šauktiniai

Lietuvoje kelią toliau skinasi vadinamoji „šauktinių“ reforma. Krašto apsaugos ministerija nori didinti ginkluotai gynybai parengtų jaunuolių skaičių, apmokyti kariauti bent 5 tūkstančius šauktinių per metus. Vykstant karui Ukrainoje Lietuva taip pat stiprina gynybinius pajėgumus. Tuo metu viešoje erdvėje daug diskusijų sukėlė užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio žmonos Austėjos Landsbergienės komentaras apie karinę tarnybą ir savo sūnus.

Penktadienį Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų ir Kunigaikščio Vaidoto batalionuose prisiekė daugiau kaip 500 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (NPPKT) karių, skelbiama Lietuvos kariuomenės (LK) pranešime žiniasklaidai. „Šiandieninė priesaika – tai ne devynių mėnesių, tai viso gyvenimo priesaika”, – pažymėjo ceremonijoje Kaune dalyvavęs LK vadas gen. Valdemaras Rupšys.

Pastarosiomis dienomis daug aptarinėjamą idėją šaukti moteris privalomai karo tarnybai įvertino ir atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis. Jo teigimu, moterų šaukimas tikrai padėtų sustiprinti rezervą, tačiau kyla klausimų dėl infrastruktūros pajėgumų, papildomo painumo, kurį sukels pokyčiai.

Daugelis Kremliaus pareigūnų nesutinka su savo kolegomis, kad Rusijai reikia dar vienos didelės mobilizacijos bangos, kad rusai būtų išsiųsti į karą Ukrainoje. Apie tai rašo JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai. Naujausioje ISW ataskaitoje teigiama, kad Rusijos pareigūnai „rimtai“ ruošiasi naujai didelei rezervistų mobilizacijos bangai, kuri planuojama šį rudenį.

Krašto apsaugos ministerija imasi šauktinių pertvarkos. Jais siūloma trumpinti tarnybos trukmę, žeminti šaukiamųjų amžių, studentams tarnybos atidėti nebūtų galima, tad planuojantiems studijuoti tektų arba atidėti mokslus, arba tarnybą atlikti savaitgaliais, atostogų metu.

Krašto apsaugos ministerijos siūloma šaukimo į kariuomenę pertvarkos kryptis yra gera, nes atsiranda daugiau nuspėjamumo, alternatyvios tarnybos variantų, sako valdančiosios Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. „Geopolitinė situacija ir nacionalinis saugumas yra labai svarbus, (...) ir šita privaloma karinė tarnyba yra tos gynybos neišvengiamas elementas.

Lietuvoje kelią toliau skinasi vadinamoji „šauktinių“ reforma. Pokyčius šviežiai užregistravusi Krašto apsaugos ministerija nori dindinti ginkluotai gynybai parengtų jaunuolių skaičių, apmokyti kariauti bent 5 tūkstančius šauktinių per metus. Tačiau susilaukia daug kritikos, nes palaiminus naują tvarką jaunuoliai privalomos tarnybos atidėti nebegalėtų.

Pertvarkant šaukimo į kariuomenę tvarką, Krašto apsaugos ministerija (KAM) rugpjūčio 8 d. pasiūlė, kad šiuo metu galiojanti 9 mėnesių tarnyba daliai šauktinių galėtų būti sutrumpinta iki pusmečio. Tai numatyta antradienį ministerijos registruotuose projektuose. Pateikti siūlymus privalomosios pradinės karo tarnybos pertvarkai KAM žadėjo dar šių metų pradžioje. Įstatymo projekte rašoma, kad devynių mėnesių tarnyba gali būti sutrumpinama, bet ne ilgiau kaip tris mėnesius.

Pirmadienį į devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje išvyko beveik 300 karo prievolininkų, pranešė Lietuvos kariuomenė. Daugiausia būsimųjų karių į brigados „Žemaitija“ štabui pavaldžias padalinius ir Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalioną išvyko iš Klaipėdos, Panevėžio, Vilniaus regionų.

Dėl Ukrainos pakvietimo į NATO būta tiek lūkesčių, kad Švedijos prisijungimas prie Aljanso sulaukė daug mažiau dėmesio. Kokią įtaką Lietuvos saugumui daro Švedijos įstojimas į NATO laidoje „Dienos komentaras“ atsako atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis. Panašu, kad Švedija pagaliau tampa NATO nare. Kiek ir kaip tai didina Lietuvos saugumą? Ukrainos klausimui užgožus visą dienotvarkę, panašu, kad žmonės nelabai vertina šį įvyki, jog Švedija įstojo į NATO.

Karinius vienetus šalyje papildė daugiau kaip 750 šauktinių, pirmadienį pranešė Lietuvos kariuomenė. Būsimi kariai tarnaus Sausumos pajėgų Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalione Kaune, Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pėstininkų batalione Rukloje, Lietuvos Didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus Pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų batalione Tauragėje ir Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalio...

2022 metais atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) iš užsienio grįžo 75 karo prievolininkai, daugiausia – iš Jungtinės Karalystės. Kaip BNS nurodė Lietuvos kariuomenė, tikslūs duomenys apie NPPKT karius, kurie buvo deklaravę išvykimą į užsienio valstybę, kai pradėjo tarnybą kariuomenėje, pradėti rinkti nuo praėjusių metų. „Visgi žinome, kad 2021 metais tokių karių buvo apie 40, o 2022 – 75 karo prievolininkai“, – teigiama atsakyme.

Valstybės gynimo taryba pritarė siūlymui Lietuvos kariuomenėje kurti diviziją. Jai sukomplektuoti gali prireikti iki 6 milijardų eurų. Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad iki 2030-ųjų tą padaryti yra įmanoma. Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad divizijos įgyvendinimui privaloma kuo greičiau nuspręsti ir dėl visuotinio šaukimo.

Siekiant visuotinio šaukimo į kariuomenę, reikia įsivertinti turimus resursus, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Jau savo laiku tai buvo išsakyta, ir aš sakiau, aš už visuotinį šaukimą, tačiau mes turime matyti tą realybę, kuri egzistuoja, matyti tuos resursus, kokius turime ir surasti tuos prioritetus, kuriuos dar pirmiausia turime įgyvendinti ir, pavyzdžiui, šaukimo reforma, judant visuotinio šaukimo link, yra vienas iš jų“, – pirmadienį žurnalistams po Valstybės gynimo tary...

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) įspėja, kad ministerijos vardu internete platinami melagingi elektroniniai laiškai apie Lietuvos piliečių šaukimą į bendrą Lietuvos, Ukrainos, Lenkijos brigadą (LITPOLUKRBRIG), siuntimą į Ukrainą. Anot KAM, dezinformacija elektroniniais laiškais platinama naudojant domeną kariuomene[.]com. Ministerija atkreipė dėmesį, kad šių laiškų turinys neatitinka tikrovės, o Lietuvos piliečiai į bendrą trijų šalių brigadą nėra šaukiami.

Rusijos Dūma jau šiandien, skubos tvarka, turėtų priimti įstatymų pataisas, numatančias šauktinių karo tarnybos pokyčius. Pasimokę iš praėjusių metų rezervistų masinio bėgimo į užsienį istorijos rusų politikai imasi griežtų bausmių įvedimo. Pernai V. Putinui paskelbus „dalinę“ mobilizaciją šalyje, įvairiais skaičiavimais, iš šalies išvyko 400-700 tūkst. šaukiamo amžiaus vyrų.

Latvijos Saeima šiandien patvirtino „Valstybės gynybos tarnybos“ įstatymą – pirmieji šauktiniai bus pakviesti jau šių metų vasara. Tiesa, privalomas šaukimas įsigalios tik 2024-aisiais, o 2023-iaisiais į karo prievolės tarnybą galės patekti savanoriai, praneša tv3.lv. Įstatymas numato, kad privalomoji karo tarnyba Latvijoje priklausys tik 18-os sulaukusiems vyrams. Moterys taip pat galės tarnauti kariuomenėje, tačiau tik savo noru.

Kursko srityje (Rusija) esančiame kariniame dalinyje šauktinis nušovė kitą karį ir dar vieną sužeidė per incidentą budėjimo metu, skelbiama Rusijos žiniasklaidoje. „Astra“ rašoma, kad konfliktas tarp šauktinių, baigęsis šūviais, įvyko kovo 6-osios 2 valandą ryto vietos laiku. „Pirminiais duomenimis, naktį budėjęs Mahomedas M. savo poste išgirdo pašalinius asmenis. Jis šūktelėjo: „Stok, kas eina“, tačiau nesulaukė atsakymo, todėl pradėjo šaudyti.

Šaukimo privalomajai karinei tarnybai reformai bus siekiama plataus sutarimo tarp skirtingų frakcijų, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas (NSGK) Laurynas Kasčiūnas. Pasak jo, planuojama reforma, kuria siūloma pagrindinę tarnybą trumpinti iki pusmečio, bet įvesti daugiau alternatyvų bei didinti šauktinių skaičių, antradienį pristatyta Seimo frakcijų atstovams.

Rusijai užpuolus Ukrainą ir saugumo situacijai regione itin pablogėjus Lietuva susimąstė apie šaukimo į kariuomenę reformą, nes dabartinis modelis neužtikrina reikiamo skaičiaus šauktinių, o nuo tarnybos išsisuka labai daug jaunuolių: vieni kalba apie pacifistinius įsitikinimus, kiti atideda tarnybą, nes studijuoja, treti netinka tarnybai dėl fizinių ar psichologinių problemų.

Pertvarkant privalomosios karo tarnybos sistemą siekiama, kad iki 2030 metų aktyvusis rezervas padidėtų iki maždaug 47 tūkst., teigia Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Iki 2030-ųjų metų siekiame padvigubinti ir aktyviojo rezervo karių skaičių, kuris šiuo metu yra beveik 26000, skaičius padidėtų iki apytiksliai 47 000. Skaičiai pamatuoti, jie atitinka kariuomenės poreikius“, – antradienį paskelbtame pranešime spaudai sakė KAM Karo tarnybos ir personalo departamento direktorius pulkininkas Ramū...

Per metus išaugo visuomenės parama visuotiniam šaukimui, rodo pirmadienį paskelbta Krašto ministerijos užsakymu atlikta apklausa. Pernai gruodį atliktos apklausos duomenimis, vyrų ir moterų visuotiniam šaukimui iš karto po mokyklos pritaria 19 proc. respondentų. Prieš metus už tai pasisakė 16 proc. apklaustųjų. Tik vyrų visuotiniam šaukimui gruodį nurodė pritariantys 38 proc. apklausos dalyvių, prieš metus – 34 procentai.

Prezidentas Gitanas Nausėda sukritikavo siūlomą šauktinių sistemos reformą, sakydamas, kad palaiko visuotinį šaukimą, o ne „pusiau skustą“ trūkumų taisymą. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo prezidento patarėjas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimams Kęstutis Budrys. Girdime, kad prezidentas Nausėda pasisako už visuotinį šaukimą, o ne dalinį, „pusiau skustą“ tam tikrų trūkumų taisymą.

Užuot stiprinusi šauktinių pasirengimą ir mokymus, valdžia svarsto trumpinti privalomos karo tarnybos laiką iki 6 mėnesių. Šis siūlymas kelia abejonių, ar pavyks per tokį laiką karius paruošti tinkamai. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Kristijonas Ražickas – studentas, tačiau savaitgalius jis skiria tarnybai Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Prieš tapdamas savanoriu, iškart po mokyklos, jis savo noru nuėjo į kariuomenę.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasisako už visuotinį šaukimą, o ne dalinį tam tikrų trūkumų taisymą, sako šalies vadovo patarėjas. „Prezidentas išlieka nuoseklus, turbūt nuosekliausias šioje temoje, sakydamas, kad turime dėl visuotinio šaukimo sutarti. (...) Ir nuo tos datos atskaičiuoti veiksmus, suprantant, kad tai užtruks ne vienerius metus“, – Žinių radijui antradienį sakė Kęstutis Budrys.

Užuot stiprinusi šauktinių pasirengimą ir mokymus, valdžia svarsto trumpinti privalomos karo tarnybos laiką iki 6 mėnesių. Šis siūlymas kelia abejonių, ar pavyks per tokį laiką karius paruošti tinkamai. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Kristijonas Ražickas – studentas, tačiau savaitgalius jis skiria tarnybai Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Prieš tapdamas savanoriu, iškart po mokyklos, jis savo noru nuėjo į kariuomenę.

Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba nesuranda daugiau nei 6-ių tūkstančių šauktinių. Kai kurių ieško jau ne vienus metus. Kaip vykdoma tarnybos vengiančių paieška ir kas jiems gresia? Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos vadovas Arūnas Balčiūnas LRT radijui sakė, kad dalies šauktinių surasti negali. Tačiau karo prievolininkus padėti rasti gali neseniai keisti dokumentai arba institucijų suteikiama informacija.

Vyriausybei diskutuojant dėl naujo šauktinių modelio, Krašto apsaugos ministerija (KAM) siekia atsisakyti galimybės atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą (PPKT), tačiau tam tikros išimtys išliktų. Tai reiškia, kad tarnybą turėtų atlikti, pavyzdžiui ir studentai. „Vienas iš svarbiausių siūlomo modelio pakeitimų – PPKT nebūtų atidedama.

Buvę šauktiniai prabilo apie susirgimus erkių platinamomis ligomis ir kaltina Lietuvos kariuomenę, kad ši per pratybas neužtikrina tinkamos apsaugos nuo parazitų. Esą kariams dalijamų repelentų trūksta, o kai kariai suserga, esą atsakomybės kariuomenės vadovybė kratosi. Kariuomenės atstovai sako, kad sergamumas erkių platinamomis ligomis pastaraisiais metais tikrai ėmė augti, tačiau kaltinimus, esą kariai visai neapsaugoti – atmeta.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigiamai vertina Vyriausybei trečiadienį pristatytą šauktinių reformą, tačiau pabrėžia, kad toliau vyks diskusijos su ekspertais ir politikais, ir po jų ministrai svarstys, kokius konkrečiai projektus teikti Seimui.

Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko siūlymas trumpinti privalomą karo tarnybą iki pusmečio buvo pasitiktas skeptiškai. Kyla klausimų, ar per tokį trumpą laiką šauktiniai būtų tinkamai paruošti. Viceministras Žilvinas Tomkus ramina sakydamas, kad pavojaus atveju pirmiausia reaguotų profesionalūs kariai, o siūlomi pokyčiai yra tiesiog priemonė suteikti bazinę parengtį kuo daugiau žmonių.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pristatė planuojamą šaukimo sistemos pertvarką, pagal kurią šaukiamų tarnauti jaunuolių padaugėtų iki 5 tūkstančių per metus. Pristatyta, kad jaunuoliai turėtų tarnauti trumpiau – 6 mėnesius. Atsirastų trijų mėnesių šaukimas baigusiems studijas, o panorėję jaunuoliai galėtų atlikti karo prievolę savaitgaliais – tai truktų 3 metus.

Krašto apsaugos ministras siūlo trumpinti šauktinių tarnybą nuo 9 iki 6 mėnesių, tačiau didinti šaukiamų jaunuolių skaičių. Koks Lietuvos tikslas – kokybiškai paruošti kariai ar gražūs skaičiai? „Dėmesio centre“ svečiai – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir komiteto narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atmeta opozicijos atstovų kritiką, kad šauktinių reforma pristatyta be politikų aptarimo, nes pagrindinės diskusijos dėl jos vyks Seime. „Partijos turi savo atstovus Seime ir aš tiesiog priminsiu, kad tai buvo tik pradėta diskusija.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad reikia svarstyti visus pasiūlymus, kurie Lietuvą priartina prie visuotinės gynybos principo. Taip prezidentas komentavo idėjas trumpinti šauktinių tarnybos trukmę ar įvesti visuotinį šaukimą. G. Nausėdos teigimu, Prezidentūra tikėjosi ir turėjo didelių lūkesčių, kad tiek pasiūlytas privalomos tarnybos trukmės trumpinimas, tiek visuotinio šaukimo klausimas atsidurs partijų susitarime dėl nacionalinio saugumo ir gynybos.

Praėjusią savaitę Krašto apsaugos ministerija (KAM) sudarė 2023 metų šauktinių sąrašą. Į devynis mėnesius trunkančią privalomąją pradinę karo tarnybą šiemet pakviesti 3828 asmenys. Jaunuoliai pasitikrinti, ar yra įtraukti į sąrašus, gali jau dabar. Karo prievolininkai paskirstyti į 6 regioninius skyrius. Kiekvienas jaunuolis pagal savo gyvenamąją vietą gali pasižiūrėti ir surasti savo pavardę sąrašuose interneto svetainėje: https://sauktiniai.karys.

Trečiadienį Krašto apsaugos ministerijos (KAM) puslapyje pasirodė 2023 metų šauktinių sąrašai. Vėliau paaiškėjo, kad dėl techninių priežasčių jie buvo paviešinti netyčia, ir vėliau tapo neprieinami. Oficialūs sąrašai pasirodys ketvirtadienį. Kariuomenė nedetalizavo, dėl kokių priežasčių sąrašas buvo matomas trečiadienį, pranešė LRT.lt. Iš viso į tarnybą į tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose planuojama pašaukti 3,8 tūkst. karo jaunuolių.

Švedijos valdžia imasi žingsnių atnaujinti civilinės gynybos pamatus šalyje dėl Rusijos karo Ukrainoje keliamos grėsmės, rašoma „Bloomberg“. Civiliams ir vėl bus priskirtos kritinės reikšmės užduotys karo ar nelaimės atveju. Švedijos civilinės saugos ir nepaprastųjų situacijų agentūra (MSB) paragino vyriausybę vėl aktyvuoti šalies „civilinį šaukimą“, kuris numato 16–65 metų amžiaus Švedijos piliečiams skirti „karo vietą“ visuotinai svarbiose tarnybose.

Partijos turi susitarti dėl visuotinio šaukimo, o ne nustumti šį kausimą į ateitį, sako prezidentas Gitanas Nausėda, komentuodamas anksčiau šią savaitę paskelbtus siūlymus reformuoti šauktinių sistemą.

Naujame šauktinių sąraše – per 30 tūkstančių jaunuolių pavardžių, bet iš jų karo prievolę šiemet atliks mažiau nei 4 tūkstančiai. Tačiau ateityje kasmet bus šaukiama tarnauti vis daugiau jaunuolių. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pristatė planuojamą šaukimo sistemos pertvarką, pagal kurią šaukiamų tarnauti jaunuolių padaugėtų iki 5 tūkstančių. Tiesa, jie turėtų tarnauti trumpiau – 6 mėnesius.

Seimo valdantieji sveikina krašto apsaugos ministro pristatytą šauktinių reformą ir tikisi sklandaus jos priėmimo pavasario sesijoje, bet opozicija sako, kad tarnybos trumpinimas iki pusmečio nesprendžia pajėgaus aktyviojo rezervo, karinės infrastruktūros klausimų. Arvydo Anušausko pristatyta reforma siūloma, kad pagrindinė privalomoji tarnyba truktų pusmetį, bet būtų įvesta daugiau jos alternatyvų, o šauktinių skaičius nuo 2027-ųjų per metus siektų 5 tūkst. vietoj dabartinių 3,8 tūkstančio.

Ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerija (KAM) sudarė 2023 metų šauktinių sąrašą. Skelbiama, kad į devynis mėnesius trunkančią privalomąją pradinę karo tarnybą šiemet bus pakviesti 3828 asmenys. Jaunuoliai pasitikrinti, ar yra įtraukti į sąrašus, jau galės artimiausiu metu. Karo prievolininkai bus paskirstyti į 6 regioninius skyrius. Kiekvienas jaunuolis pagal savo gyvenamąją vietą galės pasižiūrėti ir surasti savo pavardę sąrašuose interneto svetainėje: https://sauktiniai.karys.

Ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerija (KAM) sudarė šių metų šauktinių sąrašus. Jiems aptarti surengta krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (KPKT) direktoriaus Arūno Balčiūno spaudos konferencija. Spaudos konferenciją A. Anušauskas pradėjo nuo šaukimo sistemos pertvarkos pristatymo. „Mes norėtume didinti aktyvaus rezervo skaičių.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) ketvirtadienį sudarė šių metų šauktinių sąrašą. „Galiu konstatuoti, kad sąrašas jau yra sudarytas ir aš jį pasirašiau. Tie 32 tūkst. jaunuolių yra įrašyti“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Devynis mėnesius trunkančiai tarnybai iš viso bus pašaukti daugiau nei 3,8 tūkst. žmonių. Dalis jų bus iš šio sąrašo, dar kiti – ateisiantys tarnauti savanoriškai.

Kitąmet į privalomąją pradinę karo tarnybą planuojama pakviesti 4038 prievolininkus. „Nustatau: bendrą karo prievolininkų, 2023 metais pašaukiamų į privalomąją pradinę karo tarnybą, skaičių – 4038“, – nurodoma antradienį pasirašytame krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko įsakyme.

Mobilizuoti rusai sukėlė muštynes Kemerovo srityje esančiame Jurgos mieste. Socialiniame tinkle „Telegram“ išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip po žodinio kivirčo šauktiniai vienas į kitą ėmė mėtyti stalus ir kėdes. Anksčiau vietiniame kariniame dalinyje įvyko incidentas tarp šauktinių ir kariškių. Pasak pranešimų, muštynės įvyko lapkričio 19 dieną, iš viso jose dalyvavo apie 10 žmonių. Po jų vieną šauktinis atsidūrė ligoninėje. Visų muštynių dalyvių tapatybės buvo nustatytos.

Lapkričio 3 d. Lietuvos kariuomenės generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pradėjo daugiau nei 150 jaunuolių, rašoma pranešime spaudai. Didžioji dalis tarnybą pradedančių karo prievolininkų paskirti iš Vilniaus, Panevėžio ir Alytaus, likusieji – iš Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos. Daugiau nei 48 proc. jų šį kelią pasirinko savanoriškai, tai yra nepatekę į šaukiamųjų sąrašus išreiškė norą atlikti pareigą Tėvynei.

Įvairiuose šalies miestuose prisiekė 900 nuolatinės privalomosios karo tarnybos karių, penktadienį pranešė Lietuvos kariuomenė.   Prisiekė kariai iš pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono, generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono, pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono, brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono ir didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono.

Pajūryje griaudėja artileristų pratybos „Žemaitijos griausmas“. Čia po devynių mėnesių tarnybos savo žinias ir sugebėjimus demonstruoja šauktiniai. Amerikietiškomis haubicomis jie naikina už 9 kilometrų jūroje esančius taikinius ir jau svajoja apie naujus pabūklus – Lietuva planuoja pirkti prancūziškas haubicas, kokiomis dabar rusų okupantus sėkmingai naikina ukrainiečiai.