šešėlis

Nauja pavėžėjimo platforma Lietuvoje jau sulaukė skundų: darbuotojai tikina, kad įmonė žada milžiniškus priedus, bet kai ateina laikas juos mokėti – žinutes apie atlygį ištrina. Dar kiti įsitikinę, kad tokį purvą ant naujos įmonės pila konkurentai.

Kol opozicija bando iš posto išversti bent vieną valdančiųjų ministrą, byra „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio šešėlinė vyriausybė, praneša „Lietuvos rytas“. Praėjusią savaitę iš šešėlinės vyriausybės tyliai pasitraukė susisiekimo ministras Arvydas Vaitkus, ketinantis siekti Klaipėdos mero posto. Jo pareigas perėmė parlamentaras Juozas Varžgalys, jis prieš patekdamas į Seimą ėjo Ukmergės autobusų parko direktoriaus pavaduotojo pareigas.

Ispanija antradienį supaprastino darbuotojų iš užsienio legalizavimą, bandydama mažinti „šešėlį“ ir reguliuoti įdarbinimą darbo jėgos stokojančiuose sektoriuose, įskaitant svetingumo ir žemės ūkio sritis. Vyriausybės įsakymu reformuojamas imigracijos įstatymas ir palengvinamos sąlygos Ispanijos darbdaviams samdyti darbuotojus jų šalyse. Taip pat supaprastintas darbo leidimų išdavimas Ispanijoje jau esantiems darbuotojams.

Nors šešėlis Lietuvoje mažėja, tai vyksta lėčiau nei norėtųsi. Dėl to kalti tiek verslai, kuriuose slepiami mokesčiai ir atlyginimai mokami vokeliuose, tiek didžiulė gyventojų pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka, tiek iš kaimyninių šalių atkeliaujanti kontrabanda. Muitinės departamento duomenimis, kas penkta cigaretė Lietuvoje yra kontrabandinė. Per pirmus tris šių metų mėnesius muitininkai jau sulaikė kontrabandos už 1 mln. eurų.

Uždraudę atlyginimus gauti grynaisiais pinigais, valdantieji jau rengiasi antram žingsniui. Nuo Vėlinių siūlo uždrausti ir stambius pirkinius apmokėti grynais pinigais. Jei Seimas pritars, visus didesnius kaip 3 tūkst. eurų, mokėjimus turėsime atlikti tik per banką. Valdantieji taip sako kovojantys su šešėliu, tačiau dalis verslo tai vadina politiniu popsu, kuris sąžiningiems apsunkins gyvenimą, o šešėlį vargu ar sumažins. Senjoras Petras iš Panevėžio rajono nusprendė apsiremontuoti savo namus.

Lietuva ir Lenkija turime daug bendrų taškų Europos Sąjungos ekonominėje ir finansų darbotvarkėje, o kova su šešėliu ir mokesčių vengimu yra bendras abiejų šalių interesas, penktadienį susitikusi su Lenkijos finansų ministru Tadeuszu Koscinskiu sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Didelio atgarsio susilaukę incidentai Europos Sąjungos teritorijoje kelia nemažai problemų vyriausybėms. Joe Bideno ir Vladimiro Putino susitikime Ženevoje nedalyvavo nei vienas Europos Sąjungos (ES) lyderis, tačiau būtent ši teritorija taps savotišku bandymų lauku, kuriame paaiškės, ar Rusija keis savo elgesį, rašo „Politico.eu“. Agresyvus rusų šnipinėjimas ES pastaraisiais metais tampa vis akivaizdesnis.

Buvęs premjeras Saulius Skvernelis sako atsisakęs būti šešėlinėje opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Vyriausybėje. „Tai yra mano mandagus atsisakymas su tam tikrais argumentais, kurie buvo išdėstyti. Manau, kad tai yra suprantama ir aš tikiuosi, kad tą mano žingsnį supranta frakcijos ir partijos kolegos“, – žurnalistams Seime sakė S. Skvernelis. Jis sakė norėjęs, kad „šešėlinėje“ Vyriausybėje būtų ir kitų opozicijos atstovų.

Opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ketvirtadienį Seime paskelbs savo šešėlinį Ministrų kabinetą. Taip pat planuojama surengti pirmą šešėlinės Vyriausybės posėdį. Pasak „valstiečių“ pranešimo, tai bus pirmoji šešėlinė Vyriausybė šalyje, kuri dirbs nuolatos pagal patvirtintą darbo reglamentą ir programą.

Lietuvoje neapskaitytos ekonomikos dalis pernai, preliminariais duomenimis, galėjo sudaryti apie 12,7-13 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Oficialiais duomenimis, 2019 metais šis rodiklis buvo 13,1 proc., o 2016 metais – 14 proc., trečiadienį pranešė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovai. Pasak VMI viršininkės Editos Janušienės, tolerancija šešėliui Lietuvoje vis dar išlieka didelė. „Mūsų apklausos duomenimis, 30 proc. įmonių vadovų pateisina šešėlį, o 50 proc.

Finansų ministras abejoja, ar šešėlinės ekonomikos dalis 2021 metais sumažės. Viliaus Šapokos teigimu, sunkmečių metu šešėlis yra linkęs augti.  „Padėtis neapibrėžta ir tikrai (nereikia – BNS) tikėtis, kad šešėlis sparčiai trauksis (...) be papildomų priemonių.

Dingstantys meistrai, padarytos klaidos, neatlikti darbai ir permokėti pinigai – su šiomis problemomis susiduria daugelis norinčių įsirengti arba paprasčiausiai atsinaujinti nuosavą būstą.  Kaip išvengti tokių „meistrelių“ ir apsisaugoti nuo nekokybiškų paslaugų? Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidento nuomone, svarbiausia – aiškūs išankstiniai susitarimai ir legalus darbo įteisinimas.

Šaltasis metų laikotarpis – puikus metas atsinaujinti savo būstą. Remonto paslaugų kainos nemažos, tačiau ekspertai pataria per daug netaupyti ir darbus patikėti profesionalams. Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius metus statybos sąnaudų elementų kainos išaugo 0,9 proc.

Šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje per kelerius metus mažėjo įspūdingai, teigia finansų ministras, siejantis šią pažangą su visuomenės sąmoningumo augimu. Tačiau Viliaus Šapokos teigimu, dėl koronaviruso krizės išlieka rizika, kad šešėlis vėl augs.   „Jeigu pasižiūrėsime pastaruosius keletą metų, matyt, niekam jau nekyla abejonių, kad šešėlis Lietuvoje sparčiai traukiasi. Čia nesigirsiu, čia ne mano nuopelnas – visos Lietuvos žmonių nuopelnas ir tuo turime didžiuotis.

Beveik absoliuti dauguma lietuvių sutinka, kad reikia griežtinti priemones dėl mokesčių nemokėjimo, šešėlinės ekonomikos, rodo naujausias „Vilmorus“ tyrimas. Kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, vasario 7-13 dienomis atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė apklausos dalyvių – 51 proc., pritartų, o 37,3 proc. greičiau pritartų, kad reikia pažaboti šešėlį Lietuvoje, griežtinant priemones dėl mokesčių nemokėjimo. Vos dešimtadalis apklaustųjų – 11 proc.

Vyriausybė džiūgauja, kad pernai iš šešėlio ištraukta ne mažiau kaip 160 milijonų eurų. Tačiau kontrabandos mastai iš kaimyninių šalių vis dar išlieka didžiuliai – daugiausia į Lietuvą bandoma įvežti kontrabandinių cigarečių. Asociacijos „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys tikina, kad valdžios padidinti akcizai tabakui ir alkoholiui dar labiau gyventojus verčia atsisukti į kontrabandines prekes.  Kontrabandininkų išradingumas begalinis.

Valstybinės mokesčių inspekcijos taikinyje naujos įmonės, kurios galimai slepia mokesčius, atlyginimus darbuotojams moka vokeliuose. Labiausiai suklusti turėtų statybos, viešojo maitinimo sektorius, taip pat ir odontologijos paslaugas teikiantys asmenys. Akis mokesčių inspektoriams bado faktas, kad dalis odontologų deklaruoja neuždirbantys nė minimalaus atlyginimo.

Nelegalios tabako gaminių rinkos mastas Lietuvoje siekia 21,3 proc. – 2 procentiniais punktais daugiau nei prieš metus, rodo bendrovės „Nielsen” atliktas tuščių cigarečių pakelių tyrimas.  Nacionalinė tabako gamintojų asociacija praneša, kad nuo 2010 metų nelegalių tabako gaminių rinkos dalis sumažėjo daugiau nei perpus, tačiau nuo 2016 metų nelegalių cigarečių dalis vėl augo, o ketvirtąjį šių metų ketvirtį šis rodiklis perkopė 20 proc. ribą.  Pasak asociacijos, 76,5 proc.

Vilniuje policija sulaikė įtariamus „šešėlinio“ pavežėjimo verslo organizatorius, jie galėjo nuslėpti 350 tūkst. eurų, ketvirtadienį pranešė sostinės policija. Lapkričio 26 dieną kriminalistai sulaikė du veiklos organizavimu įtariamus asmenis bei tris jų bendrininkus, apklausė daugiau nei 20 liudytojų. Bendrovėse, sulaikytųjų asmenų gyvenamosiose vietose bei kitose tyrimui reikšmingose vietose buvo atliktos 23 kratos, paimti tyrimui reikšmingi dokumentai ir daiktai.

Dėl šešėlio Lietuvoje valstybė kasmet negauna maždaug 1 mlrd. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), nors su šiuo reiškiniu bandoma aktyviai kovoti, sako valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė.     „Paskutiniais skaičiavimais, 2017 metais dėl PVM atotrūkio į biudžetą nesurinkta 1,1 mlrd. eurų pajamų, kurias galėtume panaudoti įvairiems tikslams“, – pareiškė ji penktadienį Seime surengtoje konferencijoje apie kovą su šešėliu.

Kovodama su šešėliu Vyriausybė ėmėsi žingsnių įvesti privalomą statybininko kortelę. Numatoma, kad neturintiems tokio dokumento grės tūkstantinės baudos, rašo portalas lrt.lt.

Šešėlinė ekonomika Baltijos valstybėse pernai susitraukė tik Estijoje, tuo tarpu Lietuvoje ir Latvijoje – toliau plėtėsi, rodo Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje kasmet atliekamų tyrimų duomenys. Skelbiama, jog šešėlinės ekonomikos ir bendrojo vidaus produkto santykis Lietuvoje 2018-aisiais, palyginti su 2017 metais, padidėjo 0,5 punkto iki 18,7 proc., Latvijoje – 2,2 procentinio punkto iki 24,2 proc., o Estijoje – sumažėjo 1,5 punkto iki 16,7 procento.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) metų pradžioje pradėjus šešėlinės ekonomikos mažinimo kampaniją „#TaVienintelė“ – apie galimybę deklaruoti pamirštas pajamas bei susimokėti mokesčius be delspinigių ir baudų, VMI gegužę planuoja pradėti papildomą kampaniją prieš šešėlį ir tam skiria daugiau nei 1 mln. eurų. Anot VMI, kampanija skirta visuomenės sąmoningumo ugdymui.

Vilniečiai butams linkę išleisti dvigubai daugiau už kauniečius. Klaipėdiečiai statistiškai taip pat skiria daugiau pinigų svajonių būstui už antro didžiausio Lietuvos miesto gyventojus. Tokią tendenciją pastebėjęs nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius įsitikinęs, kad to priežastis yra ne kauniečių taupumas, o jų tolerancija nelegaliai veiklai. Tiesa, į tokius laikinajai sostinei metamus kaltinimus kiti ekspertai žvelgia su įtarimu.  „80 proc.

Kai kurių ekspertų kritikos nuolat sulaukianti kvitų loterija nuo pirmadienio, vasario 18 d., keičiasi. Valdžia skelbia, kad nuo šiol loterijoje dalyvaus ir apsiperkantieji prekybos tinkluose. Tiesa, ne visuose, o tai kelia ekspertų nuogąstavimus dėl galimos diskriminacijos. Šešių didžiulių prekybos tinklų pirkėjai iš loterijos išbraukti.

2,99 eurų – tiek vienam gyventojui kainavo Kaune pirkti sušiai, kurie šią savaitę jo kišenes papildė 5 tūkstančių eurų prizu. Sėkmė gyventojui nusišypsojo tuomet, kai jis savo įsigytos maitinimo paslaugos kvitą užregistravo jau antrus metus VMI organizuojamame Kvitų žaidime, rašoma inspekcijos pranešime spaudai.  Naujausiais duomenimis VMI organizuojamo Kvitų žaidimo sistemoje gyventojų užregistruotų kvitų skaičius jau perkopė 2,36 mln.

Kriminalinės policijos biuras skelbia išaiškinęs gerai organizuotą asmenų grupę, įtariamą šešėliniu statybos verslu. Kaip antradienį pranešė policija, surengta didelio masto policijos operacija, per kurią atlikti įtariamųjų asmenų sulaikymai bei daugiau nei 200 teismo sankcionuotų procesinės prievartos veiksmų įvairiose Lietuvoje registruotų juridinių asmenų buveinėse, asmenų gyvenamosiose vietose ir kitose patalpose: kratos, poėmiai, reikalavimai pateikti dokumentus.

Lietuvos darbuotojams ir darbdaviams ruošiantis netrukus įsigaliosiantiems mokesčių pokyčiams, specialistai mokesčių reformai negaili kritikos. Esą net jie nesugeba suprasti, kaip dabar reikės skaičiuoti mokesčius, o dėl sudėtingos sistemos gali augti šešėlis. Tuo metu premjero komandos nariai ramina, kad klausimai apie mokesčius bus atsakyti.

Kol dvynės Mary-Kate ir Ashley Olsen aktorystės amatą keitė į dizainerių duoną, jaunėlė jų sesuo Elizabeth tapo pasaulinio lygio kino žvaigžde, kasmet pasirodančia net keliuose filmuose. Ilgą laiką dirbusi dar kūdikystėje išgarsėjusių seserų šešėlyje, apie save Elizabeth pasauliui papasakojo 2011-aisiais nusifilmavusi mistinėje dramoje „Marta Meisi Mei Marlen“ (angl. „Martha Marcy May Marlene“), po kurios pasipylė kvietimai filmuotis.

Ne visi į Seimą pakviesti specialistai pakalbėti apie mokesčių reformą suskubo liaupsinti Vyriausybės paruoštas reformas. Pabrėžta, kad kentės socialinė sritis – ateityje gali būti keblu finansuoti pensijas bei išmokas. O taip pat tvyro ir nežinia, kuo siūlomos reformos bus finansuotos. R. Lazutka: kyla grėsmė pensijoms Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka itin negailėjo kritikos Vyriausybės parengtai mokesčių reformai.

Valdančiųjų kova griežtinant prekybą alkoholiu atsirūgo – statistika rodo, kad auga šešėlinė alkoholio prekyba. Tai patvirtina ir viešojoje erdvėje aktyvėjantys skelbimai, siūlantys įsigyti alkoholio draudžiamu laiku, bei vis dažniau policijos sulaikomi nelegalaus alkoholio gamintojai. Šiemet įsigaliojo valdančiųjų inicijuotas prekybos alkoholiu griežtinimas – sutrumpintas alkoholio pardavimo laikas bei padidintas pardavimo amžius. Taip pat uždrausta alkoholio reklama.

Mokesčių reforma vis dar kelia nemažai klausimų ir perspėjimų. Pavyzdžiui, štai būtent nekilnojamojo turto mokestis labiausiai gali kirsti per pensininkų kišenę, o sujungtos darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokos nustumti į šešėlį. SEB banko organizuotoje diskusijoje finansų ministras Vilius Šapoka pabrėžė, kad numatyta reforma vyktų trejus metus, tad šiuo laikotarpiu naujų mokestinių pakeitimų nebesulauktume.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, šiemet viešojo maitinimo paslaugas teikiantis sektorius bus viena iš keturių prioritetinių sričių, kuriai, siekiant sumažinti pajamų apskaitymo bei mokesčių vengimo mastą, VMI skirs išskirtinį dėmesį bei atitinkamus išteklius. Maitinimo ir gėrimų teikimo veiklą Lietuvoje vykdo per 2 tūkst. įmonių. Po atliktos analizės pirmajame etape į mokesčių inspekcijos akiratį yra pakliuvę 194 mokesčių mokėtojai, vykdantys maitinimo ir gėrimų tiekimo veiklą.

Beveik 14 mln. eurų – tikėtina, tiek mokesčių per metus nesurenkama į šalies biudžetą iš verslo, veikiančio laidojimo paslaugų sferoje. Iš šešėlyje nusėdusių mokesčių pridėtinės vertės mokestis (PVM) gali sudaryti iki 9,1 mln. eurų, su darbo santykiais susiję mokesčiai – 2,96 mln. eurų, o dėl nelegalios darbo jėgos nesumokėti su darbo santykiais susiję mokesčiai – 1,72 mln. eurų.

Mobiliuoju telefonu per skrydį iš Atlandos į Los Andželą, kažkur ties Teksasu pasirodė keista judanti, cigaro formos judanti šviesa danguje. Audringo skrydžio metu atsibudęs keleivis, vardu Čangas, pamatė per langą neįprastai ryškią šviesą, kuri dengė NSO. Pasak „YouTube“ kanalo „Secure Team 10“, kuriame bandoma atskleisti NSO pasireiškimus, šis vaizdo įrašas buvo paimtas iš JAV skrydžio, kuris vyko iš Atlantos į Los Andželą.

Savaitgalį sostinėje praūžusi Kaziuko mugė šiemet jos dalyviams turbūt įsimins ne pirkėjų gausa ar žvarbiu oru, o klausimų dėl skaidrumo keliančiais organizatorių veiksmais. Mugėje prekiavę užsieniečiai skundžiasi, kad už savo prekybos vietas mokėjo bent dvigubai daugiau nei lietuviai, o tai patvirtinančių čekių negavo. Internete ėmė plisti skundas apie sunkiai protu suvokiamas kainas Kaziuko mugės prekeiviams.

Vilniaus komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl UAB "Travelonline Baltics" galbūt iššvaistyto didelės vertės turto. Kaip rašoma išplatintame pranešime, ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus duomenų, kad dabartiniai įmonės savininkai ir vadovai turtą naudojo ne pelno siekimo tikslais, o priešingai – jį iššvaisto.

Darbo skelbimus vartantys žmonės tikrai pastebėjo, kad dažniausiai konkretus atlyginimas yra nenurodomas. Vietoj to skelbiama, kad atlyginimas yra konkurencingas ar stabilus, ar iš vis nepasakoma nieko. Darbdaviai įvardijo kelias priežastis, kodėl taip elgiamasi.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbė, kad po ilgo laiko Lietuvoje vėl plečiasi šešėlis. Maža to, lietuviai vis dažniau pradeda pirkti alkoholinius gėrimus Latvijoje ar Lenkijoje. Vis dėlto Finansų ministerija atkerta, kad jų duomenys rodo priešingą situaciją. Remiantis „Nielsen“ atliktu „Tuščių cigarečių pakelių tyrimo” duomenimis, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) paskelbė, kad per metus šešėlis cigarečių rinkoje didėjo apie 2 procentinius punktus iki 20 proc.

Nuomos rinka Lietuvoje ir toliau klesti – nerasdami, kur investuoti lietuviai perka nekilnojamąjį turtą ir jį nuomoja. Tačiau ne vienas pasirenka tai daryti šešėlyje. NT ekspertai turi paisūlymų, kaip galėtų mažėti tiek šešėlis, tiek nuomos kaina. Norėjo išnuomoti už 22 proc. didesnes sumas „Capital“ NT brokeris Eimantas Dumbrava Lietuvos banko organizuotoje konferencijoje pristatė savo paskaičiavimus, remdamasis aruodas.lt informacija.

Vyriausybė šiandien svarsto įstatymo projektą, kuriuo siekiama žemės ūkyje ir miškininkystės srityje pasiteisinusį projektą pritaikyti ir namų ūkio paslaugoms. Kitaip tariant, pavyzdžiui, už trumpalaikę vaikų priežiūrą ar namų tvarkymą būtų atsiskaitoma išrašant kvitus ir priskaičiuojant socialinio draudimo mokestį.

Šių metų pradžioje imta viešinti vidutinį atlyginimą mokamą daugiau nei 3 darbuotojus turinčiose įmonėse. Dabar ruošiamasi žengti žingsnį toliau, tačiau darbdaviai abejoja tokio sprendimo tikslu. Šią savaitę Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Seimo narių Aušros Maldeikienės ir Ingridos Šimonytės įstatymo projektui, kuriuo siūloma skelbti ne tik įmonėse mokamų atlyginimų vidurkius, bet ir medianą, imties standartinis nuokrypį bei 25 proc. kvantilį ir 75 proc. kvantilį.

Nors saulės Lietuvoje pastaruoju metu matome vis mažiau, bet puikiai žinome, kaip nuotaiką kartais pakelia tinkamu momentu "sugautas" šešėlis. Peržiūrėję šią galeriją įsitikinsite, kad akys dažnai gali apgauti, o šešėlis puikiai atliko savo darbą. Tikėtina, kad daugelį mūsų aplinką sudarančių detalių ir objektų mūsų akys užfiksuoja ne visai tiksliai. Ypač, jei kalbame apie objektus matomus akies krašteliu.

Šešėlinė ekonomika iš Lietuvos nusunkia virš 2 mlrd. eurų, kurie galėtų būti panaudoti didesnėms viešosioms gėrybėms gauti. Lietuvos policija įvardijo sritis, kuriose šešėlio mastai didžiausi bei kaip reikėtų su tuo kovoti.  Lietuvos policijos vadovas Linas Pernavas nurodė, kad pagal verslo sritis didžiausias šešėlis slypi prekyboje naudotais automobiliais ir jų dalimis, akcizinėmis prekėmis bei automobilių remontų veikloje.

Viena Lietuvos ydų – šešėlinė ekonomika. Premjeras Saulius Skvernelis nurodo, kad šią problemą reikia spręsti dviem kryptimis. Pasak jo, pirmiausia reikia dėti pastangas į tai, kad kiekvienas šalies gyventojas suprastų, ką prarandame dėl šešėlio. „Šiandien labai dažnai pateisinama, kad valdžia mane įstumia į šešėlį. Čia panašus paaiškinimas, kada vagis vagia ir bandoma pasiteisinti, kad gyvenimas mane nuskriaudė, dėl to galiu ateiti ir pasiimti.

Finansų ministras Vilius Šapoka pabrėždamas, kad didžiulė pajamų nelygybė tampa stabdžiu Lietuvos ekonomikos augimui, tačiau iš esmės nelygybė yrą sąžininga. Problema ta, kad daug dirbantys neišbrenda iš skurdo. Pasak V. Šapokos, pajamų nelygybė nėra vien Lietuvos fenomenas: vos 1 proc. pasaulio turtingųjų turi sukaupę virš 50 proc. viso pasaulio turto. Tad lygiava – nėra išeitis, tai parodo ir istorijos pamokos, sako jis. „Lygiava priešinga žmogaus prigimčiai.

 Turguose vis dar klesti šešėlis. Tuo dar kartą įsitikino patys kriminalistai, turguose tikrinę, ar prekeiviai sąžiningai žmonėms duoda kasos čekius. Skaičiai šokiruojantys: pas dalį prekeivių kone visi kišenėse turimi pinigai buvo neįtraukti į apskaitą. Patys prekeiviai ginasi mokesčių nevengiantys ir turi paaiškinimą, kodėl jų kišenėse krūvos šlamančiųjų. Kai kas kaltina atostogas. Valerija turguje prekiauja jau dešimt metų.

Trišalė taryba jau svarsto Vyriausybės pasiūlymą nuo kitų metų minimalią mėnesio algą (MMA) didinti 20 eurų iki 400 Eur. Tačiau ką tai reiškia didesnes pajamas uždirbantiesiems? Ekonomistai prabyla apie kainų augimo ir darbo užmokesčio spiralę, kuri nėra laimę ir sėkmę nešantis ženklas. Anksčiau vertinant bendrą šalies atlyginimų augimą būdavo nurodyta, kad didelę įtaką padarė augantis minimalus atlyginimas.

Teisėsaugos dėmesio centre neteisėtas praturtėjimas. Su korupcija kovojančios institucijos kartu su Prezidentūra žada, kad sužlugusių neteisėto praturtėjimo tyrimų ateityje bus mažiau ir ketina didinti jiems pinigines baudas. Tiesa, korupciją tiriančios organizacijos abejoja, ar šių priemonių teisėsaugai pakaks. Esą vien baudos šešėlyje judančių nelegalių milijonų nesustabdys. Buvęs KGB darbuotojas, advokatas Juzefas Kazubovskis prieš porą metų mynė teismų slenksčius.