šešėlis

Visuomenės nusivylimas, nepasitikėjimas valdžios įstaigomis, dideli mokesčiai, skatinantys pateisinti nelegalią prekybą, – tik kelios priežastys, lemiančios svetainėje www.beseselio.lt gausiai žymimų šešėlinės prekybos taškų atsiradimą. Nuo gegužės mėnesio, kai startavo iniciatyva „Lietuva be šešėlio“, raginanti visuomenę pranešti apie nelegalią prekybą, iš viso paskelbta apie 1191 vietą.

2013 m. rugpjūčio 8 d., Kaunas. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno AVMI) informuoja, jog „Baltųjų chalatų“ projekto metu atlikus mokestinį tyrimą viename Kauno odontologijos kabinetų, išsiaiškino, jog individualios odontologijos praktika besiverčiančios įmonės savininkė buhalterinę apskaitą tvarkė nesilaikydama LR įstatymų, o taip, kaip ji pati norėjo. Nuostolingai dirbantį kabinetą išlaikanti gydytoja įmonės lėšomis tenkino ir asmeninius poreikius.

Gyvūnai dažnai mus stebina linksmais pokštais ir išdaigomis, todėl kartais, prigavę augintinį, darantį ką nors neleistino, net nepajėgiame ant jo pykti – toks mielas ir nepiktybinis jis atrodo. O jeigu dar pažvelgia nekaltomis akytėmis – visai pamirštame, kad jis ką tik sudraskė naujutėlaičius batus. Gyvūnai – mūsų draugai, todėl siūlome pažiūrėti linksmą vaizdo medžiagą, kuriame jaunas šuo saulėtą dieną bando pričiupti savo šešėlį.

Nepilnamečių žinomi žmonės, pas kuriuos nuolat be apribojimų galima nusipirkti kontrabandinių cigarečių, vietos, kuriose vykdomi ne tik nelegalūs tabako, degalų ar alkoholio pardavimai, bet ir prekyba žmonėmis, padirbtais dokumentais, narkotinėmis medžiagomis, vaistais, daug metų veikiantys, vietiniams žinomi taškai – tokią informaciją apie šešėlinės prekybos ypatumus atskleidė jos vietas svetainėje www.beseselio.lt anonimiškai žyminčių piliečių komentarai.

Panevėžio apygardos teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje daugiau nei 1,1 mln. Lt iš tarptautinės šešėlinės prekybos automobilių detalėmis ir aparatūra pajamų gavęs 25-erių panevėžietis įtariamas pinigų plovimu, sukčiavimu, neteisėta komercine veikla stambiu mastu ir kitais finansiniais nusikaltimais.

Kinijos valdžios iniciatyva stabdyti gresiančią skolų krizę užsukant pigaus skolinimo kranelį į paviršių kelia šešėlio dugne pasislėpusius komercinius šalies bankus. Centrinis Azijos milžinės bankas, vadinamas Kinijos liaudies banku, pirmadienį išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad per drąsus skolinimas vedamas bandos mentaliteto privalo baigtis.

Lengva suprasti kodėl tiek daug Pietų Europos gyventojų sunkmečiu renkasi nelegalų darbą ir vengia mokėti mokesčius. Itin aukštas nedarbas, aukšti patekimo į darbo rinką barjerai bei biurokratinės kliūtys verčia darbuotojus bei darbdavius ieškoti neteisėtų išeičių. Dėl šių priežasčių nuo 20 iki 25 proc. Ispanijos, Italijos, Portugalijos ir Graikijos ekonomikos tūno šešėlyje. Vis dėlto sunku suvokti kodėl tolerancija šešėlinei ekonomikai tebėra gaji ir pasiturinčiose Šiaurės Europos valstybėse.

Šią savaitę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba ir Klaipėdos apygardos prokuratūra atskleidė šešėlinę sukčiavimo schemą, kuria naudodamasi uostamiesčio bendrovė, užsiimanti laivų siurblių ir jų detalių gamyba,   produkciją realizuodavo lengvatinio apmokestinimo įmonės (angl. offshore) vardu ir tokiu būdu nuslėpė  apie 1,5 mln. Lt gautų pajamų.

Nauja vyriausybė susirūpino šalies ūkyje išsikerojusiu šešėliu ir skambiais šūkiais grasina susidoroti su mokesčių vengėjais, tačiau kol kas ministrai stokoja šviežių kovos ginklų. Gegužę šešėlinio ūkio medžioklę vainikavo rekordinės teisėsaugos pergalės. Muitinės pareigūnai sulaikė didžiausią narkotikų kontrabandos siuntą Lietuvos istorijoje – 768 kilogramus hašišo. Teisėsaugininkai pričiupo ir verslininkus, organizavusius nelegalią prekybą naftos produktais.

Tik šiandien oficialiai pristatytas kovos su šešėliu tinklalapis beseselio.lt sukėlė tikrą ažiotažą. Akivaizdu, kad policijos pareigūnams darbo nepritrūks, nes visuomenė nutarė įrodyti, kad nėra abejinga. Vos per pusdienį žmonės nurodė apie 200 vietų, kuriose nelegaliai prekiaujama alkoholiu, 340 vietų, kur galima įsigyti kontrabandinių rūkalų ir beveik 130 vietų, kur parduodami nelegalūs degalai. Šie skaičiai auga kiekvieną minutę.

Kompanijų siekis susitarti su konkurentais dėl vienodų kainų gali atnešti nemažai pelno abejoms pusėms. Taičiau nuslėpti tokį susitarima gali būti labai sunku, rašo „The Financial Times“. JAV veikiantis pelno nesiekiantis Nacionalinis ekonominių tyrimų biuras neseniai išleido studiją, kurioje paaiškinama, kaip kompanijų veikia karteliniuose susitarimuose.

Lietuvoje atvirųjų duomenų politika žengia tik pirmuosius žingsnius, bet jau skaičiuojama, kad visuomenei paviešinta informacija leistų sutaupyti nemažas pinigų sumas bei kurti darbo vietas. Viešojo sektoriaus institucijos sėdi ant didelio duomenų maišo, kurį pravėrus būtų galima efektyviau kovoti su šešėliu, sutaupyti laiko ir pinigų ieškant reikalingos informacijos bei naudingiau teikti viešąsias paslaugas.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad kovai su šešėliu ir atlyginimais vokeliuose jau pasitelktos priemonės nuo įspėjimų iki atsiskaitymų stebėjimo. Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktas tyrimas parodė, kad atlyginimus vokeliuose gauna daugiau kaip 20 proc. darbuotojų, o šešėlinė darbo rinka šalyje, palyginti su 2007-aisiais, kone padvigubėjo. Ministro Pirmininko teigimu, šešėlinė ekonomika išaugo būtent konservatorių valdymo laikotarpiu.

Pernai Lietuvoje šešėlyje dirbo bent penktadalis šalies gyventojų, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktas tyrimas „Lietuvos šešėlinė ekonomika“. Lietuvos gyventojų klausta, ar jie arba jų šeimos nariai 2012 metais naudojosi bent vienu iš nelegalių pajamų gavimo būdų – dirbo neoficialiai arba dirbo oficialiai, bet dalį pajamų gavo „vokelyje“. 5 proc. lietuvių pažymėjo, kad dirbo samdomą darbą neoficialiai, 8 proc. – kad gavo dalį pajamų „vokelyje“. 9 proc.

Premjero Algirdo Butkevičiaus netenkina kovos su korupcija rezultatai. Tačiau tam tikri darbai, nors kol kas ir neviešinami, anot jo, jau yra padaryti. ,,Kol kas netenkina, nes rezultatai dar nėra apčiuopiami. Tam tikri žingsniai jau yra žengti, bet jie viešai nėra skelbiami, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė Premjeras. – Aš manau, kad artimiausiu metu jie bus atskleisti ir parodyti.

Lietuva ir kitos Europos Sąjungos (ES) šalys dėl kontrabandos ir nelegalių prekių netenka milijardų nesumokėtų mokesčių. Kadangi valstybėms trūksta pajamų, o jų biudžetas deficitinis, šešėlinė veikla tampa dar opesne problema. Lietuvoje šešėlio situacija ypač specifinė – nemažai lietuvių kontrabandinę veiklą vertina teigiamai.

Kiekviena nauja valdžia pirmaisiais valdymo metais susigundo sunkiai pasiekiamais šešėlinės ekonomikos milijardais. Nesistebėkime – valstybei trūksta realių pinigų, o šešėlinėje ekonomikoje, ekspertų tikinimu, nuolat sukasi 7–8 mlrd. Lt. Jei Lietuva šešėlinę ekonomiką sumažintų nors iki ES vidurkio (20 proc. nuo BVP), į valstybės biudžetą patektų daugiau nei 2 mlrd. Lt.

Prezidento Vladimiro Putino administracijos vadovas antradienį pareiškė, kad Rusijos kovoje su korupcija ir užsienyje turtą paslėpusiais pareigūnais neliečiamųjų nėra. „Nėra ir negali būti neliečiamųjų kovoje su korupcija“, – žurnalistams sakė Sergejus Ivanovas. „Sistema sukurta taip, kad galime tikrinti beveik bet kurio pareigūno deklaracijas – pajamų deklaracijas ir, dar daugiau, išlaidų deklaracijas“, – pabrėžė jis.

Kiek paradoksalu, kad ketverius metus kovoję su šešėliu Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šiuo metu bando save sieti su žodžiu „šešėlis“. Po rinkimų opozicijoje atsidūrę konservatoriai pasiryžo sukurti šešėlinę Vyriausybę, kuriai vadovautų buvęs premjeras Andrius Kubilius. Ilgai nedelsdami buvę valdantieji jau pasiskirstė ir kas už kokią sritį bus atsakingas. Iškart norėtųsi atkreipti dėmesį į tris dalykus.

Ilgai kvatojusi iš buvusiosios Vyriausybės pastangų pasitelkus mokesčių administravimą sumažinti realiai surenkamų ir potencialių (pagal makroekonominius parametrus) pajamų atotrūkį, naujoji atėjo į tą patį tašką ir planuoja daryti tą patį. Tiesa, ne visai tą patį, nes dalis darbo jau nuveikta, telieka jį tęsti.

Tik šeši iš dešimties Lietuvos vairuotojų degalus perka oficialiose Lietuvos degalinėse. Likusieji 40 proc. ieško pigesnių alternatyvų – perka baltarusiškus degalus, vilkikų vairuotojų parduodamą kurą ar naudoja ūkininkams skirtus degalus. Tokią degalų pirkimo situaciją Lietuvoje parodė lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt sausio mėnesį atlikta portalo lankytojų apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 7 tūkst. respondentų. Vos 53,8 proc.

Premjeras Algirdas Butkevičius, kalbėdamas apie planus sumažinti šešėlinės ekonomikos mastus, pažymėjo, jog institucijų, atsakingų už kovą su ja, vadovai, neįgyvendinę iškeltų tikslų, turi suprasti, jog jiems šios pareigos yra per sunkios.

Lietuvių vartojimas šiemet augo sparčiau nei kainos, tačiau gyventojai išliko atsargūs tiek vartodami, tiek kaupdami finansinį turtą. „Realus vartojimas, įvertinus kainų augimą, siekė 3 procentus. Jis buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), nes mus aplenkė tik Bulgarija ir Latvija“, – sakė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė. Visgi, vartojimas augo sparčiau nei augo atlyginimai – pastarieji praėjusiais metais didėjo vos 2,4 proc.

Neviešą viešųjų interesų valdymą Lietuvos politikai ir analitikai yra pavadinę skirtingais žodžiais: klanais, oligarchija, nelegaliomis įtakos grupėmis ir panašiai.  Apie masonų ložes, tamplierius, neįtikėtinai galingus klanus pasaulyje žinoma iš gausybės knygų, filmų ir kitokiais būdais plintančių sąmokslo teorijų. Vieniems tai tampa manija, o kiti atsainiai moja ranka ir atsisako tikėti, kad už viešųjų procedūrinių fasadų esama realių, nematomų įtakos grupuočių.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“–  žurnalisto Tomo Čyvo straipsnis „Šešėlio valdovai“. Neviešą viešųjų interesų valdymą Lietuvos politikai ir analitikai yra pavadinę skirtingais žodžiais: klanais, oligarchija, nelegaliomis įtakos grupėmis ir panašiai. Apie masonų ložes, tamplierius, neįtikėtinai galingus klanus pasaulyje žinoma iš gausybės knygų, filmų ir kitokiais būdais plintančių sąmokslo teorijų.

Finansinių aferų tyrėjai teigia pričiupę didelę pridėtinės vertės (PVM) mokesčius grobsčiusią grupuotę. Pareigūnų akiratyje atsidūrė ir Kauno savivaldybės tarybos nariui milijonieriui Visvaldui Matijošaičiui priklausanti „Vičiūnų“ įmonių grupė, rašo „Lietuvos rytas“ Įtarimai dėl sukčiavimo stambiu mastu, dokumentų klastojimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisėtos įmonių veiklos pareikšti keturiolikos „Vičiūnų“ įmonių grupei priklausančių bendrovių vadovams bei juridiniam asmeniui - restora...

Besiformuojanti valdžia surado genialų būdą įveikti kone 30 milijardų litų dydžio šešėlį. Ji siūlo uždrausti atsiskaitymus, viršijančius 5 tūkstančius litų, vykdyti grynaisiais pinigais. Kažkodėl valdžia mano, kad valstybinio Lietuvos banko spausdinami litai yra šešėlio įrankis ar net priežastis. Taip pat ir gryni eurai, ir doleriai – gerbiamų valstybinių centrinių bankų banknotai yra nusikaltimo bendrininkas. Keistai valdžia įsivaizduoja šešėlinius sandorius.

Šalia bankų pasaulio klesti milžiniška, tačiau retai pastebima šešėlinės bankininkystės karalystė. Rizikos draudimo ir pinigų rinkos fondai per pastaruosius keliolika metų, nepaisant pasaulinės finansų krizės, išaugo iki neįtikėtino dydžio ir įgijo nemenką reikšmę. Lyg ir derėtų džiaugtis inovacijomis finansinių instrumentų srityje, deja, priešingai nei tradiciniai bankai šešėlinės bankininkystės atstovai yra nepasiekiami priežiūros institucijų rankoms.

Kaip reaguotumėte, jei valstybė iš jūsų pareikalautų mokesčio už muilą, namų langus ar aliejaus virimą? Tie, kas šiandien skundžiasi mokesčiais, nepavydėtų ir senovės Egipto ar viduramžių Anglijos gyventojams, kurie turėjo dar didesnių ir keistesnių prievolių.

7.5 mlrd. Lt – tokia suma būtų papildomai surinkta iš gyventojų mokesčių likvidavus šešėlinę ekonomiką šalyje. Tai atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atlikta gyventojų mokamų mokesčių analizė. „Likvidavus „šešėlį“, t.y. sumokant visus vartojimo, socialinės apsaugos ir pajamų mokesčius, vien tik gyventojai konsoliduotą valstybės biudžetą papildytų apie 7.5 mlrd. Lt mokesčių.

Pasaulio atšilimas yra viena iš didžiausių šiame amžiuje gresiančių negandų, tačiau nedaugelis pastebi, kad klimato kaita yra glaudžiai susijusi su korupcija, rašo „Foreign Policy“. Laurence Cockcroftas, vienas iš su korupcija kovojančių organizacijų „Transparacy International“ įkūrėjų, teigia, kad aplinkos naikinimas prieštarauja įstatymui, tačiau išvengti įstatymo kumščio padeda korupcija. Yra ir dar įdomesnis ryšys.

Atnaujintomis Finansų ministerijos prognozėmis, šiuos metus turėtume baigti ties 3 proc. bendrojo viešųjų finansų deficito riba. Kitąmet prognozuojamas 3 proc. ekonomikos augimas. Su Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariais susitikusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad iš kai kurių mokestinių pajamų dinamikos matyti, jog šiek tiek pagerintas darbo užmokesčio fondo suminis rodiklis, o „Sodros“ biudžeto įplaukos turėtų būti 400 mln.

Saulėtą dieną šešėliai gatvėje lydi žmones ir gyvūnus, supa medžius. Jie atsiranda ir kambaryje, uždegus elektros lemputę. Taigi, kur yra šviesa, ten atsiranda ir šešėliai. Šešėlis taip pat yra ir judesio palydovas. Be šviesos ir judesio nebūtų šešėlio. Ar šešėlis yra tik neryškus vaizdo pėdsakas ar jame vis dėlto slypi tam tikra informacija? Šįkart TV projekto „Ekstrasensų mūšis. Kontinentų kova“ kūrėjai ekstrasensams sugalvojo šviesos ir šešėlių išbandymą.

Pasak naujausio tyrimo, futbolininkai turi daug panašumų su ne tokia garbinama visuomenės dalimi – bankininkais, rašo CNN. Žmonės piktinasi bankų atstovais, kurių atlyginimai kiekvienais metais vis auga, tačiau dabar pastebima, kad ir futbolo žaidėjai atitolsta nuo fanų, kurie moka, kad juos pamatytų. Nuo Anglijos „Premier“ lygos pradžios 1992 m. bilietų kainos išaugo 1 508 proc., o JK darbininkų algos tik 186 procentus.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba ir Kauno apygardos prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą, kuriame šešėlinį kiaušinių, vaisių ir daržovių verslą organizavę kauniečiai įtariami galėję nuslėpti šimtatūkstantines pajamas ir į valstybės biudžetą galėję nesumokėti daugiau kaip 200 tūkstančių litų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių.

Statistikos departamentui paskelbus, kad antrąjį šių metų ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) ūgtelėjo 2,1 proc., DNB banko analitikai, tikėjęsi, kad augimas šį ketvirtį sieks 3 proc., sako, kad šalies ekonomiką augina eksportuotojai ir šešėlis. Pasak DNB banko vyresniojo analitiko Roko Bancevičiaus, šalies ūkiui toliau svarbus išlieka eksportas ir panašu, jog antrojo ketvirčio duomenims lemiamą teigiamą įtaką po silpnos gegužės padarė geras šių metų birželis.

Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos duomenimis, legalių alkoholinių gėrimų rinka toliau traukiasi – pirmą šių metų pusmetį ji sumažėjo dar beveik procentu. Nuo 2007 m. legalių spiritinių gėrimų suvartojimas nukrito net 41 proc., o bendras legalaus alkoholio suvartojimas sumažėjo 22 procentais.

Kaip reaguojate, kai kompanijoje kas nors pasigiria, jog praturtėjo nelegaliomis pajamomis, prisipirko kontrabandinių cigarečių ir dyzelinio kuro „iš garažo“? Jei paplekšnojate tokiam apsukruoliui per petį, vadinasi priklausote tam penktadaliui Lietuvos gyventojų, kurie visiškai pateisina šešėlinę ekonomiką. Šių metų balandį atliktas trijų Baltijos šalių gyventojų tyrimas atskleidė, kad kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą Lietuvoje toleruoja kone penktadalis apklaustųjų.

Mokslininkams pirmą kartą pavyko nufotografuoti regimąja šviesta apšviesto pavienio atomo metamą šešėlį. Tokiam pasiekimui prireikė 5 tyrimų metų. Griffitho universiteto (Australija) Kvantinės dinamikos centro mokslininkai, pasitelkę naują ultradidelės raiškos mikroskopą, pirmą kartą mokslo istorijoje nufotografavo atomo metamą šešėlį. Pasak australų mokslininkų, šis eksperimentas buvo vykdomas siekiant sužinoti, kiek pavienių apšviestų atomų prireiktų matomam šešėliui suformuoti.

2012 m. birželio 26 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo padalinių pareigūnai, pasitelkę Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) darbuotojus, atliko tam tikrus procesinius veiksmus Vilniaus m. ir jo apylinkėse veikiančiose taksi firmose. Pareigūnai lankėsi keturiose taksi paslaugas teikiančiose įmonėse, apklausė jos vadovus ir akcininkus, atliko kratas jų namuose, darbo vietose.

DNB banko partneris, profesorius Rimantas Rudzkis teigė nemanantis, kad artimiausiais metais stebėsime reikšmingus teigiamus pokyčius tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos ekonomikose. „Niekaip netikiu, kad bus reikšmingas pagerėjimas 2013 metais. Prisijungiu prie tų ekonomistų, kurie mano, kad Europos Sąjunga dar kelerius metus sėdės duobėje“, – pripažino R. Rudzkis, dalyvaudamas DNB surengtame „Lietuvos ekonomikos perspektyvų“ leidinio pristatyme.

Praėjusiais metais Vyriausybė, užsibrėžusi iš „šešėlio“ ištraukti milijardą litų, šiemet pranešė, kad pavyko surinkti pusę – apie 500 milijonų. Tačiau ji ir toliau nusiteikusi kovoti su „šešėliniu“ verslu. Nuo gegužės 1-osios įsigaliojo Vyriausybės nutarimas, kuriuo kasos aparatai tapo privalomi visiems turgaus prekiautojams, ne vien prekiaujantiesiems maisto produktais, kaip buvo iki šiol.

Pasaulinę finansų sistemą sukrėtusi finansų krizė privertė kontrolierius akyliau stebėti bankų veiksmus, tačiau kur kas rimtesnį pavojų šiandien kelia įsigalinti šešėlinė bankininkystė. Pastaruoju metu finansų kontrolierių dėmesį labiau patraukia ne didieji pasaulio bankai, o vadinamoji šešėlinės bankininkystės sistema.

Dažniausiai pasakose ir filmuose gėris nugali blogį. Gyvenime būna gerokai kitaip. Štai pavyzdys: sostinėje vyko nelegalių taksi paslaugas teikiančių įmonių „valymas“. Regis, reikėtų paploti katučių: valdžia ėmėsi kovos su „šešėliu“ ir nesąžiningais verslininkais. Gražu, nors apsiverk. O apsiverkti yra dėl ko.

Kai Lietuvoje kas antras gyventojas yra išlaikomas iš biudžeto, labai svarbu uždaryti bet kokias landas, leidžiančias nemokėti mokesčių, teigia Jonas Guzavičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, įmonės „Kauno liftai“ generalinis direktorius. „Lietuvoje 410 tūkst. žmonių yra išlaikomi iš biudžeto, 265 tūkst. darbuotojų gauna atlyginimą, mažesnį už minimalią algą, kuri į rankas sudaro 670 litų.

Publikuojame ištrauką iš knygos „Mafijos eksportas“, kuri atskleidžia, kad pasaulyje išsikerojęs mafijos tinklas yra gerokai arčiau mūsų nei kai kuriems atrodo. Knygos autorius Francesco Forgione yra buvęs Italijos parlamentinės kovos su mafija komisijos pirmininkas. Anot jo, mafija smarkai prisideda prie pasaulinio BVP kūrimo ir, galima sakyti, vykdo kriminalinę pasaulio kolonizaciją.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija vienoje Kauno bendrovėje, atliekančioje statybos ir remonto darbus, nustatė atlyginimų mokėjimo „vokeliuose“ faktą. Bendrovė buvo tikrinama pagal pasitikėjimo telefonu gautą pranešimą. Mokesčių inspektoriai kelias valandas laukė pranešime nurodytoje vietoje prie statybininkų vagonėlio.

Šiuo metu darbo atlyginimas sudaro tik apie 40 proc. gyventojų gaunamų pajamų. Kita dalis – nuosavybės pajamos (dividendai, palūkanos), socialinės išmokos ir iš šešėlio gaunami pinigai. „Swedbank“ ekonomistai skaičiuoja, kad gyventojų išlaidos šiuo metu 8-9 mlrd. litų viršija oficialias pajamas. „Šie milijardai – galimas šešėlis. Jei visos šios pajamos būtų apmokestinamos – tai biudžetas būtų subalansuotas ir net perteklinis.

Praėjusią savaitę prasidėjus diskusijoms apie drastišką būklę darbo rinkoje, „Ekonomika.lt“ kalbina vyriausiąjį valstybinio darbo inspektorių Vilių Mačiulaitį. Kaip vertinate Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovo kalbas, neva vos 200–250 tūkst.