šešėlis

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė parlamento priimtas baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis smarkiai griežtinama atsakomybė už nelegalią alkoholio gamybą ir prekybą. Pataisos skelbia, jog už nelegalią alkoholinių gėrimų gamybą ar prekybą, pajamoms iš tokios veiklos viršijant 100 tūkst. rublių (beveik 1,5 tūkst. eurų), numatoma administracinė bauda nuo 2 mln. iki 3 mln. rublių arba laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų. Nelegalios alkoholio ar prekybos apimtims viršijant 1 mln.

Ilgai atidėliotas pirmasis nacionalinis čekių žaidimas įvyks jau šį rudenį. Žaidime norintys dalyvauti gyventojai galės internetiniame tinklalapyje užregistruoti kasos aparatų kvitus, iš kurių naudojant atsitiktinį skaičių generatorių bus išrinkti laimėtojai. Jie gaus piniginius prizus. Tikimasi, kad nacionalinis kvitų žaidimas paskatins žmones dažniau naudotis legaliomis paslaugomis ir pirkti legalias prekes.

Nelegali cigarečių rinka Lietuvoje mažėja, tačiau vis dar išlieka viena didžiausių Europos Sąjungoje (ES). Pagal į šalį įvežamų neapmokestintų cigarečių kiekį Lietuva yra ketvirta po Latvijos, Graikijos ir Airijos, rodo naujausias KPMG atliekamas tyrimas. Pernai nelegalios cigaretės Lietuvoje sudarė 17 proc. visos tabako gaminių rinkos - 1,7 procentinio punkto mažiau nei 2015 metais, kai nelegalios rinkos dalis siekė 18,7 procento.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketvirtadienį atskrido į Paryžių dalyvauti iškilminguose Bastilijos paėmimo dienos minėjimo renginiuose, Baltiesiems rūmams tikintis bent trumpo atokvėpio nuo namuose besivystančių didžiulių skandalų. Prezidentinis lėktuvas „Air Force One“ nusileido Paryžiaus Orli oro uoste. D.Trumpas pradeda parą truksiančią viešnagę, Prancūzijos nacionalinės dienos ir JAV įsitraukimo į Pirmąjį pasaulinį karą 100-ųjų metinių išvakarėse.

Ministrų kabinetas pirmadienį iš esmės pritarė siūlymui nuo 2018-ųjų riboti atsiskaitymus grynaisiais - jei Seimas pritars, grynaisiais bus leidžiama atsiskaityti iki 3 tūkst. eurų. Finansų ministras Vilius Šapoka žurnalistams sakė, jog pasitarime tam pritarta iš esmės, o galutinai Vyriausybė apsispręs posėdyje trečiadienį. Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius sakė nepritariantis 3 tūkst. eurų ribai, nes nemato aiškios sąsajos tarp tokio ribojimo ir šešėlio mažinimo.

Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad šešėlinio verslo kultūra Lietuvoje yra atėjusi iš sovietinių laikų, kai buvo įprasta vogti iš valstybės, tačiau, anot jo, svarbiausia, kad ji nebūtų perduodama ateities kartoms. Savo ruožtu „Sodra“ pirmadienį pradėjo iniciatyvą, kuria siekiama atkreipti gyventojų dėmesį į tai, kad oficialiai negaudami minimalaus atlyginimo darbuotojai rizikuoja nesukaupti privalomojo darbo stažo.

Gegužės 15 d., pirmadienį, Lietuvoje prasidėjo jau šeštus metus iš eilės rengiama akcija „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šešėlinės ekonomikos problemas. Šiemet akcijos iniciatoriai ragina atsigręžti į regionus.

Parlamentarai svarsto įvairius planus, kaip pažaboti šešėlį būtų nuomoje. Nors kol kas dėl konkrečių veiklos būdų dar nesusitarta, viena jau aišku - šios rinkos dalyvius ketinama prižiūrėti gerokai griežčiau negu dabar. Pasak parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto nario socialdemokrato Andriaus Palionio, svarstomos kelios būtų nuomotojų ir nuomininkų priežiūros naujovės. Viena iš jų - uždrausti įsigijus verslo liudijimą nuomoti daugiau negu vieną butą.

Ieškodamas darbo žmogus pagal savo profesiją kartais gali rinktis tarp valstybinės ir privačios įmonės. Nors viename iš šių sektorių atlyginimai kyla sparčiau, kitame, pagal statistiką, algos – didesnės. Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad Lietuvoje realusis darbo užmokestis 2016 m., palyginti su 2015 metais, padidėjo 7,3 proc. Statistikos duomenimis, pernai, kaip ir 2015–aisiais, bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis sparčiau augo privačiajame sektoriuje – jis padidėjo 9 proc.

Europos parlamentas sudarė žemėlapį, kuriame pavaizdavo kiek proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) Europos Sąjungos (ES) šalys narės surenka mokesčių. Lietuvos rodiklis – mažiausias. Šiuo rodikliu dažnai pasinaudoja politikai teigdami, kad tai įrodo, jog mokesčiai Lietuvoje nėra dideli. Tačiau ar tai tiesa? Pažvelgus į 2012–2014m. surinktų duomenų žemėlapį matyti, kad daugiausia proc. mokesčių nuo BVP surenka Danija – 48,1 proc., o mažiausiai – Lietuva – 27,2 proc.

Nuo sausio duomenys apie daugiau kaip 3 darbuotojus turinčių įmonių darbo užmokesčio vidurkį bus skelbiami viešai. Tokia nuostata įtvirtinta naujajame Valstybinio socialinio draudimo įstatyme.

Viena didžiausių problemų Lietuvos ekonomikoje – šešėlis. VMI duomenimis, kasmet milijardas eurų palieka Lietuvą, nors turėtų kaip mokesčiai sukapsėti į bendrą valstybės biudžetą. Šešėlinės schemos, anot ekspertų, slypi pirkimuose per tarpininkus. „Verslas 2017“ konferencijoje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM direktorius, Vidaus tarnybos generolas Kęstutis Jucevičius kalbėjo, kad naudojamos schemos iš esmės gal ir nėra kriminalas, tačiau faktas tas, kad taip nuslepiami pinigai.

Seimui pateiktas kandidatas į premjerus Saulius Skvernelis prakalbo apie idėją kviesti gyventojus savanoriškai legalizuoti „šėšėlyje“ sukauptą turtą. Tačiau jis pabrėžia, kad apie šiuos planus dar tik diskutuojama. „Tai tik diskusija - dėl savanoriško pasitraukimo iš „šešėlio“, - ketvirtadienį Seimo konservatorių frakcijoje pareiškė S.Skvernelis.

Ekonomistai skaičiuoja, kad šešėlis pastaraisiais metais Lietuvoje mažėja, vis dėlto akivaizdu, kad „taškų“ pardavėjai bei samagono gamintojai klientų dar turi. Apie samagono gamintojus ir kas turi įtakos jų „verslo” klestėjimui pasakoja policininkai bei su šiais žmonėmis tiesiogiai susiduriantys ekspertai. Tyrimai rodo, kad beveik pusė, 42 proc.

Į korupcijos skandalą patekusio opozicinio Liberalų sąjūdžio vadovai keliauja per partijos rajonų skyrius, ramindami partiečius, jog pati partija su kyšininkavimo istorija – nesusijusi. „Dirbame, važinėjame per skyrius, regionų koordinacines tarybas, su alytiškiais, su telšiškiais, vakar su uteniškiais regiono žmonėmis susitikau, jie žino, kad niekaip nesusiję suvisa šia istorija.

Skaičiai kosminiai. Šešėlinė ekonomika Lietuvoje sudaro ketvirtadalį Bendrojo vidaus produkto, o tai yra 9 mlrd. eurų. Už tiek būtų galima visus šalies moksleivius visiems 12-ai metų aprūpinti mokyklinėmis prekėmis. Tačiau to nebus, nes beveik pusė lietuvių perka kontrabandines cigaretes, degalus, maistą, daugybė žmonių algas gauna vokeliuose ir darbdavių dėl to neskundžia. Nors visi supranta, kad dėl to biudžetas netenka daug pinigų.

Norint mažinti šešėlinę ekonomiką, neužtenka tik švietimo ir gerų pavyzdžių, todėl kol kas būtinos nuo korupcijos atgrasančios baudos ir įstatymai, sako šalies prezidentė.  „Turi būti visko po truputį. Vien švietimo ir gero pavyzdžio neužtenka, bet reikia ir jų (griežtų baudų ir įstatymų - BNS). Jokiu būdu negalime atsipalaiduoti - atgrasančios baudos ir atgrasantys įstatymai turi būti mūsų visuomenėje kol mes turime virš 25 proc.

Šimtai ekonomistų ragina pasaulio lyderius padaryti galą mokesčių rojų, kurie naudingi tik turtuoliams ir tarptautinėms korporacijoms ir dėl kurių dar didėja nelygybė, erai. Trys šimtai ekonomistų tarpininkaujant aktyvistų grupei „Oxfam“ parengtame laiške pažymi, kad dėl mokesčių vengimo labiausiai nukenčia skurdesnės šalys.

Susidaro toks įspūdis, kad tie, kurie privalo kontroliuoti šešėlį, vis atidėlioja rimtą darbą šiose srityje, sakydami, kad jiems trūksta to ar ano, „Žinių radijui“ sakė Vilniaus universiteto ekonomistas profesorius Raimondas Kuodis.   „Kiek metų šnekama apie kažkokį privalomą visiems pajamų deklaravimą. Šiais laikais, kai yra didžiųjų duomenų epocha, nereikia kažkokių didelių formų, kurias teiktų visi pensininkai.

Šešėlis Lietuvos ekonomikoje traukiasi, tačiau vis dar išlieka plačiai paplitęs - trečdalis gyventojų turi draugų ar artimųjų, kurie dalį ar visas pajamas gauna „vokelyje”, beveik pusė gyventojų perka įvairias prekes iš nelegalių pardavėjų.

 Radviliškyje įsikūrusios ir biokuru prekiaujančios bendrovės vadovas šešėlinėje rinkoje pardavė kuro ir neteisėtai gavo daugiau nei 130 tūkstančių eurų pajamų, ketvirtadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Ikiteisminį tyrimą atlikę FNTT pareigūnai teigia nustatę, kad didmenine ir mažmenine malkų, granulių, anglies ir gabalinių durpių prekyba užsiimančios bendrovės vadovas pardavė 1 500 tonų biokuro.

 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba kartu su Latvijos Respublikos valstybės pajamų tarnybos Finansų policija, bendradarbiaudamos su Vilniaus apskrities valstybine mokesčių inspekcija, išaiškino tarptautiniu mastu veikusią sukčiautojų grupę, kuri parduodavo prabangius naujus ir naudotus automobilius Lietuvoje ir Latvijoje. Bendrą Lietuvos ir Latvijos finansinius nusikaltimus tiriančių teisėsaugos institucijų operaciją koordinavo Europolas. Jos metu sulaikyta 20 abiejų valstybių piliečių.

 Seimo vicepirmininkui Algirdui Sysui siūlant, kad įdarbinti puse ar mažiau etato ir uždirbantys mažiau nei oficiali minimali alga asmenys privalėtų socialiniam draudimui mokėti daugiau mokesčių, ekonomistas Raimondas Kuodis „Žinių radijui“ pirmadienį sakė, kad toks siūlymas yra ėjimas teisinga linkme, nes tai prisidėtų prie sistemos be vokelių kūrimo. „Ponas Sysas eina teisinga kryptimi ta prasme, kad daug žmonių pas mus yra pakibę – jie nėra drausti. Tai yra skandalinga.

Ketvirtus metus Lietuvoje vyksta visuomeninė akcija „Šioje šalyje nėra vietos „šešėliui“. Įvairiais skaičiavimais, „šešėlyje“ šiuo metu sukasi apie ketvirtadalį Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Europos Komisijos duomenimis, 2014 m. Lietuvos šešėlinė ekonomika siekė net 28 proc. šalies bendrdojo vidaus produkto arba daugiau nei 33 milijardus litų.

 Ar nuslėpti mokesčius, ar nenuslėpti ir bankrutuoti – tai yra pagrindinis etinis klausimas, kurį turėtų atsakyti tie žmonės, kurie mano, jog įmonės privalo nenuslėpti mokesčių, net jei ir bankrutuotų. Taip „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekonomistas Vytautas Žukauskas.

Daugiau kaip 30 proc. lietuvių teigia visiškai ar iš dalies pateisinantys šešėlinę ekonomiką, rodo bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, kurios rezultatus antradienį skelbia portalas delfi.lt. Į klausimą, kiek yra linkę pateisinti šešėlinę ekonomiką, 5,2 proc. respondentų atsakė, kad visiškai ją pateisina, 26,4 proc. teigė greičiau pateisinantys. Kad visiškai ar iš dalies nepateisina šešėlinės ekonomikos pasisakė 45,4 proc. respondentų, dar 22,7 proc.

 Regionuose 200 g „plečkelę“ samagono gali įsigyti vos už 3-4 litus, kai tuo tarpu toks kiekis „Starkos“ parduotuvėje kainuoja apie 12 litų. Smulkieji verslininkai muša pavojaus varpais – jie tiesiog nebeatlaiko nuožmios konkurencijos su šešėliu. Lietuvos ekonomika kyla, šešėlis šalyje taip pat pamažu traukiasi. Vis dėlto teigiamos tendencijos kur kas labiau pastebimos didmiesčiuose, o regionuose ir kaimiškose vietovėse dauguma žmonių dar ir šiandien tebegyvena krizės nuotaikomis.

Siekdama mažinti nelegalaus darbo mastą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo griežtinti atsakomybę įdarbinant ir dirbant nelegaliai. Šiam siūlymui šiandien pritarė Ministrų kabinetas.  Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, pažaboti nelegalų darbą – būtina, nes dirbant nelegaliai ne vien daroma žala ekonomikai, sąžiningai konkurencijai.

Žinių radijas Didžiausia Lietuvos ekonomikos problema yra ne tik šešėlis, bet ir legalios mokestinės skylės, „Žinių radijui“ sakė ekonomistas Raimondas Kuodis. „Yra gausybė išimčių, ypač mokant „Sodrai“, jos tęsiamos, nesirūpinant, kad tie žmonės, kurie nemokėjo „Sodrai“, kada nors ateis su ištiesta ranka, sakydami, kad mano pensija – 300 litų. Šitais dalykais niekas nesirūpina, nes paskatų tam rūpintis nėra. Politikai nebebus valdžioj.

 Valiutos konvertavimas nerimą kelia ne tik tiems, kurie yra susirūpinę dėl galimo kainų augimo. Išgąsčio mimikomis „pasipuošti“ turėtų ir tamsiosios ekonomikos pusės, šešėlio, atstovai. „Pirkčiau butą Jūsų name. Moku grynais.“ Tokiais žodžiais „pasipuošusi“ vis dažnesnė laiptinė. Būsto pardavimas – anokia naujiena. Tačiau mokėti šimtatūkstantines sumas popierinių pinigų maišais neatrodo labai praktiška. Nebent tenka disponuoti dideliais grynųjų kiekiais, apie kurių kilmę kalbėti nesinori.

Lietuvos valstybės biudžetas dėl šešėlinės akcizinių prekių rinkos šiemet jau prarado beveik 1 mlrd. litų. Tai rodo pilietinės iniciatyvos – viešosios įstaigos „Lietuva be šešėlio“ tinklalapyje „Beseselio.lt“ integruotas skaitiklis, kuriame realiu laiku rodoma, kiek lėšų dėl šešėlinės ekonomikos praranda Lietuvos valstybės biudžetas.

Oksana Laurutytė „Koks tu tėvas, jei negali manęs iki pensijos išlaikyti“, – taip ironizuodamas apie išugdytą veltėdžių kartą sako šiaulietis verslininkas Saulius, dešimtmetį turintis mezgimo ir siuvimo įmonę. Kaip rašo savaitraštis „Šiauliai plius“, pastaruosius dvejus metus iš Šiaulių teritorinės darbo biržos verslininkas sulaukė ne ieškomų darbuotojų, o būrio moterų, kurios net pakišas atneša, kad įmonės vadovas parašytų, jog jos darbui netinkamos.

Niktofobija – tamsos baimė. Bet yra ir kita baimė – baimė, kad tamsos neliks. Optofobija. Baimė atmerkti akis. Šviesa keliauja didžiausiu fiziniams objektams įmanomu greičiu. Tamsa dingsta, kai tampa šviesu, ir grįžta, kai šviesos nelieka. Tamsos greitis turėtų būti lygus šviesos greičiu. Bet. Yra tam tikrų tamsos rūšių, kurios juda… greičiau už šviesą. Ar šešėlis juda greičiau už šviesą? Pavyzdžiui, šešėlis. Per atstumą šešėlis gali būti gerokai didesnis už jį sukuriantį objektą.

Ketinimai riboti atsiskaitymus grynaisiais nepakenks gyventojams ir legaliam verslui, tačiau „ uždės apynasrį“ šešėliniam verslui ir paskatins žmones legaliai ir sąžiningai atskleisti tikrąsias sandorių vertes, tvirtina finansų ministras.

Žinių radijas Kovai su šešėliu šalyje valdžia sugalvojo naują būdą – taikyti čekių loteriją, kurioje galėtų dalyvauti asmenys, turintys pirkimo kvitus, bei laimėti įvairius prizus. Tokiu būdu, pardavėjų ir paslaugos tiekėjų prašant čekių, visuomenė neva būtų motyvuojama prisidėti prie skaidrumo šalyje.

Sutinku su „Danske Bank“ vyriausiojo analitiko Larso Christenseno kažkada išsakyta mintimi, kad yra tik vienas efektyvus būdas kovoti su šešėline ekonomika – padaryti legalią mokesčių sistemą kuo panašesnę į ją. Vadinasi, reikia kaip įmanoma mažinti mokesčius, kad liktų kuo mažiau priežasčių slėptis šešėlyje. Atsižvelgiant į prognozes, šešėlinėje ekonomikoje šiemet suksis kas ketvirtas litas, tai yra 25 procentai visos Lietuvos ekonomikos. Daug tai ar mažai – spręskite patys.

,,Ką tik paskelbtos pavasario prognozės labai palankios Lietuvai – prognozuojamas vienas iš didžiausių augimų visoje ES. Kiti rodikliai - tiek infliacijos, tiek biudžeto deficito rodiklis, yra geri. Šios pavasario prognozės tarnaus pagrindu rengiant konvergenicijos ataskaita, kuri bus paskelbta birželio 4 dieną“, - pirmadienį po Vilniuje vykusio susitikimo su premjeru Algirdu Butkevičiumi žurnalistams sakė Europos komisaras Algirdas Šemeta.

Algirdas Igorius, LRT televizijos laida „Savaitė“ Trečius metus surengta akcija „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ siekta atkreipti dėmesį į šešėlinės ekonomikos problemas. Europos Komisijos duomenimis, Lietuvos šešėlinė ekonomika pernai siekė 28 proc. bendrojo vidaus produkto arba daugiau kaip 33 mlrd. litų. Šių pinigų pakaktų kiekvienam šalies piliečiui 11 metų nemokėti už šildymą.

Pirmadienį Lietuvos žaliųjų partija, prisijungdama prie „Baltosios bangos“ organizuojamos akcijos „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“, kartu su kitomis skaidrų verslą palaikančiomis organizacijomis Vilniaus gatvėse kvietė praeivius prisidėti mažinant Lietuvoje korupciją. Akcijoje dalyvavęs Lietuvos žaliųjų partijos valdybos narys, kandidatas į Europos Parlamentą Laurynas Okockis teigė, jog Lietuvoje nepagrįstai sukelti mokesčiai smulkiajam verslui tik padeda klestėti šešėlinei ekonomikai.

„Sveikatos apsaugos sektoriuje yra apie 2 mlrd. litų, kuriuos žmonės sumoka neoficialiai gydytojams už paslaugas“, – spaudos konferenciją Seime, skirtą kovai su šešėliu, pradėjo konservatorė Agnė Bilotaitė. „Siekiame atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į šią egzistuojančią problemą. Manome, kad negalima toleruoti šešėlio įvairiose gyvenimo srityse. Žinoma, tam reikia labai daug pastangų. Noriu pasidžiaugti VšĮ „Lietuva be šešėlio“ projektu „Šešėlio žemėlapiu“, kuris tikrai pasiteisino.

Panevėžio apygardos teisme išnagrinėta paskutinė byla iš penkių teismo verdikto sulaukusių nusikaltimų ekonomikai ir finansų sistemai baudžiamųjų bylų, kuriose Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai kartu su FNTT ir VMI atskleidė milijonines pajamas iš šešėlinio verslo gavusių grupės narių padarytus nusikaltimus.

Šešėlinės ekonomikos dalis nuo BVP 2013 metais Lietuvoje sudarė 28 proc. Finansų ministras R. Šadžius metų pradžioje žadėjo kovą ir skambino pavojaus varpais dėl šešėlio aptemdytų euro įsivedimo perspektyvų. Ministrui geras žinias siunčia specialistai, kasdien jaučiantys kintantį šalies verslo kultūros pulsą.

Lietuvoje, „Eurostat“ duomenimis, verslu užsiima 9,7 proc. visų dirbančių žmonių. Šis skaičius yra vienas mažiausių ES. Tačiau ekonomistai įsitikinę, kad verslaujančių mūsų šalyje yra kur kas daugiau. Be to, kaip teigia Aušra Maldeikienė, itin didelis savarankiškai dirbančiųjų skaičius nebūtinai yra geras rodiklis, mat daugiausia verslininkų – skurstančiose šalyse.

Ūkininkai įtariami nemokantys mokesčių Tyrimų ir statistikos duomenys rodo, kad žemės ūkyje šešėlinės ekonomikos mastai greičiausiai ne ką mažesni negu mieste, todėl politikams ir valdininkams siūloma peržiūrėti bei sugriežtinti mokesčių politiką. Kitą savaitę į Seimą renkasi dalies žemės ūkio bendrovių vadovai.

Trečiadienį premjeras Algirdas Butkevičius surengė pasitarimą su Finansų ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos bei Muitinės departamento vadovais, kuriame kalbėta apie mokesčių administravimo ir šešėlinės ekonomikos mažinimo klausimus. Finansų ministerijos siūlymu, būtina parengti mokesčių administravimo įstatymo pataisas. Kaip viena iš galimų pataisų paminėta solidari atsakomybė nesąžiningiems verslininkams, kurie dalyvauja PVM vengimo schemose.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vėl grįžtama prie idėjos riboti į Lietuvą įvažiuojančių vilkikų bakuose esantį degalų kiekį. Anot premjero, dėl tokios kontrabandos prarandami dideli pinigai galėtų būti panaudoti pensijoms kompensuoti. Bakuose įvežamo dyzelino klausimas svarstytas ir pernai, ir užpernai. Prekiautojų nafta atstovas tada aiškino, kad būtent tai galėtų sumažinti degalų šešėlį, nes vilkikai esą kerta sieną ir be krovinio vien tam, kad atsivežtų degalų.

Finansų ministras sako, kad 2013 metų biudžeto pajamų planas įvykdytas, tačiau nepavyko surinkti planuoto pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų. Šiemet bus siekiama esminio lūžio, surenkant šiuos mokesčius ir kovojant su "šešėliu". Rimantas Šadžius perspėja, kad tai kelia grėsmę eurui. "Bendras planas įvykdytas, nors pagal atskirus mokesčius įplaukos buvo gana netolygios. Įmonės uždirbo daugiau pelno, tačiau rūpestį kėlė vartojimo mokesčiai.

Karolis Birgilas Valdantiesiems siekiant apriboti atsiskaitymą grynaisiais pinigais kai suma viršija 10 tūkst. litų, laisvosios rinkos šalininkai skuba šiuos nuliūdinti, kad tai nepadės kovoti su šešėline ekonomika. Bent jau iš esmės. „Šalyse, kur elektroninių atsiskaitymų lygis yra didesnis, šešėlinė ekonomika veikia vangiau. Tai yra statistiškai teisinga, bet ryšio reikia ieškoti kitur.

Verslo atstovai pastebi, kad Lietuvos politinė ir ekonominė situacija sudaro sąlygas skaidriai veiklai. Lyginant su praėjusiais metais, verslininkai gerokai palankiau vertinа galimybes skaidriai atsiskaityti su darbuotojais, dirbti laikantis įstatymų ir mokėti numatytus mokesčius. Vis dėlto, opi problema išlieka viešieji pirkimai ‒ tik kas antras apklaustasis sutinka, kad politinė ir ekonominė padėtis Lietuvoje leidžia skaidriai organizuoti konkursus.