skola

Darbo partijos pirmininkas, Europos Parlamento narys Viktoras Uspaskich įsitikinęs, kad Lietuvos sprendimas pasirašyti Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės sutartį yra teisingas ir savalaikis. Politikas mano, kad būtina kuo greičiau teisiškai apriboti bet kokias galimybes politikams per rinkimus žadėti neįgyvendinamus dalykus ir švaistyti biudžeto pinigus papirkinėjant rinkėjus.

Euro grupės pirmininkas Jeanas Claude Junckeris ir Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble savo pareiškimais leido suprasti, kad Graikijai gali prireikti ir trečio paskolų paketo, rašo „EUobserver“. Pirmadienį dėl antrosios finansinės paramos programos balsuos Vokietijos parlamentas.

Žemdirbiai, plėsdami ir modernizuodami ūkius, vėl ima daugiau skolinsis iš bankų ir kreditų unijų. Neturintiesiems reikiamo užstato daugiau garantijų suteikia Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Pernai kreditų su garantijomis išduota trečdaliu daugiau nei užpernai, praneša LTV „Šiandien“. Ekologinio ūkio Širvintų rajone šeimininkė Dalia Ėmužytė laiko daugiau kaip 500 ožkų, prieš kelis metus įsirengė sūrinę, kur gamina įvairius sūrius. Plečiant savo ūkį, jai teko skolintis iš banko.

Po virtinės skandalų atsistatydino Vokietijos prezidentas Christianas Vulfas. Lemiamos įtakos tokiam žingsniui turėjo prokurorai, praėjusį ketvirtadienį į šalies federalinį parlamentą nusiuntę oficialų prašymą panaikinti Vokietijos prezidento neliečiamybę, kad būtų galima ištirti skandalą, kilusį dėl jo paimtos paskolos.

Europos Komisijos manymu, euro zonos finansų ministrai jau pirmadienį pritars siūlymui skirti Graikijai 130 mlrd. eurų paramą ir nurašyti 100 mlrd. eurų Graikijos skolos, priklausančios privatiems bankams, vienu sprendimu, praneša „RIA Novosti“. Vasario 15 d. euro zonos finansų ministrai surengė telekonferenciją dėl būtinos paramos Graikijai. Kai kurie politikai pasiūlė per vasario 20 d. vyksiantį posėdį balsuoti atskirai – dėl finansinės paramos paketo ir dėl valstybės skolos nurašymo.

Graikijos ekonomikos nuosmukis praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį paspartėjo, rodo naujausi vyriausybės duomenys. Palyginti su ankstesniais metais, Graikijos bendrasis vidaus produktas ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį sumažėjo 7 proc., praneša BBC. Tuo tarpu trečiąjį 2011 m. ketvirtį ūkis susitraukė 5 proc. Naujausi duomenys taip pat rodo, kad Graikijos ekonomika praėjusiais metais susitraukė 6 proc. – daugiau, nei buvo prognozuota anksčiau.

JAV prezidentas Barackas  Obama pirmadienį pristatys naujo biudžeto finansiniams 2013-iesiems metams projektą, kuriame numatomi didesni mokesčiai turtingiesiems ir kuriuo siekiama gauti milijardus dolerių naujas darbo vietas sukurti padėsiančioms infrastruktūros projektams. Dėl biudžeto turėtų kilti naujas populistinis mūšis su B. Obamos oponentais respublikonais. Siūlomame biudžete dideli deficito apkarpymai atidedami, iki kol ekonomikos būklė sustiprės.

Graikijoje derybos tarp koalicijos partijų dėl taupymo priemonių atidėtos vienai dienai ir bus pratęstos antradienį, praneša BBC. Kad išvengtų bankroto, Graikijai būtinas 130 mlrd. eurų paskolų paketas iš privačių skolintojų. Tuo tarpu Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pirmadienį paragino Graikiją kuo greičiau pasiekti susitarimą dėl skolos ir įgyvendinti reikiamas reformas.

Praėjus trims dienomis po to, kai sustabdė visus skrydžius, Ispanijos oro bendrovė „Spanair“ pirmadienį paprašė pradėti bankroto procedūrą. Ji taip pat informavo savo personalą, kad nutraukiamos darbo sutartys su visais 2 075 darbuotojais. Ketvirtos pagal dydį Ispanijos oro bendrovės bankrotas netiesiogiai paveiks net 4 tūkst. darbuotojų. „Spanair“ skolos siekia daugiau kaip 300 mln. eurų.

Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Danija pradeda aiškintis valstybių narių poreikius sudarant septynerių metų Bendrijos biudžetą. Derybos dėl šio biudžeto yra vadinamos vienos sudėtingiausių, nes dalis valstybių ragina stipriai mažinti finansavimą. Lietuva ir kitos šalys tokiai pozicijai nepritaria ir baiminasi, kad gaus mažiau pinigų iš Europos Sąjungos nei iki šiol.

Euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude'as Junckeris mano, kad Graikijos valstybės-kreditoriai turėtų nurašyti dalį Graikijos skolos, penktadienį praneša Belgijos agentūra „Belga“. Kiek anksčiau ES nurodė privatiems kreditoriams nurašyti iki 50 proc. Graikijos skolos – taip šalies skolos našta (300 mlrd. eurų) sumažėtų 100 mlrd. eurų.

Privačių Graikijos kreditorių derybininkai išvyko iš Atėnų nesusitarę nurašyti dalį šalies skolų, informuoja BBC. Kreditoriams atstovaujantis Tarptautinių finansų institutas (IIF) pranešė, kad jų komanda ir toliau dirba, o derybos bus tęsiamos telefonu. Graikija tikėjosi, kad per savaitgalį pavyks susitarti. Panašu, kad tai padaryti geriausiu atveju pavyks tik pirmadienį per euro zonos šalių finansų ministrų susitikimą.

Lietuvos skola — viena dažniausiai eskaluojamų temų krizės metu. Šiuo metu valdžios skola siekia beveik 40 mlrd. litų, tačiau kur kas aktualesnė problema yra dvigubai didesnės vidaus skolos, apie kurias, panašu, Vyriausybė nėra suinteresuota kalbėti. Viena svarbiausių Lietuvos verslą apėmusio sąstingio priežasčių — nesutvarkytas valstybės savivaldybių institucijų ir įmonių skolų mechanizmas.

Vienų Šiaulių miesto savivaldybės įmonių milijonus surijo banko „Snoras“ griūtis, kitų – kuro, elektros kainos. Šilumos tiekėjai uždirbo pelno, bet pinigų neturi. Optimistai – knygų pardavėjai, nors ir neuždirba milijonų. Šiluma kaulus tebelaužo Už 2011 metus AB „Šiaulių energija“ skaičiuoja pelną. Kol kas tikslių skaičių įvardinti negalėjo net generalinis direktorius Česlovas Kasputis. Jis skaičiavo, kad Šiauliuose gruodį gyventojai sunaudojo 30 procentų mažiau šilumos energijos.

Jonas su Irena susipažino radęs jos skelbimą pažinčių puslapiuose laikraštyje. Jau pirmojo skambučio metu Irena Joną perspėjo: „Tu tik neišsigąsk, bet aš dirbu policijoj“. Naujosios draugės darbovietė Jono neišgąsdino. Labiau jį išgąsdino juos skiriantis 100 kilometrų atstumas, tačiau žavingai kalbanti moteris išprovokavo Joną pirmam susitikimui. Vėliau susižavėjusiam vyrui atstumas jau nebuvo problema.

Susitarimas su Graikijos obligacijų savininkais turi būti pasiektas skubiai, kad Graikija kuo greičiau gautų gyvybiškai svarbų antrąjį paskolų paketą, teigia Vokietijos kanclerė Angela Merkel, informuoja BBC. „Dėl antrojo finansinės pagalbos Graikijai paketo, įskaitant skolos restruktūrizavimą, reikia susitarti skubiai. Priešingu atveju bus neįmanoma suteikti naujų paskolų Graikijai“, - sakė ji spaudos konferencijos metu.

Vilniaus apygardos teismas įpareigojo verslininką Laimutį Pinkevičių sumokėti paimtą paskolą, kurios dydis su delspinigiais ir palūkanomis siekia beveik 9 milijonus litų. Ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismas paliko galioti sostinės Pirmosios apylinkės teismo hipotekos skyriaus sprendimą, kuriuo nutarta išieškoti iš bendrovės „Ranga IV“ 8,4 milijonų litų skolą ir 133 litus žyminį mokestį.

Trečiojo šių metų ketvirčio pabaigoje Vokietijos skola siekė 2,028 trln. eurų, remdamasi Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, informuoja AFP. Palyginti su antruoju metų ketvirčiu, didžiausios Europos ekonomikos skola išaugo 0,5 proc., arba 10,4 mlrd. eurų. Didžiausia skolos dalis - 1,289 trln. eurų – priskirtina federalinei vyriausybei, regionų skola siekia 610 mlrd. eurų, o savivaldybių - 129 mlrd. eurų. Bendra skola sudaro daugiau nei 80 proc.

„Snoro“ griūties atgarsiai jau pasivijo ir neturėjusiuosius sąskaitų šiame banke. Dariaus ir Girėno g. 21-ojo namo gyventojai, net ir sumokėję solidžias sumas už daugiabučio renovaciją, ne savo valia tapo skolininkais, mat nuplaukus „Snore“ laikytiems pinigams bendrija negali atsiskaityti su statybininkais. Maždaug 100 tūkst. litų neatgaunanti bendrovė svarsto atlygio reikalauti per teismą.

Baltarusijos parlamentas patvirtino valstybės biudžetą 2012 metams. Biudžetas planuojamas be deficito, praneša „Interfax“. Taigi Baltarusijoje priimtas pirmas per trejus metus biudžetas be deficito. Priimtame įstatyme numatytos vienodos biudžeto pajamos ir išlaidos - 141,9 trilijono Baltarusijos rublių (12,89 mlrd. eurų pagal galiojantį kursą). 2010 metais šalies biudžeto deficitas sudarė 2,2 proc. BVP, tuo tarpu iš pradžių buvo planuojama, kad šis rodiklis neviršys 1,5 proc. BVP.

Kiek galima įsiskolinti už stovėjimą municipalinėje automobilių stovėjimo aikštelėje? Pasirodo, labai daug. Vienoje iš uždarų Liuksemburgo aikštelių stovi automobilis, kurio šeimininkas turėtų už stovėjimą sumokėti 30 tūkst. eurų. Prieš tris metus mokamoje aikštelėje buvo paliktas senas, dar 1990 pagamintas „Citroen BXTRD Turbo“ universalas, nuo to laiko automobilio šeimininko niekas nematė. O diena stovėjimo minėtoje aikštelėje kainuoja 26,9 euro.Taigi, per tris metus susikaupė net 30 tūkst.

Skylėtos Šiaulių miesto biudžeto kišenės kitąmet bus lopomos ir atleidžiant žmones, ir branginant darželius ir neformaliojo ugdymo paslaugas. Kaip praneša LTV naujienų tarnyba, šios priemonės leis miesto biudžeto deficitą sumažinti apie 17 milijonų litų, tačiau nepaisant taupymo, miesto išlaidos 2012 metais vis dar 20 milijonų didesnės nei pajamos. Keletą metų pernelyg plačiai gyvenusios savivaldybės bandymus taupyti labiausiai pajus šiauliečiai, turintys vaikų.

Artėjant tikrai žiemai rajono seniūnijos baiminasi panašių problemų kaip praėjusiais metais – kad kelius greičiausiai ir vėl teks valyti skolon. Ruduo ir žiemos pradžia lepino palyginus gražiais orais – pirmosios snaigės pasirodė vos ne gruodžiui įpusėjus. Bet dabar valdininkai jau kiekvieną dieną su nerimu žvalgosi į dangų, vildamiesi, kad susivėlinusi žiema gal bent nepažers tokių staigmenų, kaip pernykštė ar užpernykštė.

Bankrutavusio banko SNORAS klientams indėlius išmokėsiančiai valstybinei indėlių įsipareigojimo draudimo įmonei valstybė skolins ne 2,4, bet 3,3 mlrd. litų. Didesnį skolinimo poreikį nelėmė faktas, kad dalies įmonės turtą sudarančių akcijų negalima greitai ir pelningai parduoti, teigia finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Pagal priimtą sprendimą indėlių įsipareigojimo draudimo įmonei skolinama iki 3,3 mlrd.

Jurbarko policija penktadienio rytą sulaikė du įtariamus asmenis, vienas jų yra nepilnametis. Jurbarko policijos komisariato viršininkas Mindaugas Baranauskas portalui Balsas.lt sakė, jog kol kas aiškinamos aplinkybės bei nusikaltimo motyvai. Pasak komisaro, įtariamieji kol kas tik apklausiami. Ar bus kreiptasi dėl jų suėmimo, paaiškės vėliau. Gruodžio pirmą dieną apie 13 val.  į Jurbarko ligoninę kreipėsi šešiolikmetis, kuriam diagnozuotas galvos sumušimas bei bendras kūno atšalimas.

Besitęsiančios ekonominės krizės ir nemažėjančios JAV valstybės skolos akivaizdoje galėtume pagrįstai iškelti klausimą, koks šiuo metu yra svarbiausios pasaulio valiutos – dolerio – vaidmuo. Pastaruoju metu prasidėjusi Kinijos juanio internacionalizacija sukelia įtarimų, jog greitu metu galime laukti pokyčių visoje globalioje monetarinėje sistemoje.

Spalio mėnesio pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus skola buvo 35 mlrd. 259,5 mln. litų, tai sudaro 33,3 proc. prognozuojamo 2011 metų BVP (105 mlrd. 727 mln. litų), rodo Finansų ministerijos duomenys. Spalio mėnesio pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus skola užsienio finansų institucijoms buvo 23 mlrd. 690,7 mln. litų, vidaus finansų institucijoms – 6 mlrd. 367,5 mln. litų, tarptautinėms organizacijoms – 4 mlrd. 26,6 mln.

Kauno „Žalgirio“ klubui atstovaujantis advokatas Gintaras Černiauskas tvirtina, kad pastarųjų dienų įvykiai gali paspartinti tolesnę „Žalgirio“ ir banko „Snoras“ bylos eigą, tačiau jos finalo perspektyva – miglota. „Tai, ką liudijo „Snoro“ banko prezidentas Raimondas Baranauskas ir jo pakviesti liudytojai, akivaizdžiai buvo neteisinga, nurodomos aplinkybės ir sprendimai buvo priimti pažeidžiant nustatytą tvarką, – balsas.lt komentavo G. Černiauskas.

Vos tūkstantį dolerių arba dar mažiau siekiantis Bendrais vidaus produktas (BVP) vienam žmogui per metus – tai skurdo, metų metus beistęsiančių karų, genocido, gamtinių išteklių trūkumo ir riboto priėjimo prie švaraus vandens bei medicinos priemonių pasekmės, rašo „Businessinsider“. 18 iš pačių skurdžiausių pasaulio valstybių pagal vienam gyventojui tenkantį BVP yra Afrikoje. Tai nėra nuostabu, atsižvelgiant į tai, kad pastaruosius 40 metų žemyną vargino badas ir nuolatiniai karai.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) parengė Italijai skubią paskolą, kuri gali siekti nuo 400-600 mlrd. eurų, su 4-5 proc. palūkanų norma, pranešė televizija „France24“, remdamasi vietos spauda. Pasak televizijos, paskola suteiks Italijos valdžiai būtiną „langą“ nuo 12 iki 18 mėnesių, per kurį šalies vyriausybė galės sumažinti biudžeto išlaidas ir įvykdyti kitas būtinas reformas.

Turiu jums gerų ir blogų naujienų, rašo BBC ekonomikos redaktorius Robertas Pestonas. Jeigu 2012 metais mums pavyks išvengti didelio banko arba euro zonos valstybės bankroto, tuomet ekonomika turėtų po truputėlį kopti į viršų. Ši žinia skamba visai gerai. Bloga naujiena yra ta, kad 2012 metais prasiskolinusioms valstybėms ir nusilpusiems bankams bus itin sunku susimokėti savo skolas. Ekonominio klestėjimo metais buvo švaistomasi paskolomis, daugelio jų mokėjimo terminas subręs kitais metais.

Vos per keletą dienų Ispanijos skolinimosi kaina ženkliai šoktelėjo į viršų ir pasiekė Italijos palūkanų aukštumas, rašo BBC verslo skilties redaktorius Robertas Pestonas. Panašu, kad investuototojų baimės, susijusios su mokumo rizika, persmelkė rinkas. Nerimas dėl Ispanijos pradeda lenkti susijaudinimą, kurį sukėlė italai. Trečiadienį Ispanija tarptautinėse rinkose pasiskolino  3,6 mlrd. eurų už 6,975 proc. palūkanų normą. Šis kaina didžiausia per pastaruosius 15 metų.

Naujasis Graikijos ministras pirmininkas Lucas Papademosas teigia, kad pagrindinis naujosios vyriausybės tikslas yra siekti vieningumo dėl Graikijos narystės euro zonoje, informuoja BBC. "Sprendimai, kuriuos priimsime, bus lemiami Graikijos žmonėms", - sakė jis ir pridūrė, kad euras yra būtinas šalies gerovei. Kad užsitikrintų gyvybiškai svarbias paskolas, skolų slegiama Graikija turi greitai patvirtinti Europos Sąjungos (ES) parengtą gelbėjimo programą.

Vėl apie kėdę Seime svajojančiam prieštaringos reputacijos politikui Algimantui Matulevičiui, dar visai neseniai vadintam solidžiu milijonieriumi, iškilo pavojus netekti nuosavų namų, rašo „Lietuvos rytas“. Organizacijai „Tautos ateities forumas“ vadovaujantis ir „tautos naikintojų“ sąrašus garsiai skelbiantis 63 metų A.Matulevičius rimtai įklimpo teismuose.

Lietuvoje sunkiai ką nustebinsi pasakojimais apie paskolų aferas, tačiau kuomet kalbama apie 6 milijonus litų, intriga atsiranda. Tuo labiau, kai pamatai Ramutę, įtariamą pasiskolinusią tokią sunkiai protu suvokiamą sumą. Paprasta kaimo moterėlė, kurios mėnesio pajamas iš akies įvertintum kokiu tūkstantėliu litų, tik ne šimtais tūkstančių. Ne ką turtingesni atrodo ir jai pinigus skolinę žmonės, tačiau mitas apie skurstantį Lietuvos kaimą, pamačius įrodymus, griūna kaip kortų namelis.

Graikija surengs referendumą dėl naujojo Europos Sąjungos (ES) pagalbos priemonių paketo, skirto šalies skolų krizei išspręsti, praneša BBC, cituodama Graikijos premjerą Giorgos Papandreou. Per valdančiosios Socialistų partijos posėdį G. Papandreou pareiškė, kad galutinis žodis dėl ES siūlomų priemonių priklauso graikams. „Mus įpareigos Graikijos žmonių nurodymas“, – teigė premjeras. Apklausų duomenimis, dauguma graikų yra prieš griežtas taupymo priemones numatantį planą.

Graikijos skolinimosi reitingas, kurį tarptautinė agentūra „Fitch“ šiuo metu vertina CCC lygiu, išliks žemas, nors ir pasiektas susitarimas dėl 50 proc. valstybės skolos nurašymo, teigiama „Fitch Ratings“ pranešime spaudai. Agentūra pastebi, kad pagrindinių šalies problemų ši programa neišspręs: šalį ir toliau slėgs didelė valstybės skola, o Graikijos galimybės ją sumažinti bus ribotos dėl silpno ekonomikos augimo.

Vokietijos įstatymų leidėjai trečiadienį pritarė Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) didinimo planui. Toks sprendimas šalies kanclerei Angelai Merkel suteikė plačius įgaliojimus dalyvauti derybose dėl fondo stiprinimo per trečiadienį vykstantį ES viršūnių susitikimą Briuselyje. Iš 596 deputatų 503 balsavo už kanclerės poziciją, 89 – prieš. Pasak įstatymų leidėjų, priimtas įstatymo projektas leis padidinti fondą iki 1 trilijono eurų.

Reikia žiūrėti į ateitį, o ne žvalgytis į praeitį, tokiais žodžiais Seime vykusioje spaudos konferencijoje socialdemokratų lyderis, frakcijos Seime seniūnas Algirdas Butkevičius atmetė valdančiosios daugumos kaltinimus, neva socialdemokratai kalti dėl išaugusių valstybės skolos tvarkymo išlaidų. Jo teigimu, jeigu konservatoriai būtų skolinęsi ne už 9 proc.

Iki ge­gu­žės 2 d. nuo­la­ti­niai Lie­tu­vos gy­ven­to­jai pri­va­lė­jo pa­teik­ti me­ti­nę pa­ja­mų mo­kes­čio dek­la­ra­ci­ją už 2010 m. Kai ku­riems dek­la­ra­vu­sie­siems su­si­da­rė mo­kes­čių ne­prie­mo­ka, ku­rią jie tu­rė­jo su­mo­kė­ti, ta­čiau yra žmo­nių, to nepa­da­riu­sių ne tik šie­met, bet ne­tgi per­nai.

Iki ge­gu­žės 2 d. nuo­la­ti­niai Lie­tu­vos gy­ven­to­jai pri­va­lė­jo pa­teik­ti me­ti­nę pa­ja­mų mo­kes­čio dek­la­ra­ci­ją už 2010 m. Kai ku­riems dek­la­ra­vu­sie­siems su­si­da­rė mo­kes­čių ne­prie­mo­ka, ku­rią jie tu­rė­jo su­mo­kė­ti, ta­čiau yra žmo­nių, to ne­pa­da­riu­sių ne tik šie­met, bet ne­tgi per­nai.

Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) rekomenduoja skirti Graikijai šeštąją paramos išmoką kiek įmanoma greičiau, skelbiama organizacijų preliminarioje ataskaitoje. Išmoką planuojama skirti, nors tebenerimaujama dėl Graikijos valstybinės skolos dinamikos. Preliminarioje ataskaitoje teigiama, kad šalies ekonomikos nuosmukis sustiprėjo smarkiau nei buvo prognozuota, tačiau vyriausybės priemonės leis Graikijai pasiekti 2012 metais suplanuotų biudžeto deficito rodiklių.

Jessica Chastain savo, kaip aktorės, karjerą pradėjo seriale „Ligoninės priimamasis“, vėliau gavo vaidmenį ne mažiau populiariose „Įstatymas ir tvarka“ serijose. Į didžiuosius ekranus ji papuolė su juosta „Skola“, o šiemet kritikus nustebino suvaidinusi jų išliaupsintame, Kanų kino festivalio pagrindinį prizą pelniusiame, filme „Gyvenimo medis“. Už šį vaidmenį 30‒metei J. Chastain net prognozuojamas Oskaras.

Baigiantis Didžiojo dvidešimtuko (G20) finansų ministrų susitikimui Paryžiuje, Prancūzijos atstovas pareiškė, kad kitą savaitgalį vyksiantis Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimas nulems tolesnę kovą su euro zonos skolų krize, rašo BBC. Pasak Francois Baroino, ES viršūnių susitikimas pateiks „aiškius atsakymus“, o tuo tarpu centriniai bankai toliau padės bankams išlaikyti mokumą.

Į sko­las nu­grimz­du­si Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė neat­sis­kai­to su sa­vo įmo­nė­mis, ku­rių pa­slau­go­mis nau­do­ja­si miesto gy­ven­to­jai. No­rė­da­mos mies­tie­čiams ge­rin­ti pa­slau­gas, sa­vi­val­dy­bės įmo­nės sko­li­na­si. Ban­kams ten­ka mokė­ti pa­lū­ka­nas, to­dėl tiems pa­tiems mies­tie­čiams kai­na už pa­slau­gas au­ga. Vien „Šiau­lių ener­gi­jai“ sa­vi­val­dy­bė sko­lin­ga 24 mln. li­tų, ta­čiau biu­dže­ti­nės įstai­gos ne­ska­ti­na­mos tau­py­ti ši­lu­mos.

Valdžios atstovams svarstant kitų metų valstybės biudžetą, netyla diskusijos ir dėl vis didėjančių valstybės skolos aptarnavimo išlaidų. Kaip planas „B“ karts nuo karto pasigirsta siūlymas pagalbos kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF). „Nežinau, ar planas „B“ reiškia, kad mums reikia TVF pagalbos. Drįstu abejoti, ar Latvija būtų kreipųsis į TVF, jei ne jų bankinė problema.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy šeštadienį Paryžiuje susitinka su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadove Christine Lagarde, jiedu aptars euro zonos skolų krizę, skelbia BBC. Šį savaitgalį Prancūzijos vadovas taip pat vyks į Berlyną susitikti su Vokietijos kanclere Angela Merkel.

Baltarusijos vyriausybė ketina imti 400 mln. dolerių paskolą iš Irano. Apie tai, kaip praneša „Interfax“, pareiškė šalies Nacionalinio banko valdybos pirmininkė Nadežda Jermakova. Pasak jos, Irane jau faktiškai pritarta šiai iniciatyvai. Kada ir kokiomis sąlygomis bus pasirašyta paskolos sutartis su Iranu, N. Jermakova nepatikslino. Ji, kaip praneša „RIA Novosti“, tik pridūrė, kad lėšos bus skirtos papildyti šalies valiutos rezervus. Pasak N. Jermakovos, dar 440 mln.

Lietuvos Vyriausybė artimiausius kelerius metus žada ir toliau skolintis iki 10 milijardų litų kasmet. Tik 2014-aisiais skolintis žadama mažiau ir, viliamasi, valstybės biudžetas bus subalansuotas – kiek bus surinkta pinigų, tiek ir išleista, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.Kiekvienas trupinėlis, patekęs į valstybės biudžetą, Vyriausybei ir toliau lieka labai svarbus.