Sausio 13-oji

Rusijai paskelbus apie Sausio 13-osios bylos teisėjų ir prokurorų persekiojimą, politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius tai vadina bandymu įbauginti visus Lietuvos žmones. „Tai yra daug platesnės bauginimo kampanijos dalis. Nežinau, ar bandoma įbauginti konkrečiai tuos žmones, kurie tapo taikiniais toje byloje ar visą visuomenę. Kitas labai panašus bandymas buvo su tais šauktiniais, kurie atsisakė į Sovietų armiją. Tai įvyko prieš 26 ar 27 metus.

Rusija ėmėsi tyrimo Sausio 13-osios bylą Lietuvoje nagrinėjančių teisėsaugos pareigūnų atžvilgiu dėl propagandinių tikslų, pirmadienį pareiškė politologas Nerijus Maliukevičius. Pasak jo, Maskva taip siekia vengti atsakomybės dėl tragiškų 1991 metų įvykių.

Kaip įtariama, laisvės gynėją Loretą Asnavičiūtę mirtinai sužalojusio tanko mechanikas-vairuotojas Vladimiras Sorokinas negali būti nuteistas už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, nes nesurinkta įrodymų jo kaltei pagrįsti, o kaip karys turi būti laikomas kombatantu, sako jo advokatas.

Kaltinamųjų Sausio 13-osios byloje advokatai sako, kad dabar nagrinėjama byla dėl šių įvykių yra pavėluota, teisingumas joje jau buvo įvykdytas. Gynėjai taip pat mano, kad dėl civilių mirtimis pasibaigusių pastatų užėmimo turėtų atsakyti tuometinis Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas. Advokatai abejoja, ar karininkų veiksmus galima vertinti kaip karo nusikaltimus.

Kaltinamųjų Sausio 13-osios byloje advokatai sako, kad kaltinimų dėl Sausio 13-osios įvykių sulaukę jų ginamieji negali atsakyti už savo veiksmus, nes vykdė vadų įsakymus ir visiškai neišmanė Lietuvos istorijos. Kaltinamojo Aleksandro Zolotuchino advokatas Albertas Jurgelėnas Vilniaus apygardos teismui antradienį sakė, kad jo ginamasis 1991 metų sausio įvykių metu buvo 28 metų karininkas, iki tol dirbęs aukštosiose partinėse mokyklose.

Kaltinamųjų Sausio 13-osios byloje advokatai sako, kad jų ginamieji turi būti išteisinti dėl karo nusikaltimų arba byla turi būti nutraukta, arba grąžinta prokuratūrai. Vilniaus apygardos teisme pirmadienį savo kalbas tęsė už akių teisiamų Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečių advokatai. Generalinė prokuratūra siūlo buvusį Sovietų Sąjungos gynybos ministrą 93 metų Dmitrijų Jazovą pripažinti kaltu dėl nusikaltimų žmoniškumui per Sausio 13-osios įvykius ir įkalinti jį iki gyvos galvos.

Tėvo per kruvinuosius Sausio 13-osios įvykius netekęs Robertas Povilaitis sako, kad prokurorų siūlomos bausmės už akių teisiamiems kaltinamiesiems yra teisingos ir jis joms pritaria. „Prokurorų bausmėms pritariu, jos yra teisingos“, – BNS sakė nukentėjusiuoju byloje pripažintas R. Povilaitis. Generalinė prokuratūra siūlo buvusį Sovietų Sąjungos gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą pripažinti kaltu dėl nusikaltimų žmoniškumui per Sausio 13-osios įvykius ir įkalinti jį iki gyvos galvos.

Generalinės prokuratūros prokurorai antradienį pradėjo sakyti baigiamąsias kalbas Sausio 13-osios baudžiamojoje byloje. Prokurorų kalbos vienoje reikšmingiausių ir didžiausių Lietuvos teisėsaugos istorijoje bylų bus sakomos apie dvi savaites. Kalbų pabaigoje paaiškės, kokias bausmes prokuratūra siūlo skirti 66 kaltinamiesiems.

Kaltinimais Lietuvai Rusija pati politizuoja Sausio 13-osios įvykius ir taip siekia supriešinti šalių visuomenes, komentuodama kaimynės pareiškimus sako Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM). „Tokiais pareiškimais būtent Rusija politizuoja kriminalinę bylą.

Sausio 13-osios įvykiuose sudalyvauti realiai. Tą padaryti šiandieną, girdint automatų tratėjimą, tankų ūžesį ir žmonių šūksnius. Jau visai netrukus tokia galimybė bus reali. Virtualioje realybėje. Lygiai taip netrukus galėsime pasivaikščioti ir po Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pasaulį, tiksliau – jo paveikslus virš galvų praskriejant juodąją negandą nešantiems paukščiams ar delnuose pasaulį saugant karaliams.

Vilniaus apygardos teismas kol kas nenusprendė dėl dviejų Sausio 13-osios bylų sujungimo – šis klausimas paliktas spręsti didžiąją Sausio 13-osios bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai. „Teismas gali išskirti arba sujungti bylas, įstatymas numato galimybę. Tačiau spręsti dėl bylos prijungimo turi spręsti teisėjų kolegija, prie kurios nagrinėjaos bylos prašoma prijungti kitą bylą“, – penktadienį sakė protokolinę nutartį paskelbęs teisėjas Alenas Piesliakas.

 Generalinė prokuratūra baigė tirti ir teismui perduoda dar vieną dalį Sausio 13-osios bylos. Ji Vilniaus apygardos teismą turėtų pasiekti artimiausiomis dienomis, BNS ketvirtadienį patvirtino Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė. Teismui perduodamoje byloje yra du kaltinamieji Rusijos piliečiai, jų tapatybės neįvardijamos. Rusijos piliečiai įtariami nusikaltimais žmogiškumui ir karo nusikaltimais.

Susirgus kaltinamajam Sausio 13-osios byloje Genadijui Ivanovui, Vilniaus apygardos teismas atšaukė šią savaitę suplanuotus posėdžius. G.Ivanovas į posėdį neatvyko ir pirmadienį. Trečiadienį teismui surengus posėdį paaiškėjo, kad kaltinamasis dar nepasveiko. Rusijos pilietis dėl sveikatos sutrikimų ir anksčiau gydytas ligoninėje. Toliau bylos nagrinėjimą ketinama tęsti kovo 20 dieną, BNS sakė teisėja Ainora Kornelija Macevičienė.

Nepaisant to, kad gavo Vilniaus apygardos teismo šaukimą liudyti Sausio 13-osios byloje, buvęs Sovietų sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas teigia neketinąs jokiu statusu dalyvauti procese. „Prie to, ką anksčiau esu sakęs, neturiu ką pridėti“, – Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“ sakė M.Gorbačiovas. „Todėl jokiu atveju neketinu dalyvauti teismo procese Vilniuje“, – pabrėžė jis.

Su pagarba prisimename lemtingus sausio 13 dienos įvykius. Tądien daugybė tautiečių stojo krūtine ginti savo tėvynės. Stovėjo naktį ir dieną, nebijodami tuometinės žiemos. Beje, tą naktį nebuvo labai šilta, tiesa, tai žmonėms mažai ir rūpėjo. Tai nebuvo rūsčios žiemos naktis Prieš dvidešimt šešerius metus, sausio tryliktąją, stiprių šalčių nebuvo. „Iš tikrųjų, žiūrint į abi dienas, 12-tą ir 13-tą, tai temperatūra Lietuvoje laikėsi nulinė.

Šiandien Lietuva jau 26-ąjį kartą prisimena tuos, kuriems yra dėkinga už iškovotą laisvę. Žymūs Lietuvos žmonės pasidalino mintimis, ką Sausio 13-oji reiškia jiems. „Dabar galiu kvėpuoti pilnais plaučiais“ Aktorius ir režisierius Vidas Bareikis 1991 metais buvo penkerių, tačiau sako gerai prisimenantis tos dienos siaubą. „Tėtis tuo metu su kitais budėjo prie Seimo, o mane su mama, kad būtų saugiau, išvežė į Kauną pas močiutę.

Dalyvavę 1991 m. Sausio 13-osios įvykiuose ar ne, šią dieną vienaip ar kitaip žino visi lietuviai. Tačiau už Lietuvą padėti galvą buvo pasiryžę ne tik tautiečiai. Į Vilnių skubėjo ir kaimynai latviai, taip pat ir ukrainiečiai. Štai šie tvirtai sudėti vyrai Jevhenas ir Jurijus, tuomet buvę dar studentai, iš Kijevo traukiniu padėti broliams lietuviams išskubėjo vos išgirdę apie rusų ataką. Ką galite papasakoti apie istoriją, kuomet jūs buvote čia? Jūs mums padėjote.

Sausio 13-osios išvakarėse, jau sutemus, Nepriklausomybės aikštėje uždegti laužai. Jie – simbolis vienintelio šilumos šaltinio tų žmonių, kurie žvarbią 1991-ųjų žiemą išsaugojo Lietuvos Nepriklausomybę. Aplink laužus susirinko daug tą įsimintiną sausį menančių lietuvių. Jų akyse atsispindėjo ugnis, o mintyse kartojosi laisvę gynusių žmonių veidai.

26-eri metai, kai be ginklo sugebėjom priešintis Sovietų Sąjungos bandymui jėga paimti Televizijos bokštą, televiziją, Parlamentą. Tą naktį prie televizijos bokšto žuvo 14, sužeista per 600 taikių žmonių. Televizijos bokštas buvo užimtas, tačiau planų pulti Parlamentą kariškiai kažkodėl atsisakė, gal todėl, kad aikštėje būriavosi tūkstančiai. Šiandien, sausio 13-osios išvakarėse - laisvės gynėjų prisiminimai. Sušalę, alkani, nuolatiniame pavojuje - tačiau pasiryžę už tėvynę padėti galvas.

Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis į Sausio įvykių minėjimus siūlo kviesti Rusijos parlamentarus. Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininko teigimu, Dūmos deputatų kvietimas būtų logikas ir žmoniškas žingsnis. „Kviesti Dūmos deputatus į mūsų minėjimą būtų logiška, būtų žmoniška. Tai irgi tiesa.

Minint Laisvės gynėjų dieną ketvirtadienį LRT kieme Vilniuje bus atidarytas Sausio 13-osios memorialas. Memorialas, kurio pagrindinis akcentas – šešių metrų obeliskas, skirtas įamžinti Sausio 13-osios aukų atminimą. Anksčiau šioje vietoje stovėjo 24 mediniai vardiniai kryžiai, skirti Laisvės gynėjams, žuvusiesiems prie TV bokšto, LRT pastato, Medininkuose, keliuose kituose epizoduose 1991-aisiais. „Kryžiai dūlėjo, iro, iškilo problema, kaip juos išsaugoti. Nutarta pastatyti ilgaamžį paminklą.

Vilniaus apygardos teismas nesutiko už 50 tūkst. eurų užstatą į laisvę paleisti kaltinamąjį Sausio 13-osios byloje Jurijų Melį. Rusijos piliečio suėmimas pratęstas dar trims mėnesiams. Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė BNS sakė, kad suėmimas pratęstas atsižvelgus, jog nesikeičia nei i pagrindai, nei aplinkybės tokiai kardomajai priemonei taikyti. Rusijos pilietis J.Melis Lietuvoje neturi gyvenamosios vietos.

Vilniuje vykstantis teismo procesas Sausio 13-osios byloje yra ne teisinis, o politinis, juo siekiama parengti dirvą pasmerkti Rusiją tarptautinėje arenoje ir pareikšti jai ieškinius dėl žalos atlyginimo, teigiama trečiadienį Rusijos Dūmos priimtame pareiškime. „Rusijos Dūmos deputatai reiškia protestą dėl bandymų prisidengus teisingumo vykdymu priimti politinius sprendimus, vienaip ar kitaip nukreiptus prieš Rusijos Federaciją.

Rusijoje gyvenantys kaltinamieji Sausio 13-osios byloje nori dalyvauti procese, tačiau savo galutinio apsisprendimo dar nėra išreiškę. Suimto Rusijos piliečio Jurijaus Melio gynėja Galina Kardanovskaja žurnalistams sakė, kad į ją kreipėsi Karaliaučiuje gyvenantys asmenys, kurie yra kaltinamieji Sausio 13-osios byloje. „Į mane kreipėsi dėl dalyvavimo procese.

Kaltinamasis Sausio 13-osios byloje Jurijus Melis sako, kad teismo sprendimas panaikinti jam suėmimą pagerintų Lietuvos ir Rusijos politinius santykius. Tai kaltinamasis pareiškė Vilniaus apygardos teismui, kuris ketvirtadienį nagrinėjo klausimą dėl kardomosios priemonės pratęsimo trims mėnesiams. Tuo metu Rusijos piliečio gynėja teismo prašė kardomąją priemonę pakeisti į švelnesnę ir teismui nustačius protingą terminą, paskirti 50 tūkst. eurų dydžio užstatą.

Sausio 13-osios bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas trečiadienį paskelbė keturių mėnesių pertrauką Sausio 13-osios byloje. Kitas posėdis įvyks spalio 3 dieną. Tokia pertrauka skelbiama dėl advokatų, prokurorų, teisėjų atostogų. Šioje byloje yra 65 advokatai, trys prokurorai ir keturi teisėjai, įskaitant atsarginį. Posėdžiai šioje byloje vyko nuo šių metų sausio 27 dienos, nuo to laiko teismas posėdžiavo daugiau nei 40 dienų – dažnai du kartus per dieną – ryte ir po pietų.

Sausio 13-osios baudžiamąją bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui įteiktas prašymas liudytoju pakviesti buvusį Sovietų Sąjungos prezidentą Michailą Gorbačiovą. Tokį prašymą pateikė nukentėjusiuoju byloje pripažintas Robertas Povilaitis, per Sausio įvykius žuvusio Apolinaro Povilaičio sūnus. Apie teismui įteiktą prašymą BNS informavo R.Povilaitis.

Kruvinus įvykius 1991 metų sausio 13 - ąją galėjo sustabdyti tik tuometinis Sovietų sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas ir Sovietų Sąjungos Valstybės saugumo komiteto (KGB) pirmininkas Vladimiras Kriučkovas, teigia paskutinysis Lietuvos KGB pirmininkas Anzelmas Armonas. Buvęs sovietų saugumo Lietuvoje vadovas liudydamas Sausio 13 - osios įvykių byloje teigė esąs visiškai įsitikinęs, kad visi veiksmai tą naktį buvo suderinti su M.Gorbačiovu.

Sausio 13-osios byloje ketvirtadienį parodymus davęs tuometinis Lietuvos atstovas Maskvoje Egidijus Bičkauskas paliudijo perspėjęs Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą nenaudoti jėgos. „Michailai Sergejevičiau, jeigu jūs manote, kad problemas išspręsite jėga, jūs jų neišspręsite“, – kelios dienos prieš sovietų agresiją M.Gorbačiovui pasakytus žodžius prisiminė E.Bičkauskas. Anot E.Bičkausko, M.Gorbačiovas į tai atsakė tik rankos mostu.

Sausio 13-osios bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį planuoja pradėti liudytojų apklausas. Pirmoje dienos pusėje planuojama apklausti Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovą Vytautą Landsbergį, o po pietų – Egidijų Bičkauską, kuris 1990 metų balandį buvo paskirtas Lietuvos nuolatiniu atstovu SSRS, 1991-1993 metais buvo Lietuvos diplomatinės misijos Rusijoje vadovu.

Sausio 13-osios bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį planuoja pradėti liudytojų apklausas, BNS pranešė teismo atstovė spaudai Vaida Bytautė. Pirmoje dienos pusėje planuojama apklausti Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovą Vytautą Landsbergį, o po pietų – Egidijų Bičkauską, kuris 1990 metų balandžio buvo paskirtas Lietuvos nuolatiniu atstovu SSRS, nuo 1991-1993 metais buvo Lietuvos diplomatinės misijos Rusijoje vadovu.

Kaltinamojo Sausio 13-osios byloje Rusijos piliečio Genadijaus Ivanovo parodymai kėlė daug klausimų bylą nagrinėjantiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams. Posėdyje antradienį buvo paskelbti visi ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai kaltinamojo parodymai, jis atsakė į proceso dalyvių klausimus.

1991 metų Sausio 13-osios bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas antradienį pradeda kaltinamųjų apklausas. Teismas apklaus du kaltinamuosius, kurie dalyvauja teismo posėdžiuose. Kiti daugiau nei 60 kaltinamųjų su teismu bendradarbiauti atsisako ir į posėdžius Lietuvoje neatvyksta. Manoma, kad pirmasis parodymus duos Lietuvoje gyvenantis Rusijos pilietis Genadijus Ivanovas. Trečiadienį planuojama apklausti suimtą laikomą Rusijos pilietį Jurijų Melį.

Paskelbusi atnaujinanti savo Sausio 13-osios įvykių tyrimą, Rusijos valdžia siekia supriešinti šalių visuomenes, taip pat politizuoti kriminalinę bylą ir tai išnaudoti propagandos tikslais, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Rusijoje balandžio pradžioje rengiami klausymai susiję su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama 1991 metų Sausio 13 - osios byla. Be to, Rusija „nusprendė grįžti“ prie sausio 13 - ąją žuvusio vienintelio sovietų kario žūties aplinkybių tyrimo, pareiškė Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. „Iš tiesų, balandžio pradžioje Rusijos Federacijos Visuomenės rūmuose planuojami tokie klausymai. Į juos taip pat pakviesti ir Vilniaus įvykių dalyviai.

Siekdamas užtikrinti spartesnį ir sklandesnį Sausio 13-osios bylos nagrinėjimą, Vilniaus apygardos teismas nusprendė visiems kaltinamiesiems, kurie turi valstybės skirtus advokatus, skirti antrus pakaitinius gynėjus. Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė pirmadienį posėdyje sakė, kad apie teismo priimtą nutartį informuota Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Naujai į bylą įtrauktų advokatų sąrašas turi būti pateiktas iki kovo 10 dienos.

Vilniaus apygardos teismas antradienį planuoja išklausyti kaltinamųjų Sausio 13-osios byloje parodymus. Pirmadienį teismas nusprendė pirmiausia paskelbti teismo posėdžiuose nedalyvaujančiųjų parodymus, vėliau apklausti Genadijų Ivanovą ir Jurijų Melį, kurie dalyvauja teismo procese.

Kaltinamieji Sausio 13-osios byloje ir jų advokatai pirmadienį teisme pareiškė nepripažįstantys kaltės. Tokią poziciją išsakė tiek du teisme dalyvaujantys kaltinamieji, tiek daugumos už akių teisiamų asmenų advokatai. Apie 10 advokatų teigė nežinantys savo atstovaujamų asmenų pozicijos. Pirmadienį kaltinimą šioje byloje palaikantys prokurorai baigė skaityti kaltinamąjį aktą.

 Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį sukritikavo Sausio 13-osios bylą dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, sakydama, kad Rusijos piliečiai persekiojami neteisėtai. „Veiksmai, dėl kurių Lietuvoje kaltinami rusai, yra interpretuojami šališku būdu, piktnaudžiaujant tarptautine teise“, – pareiškė Rusijos URM atstovė Marija Zacharova.

Karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui Sausio 13-osios byloje kaltinami Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai gali būti teisiami už akių, penktadienį paskelbė Vilniaus apygardos teismas. Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė pranešė, kad byla pradedama nagrinėti iš esmės, išnaudojus visas galimybes susisiekti su kaltinamaisiais ir pranešti apie bylą.

1991 m. sausio 8 d. Kazimieros Prunskienės vadovaujama Pirmoji Atkurtos Lietuvos respublikos vyriausybė, padėjusi daug pastangų atlaikant 1990 m. Maskvos ekonominę blokadą, atsistatydino. Matyt, pagal numatytą prosovietinių jėgų scenarijų , prie Aukščiausiosios Tarybos suplūdo minia “Jedinstvo“ (Lietuvos prosovietinė organizacija) smogikų, mėginusių įsiveržti į pastatą.

Aš nežinau, ar sausio 13-osios byloje yra siekiama teisingumo, kartais atrodo, kad tas siekis tik imituojamas, „Žinių radijui“ sakė pirmasis Lietuvos vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis.   „Sąrašas kaltinamųjų kaip ir paskelbtas, bet iš jo taip pat matyti ir tie, kurie nepatraukti į atsakomybę. Tada klausimas, ar jie atleisti nuo atsakomybės, ar tik dar nesurinkta duomenų.

Trečiadienį Vilniaus apygardos teisme pradėta nagrinėti savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi vieną didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje – 1991 metų sausio 13-osios bylą. (Papildyta 10:22 val.) Vienas iš dviejų prieš Vilniaus apygardos teismą Sausio 13-osios byloje stojusių kaltinamųjų Rusijos pilietis Genadijus Ivanovas trečiadienį pareiškė manantis, kad yra nekaltas dėl jam pateiktų kaltinimų ir teigia buvęs tik įvykių liudininku.

Sausio 27 dieną, 9 val. Vilniaus apygardos teisme pradedama nagrinėti savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi viena didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje. Nukentėjusiųjų šioje byloje – beveik 500, liudytojų – apie 1 tūkst. Bylą sudaro 709 tomai, iš kurių vien kaltinamasis aktas – 13 tomų. Kaltinamuosius gins 65 advokatai.

Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narė, parlamentarė Birutė Vėsaitė kviečia į LSDP grįžti neseniai apie pasitraukimą iš Socialistinio liaudies fronto pranešusį ir už Sausio 13-osios nusikaltimų neigimą kaltu teismo pripažintą Algirdą Paleckį. Apie tokią poziciją B. Vėsaitė paskelbė savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“. „Tikrai, laikas Tau, Algirdai, grįžti ir sustiprinti kairįjį sparną“, – pareiškė socialdemokratė.

 Prieš kelias dienas visa Lietuva minėjo sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos sukaktį. Šios dienos nepamiršo ir Šakių „Vyčio“ komanda. „Žinau, kad Lietuva tapo laisva, kad 14 narsuolių paaukojo save dėl šalies, – kalbėjo Taurantas Tamošiūnas, netrukus pridėjęs, jog yra Lietuvos patriotas. – Neįsivaizduoju savęs gyvenančio kitur.“ „Tai – liūdna diena, nemažai žmonių žuvo kovodami už laisvę, bet praėjus 25 metams, ačiū Dievui, viskas yra gerai.

 Laikai keičiasi. Propagandos formos kiek kinta taip pat, tačiau frazės dažnai panašios. Vienos lietuviškos radijo stoties paskyros socialiniame tinklalapyje vyriausiasis redaktorius sako, kad prieš Sausio 13-ąją ypač suaktyvėjo propagandą skleidžiantys komentatoriai. Vien vakar savo paskyroje jie blokavo tris šimtus provokatorių profilių.

 Sausio 13-ąją sutemus ant Lampėdžių ežero vyko spalvinga ir garsi diskoteka. Kas su pačiūžomis dar tik mokosi pastovėti ant ledo, o kas raižo įmantriausias figūras, o štai tėvai į roges pasisodinę vieną, du ar net daugiau vaikų laksto net suprakaitavęs. Idėją surengti šokius ant ledo pasiūlęs kaunietis sako, net nesitikėjęs tokio žmonių antplūdžio. Ant ledo tilpo visi norintys, o štai netoli ežero pasistatyti automobilį buvo beveik neįmanoma.

Sausio 13-osios byloje įtariamas buvęs KGB karininkas Michailas Golovatovas įkūrė fondą, kuris padeda įtariamiesiems Sausio 13-osios žudynėmis, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas. „Mano žiniomis, tas fondas padeda KGB darbuotojams, kurie tuo metu tarnavo „Alfoje“. Dabar dar viena užduotis - padėti tiems kaltinamiesiems, finansiškai, turbūt apmokant gynėjų paslaugas ir visas kitas išlaidas“, - LNK žinioms sakė A.Paulauskas.