisinį sprendimą, nors konkuruojantys respublikonų ir demokratų siūlymai jau paralyžiavo Vašingtoną ir padidino tikimybę, kad JAV skolinimosi reitingas bus sumažintas.

Sureguliuoti krizę dėl valstybės skolos padėjo paprastų amerikiečių, kurie privertė politikus veikti, pozicija. Tai sekmadienį pareiškė JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama). „Labiausiai norėčiau padėkoti amerikiečių tautai, - sakė jis Baltuosiuose rūmuose. - Tai buvo jūsų balsai - jūsų laiškai, jūsų skambučiai, kurie šiomis dienomis privertė Vašingtoną veikti.

JAV skola šiemet pasiekė rekordines aukštumas – ji perkopė 14 trilijonų JAV dolerių ribą. Skaičiuojama, kad per dešimtmetį ji išaugo kone dvigubai ir dabar sudaro tik kiek mažiau nei 90 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Sunku įsivaizduoti, kokio dydžio suma  yra 14 trilijonų? „Balsas.lt“ siūlo pasižiūrėti vaizdo siužetą, kuriame vizualiai parodoma, kiek gi realiai JAV banknotų sudaro trilijoną.

Baltarusijos valstybės skola, liepos 1 d. duomenimis, išaugo 82 proc. ir sudarė 69,952 trln. Baltarusijos rublių; per birželį skola išaugo 8,3 procento, skelbia Baltarusijos statistikos tarnyba. Užsienio valstybės skola per sausio-birželio mėnesius (skaičiuojant rubliais) išaugo 98,4 proc. Per birželį ši skola padidėjo 8,1 proc. - iki 57,6520 trln. Baltarusijos rublių. Vidaus valstybės skola, liepos 1 d. duomenimis, nuo metų pradžios išaugo 32,7 proc. ir siekė 12,302 trln.

JAV Kongreso Atstovų Rūmai, kurių daugumą sudaro respublikonai, neapibrėžtam laikui atidėjo balsavimą dėl šalies biudžeto deficito mažinimo ir valstybės skolos limito didinimo plano. Nepavykus susitarti tarp partiečių balsavimas buvo atidėtas neapibrėžtam laikui. Respublikonai nusprendė penktadienio rytą surengti neeilinį posėdį, kuriame bus svarstomi galimi tolesnių veiksmų variantai.

Kreditų reitingai buvo pradėti nustatinėti 19-ajame amžiuje, kai į Jungtinių Amerikos Valstijų geležinkelių kompanijas pradėjo plūsti didžiuliai kiekiai pinigų.

JAV Kongreso Atstovų Rūmai turi balsuoti dėl naujo plano, kaip Amerikai išeiti iš skolų krizės, kurį pasiūlė respublikonų partija, praneša BBC. Pastaruoju metu vis stiprėjo diskusijos, kaip Amerikai išbristi iš skolų. Demokratai pasisako už turtuolių apmokestinimą ir išlaidų kariniam biudžetui mažinimą. Tuo tarpu respublikonai ragina taupyti.

Trečiadienį JAV dolerio kursas valiutų krepšelio atžvilgiu nukrito iki mažiausio lygio per tris mėnesius, nes rinkos nerimauja dėl nemokumo perspektyvų ir galimo JAV skolinimosi reitingo sumažinimo. Be to, investuotojai laukia, ar Japonija ryšis intervencijai, siekdama susilpninti jeną. JAV dolerį smukdo ir tai, kad Japonijos eksportuotojai aktyviai jį parduoda mėnesio pabaigoje.

JAV prezidentas Barackas Obama sušaukė nepaprastąjį posėdį, per kurį bandyta išspręsti ekonomiškai katastrofišką situaciją dėl nepajėgumo vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, praneša BBC. B. Obama sušaukė posėdį po be rezultatų penktadienį pasibaigusio susitikimo su Atstovų rūmų pirmininku respublikonu Johnu Boehneriu. Demokratai ir respublikonai pateikia skirtingus būdus, kaip kontroliuoti išlaidas ateityje.

Kauno apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojų galimai netinkamai vykdytų pareigų, ginant kino teatro „Romuva“ turtines teises.

Šiaulių savivaldybėje – sprogusios bombos įspūdis. Su politikų palaiminimu Daušiškių kapinėms galėjo būti iššvaistyti beveik 9 milijonai litų, jau neskaičiuojant kitų Savivaldybės projektų, kuriems neteisėtai išleisti milijonai litų. O su šimtamilijoninių skolų kupra ir išpūstu biudžetu normali bendrovė jau būtų bankrutavusi. „Šiaulių naujienoms“ pavyko gauti kruopščiai slėptas Savivaldybės auditorių išvadas.

Dėl euro zonos skolų krizės ir augančio nerimo, kad JAV taps nemokios, pirmadienį aukso kaina ir vėl pasiekė naują rekordą. Pirmadienį aukso kaina peržengė 1 tūkst. 600 JAV dolerių už unciją ribą ir buvo pakilusi iki 1 tūkst. 601,80 JAV dolerio. Vėliau kaina šiek tiek smuktelėjo ir pirmadienį buvo išaugusi 0,5 proc., siekė 1 tūkst. 601,28 JAV dolerio. Rugpjūčio mėnesio pristatymo termino ateities sandorių aukso kaina Niujorke taip pat buvo rekordiškai didelė – 1 tūkst.