šauktiniai

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atmeta opozicijos atstovų kritiką, kad šauktinių reforma pristatyta be politikų aptarimo, nes pagrindinės diskusijos dėl jos vyks Seime. „Partijos turi savo atstovus Seime ir aš tiesiog priminsiu, kad tai buvo tik pradėta diskusija.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad reikia svarstyti visus pasiūlymus, kurie Lietuvą priartina prie visuotinės gynybos principo. Taip prezidentas komentavo idėjas trumpinti šauktinių tarnybos trukmę ar įvesti visuotinį šaukimą. G. Nausėdos teigimu, Prezidentūra tikėjosi ir turėjo didelių lūkesčių, kad tiek pasiūlytas privalomos tarnybos trukmės trumpinimas, tiek visuotinio šaukimo klausimas atsidurs partijų susitarime dėl nacionalinio saugumo ir gynybos.

Praėjusią savaitę Krašto apsaugos ministerija (KAM) sudarė 2023 metų šauktinių sąrašą. Į devynis mėnesius trunkančią privalomąją pradinę karo tarnybą šiemet pakviesti 3828 asmenys. Jaunuoliai pasitikrinti, ar yra įtraukti į sąrašus, gali jau dabar. Karo prievolininkai paskirstyti į 6 regioninius skyrius. Kiekvienas jaunuolis pagal savo gyvenamąją vietą gali pasižiūrėti ir surasti savo pavardę sąrašuose interneto svetainėje: https://sauktiniai.karys.

Trečiadienį Krašto apsaugos ministerijos (KAM) puslapyje pasirodė 2023 metų šauktinių sąrašai. Vėliau paaiškėjo, kad dėl techninių priežasčių jie buvo paviešinti netyčia, ir vėliau tapo neprieinami. Oficialūs sąrašai pasirodys ketvirtadienį. Kariuomenė nedetalizavo, dėl kokių priežasčių sąrašas buvo matomas trečiadienį, pranešė LRT.lt. Iš viso į tarnybą į tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose planuojama pašaukti 3,8 tūkst. karo jaunuolių.

Švedijos valdžia imasi žingsnių atnaujinti civilinės gynybos pamatus šalyje dėl Rusijos karo Ukrainoje keliamos grėsmės, rašoma „Bloomberg“. Civiliams ir vėl bus priskirtos kritinės reikšmės užduotys karo ar nelaimės atveju. Švedijos civilinės saugos ir nepaprastųjų situacijų agentūra (MSB) paragino vyriausybę vėl aktyvuoti šalies „civilinį šaukimą“, kuris numato 16–65 metų amžiaus Švedijos piliečiams skirti „karo vietą“ visuotinai svarbiose tarnybose.

Partijos turi susitarti dėl visuotinio šaukimo, o ne nustumti šį kausimą į ateitį, sako prezidentas Gitanas Nausėda, komentuodamas anksčiau šią savaitę paskelbtus siūlymus reformuoti šauktinių sistemą.

Naujame šauktinių sąraše – per 30 tūkstančių jaunuolių pavardžių, bet iš jų karo prievolę šiemet atliks mažiau nei 4 tūkstančiai. Tačiau ateityje kasmet bus šaukiama tarnauti vis daugiau jaunuolių. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pristatė planuojamą šaukimo sistemos pertvarką, pagal kurią šaukiamų tarnauti jaunuolių padaugėtų iki 5 tūkstančių. Tiesa, jie turėtų tarnauti trumpiau – 6 mėnesius.

Seimo valdantieji sveikina krašto apsaugos ministro pristatytą šauktinių reformą ir tikisi sklandaus jos priėmimo pavasario sesijoje, bet opozicija sako, kad tarnybos trumpinimas iki pusmečio nesprendžia pajėgaus aktyviojo rezervo, karinės infrastruktūros klausimų. Arvydo Anušausko pristatyta reforma siūloma, kad pagrindinė privalomoji tarnyba truktų pusmetį, bet būtų įvesta daugiau jos alternatyvų, o šauktinių skaičius nuo 2027-ųjų per metus siektų 5 tūkst. vietoj dabartinių 3,8 tūkstančio.

Ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerija (KAM) sudarė 2023 metų šauktinių sąrašą. Skelbiama, kad į devynis mėnesius trunkančią privalomąją pradinę karo tarnybą šiemet bus pakviesti 3828 asmenys. Jaunuoliai pasitikrinti, ar yra įtraukti į sąrašus, jau galės artimiausiu metu. Karo prievolininkai bus paskirstyti į 6 regioninius skyrius. Kiekvienas jaunuolis pagal savo gyvenamąją vietą galės pasižiūrėti ir surasti savo pavardę sąrašuose interneto svetainėje: https://sauktiniai.karys.

Ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerija (KAM) sudarė šių metų šauktinių sąrašus. Jiems aptarti surengta krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (KPKT) direktoriaus Arūno Balčiūno spaudos konferencija. Spaudos konferenciją A. Anušauskas pradėjo nuo šaukimo sistemos pertvarkos pristatymo. „Mes norėtume didinti aktyvaus rezervo skaičių.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) ketvirtadienį sudarė šių metų šauktinių sąrašą. „Galiu konstatuoti, kad sąrašas jau yra sudarytas ir aš jį pasirašiau. Tie 32 tūkst. jaunuolių yra įrašyti“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Devynis mėnesius trunkančiai tarnybai iš viso bus pašaukti daugiau nei 3,8 tūkst. žmonių. Dalis jų bus iš šio sąrašo, dar kiti – ateisiantys tarnauti savanoriškai.

Kitąmet į privalomąją pradinę karo tarnybą planuojama pakviesti 4038 prievolininkus. „Nustatau: bendrą karo prievolininkų, 2023 metais pašaukiamų į privalomąją pradinę karo tarnybą, skaičių – 4038“, – nurodoma antradienį pasirašytame krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko įsakyme.

Mobilizuoti rusai sukėlė muštynes Kemerovo srityje esančiame Jurgos mieste. Socialiniame tinkle „Telegram“ išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip po žodinio kivirčo šauktiniai vienas į kitą ėmė mėtyti stalus ir kėdes. Anksčiau vietiniame kariniame dalinyje įvyko incidentas tarp šauktinių ir kariškių. Pasak pranešimų, muštynės įvyko lapkričio 19 dieną, iš viso jose dalyvavo apie 10 žmonių. Po jų vieną šauktinis atsidūrė ligoninėje. Visų muštynių dalyvių tapatybės buvo nustatytos.

Lapkričio 3 d. Lietuvos kariuomenės generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pradėjo daugiau nei 150 jaunuolių, rašoma pranešime spaudai. Didžioji dalis tarnybą pradedančių karo prievolininkų paskirti iš Vilniaus, Panevėžio ir Alytaus, likusieji – iš Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos. Daugiau nei 48 proc. jų šį kelią pasirinko savanoriškai, tai yra nepatekę į šaukiamųjų sąrašus išreiškė norą atlikti pareigą Tėvynei.

Įvairiuose šalies miestuose prisiekė 900 nuolatinės privalomosios karo tarnybos karių, penktadienį pranešė Lietuvos kariuomenė.   Prisiekė kariai iš pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono, generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono, pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono, brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono ir didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono.

Pajūryje griaudėja artileristų pratybos „Žemaitijos griausmas“. Čia po devynių mėnesių tarnybos savo žinias ir sugebėjimus demonstruoja šauktiniai. Amerikietiškomis haubicomis jie naikina už 9 kilometrų jūroje esančius taikinius ir jau svajoja apie naujus pabūklus – Lietuva planuoja pirkti prancūziškas haubicas, kokiomis dabar rusų okupantus sėkmingai naikina ukrainiečiai.

Seimas priėmė Krašto apsaugos ministerijos inicijuotas įstatymo pataisas, kurios leis didinti krašto apsaugos sistemos personalo skaičių. Sudaromos galimybės pašaukti į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą daugiau karių, taip pat Karo akademijos kariūnų ir Lietuvos kariuomenės civilių darbuotojų, rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime spaudai.  „Šie sprendimai leis lanksčiai planuoti ir užtikrinti karinių vienetų komplektavimą.

Ieškomas oro gynybos sistemos operatorius. Geras atlyginimas. Suteikiamas apgyvendinimas ir sveikatos draudimas. Išmoka drabužiams. Maitinimas tris kartus per dieną. Rusijos darbo skelbimų svetainėse ir socialiniuose tinkluose šiomis dienomis gausu įvairiausių darbo pasiūlymų. Ieškomi valytojai, virėjai, programuotojai, maisto prekių parduotuvių kasininkai. Tarp jų ir darbo pasiūlymai Rusijos kare su Ukraina, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty.

Kai praėjusių metų žiemą du Marinos sūnūs buvo pašaukti į Rusijos kariuomenę, ji tokią idėją vertino palankiai. „Pasakiau jiems tuomet, kad jie turi tarnauti, – sako Marina. – Tai jų pareiga tėvynei“. Visgi, po kelių savaičių moteris pradėjo nerimauti, nes jos sūnūs buvo dislokuoti vietovėje, kuri yra visai netoli sienos su Ukraina. Būtent vasario 24 dieną, kuomet Vladimiras Putinas įsakė Rusijos kariuomenei įsiveržti į Ukrainą, Marina prarado ryšį su abiem savo sūnumis. „Laikas tarsi sustojo.

Per penkerius metus gali būti pasiekta riba, kai pamažu didinant šauktinių skaičius kvietimo į privalomąją karo tarnybą sulauks visi šaukiamojo amžiaus jaunuoliai, sako krašto apsaugos ministras. Jo teigimu, tokiu būdu visuotinis šaukimas gali įvykti net nepakeitus įstatymų, tačiau Arvydas Anušauskas siūlo apsvarstyti modifikuotą modelį.

Rusija penktadienį pradėjo pavasarinį jaunuolių šaukimą į kariuomenę ir pažadėjo, kad šauktiniai nebus siunčiami kariauti į Ukrainą, kur, anot Maskvos, žuvo jau daugiau kaip 1 tūkst. rusų karių. Rusijos kariuomenė rengia šaukimus dukart per metus – pavasarį ir rudenį. Į naujokus vieneriems metams imami tarnybai tinkami 18–27 metų vyrai. Remiantis Kremliaus įsakymu, šį kartą prezidentas Vladimiras Putinas liepė pašaukti 134,5 tūkst. jaunuolių.

Vyriausybė siūlo didinti į privalomąją karo tarnybą pakviečiamų jaunuolių, taip pat priimamų į Karo akademiją kariūnų bei civilių darbuotojų kariuomenėje skaičių. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Krašto apsaugos ministerijos siūlymui numatyti Principinę kariuomenės struktūrą ir karių skaičių nustatančiame įstatyme, jog per metus į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą būtų pakviečiama nuo 3400 iki 4400 jaunuolių.

Vyriausybė šią savaitę svarstys Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymą keliais šimtais didinti į privalomąją karo tarnybą pakviečiamų jaunuolių skaičių. Principinę kariuomenės struktūrą ir karių skaičių nustatančiame įstatyme siūloma numatyti, kad per metus į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą būtų pakviečiama nuo 3400 iki 4400 jaunuolių.

Rusijos kariuomenė trečiadienį pirmą kartą pripažino, kad Ukrainoje sukeltame Maskvos kare dalyvauja šauktiniai, nors prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo, kad ten bus tik profesionalūs kariai. Nuo vasario 24 dienos, kai Maskva įsiveržė į Ukrainą, pasipylė pranešimai apie provakarietiškoje šalyje kovojančius jaunus šauktinius rusus. Šauktinių motinos socialiniuose tinkluose ieškojo savo sūnų, o teisių gynimo grupės teigė, kad jas užplūdo šauktinių šeimų skambučiai.

Rusijos gynybos ministerija oficialiai pripažino, kad kare Ukrainoje dalyvauja rusų šauktiniai. Tiesa, kariuomenės atstovo teigimu, jie ten pateko „netyčia“. Prieš kelias dienas Rusijos prezidentas V. Putinas viešai aiškino, kad šauktinių Ukrainoje „nėra ir nebus“. Vėliau paaiškėjo, kad V. Putinas jau liepė išsiaiškinti, kodėl jo įsakymo nebuvo laikytasi, o kaltuosius liepta nubausti.

Telkdami papildomas pajėgas ir ruošdamiesi naujam dideliam Ukrainos miestų šturmui Rusijos okupantai subombardavo gyvenamuosius namus Sumose ir pražudė dvi dešimtis niekuo dėtų žmonių, tarp jų ir privačiame name besislėpusią šeimą su 9-erių berniuku. O žudymo mašiną užkūręs Vladimiras Putinas turėjo drąsos kovo 8-osios proga sveikinti Rusijos moteris ir meluoti joms, jog į karą nesiunčia jų sūnų – šauktinių.

Krašto apsaugos ministerija jau kalba apie visuotinį mokyklą baigusių jaunuolių šaukimą atlikti privalomosios karo tarnybos. Tiesa, ramina – ne greitu metu, o per ateinančius 6 – 8 metus. Ministerija siūlo du visuotinio šaukimo modelius – tik vaikinų ir mišrų, kartu su merginomis. Savo ruožtu prezidentas sako, kad prieš priimant tokį sprendimą, kuris pareikalautų daugiau nei milijardo investicijų, būtina įvertinti finansines galimybes.

Paskelbti 2022-ųjų šauktinių sąrašai, kuriuose – apie 54 tūkst. jaunuolių, pranešė Lietuvos kariuomenė. Į sąrašą gali pakliūti ir tie, kurie gyvena užsienyje. Norint užsienyje atlikti karo prievolę, reikia Vyriausybės leidimo, o su tokiu leidimu atitarnavus NATO ar Europos Sąjungos valstybėse galima kreiptis į Lietuvos kariuomenės vadą dėl privalomos tarnybos įskaitymo. Tačiau tokių atvejų vis dar labai mažai. Iš viso šiemet devynių mėnesių tarnybai bus pašaukti 3828 jaunuoliai.

Įtempta padėtis Ukrainos pasienyje verčia Lietuvą sparčiau stiprinti savo kariuomenę. Valstybės gynimo taryba nusprendė anksčiau, nei planuota, įsigyti salvines raketų ugnies sistemas. Negana to, nuo kitų metų Lietuvoje daugės šauktinių. Krašto apsaugos ministerija šauks 4400 jaunuolių, tai 600-ais daugiau nei šiemet. Salvinė raktų ugnies sistema Lietuvoje turėjo atsirasti 2028-aisiais.

Visuotinis šaukimas į kariuomenę, jaunuoliams vos baigus mokyklą, galėtų atsirasti 2027 arba 2029 metais, jis atsieitų šimtus milijonų eurų, rašoma Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atliktoje Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studijoje. Dokumente, kurį matė BNS, teigiama, kad pasiruošimas visuotiniam šaukimui priklausytų nuo to, kas būtų šaukiami į kariuomenę.

Ketvirtadienį, sausio 6 d., sudaryti 2022 m. karo prievolininkų sąrašai. Jie skelbiami interneto svetainėje https://sauktiniai.karys.lt. Prie kiekvienos karo prievolininko pavardės yra nurodytas tikslus terminas iki kada reikia susisiekti su paskirtu regioniniu karo prievolės ir komplektavimo padaliniu.

Sudaryti šauktinių sąrašai – juose 54 tūkstančiai pavardžių. Tiesa, privalomąją karo tarnybą realiai turės atlikti tik maždaug 4 tūkstančiai. Pasitikrinti, ar jų pavardės yra šauktinių sąrašuose jaunuoliai galės jau šią savaitę.  Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus paleidžia sistemą, kuri atsitiktiniu būdu sudaro šauktinių sąrašą 2022 metams.

Trečiadienį Krašto apsaugos ministerija (KAM) sudarė 2022-ųjų karo prievolininkų sąrašus. Į tarnybą planuojama pašaukti beveik 4 tūkst. šauktinių, jų sąrašai visuomenei prieinami turėtų būti dar šią savaitę. Pranešama, kad apie šaukimą jaunuoliai nebus informuojami paštu – informaciją apie tarnybą jie turės susirasti internete. Sudarius sąrašus ministerijoje surengta spaudos konferencija.

Trečiadienį Krašto apsaugos ministerija (KAM) sudaro 2022-ųjų karo prievolininkų sąrašus. Į tarnybą planuojama pašaukti beveik 4 tūkst. šauktinių, jų sąrašai visuomenei prieinami turėtų būti dar sausį. Į karo prievolininkų sąrašus trečiadienį KAM turėtų įtraukti apie 54 tūkst. 18 m. sulaukusių, bet ne vyresnių nei 24 m. jaunuolių. Iš jų į tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose planuojama pašaukti 3828 karo prievolininkus.

Praėjusių metų pabaigoje įtariant nusižudžius du šauktinius, tiek kariuomenė, tiek ekspertai sako, kad tai atspindi bendras tendencijas šalyje, o kariuomenės didesnės rizikos erdve bent jau kol kas laikyti nereikėtų. Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba šalyje sugrąžinta 2015-aisiais, per šį laiką fiksuoti penki jaunuolių savižudybės atvejai, tačiau du iš jų įvyko pernai spalio pradžioje ir lapkričio pabaigoje.

Pasvalio teismas 500 eurų bauda nubaudė karo prievolės tarnybos vengusį šauktinį. Jaunuolis paskirtą baudą turės sumokėti per 2 mėnesius, trečiadienį pranešė teismo atstovė. Bylos duomenimis, pasvalietis R. S., būdamas karo prievolininku, patekęs į Panevėžio regiono 2021 metų karo prievolininkų sąrašą, nevykdė prievolės pristatyti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai reikalingus dokumentus ir duomenis bei pasitikrinti sveikatą Karinės medicinos ekspertizės komisijoje.

Pirmadienį ir antradienį tarnybą Lietuvos kariuomenėje pradėjo beveik 1000 nuolatinės pradinės privalomosios karo tarnybos karių. Anot kariuomenės pranešimo, daugiau kaip 500 iš jų tarnybą atlikti pasirinko savo noru, 370 išreiškė norą tarnybą atlikti pirmumo tvarka, 64 buvo pašaukti privalomai. Devynių mėnesių trukmės tarnybą jaunuoliai pradės Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų, Karinių oro pajėgų ir Mokymo ir doktrinų valdybos padaliniuose.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas reiškia užuojautą savaitgalį mirusio šauktinio artimiesiems, taip pat žada padaryti viską, kad būtų ištirtos nelaimės aplinkybės. „Galėčiau pareikšti užuojautą šeimai ir tiems žmonėms, kurie tą žmogų pažinojo. Mes iš savo pusės padarysime viską, kad būtų ištirtos ir nustatytos visos aplinkybės, nes tai yra svarbu ir mums patiems“, – BNS pirmadienį teigė ministras. Šeštadienį Rukloje, įtariama, nusižudė karys šauktinis.

Šeštadienį žuvo nuolatinės pradinės privalomosios tarnybos karys, pranešė Lietuvos kariuomenė. Pirminiais duomenimis įvykdyta savižudybė šaunamuoju ginklu.  Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybė reiškia gilią užuojautą spalio 2 d. žuvusio Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono (Rukla, Jonavos r.) nuolatinės pradinės privalomosios tarnybos kario (jaunesnysis eilinis, g. 2000 m.) artimiesiems ir tarnybos draugams.

Pasienyje apsauga nuo iš Baltarusijos atvykstančių neteisėtų migrantų besirūpinantis šauktinis pasakoja apie, jo teigimu, baisias gyvenimo ir darbo sąlygas. Vyras pasakoja, kad teko gyventi ir palapinėse be šildymo, o pjaunančios vielos tiesimui pasienyje dirbantieji negauna reikiamų priemonių, todėl rizikuoja susižeisti. Savo ruožtu Lietuvos kariuomenė teigia šauktinius aprūpinanti visomis būtinomis priemonėmis ir užtikrinanti jų saugumą.

Gerėjant epidemiologinei situacijai šalyje, nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariams atsiranda galimybė savaitgaliais sugrįžti namo, trečiadienį informavo Krašto apsaugos ministerija.

Seimas po pateikimo pritarė, kad už neatvykimą į karo tarnybą ir privalomos karo tarnybos vengimą šauktiniams baudos didėtų trigubai ir gali siekti net iki 900 eurų. Tai nėra galutinis sprendimas, Seimas dar grįš prie šio klausimo svarstymo.

Krašto apsaugos ministerija visai neseniai paskelbė 2021-ųjų metų šauktinių sąrašus, kurie privalės atlikti karinę tarnybą. Kai kuriems pašauktiesiems jau netrukus teks prisistatyti į kariuomenės punktus. Nepaisant to, kasmet Lietuvos kariuomenė susiduria su nuo tarnybos besislapstančiais asmenimis. Jiems gali grėsti net baudžiamoji atsakomybė. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi situacija pasipiktinęs skaitytojas, kuris nepritaria tokiai šauktinių tvarkai.

Krašto apsaugos ministerija paskelbė 2021-ųjų karo prievolininkų sąrašus. Praėjusią savaitę sudarytuose sąrašuose atsidūrė kiek daugiau nei 38 tūkst. 18–23 metų jaunuolių pavardės. Juos galima rasti adresu sauktiniai.karys.lt. Šiemet į tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose pašaukti beveik 4 tūkst. karo prievolininkų. Karo prievolininkų sąrašas sudarytas atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa.

Beveik 40 tūkstančių jaunuolių pavardžių – jau naujame šauktinių sąraše. Tiesa, realiai tarnauti nuo kovo mėnesio bus pašaukta 10 kartų mažiau prievolininkų. Kaip ir anksčiau, absoliuti dauguma į tarnybą prašosi patys. Šauktiniams valdžia ketina užtikrinti vakcinas nuo koronaviruso, tiesa, veikiausiai, tik antroje metų pusėje.

Krašto apsaugos ministerija ketvirtadienį sudarė šių metų karo prievolininkų sąrašus. Juose atsidūrė kiek daugiau nei 38 tūkst. 18–23 metų jaunuolių pavardės. Galutinį šauktinių sąrašą ketinama paskelbti po savaitės. Anot Krašto apsaugos minsiterijos, šauktinius planuojama skiepyti nuo Covid-19. Šiemet į tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose planuojama pašaukti 3828 karo prievolininkus. Karo prievolininkų sąrašas bus sudaromas atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa.

Ketvirtadienį, sausio 7 d., Krašto apsaugos ministerijoje sudaromi 2021 metų karo prievolininkų sąrašai. Galutinį šauktinių sąrašą ketinama paskelbti po savaitės. Šįkart į šauktinių sąrašus bus įtraukta apie 38 tūkst. 18–23 m. jaunuolių. Iš jų į tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose planuojama pašaukti 3828 karo prievolininkus. Karo prievolininkų sąrašas bus sudaromas atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa.

Šią savaitę, ketvirtadienį, bus sudaromi 2021 metų šauktinių sąrašai, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Į sąrašus bus įtraukta apie 38 tūkst. 18–23 metų jaunuolių. Iš jų į tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose planuojama pašaukti 3828 karo prievolininkus. Karo prievolininkų sąrašas bus sudaromas atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa. Planuojama, kad sąrašų sudarymo pradžią stebės ir inicijuos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Kariai pasipiktinę, kad nors jų koronaviruso testai neigiami, sutikti švenčių pas artimuosius jie nebuvo išleisti. Pasak jų, dalis karių buvo išleisti atostogų, nors bendravo su šiuo metu izoliacijoje esančiais šauktiniais. Krašto apsaugos ministerija tikina, kad viskas atlikta pagal nustatytą tvarką ir rekomendacijas. Naujienų portalas tv3.lt gavo kelių Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono karių ir jų artimųjų laiškus.