sausio 13

Šeštadienį Vilniuje rengiamas tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas pagerbti 1991 metais žuvusiuosius už Lietuvos laisvę. Startas, kaip kasmet, numatytas prie Antakalnio kapinių, kur palaidoti laisvės gynėjai, finišas – prie Vilniaus televizijos bokšto. 6000 dalyvių, sėkmingai įveikusių numatytą nuotolį, bus įteiktas atminimo medalis. Šiemet vyks jau 31-asis bėgimas. Pernai šiame renginyje dalyvavo apie 4 tūkst. žmonių.

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį skelbs verdiktą dėl kalėti ketverius metus Sausio 13-osios byloje nuteisto Ukrainos piliečio Aleksandro Radkevičiaus skundo. Anksčiau Sovietų Sąjungos kariuomenėje tarnavęs A. Radkevičius šiuo metu Ukrainos pusėje kovoja su jo šalį užpuolusia Rusija, nuteistasis raštu anksčiau informavo teismą, kad pripažįstą savo kaltę, prašo Lietuvos apeliacinio teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės arba bent sušvelninti bausmę.

Su civiliniu ieškiniu dėl Michailo Gorbačiovo atsakomybės šiemet kreipęsi keturių žuvusiųjų per Sausio 13-ąją artimieji prašo nenutraukti bylos buvusiam Sovietų Sąjungos vadovui.  Po jo mirties rugpjūčio 30 dieną, Vilniaus miesto apylinkės teismas netrukus nutraukė civilinę bylą dėl jo atsakomybės už Sausio 13-osios įvykius. Šis teismas paskelbė, kad ieškinys buvo pareikštas konkrečiam asmeniui, buvusiam Sovietų Sąjungos prezidentui, jam mirus, teisių perėmimas nėra galimas.

Galutinis ir neskundžiamas nuosprendis Sausio 13-osios byloje. Aukščiausiasis teismas atmetė visus nuteistųjų skundus, patvirtino juos kaltais dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Tiesa, vienas iš nuteistųjų, sovietiniam tankui vadovavęs Jurijus Melis, dienos šviesą išvys greičiau – teismas bausmę jam sutrumpino vienais metais. Jei ne Rusijos karas Ukrainoje, atrodytų, kad lietuvių kraujo auka Sausio 13-ąją ilgam užvertė grobuonišką režimo istorijos puslapį.

Sausio 13-osios byloje kalėti nuteistas Ukrainos pilietis Aleksandras Radkevičius kariauja gindamas savo šalį nuo Rusijos agresijos, teigia jo advokatas. A. Radkevičiaus gynėjas Lietuvoje Arvydas Verpečinskas BNS pirmadienį sakė praėjusią savaitę gavęs iš kolegų Ukrainos advokatų dvi pažymas, taip pat atsiųstos ir pareikštos padėkos kariškiui. „Pažyma, kad dalyvauja teritorinėje gynyboje ir pažymėjimas, kad kariškis.

Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FST) buvo suinteresuota gauti informaciją, susijusią su Sausio 13-osios įvykių byloje teisiamo Rusijos piliečio Jurijaus Melio kardomojo kalinimo sąlygų pagerinimu arba paleidimu į laisvę, penktadienį paskelbė Apeliacinis teismas.

Vilniaus apylinkės teismas ieško būdų, kaip Rusijoje gyvenančiam buvusiam Sovietų sąjungos prezidentui Michailui Gorbačiovui įteikti Sausio 13-osios įvykių civilinio ieškinio dokumentus. Keturių per Sausio įvykius žuvusiųjų – Vido Maciulevičiaus, Algimanto Petro Kavoliuko, Virginijaus Druskio, Apolinaro Juozo Povilaičio – artimųjų vardu Vilniaus teismui yra pateiktas civilinis ieškinys dėl buvusio Sovietų Sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo atsakomybės.

Vilniaus apylinkės teismas imasi per Sausio įvykius žuvusiųjų artimųjų vardu pateikto civilinio ieškinio dėl buvusio Sovietų Sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo atsakomybės.  Apie tai pirmadienį pranešė naujienų portalas „15min“, remdamasis vienu iš ieškovų Robertu Povilaičiu, kuris per sovietų agresiją neteko tėvo. „Ieškinys priimtas. Šiandien teisėjas priėmė rezoliuciją“, – teigė jis.

Aukščiausiasis Teismas trečiadienį išklausė nuteistųjų Sausio 13-osios byloje advokatų pasisakymų. Per pirmąjį bylos posėdį trečiadienį buvo išklausyti visų 12-kos posėdyje dalyvavusių advokatų pasisakymai. Daugumos pasisakymai buvo trumpi, gynėjai sakė visus savo motyvus jau išdėstę kasaciniuose skunduose ir per posėdį nenori jų kartoti.

Graikijos teismas neišdavė Lietuvai Sausio 13-osios byloje nuteisto Aleksandro Radkevičiaus. Jo advokatas sako, kad Interpolas ir Graikijos prokuratūra padarė procedūrinių pažeidimų. Ukrainietis teismo salėje buvo paleistas į laisvę. Tanką per kruvinuosius sausio įvykius vairavęs Radkevičius Lietuvoje yra nuteistas 4-erių metų laisvės atėmimo bausme. Graikijos teismai nesutiko Lietuvai išduoti Sausio 13-osios byloje nuteisto Aleksandro Radkevičiaus.

Sausio 13-osios byloje nuteistas Ukrainos pilietis Aleksandras Radkevičius sako, kad jam kelia nerimą Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio išsakyti žodžiai apie jo procesą.

Vilniaus apskrities policija pranešė pradėjusi dešimt administracinių teisenų per Sausio 13-osios minėjimą protestavusiems asmenims. Žmonės nušvilpė kai kuriuos šalies vadovus – Seimo Pirmininkę ir Ministrę Pirmininkę. Dėl per Sausio 13-osios minėjimą trikdžiusios minios Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma policijos generaliniam komisarui nusiuntė laišką, raginantį surašyti protokolus per renginį švilpusiems asmenims.

Vilniaus apskr. VPK pareigūnai, išnagrinėję ir įvertinę visą turimą medžiagą dėl š. m. sausio 13-ąją Laisvės gynėjų dienos minėjimo metu vykusio protesto ir jo dalyvių galimų pažeidimų, praėjusią savaitę pradėjo 10 administracinių teisenų. Šešios administracinės teisenos pradėtos dėl susirinkimų ir kitų renginių organizavimo reikalavimų pažeidimų (ANK 494 str.), 4 – dėl viešosios rimties trikdymo (ANK 488 str.

Profesorius Vytautas Landsbergis atsiprašė dėl savo žodžių, kuriuos išsakė apie per Sausio 13-ąją susirinkusią minią, kuri nušvilpė kalbėjusius politikus.  Apie tai jis paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“. „Nemanau ir atsiprašau Nemanau, kad laisvė platinti kovydo-19 ar kokio maro užkratą yra šventoji žmogaus laisvė; tačiau kiekvieno, kuris šią sausio 13-ąją pasijuto sužeistas, atsiprašau. Nemanau, kad tinkamai reagavau į negražius garsus žuvusiųjų atminimo valandą.

Praėjusią savaitę Laisvės gynėjų dienos minėjimo metu vykęs protestas sukėlė aibę diskusijų. Ne vienas nerimavo, kad protesto vaizdus Rusija gali panaudoti savo propagandai skleisti, tačiau Ainius Lašas teigė, kad tai neturėtų stabdyti nuo protestų.  Kauno technologijos universiteto dekanas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aiškino, kad, jei dėl šios priežasties neleisime žmonėms protestuoti, elgsimės dar blogiau.

Vilniuje praėjusią savaitę vyko Laisvės gynėjų dienos minėjimas. Renginyje prie Seimo dalyvavo minia žmonių, tarp jų apie 750 protestuotojų, nešinų vėliavomis ir įvairiais plakatais, kurie nušvilpė kalbas sakančias premjerę Ingridą Šimonytę ir Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen taip, kad aikštėje net nesigirdėjo, ką jos sako. Kliuvo ir Laisvės premiją, skirtą bažnyčios kronikos bendradarbiams, atsiėmusiai vienuolei.

Lietuvos apeliacinis teismas atidėjo Sausio 13-osios byloje nuteisto, šiuo metu Graikijoje sulaikyto Ukrainos piliečio Aleksandro Radkevičiaus skundo nagrinėjimą. Trijų teisėjų kolegija pirmadienį nusprendė atidėti skundo nagrinėjimą iki vasario 8 dienos A. Radkevičiaus sutuoktinės prašymu, jį pateikė nuteistajam valstybės paskirtas advokatas Arvydas Verpečinskas.

Tokio Sausio 13-osios minėjimo dar nebuvo. Prie Seimo susirinkę protestuotojai prieš skiepus ir valdžią nušvilpė kalbas sakančias premjerę Ingridą Šimonytę ir Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen taip, kad aikštėje net nesigirdėjo, ką jos sako. Kliuvo ir Laisvės premiją, skirtą bažnyčios kronikos bendradarbiams, atsiėmusiai vienuolei.

Po Sausio 13-osios minėjimo, kai prie Seimo susirinko ir protestuojančiųjų būrys, redakcija gavo skaitytojo Ramojaus Girinsko laišką. Žemiau pateikiame jį visą, neredaguotą.

Seimo pirmininkę, premjerę ir kitus kalbėtojus nušvilpusią protesto akciją prie Seimo organizavo Šeimų sąjūdis. Čia susirinkusi minia ne tik vijo valdžią lauk, bet ir protestavo prieš skiepus ir galimybių pasą, nors teigė, kad susirinko pagerbti žuvusiųjų Sausio 13-ąją. Dėl Šeimo gynimo maršo mitingo policija prie Seimo atsiuntė itin gausias policijos pajėgas, tikrino į Vilnių įvažiuojančius automobilius.

Apie tragiškus Sausio 13-osios įvykius liudija žmonės, kurie sovietų karių buvo žiauriai sužaloti ir šią dieną laiko savo antruoju gimtadieniu. Nematyti kadrai iš Seimo rūmų, kuriuose savanoriai Sausio 13-ąją saugojo parlamentą nuo sovietų šturmo ir suvokdami, kad tą naktį gali žūti – davė priesaiką ginti Tėvynę.

Ketvirtadienį Lietuvoje pražydo neužmirštuolių pievos, mokyklų, institucijų, gyventojų namų languose sužibo žvakių liepsnelės aukoms atminti, kai kur net ledas įgavo laisvės formas, o apie pasiaukojusius mąstyti kviepė bažnyčių varpų sąšaukos.  Aštunta ryto, už lango dar tamsu. Mažieji Panevėžio darželinukai gieda Tautišką giesmę. Ir dega žvakutes. Jos – beginkliams kovotojams už drąsą ir iškovotą laisvę, atminti.

Tokios Sausio 13-osios minėjimo dar nebuvo. Prie Seimo susirinkę protestuotojai prieš skiepus ir valdžią nušvilpė kalbas sakančias premjerę Ingridą Šimonytę ir Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen taip, kad aikštėje net nesigirdėjo, ką jos sako. Kliuvo ir Laisvės premiją, skirtą bažnyčios kronikos bendradarbiams, atsiėmusiai vienuolei. Plojimais minia palydėjo tik prezidentą Gitaną Nausėdą.

Sausio 13-osios minėjimą Seimo aikštėje užgožia didelis triukšmas. Įvairiausius garsus skleidžiantys susirinkusieji šitaip išreiškia savo nepasitenkinimą valdžia, kovido valdymu, skiepais ir taip toliau. Premjerė Ingrida Šimonytė turi atsaką visiems švilpiantiems. Jos teigimu, jei laisvė nebūtų iškovota, niekas negalėtų ir švilpti.

Sostinėje ketvirtadienį vyko Laisvės gynėjų dienos minėjimas. Renginyje prie Seimo dalyvavo minia žmonių, tarp jų apie 750 protestuotojų, nešinų vėliavomis ir įvairiais plakatais. Mitinguotojai reiškė nepasitenkinimą valdžios vykdoma pandemijos valdymo politika. Sausio 13-osios proga tribūnoje prie Seimo pasisakė prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė.

Degant atminimo laužams, prie Seimo rūmų buvo pagerbiami visi 14 Sausio 13-ąją žuvusių Laisvės gynėjų. Jie prieš 31-erius metus beginkliai stojo prieš sovietų karius ginti mūsų laisvės ir tuomet mažiau nei prieš metus atkurtos nepriklausomybės. Atminimo laužai Sausio 13-osios aukoms liepsnojo po dvejų metų pertraukos. Vieni minėjimo dalyviai dalijasi jautriais atsiminimais: „Jautru? – Baisu buvo labai. Labai garsiai tankai šaudė.

Keturių per Sausio įvykius žuvusiųjų – Vido Maciulevičiaus, Algimanto Petro Kavoliuko, Virginijaus Druskio, Apolinaro Juozo Povilaičio – artimųjų vardu pateiktas civilinis ieškinys dėl buvusio Sovietų Sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo atsakomybės.

„Pamenu, žmonės skanduodami „Lietuva“, „Laisvė“ ėjo link šalia Radijo ir televizijos komiteto pastato stovėjusio tanko. Tankui iššovus, nors ir ne į žmones, garsas buvo toks, kad po to supranti, ką reiškia tyla“, – prisiminimais apie 1991 m. Sausio 13-osios nakties įvykius dalinasi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), Gamtos mokslų fakulteto profesorius dr. Rimantas Daugelavičius, už pastangas ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu. Prof.

Laisvės gynėjų 31-ųjų metinių minėjimo renginiuose, skirtuose prisiminti 1991-ųjų akimirkas, pagerbti žuvusiųjų už atkurtą valstybės Nepriklausomybę atminimą, dalyvauja krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybė, kiti ministerijos ir kariuomenės atstovai, kariai.

Artėjant Laisvės gynėjų dienai, sklinda raginimai per minėjimus rengti protestus. Reaguodama į tai policija imasi veiksmų viešąjai tvarkai užtikrinti. Sostinėje bus ribojamas eismas, policija ketina tikrinti į Vilnių atvykstančius automobilius. Trečiadienį policija surengė spaudos konfereciją, kurios metu policijos generalinis komisaras Renatas Požėla ir Vilniaus apskr. policijos viršininkas Saulius Gagas pakomentavo, kokių veiksmų viešąjai tvarkai užtikrinti imsis policija.

Sausio 8  d. Vilniuje 30-ąjį kartą įvyko tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“. Laisvės gynėjams pagerbti skirtame renginyje šiais metais dalyvavo maždaug 4000 dalyvių iš Lietuvos ir 13 kitų valstybių – nuo tolimųjų Rytų iki Pietų Amerikos, rašoma pranešime.  Jubiliejinis renginys organizuotas laikantis viruso plitimo prevencijai reikalingų apribojimų, todėl dalyvių skaičius – daugiau nei dvigubai mažesnis, nei per paskutinį bėgimą 2020 metais.

Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT) pasiekusioje didelės apimties Sausio 13-osios byloje paskirta teisėjų kolegija, tolesni sprendimai dėl bylos nagrinėjimo turėtų būti priimti lapkritį, penktadienį pranešė teismas. Bylai nagrinėti sudaryta trijų Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Prano Kuconio, būsiančio kolegijos pirmininku, pranešėjos Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Artūro Pažarskio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) Sausio 13-osios byloje gavo 16 skundų, tris iš jų atsisakyta priimti, BNS informavo teismas. Atsisakyta priimti Jurijaus Ondos, Vladimiro Uschopčiko ir Aleksane Radkevičiaus advokatų pateiktus skundus. Pasak teismo, šiuos skundus atsisakyta priimti, nes juose iš esmės nesutinkama tik su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (dėl nukentėjusiųjų žūties aplinkybių, karių ir karininkų gautų įsakymų vykdymo bei jų veiksmų ir kt.

Tėvo per Sausio 13-osios įvykius netekęs vilnietis Robertas Povilaitis ketina bylinėtis su buvusiu sovietų sąjungos prezidentu Michailu Gorbačiovu dėl jam padarytos žalos. Civilinį Ieškinį planuojama pateikti Lietuvos teismui šių metų rudenį. „Baudžiamojoje byloje M. Gorbačiovas nefigūruoja, jo atžvilgiu institucijos nevykdė jokių persekiojimo veiksmų, jo vaidmuo ir atsakomybė nėra įvertinti“, – BNS sakė R. Povilaitis.

Klausimas, ar Sausio 13-oji bus paskelbta nedarbo diena. Socialinių reikalų ir darbo komitetas nusprendė atmesti šį siūlymą. Seimo narių teigimu, jau ir dabar Sausio 13-oji minima gražiai ir prasmingai, o papildomas laisvadienis priverstų žmones pamiršti, ką dera minėti tą dieną. Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) trečiadienį svarstė įstatymų pakeitimus, kuriais Sausio 13-oji Laisvės gynėju diena būtų paskelbta nedarbo diena.

Lietuvos apeliacinis teismas teismas trečiadienį nusprendė iš dalies patenkinti dalį skundų dėl ankstesnio teismo sprendimo ir pakeisti bausmes Sausio 13-osios byloje nuteistiems Jurijui Meliui ir Genadijui Ivanovui bei dar 14-kai nuteistųjų.  Taip pat patenkintas beveik 11 mln. eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo Lietuvos valstybei.

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį 20 dienų pratęsė suėmimą Sausio 13-osios byloje nuteistam buvusiam sovietų karininkui Jurijui Meliui.  Anot Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos, prokuratūros prašymas pratęsti J. Melio suėmimą yra teisėtas ir pagrįstas.

Šį sausį fiksuotas padidėjęs dezinformacijos kiekis, ypatingai siekta menkinti 1991 metų sausio 13-ąją apgintą Lietuvos nepriklausomybę, šeštadienį nurodė  nuolatinį informacinės aplinkos stebėjimą atliekančios Lietuvos kariuomenė.

Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys ir kandidatas į merus Gediminas Lipnevičius Sausio 13-osios proga išplatino sveikinimą rinkėjams. Sveikinime Lietuvos vėliava buvo apversta aukštyn kojomis. G. Lipnevičiaus sveikinimas buvo paskelbtas ne tik „Facebook“, bet ir jo valdomame laikraštyje „Radviliškio kraštas“. Kandidatas į merus G. Lipnevičius tikina, kad sumaketuotą sveikinimą pamatė tik šiam pasiekus viešumą. Jis komentavo: „Kas nedirba, tas neklysta.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sako, kad reikia ginti vertybes, už kurias lietuviai prieš trisdešimt metų sumokėjo krauju. „Prieš trisdešimt metų lietuviai krauju sumokėjo, kad susigrąžintų laisvę ir nepriklausomybę. Turime toliau kartu ginti šias dvi pamatines mūsų Europos vertybes“, – feisbuke trečiadienį rašė E. Macronas.

Sausio 13-osios byla – viena didžiausių Lietuvos istorijoje. Joje už karo nusikaltimus tragišką Sausio 13-osios naktį teisiami daugiau nei pusšimtis kaltininkų. Tačiau istoriją perrašyti vis mėginanti Rusija už akių persekioja Lietuvos teisėjus ir prokurorus. Visgi Sausio 13-osios bylą į teismą perdavęs buvęs prokuroras sako, kad nepaisant jam paskelbtos tarptautinės paieškos ir bauginimų – ši byla svarbiausia jo gyvenime.

Lietuva mini trisdešimtąsias išsaugotos Laisvės metines. Lygiai tiek metų prabėgo nuo krūvinųjų įvykių nakties, kai kremliaus tankai traiškė beginklius, nepriklausomybę saugančius lietuvius. Dėl karantino šią datą minime gerokai kukliau nei ankstesniais metais – be laužų ir masinių susibūrimų, bet su liepesnelėmis languose ir apšviestais pastatais ar įvairiausiais pavienių žmonių patriotiškumo proveržiais.

Prisimindamas 1991 metų įvykius Aukščiausiosios Tarybos rūmų gynybos štabo viršininkas Jonas Gečas primena, kad vyravo ne tik lietuvių vienybė, bet buvo ir tokių žmonių, kurie kolaboravo su Tarybų Sąjunga. Tarybų Sąjungos griūties išvakarėse ne viena įmonė ar gamykla buvo palankiai nusiteikusi okupantų atžvilgiu.

Aktorius ir laidų vedėjas Mindaugas Sėjūnas savo socialinio tinklo „Facebook" paskyroje pasidalino savo atsiminimais, ką gi matė tą lemtingąjį sausį prieš 30 metų. Vyras pasakoja, kad tuo metu dar studijavo Lietuvos konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija aut. past.) ir ruošėsi ketvirto kurso egzaminams. Žinomas aktorius prisimena, kad nors ir iki vėlyvo vakaro su kurso draugais repetavo mokomajame teatre, tačiau greitai teko ten ir apsigyventi.

Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio išvakarėse konservatorius Emanuelis Zingeris Seimui pateikė šiam jubiliejui skirtą rezoliucijos projektą. Ketvirtą kartą pakoregavus, jame pasikeitė formuluotė dėl V. Landsbergio vaidmens, kai rezoliucija sulaukė daug aistrų. E. Zingeris anksčiau teigė, kad rezoliucija yra istorinis dokumentas – padėka visiems Lietuvos žmonėms, o tarp jų – ir V. Landsbergiui.

Prieš 30 metų Sausio 13-osios įvykiams buvo paruoštas Vytauto Landsbergio apsaugos planas. Aukščiausioje Taryboje tuo metu veikęs apsaugos skyrius buvo suorganizavęs V. Landsbergio antrininką. Jis nelaimės atveju būtų nukreipęs dėmesį, kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas galėtų išvykti į saugią vietą. Sausio 13-ąją buvo paruoštas Seimo rūmų apsaugos planas. 1991 m. Aukščiausioje Taryboje veikė Artūro Skučo vadovaujamas apsaugos skyrius.

TV8 televizijos laida „Sveikatos medis“ ir laidos vedėja Irena Pivoriūnienė atidavė pelnytą pagarbą visiems medikams, dirbusiems po kruvinųjų sausio 13-osios įvykių ir pakvietė iš pačių tos nakties liudininkų išgirsti, kaip vyko sužeistųjų laisvės gynėjų gydymas. I. Pivoriūnienę laidos pašnekovai pasitiko Nacionaliniame operos ir baleto teatre, kur direktoriaus pareigas užima jau šviesios atminties laisvės gynėjo Antano Sakalausko sūnus Jonas.

1991-aisiais tūkstančiai lietuvių susikibę rankomis stojo ginti savo valstybę. Apsiginklavę vienybe, patriotiškumu, dainomis ir drąsia jie stojo prieš ginklus ir tankus. Šiais metais Lietuvai minint 30-ąsias Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos – metines LTOK.lt paklausė mūsų šalies olimpiečių, ką laisvė reiškia jiems? Olimpinė čempionė, Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) narė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė: „Laisvė man yra privilegija.

Šiemet minimas Sausio 13-osios įvykių trisdešimtmetis. Prieš trisdešimt metų tūkstančiai lietuvių stojo ginti Lietuvos nepriklausomybės. Savo akimis įvykius stebėjęs profesorius, Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis dalijasi prisiminimais ir pasakoja apie niekam anksčiau dar negirdėtus faktus: tunelį iš Seimo į Nerį ir rankose vos nesprogusį pistoletą.