skiepai

Vilnietė Erika (tikrasis moters vardas ir pavardė redakcijai žinomas) iki šiol su nerimu akyse prisimena vaikystės vasarą, kurios didžiąją laiko dalį teko praleisti žvelgiant pro ligoninės langą. Būdama vos trejų metų Erika susidūrė su siaubinga liga  – meningitu, kuri, laimei, baigėsi sėkmingai. „Meningitu susirgau būdama dar labai maža. Vos trejų metukų. Didžiąją dalį detalių žinau tik iš mamos pasakojimų, mat mano pačios prisiminimai ganėtinai migloti.

Visuomenės sveikatos specialistai skelbia, kad jau kitą savaitę oficialiai prasideda gripo ir kitų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sezonas ir aktyvesnė stebėsena. Gyventojai jau nuo spalio 5 dienos kviečiami pasiskiepyti nuo gripo ir COVID-19 vieno vizito gydymo įstaigoje metu. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė, nemokamai šiomis dviem vakcinomis galės pasiskiepyti tik tam tikros gyventojų grupės.

Įsibėgėjant rudens sezonui, vis sparčiau auga rizika susirgti virusinėmis ligomis kaip gripas ar koronavirusas. Vienos geriausių apsaugos priemonių – tai imuniteto stiprinimas ir skiepai, tačiau „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė išskiria ir kitą, dažnai pamirštamą priemonę – higienos laikymąsi. Ji paaiškina, kaip paprasčiausias rankų plovimas apsaugo nuo virusinių ligų, bei primena, kaip taisyklingai plauti rankas.

Nors rudens sezonui įsibėgėjant orai atvėso, tai mūsų nesustabdo leisti laiko gamtoje – vykstame į mišką uogauti ar grybauti, o šaltesnis oras yra tinkamas ir ilgesniems pasivaikščiojimams gamtoje. Bet svarbu atkreipti dėmesį, kad gamtoje tyko ne vienas pavojus. Vienas iš jų yra erkės ir jų platinamos ligos – jos išlieka aktyvios net kai paros vidutinė temperatūra siekia 5–7 laipsnius šilumos, o paprastai tai tęsiasi iki lapkričio mėnesio.

Dvi Londono rajonų tarybos raštu kreipėsi į tėvus perspėdamos, kad vaikams, kurie nėra paskiepyti nuo tymų, gali tekti 21 dieną izoliuotis, jei bendraklasis užsikrės šia liga. JK sveikatos apsaugos agentūra (UKHSA) perspėjo, kad vien sostinėje dėl mažo skiepijimo lygio gali būti nustatyta iki 160 000 atvejų. Sveikatos apsaugos pareigūnai perspėjo, kad vakcinacijos Londone sunkiai atsigauna po pandemijos, kuri smarkiai sutrikdė įprastinę imunizaciją.

Pastaruoju metu sparčiai pradėjo daugėti sergančiųjų ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, gripu ir koronavirusu. Kuri iš šių ligu plinta sparčiausiai ir ar derėtų nuo jų skiepytis TV3 laidoje „Dienos komentaras“ atsakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.

Prasidėjus rudens sezonui ima daugėti susirgimų peršalimo ligomis ir ypatingai – gripu. Tad „Eurovaistinė“ pradeda skiepyti gyventojus nuo gripo, o vaistininkai primena – norint apsisaugoti nuo šios ligos, būtina skiepytis kiekvienais metais. Sergančiųjų daugėja Jau nuo vasaros pabaigos Lietuvoje sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis didėja.

Nuo COVID-19 šį sezoną pasiskiepyti galės visi pusės metų ir vyresni gyventojai, draustiems privalomuoju sveikatos draudimu skiepas bus nemokamas. „Į Lietuvą yra pristatyta atnaujinta COVID-19 vakcina ir numatoma, kad galimybė pasiskiepyti šia vakcina bus sudaryta visiems nuo šešių mėnesių amžiaus gyventojams“, – trečiadienį per Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį sakė Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Jurgita Pakalniškienė.

Prieš įsibėgėjant šaltajam metų laikui kyla nerimas, koks bus infekcinių kvėpavimo takų ligų sezonas. Nors medikai ramina, kad koronavirusas jau tapo endeminiu virusu, kartu įspėja per daug neatsipalaiduoti. Pažymima, kad COVID-19 vis dar gali pridaryti žalos rizikos grupių žmonėms, kuriems primygtinai rekomenduojama pasiskiepyti nauja atkeliaujančia vakcina.

Artėjant rudeniui jau didėja ir užsikrėtimų COVID-19 skaičius. Ar įsibėgėjus šaltajam sezonui vėl teks prisiminti griežtesnes pandemines priemones ir skubėti į skiepų kabinetus?  Dabartinę situaciją pakomentavusi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė teigė, kad atėjus rudeniui sergamumas peršalimo ligomis neišvengiamai padidės. „Vasarą tikrai galėjome atsipūsti, kadangi peršalimo ligos dažniau snaudė.

Kone visų lietuvių didžiausias siaubas – erkės. Jų galima pasigauti ne tik vykstant į mišką uogauti, grybauti ar šiaip pasivaikščioti gryname ore, bet ir mieste, kur aukštesnės pievos. Rokiškyje gyvenanti Virga pasakoja atradusi būdą, kuris padeda apsaugoti save nuo erkių įkandimų. Savo pasigamintu purškalu moteris purškiasi kiekvieną kartą eidama į mišką uogauti. Rokiškietė Virga pasakoja, kad purškalą nuo erkių ji gaminasi jau daugybę metų.

Vasarai persiritus į antrąją pusę orai mus lepina vis dažniau ir daugelis stengiasi kuo daugiau laiko praleisti gamtoje, gryname ore. Fizinė veikla parkuose, piknikai pievose bei pasivaikščiojimai miške – puikus būdas pailsėti ir atsipalaiduoti, visgi, nepamirškite, jog šiose vietose jūsų gali tykoti erkės, nešiojančios itin pavojingą infekcinę ligą – erkinį encefalitą.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) aiškinasi gyventojų požiūrį į skiepus. NVSC Vilniaus departamentas parengė anoniminę internetinę apklausą, siekdamas įvertinti žmonių žinias apie vakcinas, nustatyti, kokios priežastys lemia sprendimą skiepytis ar ne, kokių abejonių turi tėvai, rinkdamiesi skiepyti ar ne savo vaikus pagal šalies vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.

Atšilus orams ir šalies gyventojams daugiau laiko ėmus leisti gamtoje, netyla kalbos apie erkių platinamas ligas – Laimo ligą ir erkinį encefalitą. Dažnai dėl savo simptomatikos ir liekamųjų reiškinių erkinis encefalitas išskiriamas kaip didesnę grėsmę sveikatai kelianti infekcija, tačiau sveikatos priežiūros specialistų teigimu, nederėtų nuvertinti ir Laimo ligos keliamo pavojaus.

Gimdos kaklelio vėžys – tyli ir klastinga liga, kuri pasiglemžia daugiau nei 200 Lietuvos moterų per metus. Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra pagrindinis šio vėžio sukėlėjas, tačiau jis gali būti atsakingas ir už kitų vėžių atsiradimo riziką moterims ir vyrams. Gydytoja akušerė-ginekologė, med. dr. Greta Balčiūnienė įvardina būtinas priemones apsisaugoti nuo ŽPV ir jo sukeliamų ligų.

Besibaigiantys mokslo metai žymi ne tik vaikų vasaros atostogų pradžią, bet ir tėvams ar globėjams tenkančią pareigą pasirūpinti vaikų sveikatos pažymomis prieš naujus mokslo metus. Sveikatos priežiūros specialistai ragina nepamiršti ir profilaktinio vaikų skiepijimo, nes vasara tam yra palankus metas.

Erkę galima pasigauti ne tik miškuose, bet ir mieste. Suaktyvėjus erkių sezonui, vaistininkė Elvyra Ramaškienė pasakoja, jog iš pacientų tenka išgirsti nuogąstavimų, jog jie pavėlavo pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Visgi, ji sako, pasiskiepyti dar tikrai ne vėlu bei įvardija per kiek laiko šiandien pasiskiepijęs žmogus gali įgyti imunitetą.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC), minėdamas Tarptautinę vaikų gynimo dieną (birželio 1-ąją), atkreipia tėvelių ir globėjų dėmesį į vakcinacijos svarbą bei kviečia apsaugoti savo vaikus juos paskiepijant, jei dėl įvairių priežasčių to padaryti nepavyko. Apie tai, kodėl labai svarbu pasiskiepyti, atidžiai peržiūrėti vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir įsitikinti, ar visi skiepai buvo atlikti laiku, pasakoja NVSC specialistai.

Vasarą vis daugiau laiko praleidžiame gamtoje dirbdami įvairius žemės ūkio darbus, todėl dažniau kyla grėsmė susižeisti ir susirgti itin pavojinga liga – stablige, atkreipia dėmesį Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai. Būtent per pažeistą odą dažniausiai į žmogaus organizmą ir patenka šią sunkią infekciją sukeliančios bakterijos.

Nuo 2016 metų Lietuvoje pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių žmogaus papilomos viruso vakcina buvo skiepijamos tik 11 metų sulaukusios mergaitės. Tačiau nuo šių metų vasario tvarka pasikeitė – Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamą skiepą gali gauti ir to paties amžiaus berniukai. Per tris pirmuosius vakcinacijos mėnesius nuo šios infekcijos buvo paskiepyti 2 600 berniukų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena apie užkrečiamąsias ligas, kurių sukėlėjų Lietuvoje nėra, tačiau jomis užsikrėsti galima tam tikruose kraštuose. Nuo kai kurių iš jų gali apsaugoti skiepai, tačiau nuo kitų gelbsti tik saugus elgesys ir kitos profilaktinės priemonės. Primename, kokios tai užkrečiamosios ligos, kuriose šalyse jos paplitusios ir kaip jų saugotis.

Nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) vasarį pradėjus skiepyti ir berniukus, vakcinuotųjų skaičius padidėjo 1855 vaikais, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Per šių metų vasarį ir kovą iš viso paskiepyti 4867 vaikai, kai pernai tuo pačiu metu – 3012 vaikų. Kiek tiksliai berniukų pasiskiepijo nuo ŽPV, centras BNS negalėjo atsakyti, nes iš gydymo įstaigų gauna bendrą informaciją apie vakcinuotus vaikus, jų neskirstant pagal lytį.

Jungtinės Valstijos trečiadienį pranešė, kad patvirtino „GlaxoSmithKline“ (GSK) vakciną „Arexy“ nuo respiracinio sincitinio viruso (RSV), kuris gali sukelti sunkius simptomus kūdikiams ir pagyvenusiems žmonėms (60 metų ir vyresniems). „Šiandien patvirtinta pirmoji vakcina nuo RSV yra svarbus visuomenės sveikatos pasiekimas siekiant išvengti ligos, kuri gali būti pavojinga gyvybei“, – pareiškime teigė Maisto ir vaistų administracijos (FDA) vyresnysis pareigūnas Peteris Marksas (Piteris Marksas)....

Baltieji rūmai pirmadienį paskelbė, kad nuo gegužės 11-osios valstybės tarnautojai ir į JAV atvykstantys keliautojai nebeprivalės būti pasiskiepiję nuo COVID-19. „Šiandien skelbiame, kad administracija gegužės 11-ąją... atšauks pasiskiepijimo nuo COVID-19 reikalavimus federaliniams darbuotojams, federaliniams rangovams ir oro transportu atvykstantiems tarptautiniams keliautojams“, – sakoma pareiškime.

Epidemiologai įspėja, kad gali grįžti seniai užmirštos infekcinės ligos, jeigu ir toliau vis daugiau tėvų priešinsis savo vaikų skiepijimui. Statistika rodo, kad kai kurios ligos jau gali laisvai plisti, pavyzdžiui, kiaulytė, tymai, raudonukė, mat vakcinuotų vaikų nėra pakankamai. Medikai gūžčioja pečiais: tėvai esą patys bijo susirgti, bet nori, kad jų vaikai įgytų natūralų imunitetą. Sostinės Antakalnio poliklinikos skiepų kabinete lankosi dešimtmetis Lukas.

Šiemet balandžio 23–29 dienomis minimos PSO ir Europos imunizacijos savaitės metu dėmesys bus skiriamas vakcinacijai, reaguojant į pasaulinį skiepijimo rodiklių nuosmukį dėl COVID-19 pandemijos. Pirmuosius nerimo signalus kelia Europoje praėjusiais metais ėmusi plisti difterija, nuo kurios skiepijamasi vis vangiau – užfiksuoti 371 atvejai. Infektologai perspėja, kad infekcijos protrūkis gali pasiekti ir Lietuvą.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento specialistai kartu su Lietuvos infektologų draugija parengė rekomendacinį suaugusiųjų skiepijimo kalendorių visuomenei. Jame – medikų rekomendacijos, kada, įvertinus žmogaus amžių ir sveikatos būklę, tinkamiausias laikas skiepytis, norint išvengti vienos ar kitos infekcijos ar jos komplikacijų, o kada ir kokius skiepus reikėtų atidėti, pavyzdžiui, planuojant nėštumą.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užsakymu atlikta apklausa atskleidė pagrindines priežastis, dėl kurių dalis Lietuvos gyventojų atsisako skiepyti savo vaikus: šalutinio poveikio baimė, patikimos informacijos trūkumas ir nepasitikėjimas vakcinų veiksmingumu. Aktyvesnis šeimos gydytojo paskatinimas nurodomas kaip svarbus motyvas, nulemiantis gyventojų sprendimus dėl vakcinacijos.

Sveikatos specialistai kaip reikiant sunerimę – skiepijimo apimtys nuo kalendorinių ligų tendencingai mažėja jau daugiau nei dešimt metų. Pristačiusi naujausius duomenis Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad iš 14-os vakcinomis valdomų ligų skiepijimo apimtys nenukrito tik 2-ose pozicijose. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys patikino, kad nors pandemija ir pablogino situaciją, tai nebuvo esminė priežastis.

Specialistai įspėja, kad tėvų nenoras skiepyti vaikus, profilaktinę vakcinaciją sustabdžiusi COVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje gali atverti naują Pandoros skrynią. Medikų teigimu, kyla reali grėsmė grįžti seniai užmirštoms ligoms. Poliomielitas, tymai, raudonukė, difterija, kokliušas – daug kam šie ligų pavadinimai skamba tik kaip iš medicinos vadovėlio. Vis tik medikai prabyla apie realų scenarijų, kai vėl gali tekti jas gydyti.

Klaipėdos miesto savivaldybė balandžio 17–27 d. kviečia klaipėdiečius nemokamai pasiskiepyti pirmąja vakcinos doze nuo erkių platinamos ligos – erkinio encefalito. Ši paslauga finansuojama iš Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos priemonės „Erkių platinamų ligų profilaktika“. Klaipėdos mieste gyventojų sergamumas erkiniu encefalitu didėja nuo 2006 m., o šiemet jau užfiksuoti pirmieji erkių platinamų ligų atvejai.

Nors žiema buvo šilta, šiemet erkės miegojo ilgiau nei praėjusiais metais. Tačiau jau užfiksuoti pirmieji šių kraujasiurbių platinamų ligų atvejai. Specialistai primena, kad geriausia apsauga nuo jų yra skiepai, ir pastebi, jog vis daugiau žmonių pasinaudoja šia galimybe. Tuo labiau kad medikai siunčia labai aiškią žinią – erkinis encefalitas yra labai klastinga liga, kuri gali baigtis ir tragiškai.

Gydytojai stebi naują neramią tendenciją – stipriai išaugo vaikų sergamumas vėjaraupiais ir jų sukeltų komplikacijų mastas. Dėl to ne vienam net prireikė gydymo intensyviosios terapijos skyriuje. Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad vienu metu susergama net keliomis infekcijomis.  LSMU Kauno ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius patvirtino, kad dabar fiksuojami sergamumo vėjaraupiais skaičiai atrodo įspūdingai.

Dėl besikeičiančių klimato sąlygų su metais vis ilgėja erkių suaktyvėjimo sezonas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus (NVSC) vyriausioji specialistė Milda Žygutienė perspėja, kad šiemet erkės prabudo kur kas anksčiau – ne balandį, o jau kovo mėnesį. Todėl „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė dalinasi patarimais, kaip jau dabar galima nuo jų apsisaugoti.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad sparčiai besikeičiant klimato sąlygoms, kai šaltuoju metų laikotarpiu temperatūra pasiekia 4 laipsnius šilumos ir daugiau, iš žiemos miego pabunda ir pavojingas ligas platinantys voragyviai – erkės. Apie tai, kada jos aktyviausios, kokias ligas platina ir kaip nuo jų apsisaugoti, pasakoja NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.

Ginekologinės ligos vis dažniau pakerta jaunas ir darbingo amžiaus moteris. Gana dažnai taip nutinka dėl to, kad moterys neskuba pasitikrinti ir nedalyvauja net prevencinėse programose, kurios yra nemokamos ir priklauso pagal tam tikras amžiaus grupes. Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ kalbamės su Gerovės klinikos gydytoja ginekologe Greta Balčiūniene apie labiausiai papiltusias ginekologines ligas bei gimdos kaklelio vėžį, kuris neretai smogia be simptomų.

Šalies poliklinikos pradeda nemokamai skiepyti vienuolikmečius berniukus nuo žmogaus papilomos viruso – vienos labiausiai lytiškai plintančios infekcijos, dažnai sukeliančios vėžį. Iki šiol nuo šio viruso nemokamai buvo skiepijamos tik mergaitės. Kaip sako specialistai – amžiaus rykšte vadinama liga lyties nesirenka, tad būtina rūpintis ir vyrams. Dešimta ryto – vienoje sostinės poliklinikų, šalia skiepų kabineto, galima išvysti nebent mamas su kūdikiais.

Žiemą Lietuvos gyventojai neretai renkasi keliones į egzotiškus kraštus. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad prieš kelionę būtina pasidomėti, kokios užkrečiamosios ligos yra paplitusios tuose kraštuose, ir pasirūpinti profilaktinėmis priemonėmis. Viena iš tokių ligų, kuria užsikrečiama keliaujant po tropinius ir subtropinius regionus – maliarija.

Nuo žmogaus papilomos (ŽPV) viruso pradedami skiepyti 11-mečiai berniukai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė LRT pabrėžė, kad šiuo lytiniu keliu plintančiu virusu, sukeliančiu vėžinius susirgimus, gali užsikrėsti tiek mergaitės, tiek berniukai. „Būtent tie, kurie turi 11 metų ar jiems sueis 11 vėliau, jie bus skiepijami nuo žmogaus papilomos viruso.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad nuo šių metų vasario 1 d. pasiskiepyti nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) galės ne tik 11 metų mergaitės, bet ir berniukai. Iki šiol Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo ŽPV infekcijos buvo skiepijamos tik vienuolikmetės mergaitės. „Šie skiepai reikalingi visiems vaikams, tiek mergaitėms, tiek berniukams.

Nuo šiol dar daugiau rizikos grupėms priskiriamų žmonių, gali nemokamai pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos, praneša Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Šiems pacientams vakcinos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Sausio 10 dieną įsigaliojus sveikatos apsaugos ministro įsakymo pakeitimams, pneumokokinės infekcijos rizikos grupėms priklausančių asmenų sąrašas buvo praplėstas.

Jau kelis dešimtmečius naujagimiai pirmąją savo gyvenimo parą, jei neatsisako tėvai, yra skiepijami nuo virusinio hepatito B. Ilgą laiką tėvams kėlė kiek nerimo tokia skuba paskiepyti naujagimį. Specialistai sutinka, kad pasikeitus epidemiologinei situacijai ir proaktyviai testuojant nėščiąsias verta svarstyti šį skiepą nukelti vėlesniam laikui.  Užkrečiamųjų ligų specialistas prof.

Trys milijonai – ir šį kartą ne krepšinio himną turime galvoje. Kone trys milijonai vienetų vakcinų nuo koronaviruso jau buvo ir greitu metu dar bus utilizuota, mat baigėsi jų galiojimo laikas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) slapukauja ir nesako, kiek Lietuvai kainavo šių dabar jau dūmais išeinančių vakcinų pirkimas ir utilizavimas. Turi paruošę visiems Statistikos duomenimis, Lietuvoje pernai buvo skaičiuojama 2,8 mln. nuolatinių šalies gyventojų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad, norint pasirūpinti apsauga nuo sunkios erkių platinamos ligos – erkinio encefalito – svarbu pasiskiepyti, o tai geriausia padaryti žiemą. Pasak epidemiologų, kad susidarytų patikima apsauga, reikia tam tikro laiko. Patikimiausią ir ilgiausią apsaugą garantuoja 3 skiepų dozės: apie 99 proc. paskiepytųjų įgyja atsparumą erkiniam encefalitui 3–5 metams.

Nauji metai atneš iš pokyčių sveikatos apsaugos sistemoje. Pacientų laukia daugiau galimybių gauti reikalingas paslaugas, taip pat prasideda valdžios ilgai planuotos sveikatos reformos etapai.  Nauji tyrimai naujagimiams Nuo 2023 m. Lietuvoje visi naujagimiai bus tiriami nuo 8 sunkių genetinių ligų. Iki šiol jie būdavo tiriami tik dėl 4 įgimtų medžiagos apykaitos ligų, norint išsitirti papildomai tą buvo galima padaryti tik savo lėšomis.

Plaučių uždegimas – gana klastinga ir itin liūdnai galinti pasibaigti liga. Gydytojai ramina, kad nors plaučių uždegimu per gyvenimą žmogus suserga vos kartą ar du, o galbūt ir – nė karto, tačiau įspėjamuosius simptomus, kaip nepraleisti šios būklės, žinoti pravartu kiekvienam. Plačiau apie plaučių uždegimą papasakojęs VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas, gydytojas pulmonologas prof. dr.

Nuo vasario 1 d. Lietuvoje bus sudaryta galimybė suaugusiems revakcinuotis kokliušo vakcina. Anksčiau pakartotinai buvo galima pasiskiepyti tik nuo trijų infekcijų vienu metu – difterijos, stabligės ir kokliušo. Kaip nurodoma, vakcina su kokliušo komponentu suaugusiųjų revakcinacijai skiriama kas 10 metų po vakcinacijos. Jei moteris revakcinacijos metu laukiasi – vadovaujantis Lietuvos akušerių ginekologų draugijos rekomendacijomis.

Šaltuoju metų laikotarpiu registruojant vis daugiau susirgimų rotavirusine infekcija, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento epidemiologai primena, kad ši ūmi virusinė liga, pasireiškianti vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmais, karščiavimu, gali sukelti ir pavojų gyvybei. Anot specialistų, infekcija ypač pavojinga kūdikiams, kuriems, dėl skysčių ir gyvybiškai svarbių mikroelementų netekimo vemiant ir viduriuojant, neretai prireikia ir gydymo ligoninėje.