Sausio 13-oji

Apie tragiškus Sausio 13-osios įvykius liudija žmonės, kurie sovietų karių buvo žiauriai sužaloti ir šią dieną laiko savo antruoju gimtadieniu. Nematyti kadrai iš Seimo rūmų, kuriuose savanoriai Sausio 13-ąją saugojo parlamentą nuo sovietų šturmo ir suvokdami, kad tą naktį gali žūti – davė priesaiką ginti Tėvynę.

Ketvirtadienį Lietuvoje pražydo neužmirštuolių pievos, mokyklų, institucijų, gyventojų namų languose sužibo žvakių liepsnelės aukoms atminti, kai kur net ledas įgavo laisvės formas, o apie pasiaukojusius mąstyti kviepė bažnyčių varpų sąšaukos.  Aštunta ryto, už lango dar tamsu. Mažieji Panevėžio darželinukai gieda Tautišką giesmę. Ir dega žvakutes. Jos – beginkliams kovotojams už drąsą ir iškovotą laisvę, atminti.

Tokios Sausio 13-osios minėjimo dar nebuvo. Prie Seimo susirinkę protestuotojai prieš skiepus ir valdžią nušvilpė kalbas sakančias premjerę Ingridą Šimonytę ir Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen taip, kad aikštėje net nesigirdėjo, ką jos sako. Kliuvo ir Laisvės premiją, skirtą bažnyčios kronikos bendradarbiams, atsiėmusiai vienuolei. Plojimais minia palydėjo tik prezidentą Gitaną Nausėdą.

Ketvirtadienį sostinėje vykusio Sausio 13-osios minėjimo metu šalia Seimo susirinko apie 750 protestuotojų, nepatenkintų valdžios vykdoma pandemijos valdymo politika. Kai kurie visuomenininkai sako, kad šie protestai yra ne mažiau svarbūs už Laisvės kovas. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo pirmasis nepriklausomos Lietuvos kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys. Pastaruoju metu girdėjome nemažai įdomių istorinių paralelių.

Sausio 13-osios minėjimą Seimo aikštėje užgožia didelis triukšmas. Įvairiausius garsus skleidžiantys susirinkusieji šitaip išreiškia savo nepasitenkinimą valdžia, kovido valdymu, skiepais ir taip toliau. Premjerė Ingrida Šimonytė turi atsaką visiems švilpiantiems. Jos teigimu, jei laisvė nebūtų iškovota, niekas negalėtų ir švilpti.

Sostinėje ketvirtadienį vyko Laisvės gynėjų dienos minėjimas. Renginyje prie Seimo dalyvavo minia žmonių, tarp jų apie 750 protestuotojų, nešinų vėliavomis ir įvairiais plakatais. Mitinguotojai reiškė nepasitenkinimą valdžios vykdoma pandemijos valdymo politika. Sausio 13-osios proga tribūnoje prie Seimo pasisakė prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė.

Degant atminimo laužams, prie Seimo rūmų buvo pagerbiami visi 14 Sausio 13-ąją žuvusių Laisvės gynėjų. Jie prieš 31-erius metus beginkliai stojo prieš sovietų karius ginti mūsų laisvės ir tuomet mažiau nei prieš metus atkurtos nepriklausomybės. Atminimo laužai Sausio 13-osios aukoms liepsnojo po dvejų metų pertraukos. Vieni minėjimo dalyviai dalijasi jautriais atsiminimais: „Jautru? – Baisu buvo labai. Labai garsiai tankai šaudė.

Keturių per Sausio įvykius žuvusiųjų – Vido Maciulevičiaus, Algimanto Petro Kavoliuko, Virginijaus Druskio, Apolinaro Juozo Povilaičio – artimųjų vardu pateiktas civilinis ieškinys dėl buvusio Sovietų Sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo atsakomybės.

„Pamenu, žmonės skanduodami „Lietuva“, „Laisvė“ ėjo link šalia Radijo ir televizijos komiteto pastato stovėjusio tanko. Tankui iššovus, nors ir ne į žmones, garsas buvo toks, kad po to supranti, ką reiškia tyla“, – prisiminimais apie 1991 m. Sausio 13-osios nakties įvykius dalinasi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), Gamtos mokslų fakulteto profesorius dr. Rimantas Daugelavičius, už pastangas ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu. Prof.

Laisvės gynėjų 31-ųjų metinių minėjimo renginiuose, skirtuose prisiminti 1991-ųjų akimirkas, pagerbti žuvusiųjų už atkurtą valstybės Nepriklausomybę atminimą, dalyvauja krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybė, kiti ministerijos ir kariuomenės atstovai, kariai.

Graikijos Aukščiausiasis Teismas trečiadienį išnagrinėjo Sausio 13-osios byloje nuteisto Ukrainos piliečio Aleksandro Radkevičiaus išdavimo Lietuvai bylą, BNS pranešė jo advokatas Dmitris Dmitriadis. Pasak jo, teismas sprendimą skelbs sausio 26 dieną. A. Radkevičius Graikijoje sulaikytas rugsėjo mėnesį, tačiau abiejų šalių institucijos kurį laiką tikrino, ar asmuo iš tikrųjų yra nuteistasis už indėlį į sovietų agresiją per kruvinus 1991-ųjų įvykius.

Artėjant Laisvės gynėjų dienai, sklinda raginimai per minėjimus rengti protestus. Reaguodama į tai policija imasi veiksmų viešąjai tvarkai užtikrinti. Sostinėje bus ribojamas eismas, policija ketina tikrinti į Vilnių atvykstančius automobilius. Trečiadienį policija surengė spaudos konfereciją, kurios metu policijos generalinis komisaras Renatas Požėla ir Vilniaus apskr. policijos viršininkas Saulius Gagas pakomentavo, kokių veiksmų viešąjai tvarkai užtikrinti imsis policija.

Vilniuje 30-ąjį kartą surengtas pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas Sausio 13-osios aukoms atminti. 9 kilometrus per sostinės centrą šiemet įveikė maždaug puspenkto tūkstančio bėgikų. Sausio 13-oji šiemet bus ketvirtadienį, tad tradicinį, jau 30-ą kartą rengiamą bėgimą „Gyvybės ir mirties keliu“ nuspręsta surengti šeštadienį.

Sausio 8  d. Vilniuje 30-ąjį kartą įvyko tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“. Laisvės gynėjams pagerbti skirtame renginyje šiais metais dalyvavo maždaug 4000 dalyvių iš Lietuvos ir 13 kitų valstybių – nuo tolimųjų Rytų iki Pietų Amerikos, rašoma pranešime.  Jubiliejinis renginys organizuotas laikantis viruso plitimo prevencijai reikalingų apribojimų, todėl dalyvių skaičius – daugiau nei dvigubai mažesnis, nei per paskutinį bėgimą 2020 metais.

Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT) pasiekusioje didelės apimties Sausio 13-osios byloje paskirta teisėjų kolegija, tolesni sprendimai dėl bylos nagrinėjimo turėtų būti priimti lapkritį, penktadienį pranešė teismas. Bylai nagrinėti sudaryta trijų Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Prano Kuconio, būsiančio kolegijos pirmininku, pranešėjos Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Artūro Pažarskio.

Lietuva negali daryti nuolaidų dėl Sausio 13-osios bylos, sako politologai apie Lietuvos prašymu Graikijoje sulaikytą šioje byloje nuteistą Ukrainos pilietį Aleksandrą Radkevičių. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Kęstutis Girnius svarsto, kad Lietuva susigrąžinusi Ukrainoje didvyriu laikomą A. Radkevičių galėtų jam suteikti malonę.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad situaciją dėl Graikijoje sulaikyto nuteistojo Sausio 13-osios byloje Aleksandro Radkevičiaus galima vadinti „Lietuvos Niurnbergu“. Žinių radijui ketvirtadienį G. Landsbergis tvirtino, jog trečiadienį susisiekė su Graikijos užsienio reikalų ministru siekdamas „informuoti apie šio žmogaus svarbą tiek mūsų teisinei sistemai, tiek mūsų istorijai“ ir palygino šią situaciją su šiuo nacių karo nusikaltimų tribunolu, vykusiu po II Pasaulinio...

Graikijos pareigūnai sulaikė Sausio 13-osios byloje nuteistą Ukrainos pilietį Aleksandrą Radkevičių, BNS trečiadienį patvirtino užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Sulaikytas A. Radkevičius, tokią informaciją mums patvirtino Lietuvos ambasadorius Atėnuose, gavęs informaciją iš Graikijos policijos“, – sakė ministras. Pasak jo, informacija perduota tikrinti Lietuvos prokuratūrai ir policijai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) Sausio 13-osios byloje gavo 16 skundų, tris iš jų atsisakyta priimti, BNS informavo teismas. Atsisakyta priimti Jurijaus Ondos, Vladimiro Uschopčiko ir Aleksane Radkevičiaus advokatų pateiktus skundus. Pasak teismo, šiuos skundus atsisakyta priimti, nes juose iš esmės nesutinkama tik su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (dėl nukentėjusiųjų žūties aplinkybių, karių ir karininkų gautų įsakymų vykdymo bei jų veiksmų ir kt.

Dėl nuosprendžio Sausio 13-osios byloje Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikta 16 kasacinių skundų. Visus skundus pateikė nuteistieji. „Jie gauti, dar nėra priimti, atrankos komisija turėtų spręsti dėl jų priėmimo“, – BNS šią savaitę sakė teismo atstovė Rimantė Kraulišė. Tarp pateikusiųjų skundus yra ir Jurijus Melis bei Genadijus Ivanovas, kurie nuosprendžio laukė Lietuvoje. Dauguma kaltinamųjų šioje byloje nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.

Tėvo per Sausio 13-osios įvykius netekęs vilnietis Robertas Povilaitis ketina bylinėtis su buvusiu sovietų sąjungos prezidentu Michailu Gorbačiovu dėl jam padarytos žalos. Civilinį Ieškinį planuojama pateikti Lietuvos teismui šių metų rudenį. „Baudžiamojoje byloje M. Gorbačiovas nefigūruoja, jo atžvilgiu institucijos nevykdė jokių persekiojimo veiksmų, jo vaidmuo ir atsakomybė nėra įvertinti“, – BNS sakė R. Povilaitis.

Klausimas, ar Sausio 13-oji bus paskelbta nedarbo diena. Socialinių reikalų ir darbo komitetas nusprendė atmesti šį siūlymą. Seimo narių teigimu, jau ir dabar Sausio 13-oji minima gražiai ir prasmingai, o papildomas laisvadienis priverstų žmones pamiršti, ką dera minėti tą dieną. Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) trečiadienį svarstė įstatymų pakeitimus, kuriais Sausio 13-oji Laisvės gynėju diena būtų paskelbta nedarbo diena.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis nesąmone ir absurdu vadina tai, kad Sausio 13-osios byloje nebuvo nuteisti aukščiausi tuometiniai sovietų sąjungos pareigūnai ir teigia, kad net nepakviesdama jų duoti parodymų Lietuva „įlindo į krūmus“. „Yra nesąmonė, absurdas ir tai akivaizdžiai matoma. Robertas Povilaitis dešimtis metų kala, beldžiasi į aklas Lietuvos „teisingumo“ duris. Dabar šiek tiek pradeda pleišėti tos durys ir galbūt tai bus proveržis.

Lietuvos apeliacinis teismas teismas trečiadienį nusprendė iš dalies patenkinti dalį skundų dėl ankstesnio teismo sprendimo ir pakeisti bausmes Sausio 13-osios byloje nuteistiems Jurijui Meliui ir Genadijui Ivanovui bei dar 14-kai nuteistųjų.  Taip pat patenkintas beveik 11 mln. eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo Lietuvos valstybei.

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį atmetė Sausio 13-osios byloje nuteisto buvusio sovietų karininko Jurijaus Melio skundą dėl pratęsto suėmimo termino.  Nuteistasis skundė šio teismo kovo pradžioje priimtą sprendimą jo suėmimą pratęsti dar 20 dienų. Skundą pateikę buvusio sovietų karininko advokatai teigė, kad suėmimas jų ginamajam yra skirtas neteisėtai ir nepagrįstai.

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį 20 dienų pratęsė suėmimą Sausio 13-osios byloje nuteistam buvusiam sovietų karininkui Jurijui Meliui.  Anot Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos, prokuratūros prašymas pratęsti J. Melio suėmimą yra teisėtas ir pagrįstas.

Šį sausį fiksuotas padidėjęs dezinformacijos kiekis, ypatingai siekta menkinti 1991 metų sausio 13-ąją apgintą Lietuvos nepriklausomybę, šeštadienį nurodė  nuolatinį informacinės aplinkos stebėjimą atliekančios Lietuvos kariuomenė.

Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys ir kandidatas į merus Gediminas Lipnevičius Sausio 13-osios proga išplatino sveikinimą rinkėjams. Sveikinime Lietuvos vėliava buvo apversta aukštyn kojomis. G. Lipnevičiaus sveikinimas buvo paskelbtas ne tik „Facebook“, bet ir jo valdomame laikraštyje „Radviliškio kraštas“. Kandidatas į merus G. Lipnevičius tikina, kad sumaketuotą sveikinimą pamatė tik šiam pasiekus viešumą. Jis komentavo: „Kas nedirba, tas neklysta.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sako, kad reikia ginti vertybes, už kurias lietuviai prieš trisdešimt metų sumokėjo krauju. „Prieš trisdešimt metų lietuviai krauju sumokėjo, kad susigrąžintų laisvę ir nepriklausomybę. Turime toliau kartu ginti šias dvi pamatines mūsų Europos vertybes“, – feisbuke trečiadienį rašė E. Macronas.

Sausio 13-osios byla – viena didžiausių Lietuvos istorijoje. Joje už karo nusikaltimus tragišką Sausio 13-osios naktį teisiami daugiau nei pusšimtis kaltininkų. Tačiau istoriją perrašyti vis mėginanti Rusija už akių persekioja Lietuvos teisėjus ir prokurorus. Visgi Sausio 13-osios bylą į teismą perdavęs buvęs prokuroras sako, kad nepaisant jam paskelbtos tarptautinės paieškos ir bauginimų – ši byla svarbiausia jo gyvenime.

Lietuva mini trisdešimtąsias išsaugotos Laisvės metines. Lygiai tiek metų prabėgo nuo krūvinųjų įvykių nakties, kai kremliaus tankai traiškė beginklius, nepriklausomybę saugančius lietuvius. Dėl karantino šią datą minime gerokai kukliau nei ankstesniais metais – be laužų ir masinių susibūrimų, bet su liepesnelėmis languose ir apšviestais pastatais ar įvairiausiais pavienių žmonių patriotiškumo proveržiais.

Prisimindamas 1991 metų įvykius Aukščiausiosios Tarybos rūmų gynybos štabo viršininkas Jonas Gečas primena, kad vyravo ne tik lietuvių vienybė, bet buvo ir tokių žmonių, kurie kolaboravo su Tarybų Sąjunga. Tarybų Sąjungos griūties išvakarėse ne viena įmonė ar gamykla buvo palankiai nusiteikusi okupantų atžvilgiu.

Aktorius ir laidų vedėjas Mindaugas Sėjūnas savo socialinio tinklo „Facebook" paskyroje pasidalino savo atsiminimais, ką gi matė tą lemtingąjį sausį prieš 30 metų. Vyras pasakoja, kad tuo metu dar studijavo Lietuvos konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija aut. past.) ir ruošėsi ketvirto kurso egzaminams. Žinomas aktorius prisimena, kad nors ir iki vėlyvo vakaro su kurso draugais repetavo mokomajame teatre, tačiau greitai teko ten ir apsigyventi.

Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti sovietinę apgaulės ir smurto doktriną, ir raudonoji melo imperija lūžo Lietuvoje, minint Laisvės gynėjų dieną sako pirmasis valstybės vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis. „Lietuva buvo pirmoji tarp sovietų kolonijų, kurioje kilęs išsilaisvinimo Sąjūdis laimėjo demokratinius parlamento rinkimus ir žmonių įgalioti atstovai vieningu balsavimu paskelbė atkuriamą nepriklausomą valstybę.

Pandemijos akivaizdoje minint Sausio 13-ąją karantino ribojimai grąžina ano laikmečio dvasią, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Šventės, atmintinos dienos, ypač tokios kaip Laisvės gynėjų diena, yra visuomenės susitelkimo ir valstybės tvirtinimo laikas. Jos suteikia išskirtinę galimybę prisiliesti prie tų jausmų, pastangų, apsisprendimų bei žmonių, kurių dėka dabar esame laisvi, turime savo valstybę“, – savo kalboje iškilmingame minėjime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio išvakarėse konservatorius Emanuelis Zingeris Seimui pateikė šiam jubiliejui skirtą rezoliucijos projektą. Ketvirtą kartą pakoregavus, jame pasikeitė formuluotė dėl V. Landsbergio vaidmens, kai rezoliucija sulaukė daug aistrų. E. Zingeris anksčiau teigė, kad rezoliucija yra istorinis dokumentas – padėka visiems Lietuvos žmonėms, o tarp jų – ir V. Landsbergiui.

Prieš 30 metų Sausio 13-osios įvykiams buvo paruoštas Vytauto Landsbergio apsaugos planas. Aukščiausioje Taryboje tuo metu veikęs apsaugos skyrius buvo suorganizavęs V. Landsbergio antrininką. Jis nelaimės atveju būtų nukreipęs dėmesį, kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas galėtų išvykti į saugią vietą. Sausio 13-ąją buvo paruoštas Seimo rūmų apsaugos planas. 1991 m. Aukščiausioje Taryboje veikė Artūro Skučo vadovaujamas apsaugos skyrius.

TV8 televizijos laida „Sveikatos medis“ ir laidos vedėja Irena Pivoriūnienė atidavė pelnytą pagarbą visiems medikams, dirbusiems po kruvinųjų sausio 13-osios įvykių ir pakvietė iš pačių tos nakties liudininkų išgirsti, kaip vyko sužeistųjų laisvės gynėjų gydymas. I. Pivoriūnienę laidos pašnekovai pasitiko Nacionaliniame operos ir baleto teatre, kur direktoriaus pareigas užima jau šviesios atminties laisvės gynėjo Antano Sakalausko sūnus Jonas.

Režimui prieš 30 metų nepavyko palaužti laisvės Lietuvoje, nepavyks to padaryti dabar ir Baltarusijoje, sako demokratinės Baltarusijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. Atsiimdama Baltarusijos demokratinei opozicijai šiemet skirtą Laisvės premiją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą Vilniuje ji prisiminė po sovietų tankais žuvusią Loretą Asanavičiūtę. „Prieš 30 metų šią dieną prie Vilniaus televizijos bokšto atėjo jauna moteris.

Gydytoja anesteziologė, reanimatologė, kuri budėjo Sausio 13-osios naktį, Dalia Steiblienė Laisvės gynėjų dienos 30-mečio minėjime prisiminė kraupius įvykius. Šiandien ji ragino visus žmones susikaupti ir pasirinkti gyvenimą, o ne beprasmę mirtį nuo „kovido“. „Prieš 30 metų žmonės apgynė laisvę, ant jos aukuro padėjo savo gyvybę ir sveikatą.

Minint Sausio 13-osios įvykių trisdešimtmetį, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis teigė, kad Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną. „Jau 1990-ieji buvo lemiamas laikas, kai pavergtos tautos ir atkuriamos demokratijos kilo atsikratyti komunizmo diktatūrų, ypač didžiosios. Europoje įsisenėjusi ir pagrindinė nelaimė buvo raudonoji imperija – SSRS.

1991-aisiais tūkstančiai lietuvių susikibę rankomis stojo ginti savo valstybę. Apsiginklavę vienybe, patriotiškumu, dainomis ir drąsia jie stojo prieš ginklus ir tankus. Šiais metais Lietuvai minint 30-ąsias Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos – metines LTOK.lt paklausė mūsų šalies olimpiečių, ką laisvė reiškia jiems? Olimpinė čempionė, Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) narė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė: „Laisvė man yra privilegija.

Lietuvai minint Sausio 13-osios įvykių trisdešimtmetį, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šiuo metu gyvename karantino ritmu ir bandome įveikti nematomą priešą, praeities pamokos mums dar vertingesnės. „Gerbiamieji, kasmet pagerbdami Sausio 13-osios aukų atminimą kalbame apie laisvę kaip didžiausią nepriklausomos valstybės ir jos žmonių vertybę. Šiandien, kai gyvename karantino ritmu ir bandome įveikti nematomą priešą, praeities pamokos mums dar vertingesnės.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis pasigenda atskiros institucijos, kuri tirtų Sausio 13-osios įvykius. „Nėra jokios specialios institucijos, kuri viską nagrinėtų, klasifikuotų ir išryškintų klausimus, į kuriuos dar neatsakyta, taip pat apklaustų liudininkus, kurių dar iki šiol nepasiklausė niekas (...). Manau, geriausia, kad būtų įsteigta speciali institucija – Sausio 13-osios agresijos, galbūt, ir sąmokslo, tyrimo institutas“, – lrt radijui tr...

Šiemet minimas Sausio 13-osios įvykių trisdešimtmetis. Prieš trisdešimt metų tūkstančiai lietuvių stojo ginti Lietuvos nepriklausomybės. Savo akimis įvykius stebėjęs profesorius, Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis dalijasi prisiminimais ir pasakoja apie niekam anksčiau dar negirdėtus faktus: tunelį iš Seimo į Nerį ir rankose vos nesprogusį pistoletą.

Artėjant sausio 13-ajai mus pasiekia įspūdingi vaizdai iš vakarinės Amerikos pakrantės, ikoniško Santa Monikos paplūdimio Los Andžele. Ten gyvenantys lietuviai, Laisvės gynėjų dienos išvakarėse siunčia mums linkėjimus, sausio 13-osios prisiminimus ir tūkstančius neužmirštuolių, kurios įspūdingai papuošė smėlio pakrantę.  Trispalvė ir tikra neužmirštuolių pieva.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui jau beveik 31-eri. Tačiau už tą nepriklausomybę 1991 metais valstybei teko sumokėti krauju. Kokiomis nuotaikomis Lietuva gyveno prieš 30 metų? Apie kokią Lietuvą svajojo šalies gyventojai? Apie tai – pokalbis su Aukščiausiosios Tarybos pirmininku Vytautu Landsbergiu. Prieš 30 metų visa Lietuva stovėjo arba prie Aukščiausiosios Tarybos, arba prie Televizijos bokšto.

Minint Sausio įvykius krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas prisiminimais sugrįžo tris dešimtmečius atgal, kai Maskva po 1990 metų kovo 11-osios kūrė planą, kokius Lietuvos objektus reikėtų užimti ir jie pasitelkė taip vadinamus „žaliuosius žmogeliukus“. „Tą patį mėnesį jau buvo parengtas planas ir kalbėta, kokius objektus reikėtų užimti – tai buvo televizijos pastatas, televizijos bokštas ir kiti statiniai.

Varšuvoje stovinčius Lenkijos Prezidento rūmus antradienio vakarą nušvietė Sausio įvykių trisdešimtmetį pagerbiantis užrašas ir trispalvė.  „Prezidento rūmų apšvietimas trisdešimtosiomis Sausio įvykių metinėmis yra lenkų atminimo ir pagarbos ženklas 1991 metais Vilniuje laisvę gynusiems žmonėms“, – tviteryje parašė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.