skiepai

Ligonių kasos gera žinia pasitiko Europos imunizacijos savaitę – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) įsigijo 72 600 dozių Pfizer vakcinos nuo erkinio encefalito. Pirkinys Privalomojo sveikatos draudimo fondui kainavo beveik 860 tūkst. eurų. Nuo rugsėjo 1-osios šia vakcina nemokamai bus pradėti skiepyti visi 50–55 metų gyventojai.  „Tokia amžiaus žmonių grupė skiepijimui nuo erkinio encefalito pasirinkta neatsitiktinai.

Smarkiai nukritus vaikų skiepijimo apimtims gydytojai skambina pavojaus varpais – grįžta pamirštos ligos, o naujam protrūkiui tereikia vienos kibirkšties. Kartu grįžta diskusijos, ar vaikų skiepijimas bent nuo tam tikrų infekcijų neturėtų būti privalomas norint patekti į ugdymo įstaigą. Medikai sutinka, kad norėtųsi tėvų sąmoningumo, o ne prievartinių priemonių, tačiau neatmeta ir tokio scenarijaus.

Stabligė – bakterinė liga, kurią sukelia clostridium tetani bakterijos, gyvenančios žolėdžių gyvulių ir žmonių žarnyne bei su išmatomis patenkančios į dirvožemį. Šioms bakterijoms nereikia deguonies, jos atsparios aplinkos veiksniams, pavyzdžiui, karščiui, šalčiui ar saulės šviesai, todėl gali išlikti nepakitusios iki kelerių metų. Kai susižeidus jos patenka į žmogaus organizmą, stabligė pasireiškia rimtais simptomais ir net sukelia grėsmę gyvybei.

Pastaraisiais metais drastiškai mažėjant skiepijimo apimtims medikai vis dažniau diagnozuoja ligas, kurios daugelį dešimtmečių buvo puikiai valdomos. Būtent kokliušas ir tymai gydytojams šiandien kelia kone didžiausią susirūpinimą. Greitai plintančios ūmios infekcijos, prasidėjusios peršalimo simptomais, gali sukelti ypač sunkių komplikacijų – plaučių ir ausų uždegimą, smegenų ligą su ilgalaikiais neurologiniais simptomais ir negalią ar net mirtį.

Gydytojai jau kuris laikas skambina pavojaus varpais – mažėjant skiepijimo apimtims grįžta jau užmirštomis laikytos infekcinės ligos. Štai VUL Santaros klinikų intensyviosios terapijos skyriuje gydomas sunkiai kokliušu sergantis vaikas. Tai kalbėdama apie šiandienos darbo realijas pranešė VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vadovė doc. dr. Inga Ivaškevičienė. „Kokliušo ligoninėje tikrai nematėme daug metų arba būdavo tik pavieniai atvejai.

Pastaraisiais metais iki 90 proc. sumažėjus skiepijimo nuo tymų aprėptims Europoje, specialistai įspėja, kad naujo tymų protrūkio tikimybė didėja. Pasak medicinos centro „Antėja“ infekcinių ligų gydytojos dr. doc. Evelinos Pukenytės, siekiant suvaldyti šios ligos plitimą, labai svarbu, kad būtų paskiepyta ne mažiau 95 proc. gyventojų, kitaip kyla reali grėsmė protrūkiams ne tik tarp vaikų, bet ir tarp suaugusiųjų. Gali baigtis smegenų uždegimu Dr. doc.

Erkinis encefalitas – viena sunkiausių virusinių infekcinių ligų, pažeidžianti galvos ir nugaros smegenų dangalus ar periferinius nervus. Šią ligą sukelia erkinio encefalito virusas, kurio paplitimas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. Tai reiškia, kad kiekvienam gyventojui gresia nemaža rizika susirgti šia infekcija ir patirti liekamuosius reiškinius, kurie ne tik neigiamai paveikia gyvenimo kokybę ar darbingumą, bet gali net sukelti neįgalumą.

Medikai kaip reikiant sunerimę – į šalį grįžta jau pamirštomis laikytos ligos. Iš dalies taip yra dėl to, kad vis daugiau tėvų atsisako skiepyti savo vaikus. Pristačius naujausią statistiką specialistai dega raudoną pavojaus signalą – aktyvumas skiepijantis nuo kai kurių itin pavojingų infekcijų Lietuvoje nuosekliai mažėja. Ypač daug nerimo kelia tymai – skiepijimo apimtys nuo šios ligos mažėja jau daugiau nei dešimtmetį.

Lietuvos gyventojams – gera žinia: plečiamos nemokamai skiepijamos žmonių grupės. Šių metų naujiena – nuo rugsėjo 1 d. nemokamai nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti 50–55 m. amžiaus žmonės. Taip pat nemokamai nuo gripo bus skiepijami vaikai 2–7 metų amžiaus vaikai.

Gydytojai perspėja dėl gąsdinančios tendencijos – dėl tėvų baimių ar įsitikinimų neskiepijant vaikų grįžta „užmirštomis“ laikytos ligos. Fiksuojami ne tik tymų, raudonukės, bet ir kokliušo atvejai. Nors daugelis tokių ligų atrodo vaikiškos, medikai pataria nežaisti rusiškos ruletės ir pasinaudoti tuo, ką valstybė garantuoja nemokamai.

Specialistai perspėja – situacija dėl skiepais valdomų ligų Lietuvoje blogėja. Ypač daug nerimo kelia tymai, kurių atgimimas stebimas visame pasaulyje. Šiemet šalyje jau nustatyti 11 tymų atvejų, tačiau vakcinacijos apimtys mažėja kasmet. Naujausi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) skelbiami duomenys kelia nerimą – praėjusiais metais buvo pasiekta tik 85,72 proc. skiepijimo nuo tymų apimtys 7-erių metų vaikų grupėje.

Lietuvoje kovo 4–10 d. (10-ąją savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis, palyginus su ankstesne savaite, dar sumažėjo ir siekė 1125,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC). Vasario 26 d. – kovo 3 d. (9-ąją savaitę) jis siekė 1216,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras teigia, kad sparčiai besikeičiant klimato sąlygoms, kai šaltuoju metų laikotarpiu temperatūra pasiekia 4 laipsnius šilumos ir daugiau, iš žiemos miego pabunda ir pavojingas ligas platinantys voragyviai – erkės.

Valstybinė ligonių kasa jau sudarė pirkimo sutartį dėl 240 tūkst. keturvalentės vakcinos dozių 2024-2025 m. gripo sezonui. Tai net 55 tūkst. dozių daugiau, nei praėjusį sezoną buvo pristatyta į gydymo įstaigas. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokami skiepai skirti žmonėms, priklausantiems rizikos grupėms. Jų šiais metais padaugėjo: jau šį rudenį pirmą kartą nemokama gripo vakcina galės pasiskiepyti ir 2–7 metų vaikai.

Nuo praeitų metų vasario Lietuvoje pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių žmogaus papilomos viruso vakcina pradėti skiepyti 11 metų sulaukę berniukai. Per pirmuosius vakcinacijos metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis nuo šio viruso buvo paskiepyta arti 13,5 tūkst. berniukų, pranešė ligonių kasos.

Per metus nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) paskiepyta per 13 tūkst., 11 metų sulaukusių berniukų, teigia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Praėjusieji metai buvo pirmieji, kai nuo ŽPV pradėta skiepyti ir berniukus. NVSC teigimu, norint sustabdyti virusą, viso reikia pasiekti 90 proc. paskiepytų mergaičių ir didinti skiepijamų berniukų skaičių. „Yra skaičiai, bet juos pavertus procentais, per 2023 metus paskiepijome apie 60 proc. tiek mergaičių, tiek berniukų 11 ir 12 metų.

Tuberkuliozė – tai lėtinė, infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterijos. Sergamumas plaučių tuberkulioze yra labai didelis. Manoma, kad tuberkuliozės mikobakterijomis yra infekuota daugiau kaip trečdalis pasaulio gyventojų, iš jų net 8-10 milijonų serga aktyvia tuberkulioze. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras savo socialinio tinklo paskyroje išvardijo, kokie yra tuberkuliozės simptomai ir kaip apsisaugoti šios klastingos ligos.

Gripo sezonas Lietuvoje pareikalavo jau 16 gyvybių. Pranešta, kad vien per praėjusią savaitę nuo gripo mirė 4 asmenys. Ši liga pavojinga dėl sukeliamų sunkių komplikacijų, todėl svarbu nenumoti ranka į simptomus. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informavo, kad praėjusią savaitę užfiksuoti dar 4 mirties atvejai, 126 paguldyti į ligonines.

Siekdama užtikrinti pakankamą gyventojų apsaugą nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų bei valdyti šių ligų plitimą visuomenėje, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino Nacionalinę imunoprofilaktikos programą 2024–2028 metams. Tarp naujovių – nemokami skiepai nuo erkinio encefalito 50–55 m. amžiaus gyventojams ir gripo skiepai 2–7 m. vaikams.

Sekmadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 15 asmenų, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9892. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Europoje stipriai išaugus tymų atvejų skaičiams specialistai skambina pavojaus varpais – sąlygos plisti šiai ligai darosi ypač palankios. Įspėdami, kad šis virusas ypač lakus, jie duria pirštu į drastiškai mažėjančias vaikų vakcinacijos nuo tymų apimtis. Nerimą didina ir jau šiais metais fiksuotas įvežtinis tymų atvejis. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad Europoje pernai labai padaugėjo tymų atvejų – užregistruota 30 tūkst.

Baiminantis plataus masto tymų protrūkių, Jungtinės Karalystės Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) ragina tėvus užsakyti savo vaikams praleistus MMR skiepus (kombinuota vakcina, apsauganti nuo trijų ligų: tymų, kiaulytės (epideminio parotito) ir raudonukės). NHS praneša apie didėjantį pavojų visuomenės sveikatai. Po dviejų trigubos vakcinos dozių nuo tymų ir raudonukės bus apsaugota apie 99 proc., o nuo kiaulytės – 88 proc. vaikų.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 2023 m. Europoje išaugo sergamumas kokliušu, pvz., Danijoje buvo užregistruotas 6 061 kokliušo atvejis (rodiklis siekė 102,2 atvejo 100 tūkst. gyv.), Kroatijoje – 4 851 (125,3 atvejo 100 tūkst. gyv.). Mažėjant paskiepytų vaikų skaičiui, kyla grėsmė atsirasti naujiems ligos atvejams ir kilti protrūkiams. Todėl labai svarbu nepamiršti efektyviausios priemonės, apsaugančios nuo kokliušo – skiepų.

Skiepai nuo COVID-19 Europoje išgelbėjo mažiausiai 1,4 mln. gyvybių, antradienį paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), tuo pačiu primindama, kad virusas niekur nedingo. PSO Europos regione, apimančiame 53 valstybes, įskaitant Centrinės Azijos šalis, užregistruota daugiau kaip 277,7 mln. COVID-19 atvejų ir daugiau kaip 2,2 mln. mirties nuo šios ligos atvejų, rodo organizacijos 2023 metų gruodžio 19-osios – naujausi – duomenys. „Šiandien mūsų regione yra 1,4 mln.

Nuo gripo Lietuvoje šį sezoną jau mirė du žmonės. Abu mirusieji – nepasiskiepiję senjorai. Pasak medikų, sergamumas peršalimo ligomis, o ypač gripu, pastarosiomis savaitėmis ėmė augti it ant mielių. Daugiausia užsikrėtusių gripu – Vilniuje ir Kaune, mažiausiai – Alytuje. Vilnietė Eleonora po apžiūros pas gydytoją skuba namo. Sako – į polikliniką ją buvo atviję liekamieji peršalimo padariniai. „Tai buvo peršalimas, buvo bronchitas ir kamavo labai stiprus kosulys.

Keliautojo Dano visas gyvenimas yra susijęs su kelionėmis – jau 24 metus jis nuolatos būna kelyje, o į gimtinę grįžta tik trumpam: aplankyti artimuosius bei pasikeisti pasą, nes su antspaudais jis prisipildo labai greitai. Danas keliauja toli gražu ne saugiose zonose, o ten, kur paprastas uodo įkandimas gali atnešti mirtiną ligą – maliariją. Šia liga keliautojas sirgo jau 4 kartus. Kaip pats juokauja, turbūt jis pirmas lietuvis, kuriam tiek kartų teko sirgti šia liga.

Pagal susirgimų erkiniu encefalitu mastą Lietuva jau ne vienus metus pirmauja Europoje. Vis tik nors skiepai nuo šios infekcijos gydytojų yra primygtinai rekomenduojami, valstybės nėra kompensuojami. Gera žinia kitiems metams – dalis žmonių nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2022 m. ataskaitos duomenimis, Lietuvoje vidutinis sergamumas erkiniu encefalitu tenka 24,3 atvejams iš 100 tūkst. gyventojų.

Nors Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC) sergančiųjų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis skaičiai reikšmingai auga, šiuo metu „Eurovaistinėse“ fiksuojamas kone identiškas besiskiepijančių skaičius kaip ir pernai. Kad šventinės nuotaikos ir planų nesujauktų ligos, vaistininkė Jovita Aleknienė siūlo apsvarstyti, ar skiepas galėtų būti vertinga dovana.

COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tada per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,36 mln. žmonių. Naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ apie tai kalbiname sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį.

Geriausias pasaulio tenisininkas serbas Novakas Djokovičius (ATP-1) davė išsamų interviu „60 Minutes“ laidai ir prisiminė covid-19 pandemijos laikotarpį, kai dėl savo sprendimų sulaukė daug kritikos. „Tuo metu praktiškai visas pasaulis buvo nusistatęs prieš mane. Nors ir žinau, ką reiškia žaisti tenisą priešiškoje atmosferoje, tačiau už korto ribų tokioje situacijoje buvau atsidūręs pirmą kartą. Žmonės bandė įrodinėti, kad aš esu antivakseris.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis,  šiais metais yra užfiksuota daugiau vėjaraupių atvejų nei praėjusiais metais. Pernai tokiu pačiu metu buvo fiksuoti 11735 atvejai, o šiais metais ligos atvejų skaičius išaugo iki 15883. Gerovės klinikos vaikų ligų gydytoja Ignė Kairienė papasakojo, kad vėjaraupiai plinta nuo žmogaus žmogui oro lašeliniu būdu. Taip pat virusas plinta kontakto būdu – nuo vėjaraupių bėrimų tiesiogiai juos liečiant ar jų turiniui likus ant paviršių.

„Vaidotui Valiukevičiui viešai paskelbus apie jam diagnozuotą Laimo ligą noriu kreiptis į visus ir perspėti atidžiau rūpintis savo sveikata, nes toks mažas gyvis, kaip erkė, gali palikti pasekmes visam gyvenimui“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Eglė iš Šiaulių. Paskutiniu metu vis daugiau garsių, žinomų žmonių kalba apie jiems diagnozuotą Laimo ligą, jau net nesuskaičiuosiu, kiek sergančių yra mano aplinkoje.

Po trejų metų tylos pirmieji šiais metais fiksuoti tymų atvejai visuomenės sveikatos specialistams kaip reikiant sukėlė nerimą. Įspėjama, kad sąlygos plisti šiai itin užkrečiamai infekcijai – labai palankios, mat vakcinacijos apimtys yra gerokai nukritusios. Tiesa, gera žinia, pasiskiepyti galima suspėti bet kada – net ir jau įvykus kontaktui su sergančiuoju. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) praėjusią savaitę pranešė apie šiemet fiksuotus 3 pirmus tymų atvejus.

Eksministras Aurelijus Veryga prieš kelias dienas nusistebėjo, esą Lietuvoje numatyta tvarka nebefiksuoti komplikacijų po COVID-19 skiepo. Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atkirto, kad tvarka pakeista dar 2021 m., tačiau jokiu būdu nebuvo nustota registruoti nepageidaujamų reakcijų į skiepus. Buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga trečiadienį savo socialinio tinklo paskyroje nusistebėjo komplikacijų po vakcinų registravimo tvarka.

Teisme beprecedentė byla. Dėl atsiskaitymo padirbtais eurais įkliuvusi pora, kaip paaiškėjo, per pandemiją pelnėsi ir iš skiepų priešininkų. Sunkiai suvokiama, bet kaltinamoji už atlygį pati eidavo skiepytis už kitas moteris, kur jai suleisdavo eilinę vakciną. Per keturis mėnesius moteris taip nuo kovido pasiskiepijo mažiausiai 17-a kartų. Teisiamas vyras buvo atsargesnis, skiepytis vietoje savęs nusiųsdavo asocialus.

Praėjusią parą nustatyti 608 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Ligoninėse gydomi 124 koronavirusu sergantys pacientai, iš jų septyni – reanimacijoje.  14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų auga ir šiuo metu siekia 286,9 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 32,2 procento. Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 68,5 proc.

Subjurus orams agresyviau ėmė pulti kovidas ir gripas. Sergamumas kovidu peršoko tūkstantį atvejų šimtui tūkstančių gyventojų. Ligoninės griežtina pacientų lankymo tvarką – dalyje jų kaukės vėl privalomos. Dabar plinta naujas omikrono variantas, kuriam imuniteto neturime, todėl medikai ragina skubėti skiepytis, nes vėliau pavojus užsikrėsti tik didės. Žmonės, panašu, raginimų klauso – šiemet skiepijasi aktyviau nei pernai.

Nors žmogaus papilomavirusas (ŽPV) yra labiausiai pasaulyje paplitusi lytiškai plintanti liga, dažnai ji lieka nepastebėta. Apie turimą ŽPV sužinoma tik pasitikrinus – vis dėlto tokios galimybės neretai moterys atsisako, o vyrams – net nepasiūloma. Gydytojas Valerijus Morozovas paaiškina, ką reikia žinoti apie ŽPV ir kaip nuo jo apsisaugoti.

Įsibėgėjus rudeniui toliau daugėja užsikrėtimų peršalimo ligomis, tarp jų – ir gripu bei COVID-19. Mirtys nuo koronaviruso jau kurį laiką fiksuojamos kone kasdien, antradienį paskelbta ir apie pirmąją šį sezoną mirtį nuo gripo. Sveikatos specialistams raginant nedelsti ir pasirūpinti skiepais nuo šios ligos, kai kurios gydymo įstaigos sako jau skaičiuojančios paskutines nemokamas vakcinas.

Įsibėgėjant šaltajam sezonui ir vis daugėjant susirgimų gripu bei COVID-19 infekcija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija primena, kad pasiskiepyti dar ne vėlu. Socialiniuose tinkluose SAM priminė, kad pasiskiepyti rekomenduojama sergamumo pakilimo laikotarpio, kuris įprastai būna žiemos mėnesiais. „Primename, kad gripo sezonas prasidėjo 40-ąją šių metų savaitę, o baigsis 20-ąją kitų metų savaitę.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenys rodo, kad nuo 40-os metų savaitės, laikomos oficialiu gripo, koronaviruso ir kitų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sezono startu, iki dabar sergamumo lygis ženkliai ūgtelėjo. O daugiau nei 500 Lietuvos gyventojų netgi hospitalizuoti. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Ieva Sauserytė paaiškina, kad vienintelis išties veiksmingas būdas išvengti galimų sunkių šių ligų komplikacijų yra vakcinacija.

Kiekvienam gyventojui kasmet rekomenduojama apsilankyti pas savo šeimos gydytoją. Tačiau retas susimąsto, kad rūpintis savo sveikata privalome kasdien. Gydytojai `primena, kokiomis pagrindinėmis taisyklėmis turėtų vadovautis kiekvienas, norintis jaustis gerai. Tiek lėtinės, tiek infekcinės ligos gali užklupti visai netikėtai. Vis tik gydytojai atkreipia dėmesį, kad ligos iš niekur neatsiranda ir jas gali lemti bent keletas esminių priežasčių.

Minint Pasaulinę poliomielito dieną, spalio 24-ąją, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad vienas pagrindinių Nacionalinės imunoprofilaktikos 2019–2023 m. programos siekiamų rezultatų – išlaikyti Lietuvos, kaip laisvos nuo poliomielito sukėlėjo, šalies statusą. Šiam tikslui pasiekti svarbiausia priemonė yra vaikų skiepijimas nuo poliomielito.

Sutuoktinių pora iš uostamiesčio pripažinta kalta dėl papirkimo siekiant neteisėtai gauti COVID-19 vakcinaciją patvirtinantį įrašą. Moteris taip pat pripažinta kalta disponavusi suklastotu dokumentu. Dar tris asmenis teismas nuteisė dėl padėjimo duoti kyšį už minėtų fiktyvių įrašų įtraukimą į „E-sveikata“ sistemą. Iš viso nuteistiesiems asmenis bendrai skirta 24 tūkst. eurų baudų, antradienį pranešė prokuratūra.

Nors Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) uoliai kviečia norinčius pasiskiepyti tiek nuo gripo, tiek koronaviruso, pasirodo, ne visiems tai – užduotis iš lengvųjų. Štai vilnietis Andrius (pavardė redakcijai žinoma) skundėsi, kad norint užregistruoti nepilnametį sūnų skiepams nuo COVID-19 teko gerokai pavargti.  Vyras pasakojo ne kartą bandęs registruoti 16 metų sūnų skiepams, tačiau nustebino, kad laisvų laikų Vilniuje – vos vienas kitas.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nuo spalio 5 d. kviečia gyventojus pasiskiepyti nuo gripo ir COVID-19 vieno vizito metu. Ką pataria medikai – ar tikrai visiems reikėtų skubėti pasiskiepyti nuo apie abiejų infekcijų vienu kartu? Kaip skelbiama, nuo spalio 5 d. vakcinas užsisakiusiose gydymo įstaigose galima pasiskiepyti nuo gripo ir koronaviruso vieno vizito metu.

Dešimtmečius žinoma – skiepai išgelbėjo milijonus žmonių gyvybių. Tačiau specialistai atvirauja – pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmonių abejingumas ir nepasitikėjimas mokslu pagrįstais faktais lemia tragiškas pasekmes. Medicinos srities žinovai perspėja gyventojus nežaisti su savo bei artimųjų gyvybėmis ir pasiskiepyti nuo pavojingų užkrečiamųjų ligų.

Šį rudenį gydytojai Lietuvoje jau pastebi vis sparčiau plintantį piktesnį A tipo gripo virusą, o Vilniuje gyvenantis Rimvydas Vekerotas kalba iš patirties: net lengva gripo forma gali baigtis širdies transplantacija. Asociacijos „Gyvastis“ narys, širdies persodinimą išgyvenęs vilnietis Rimvydas Vekerotas ir gydytoja Jurga Dūdienė tv3.lt studijoje kalbėjo apie infekcinių ligų pavojų ir kaip kiekvienas galime jų saugotis.

Rugsėjo 25 dieną Santaros klinikose nustatytas pirmasis A gripo atvejis. Ištyrusi mėginį Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) patvirtino, jog tai – A(H3) tipo virusas. Primenama, kad gripo virusai skirstomi į tris gentis: A, B ir C. Pirmojo, A tipo, virusai yra patogeniškiausi.