sankcijos

Jungtinės Valstijos, Japonija ir Pietų Korėja, reaguodamos į Pchenjano pastarojo metų raketų bandymų virtinę, įvedė naujų sankcijų Šiaurės Korėjos fiziniams ir juridiniams asmenims. Vašingtono sankcijomis, apie kurias paskelbta ketvirtadienį, įšaldomas bet koks trijų Šiaurės Korėjos pareigūnų turtas Jungtinėse Valstijose. Didele dalimi tai simbolinis žingsnis.

Gruodį įsigaliojus Vakarų sankcijoms rusiškai naftai, tai paveiks maždaug 15 proc. per Lietuvą tranzitu į Kaliningradą gabenamų krovinių, sako šalies premjerė Ingrida Šimonytė. „Gruodžio pradžioje šis sąrašas (sankcionuojamų prekių – BNS) tampa ilgesnis ir, manau, apie 15 proc. prekių, gabenamų iš Rusijos į Kaliningradą, bus paveikta sankcijų, nes likusiai daliai prekių sankcijos ir ribojimai netaikomi“, – ketvirtadienį nuotoliniame interviu konferencijoje „Reuters NEXT“ sakė I. Šimonytė.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT) į sankcionuojamų bendrovių sąrašą įtraukus Vilniuje registruotą Minsko traktorių gamyklos prekybos įmonę „MTZ Traktorius“, jos vadovas teigia, kad dėl to teks nutraukti veiklą.   Tarnyba skelbia, kad įmonei taikomos Europos Sąjungos sankcijos dėl ryšių su Baltarusijos autoritariniu lyderiu Aliaksandru Lukašenka ir kai kuriais Baltarusijos pareigūnais.

Rusijos ekonomika dėl plataus masto karo prieš Ukrainą faktiškai sugrįžo 40 metų atgal, įsitikinęs rusų kilmės JAV finansų analitikas Vitaliy Katsenelsonas. Jo teigimu, Rusija neteko prieigos prie programinės įrangos, sudėtingų technologijų reikalaujančios gamybos ir, apskritai, naujausių technologijų, o tai reiškia, kad jos laukia Kubos likimas.

Iranas antradienį griežtai sukritikavo naujas Europos Sąjungos sankcijas, kurios jam buvo paskelbtos dėl protestų malšinimo, ir pagrasino į jas atsakyti. „Priklausydami nuo sankcijų europiečiai praranda bet kokį racionalumą ir rimtumą“, – teigė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Nasseras Kanani pareiškime, kurį cituoja oficialioji naujienų agentūra IRNA. „Iranas veiksmingai ir ryžtingai atsakys į nekonstruktyvius Europos veiksmus“, – pridūrė jis.

Europos Sąjunga pirmadienį įvedė sankcijas dar 29 Irano pareigūnams ir trims organizacijoms dėl žiauraus protestų, kilusių po Mahsos Amini mirties, malšinimo. Tarp tų, kam įvestos vizų išdavimo draudimo ir turto įšaldymo sankcijos, atsidūrė Irano vidaus reikalų ministras Ahmadas Vahidi ir Irano sausumos pajėgų vadas Kiyumarsas Heydari. Keturi M. Amini sulaikiusio būrio nariai taip pat buvo įtraukti į „juodąjį“ sąrašą.

Europos Sąjunga (ES) ateinantį pirmadienį aptars naujas sankcijas Iranui, pranešė Berlyne viešintis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Mes pasiūlysime papildomus sankcinuojamųjų sąrašus, kurie galėtų būti pridėti (...) į sankcijų sąrašą“, – bendroje spaudos konferencijoje su Vokietijos kolege sakė ministras. Pasak jo, naujas sankcijas svarstoma skelbti tiek dėl Teherano įsitraukimo į karą Ukrainoje, tiekiant Rusijai ginkluotę, tiek dėl žmogaus teisių pažeidimų pačiame Irane.

Europos Sąjunga antradienį išplėtė sankcijas Mianmaro chuntai – jos taikomos dar 19 asmenų ir subjektų, įskaitant ministrą ir vyriausiąjį teisėją. ES Taryba paskelbė priemones Mianmarui dėl „besitęsiančio smurto eskalavimo ir šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų po karinio perversmo prieš dvejus metus“. Tai buvo penktasis ES sankcijų paketas pietryčių Azijos šaliai, kurią kariuomenė valdo nuo 2020 metų, kai kariškiai įvykdė perversmą prieš civilinę vyriausybę, vadovaujamą Aung San Suu Kyi, kuri ...

Serbijos valdžia, baimindamasi Europos Sąjungos naujų sankcijų Rusijai padarinių, ketina iš Rusijos „Gazprom Neft“ perimti Serbijos naftos kompanijos NIS kontrolinį akcijų paketą, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. „Jei Rusijai priklausančioms įmonėms būtų įvestos naujos sankcijos, mums tai būtų didžiulė problema. Būsime priversti veikti.

Iš Rusijos pasitraukus daugumai Vakarų drabužių ir avalynės gamintojų aktyviai ieškoma, kas galėtų juos pakeisti. Rusijos ambasada Šiaurės Korėjoje paskelbė, kad yra suinteresuota šios produkcijos importu iš šalies. Ambasados pranešime teigiama, kad importas būtų vykdomas atitinkamai Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoms, kuriose numatytas dalinis ekonominio bendradarbiavimo su Šiaurės Korėja ribojimas.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje smogia Klaipėdos uostui, kurio atstovai jau skaičiuoja nuostolius. Esą šiemet krovinių skaičius krito penktadaliu. Uostas su nerimu žvelgia į ateitį: prognozuoja, kad naujausias sankcijų Rusijai paketas dar labiau sumažins plukdomų krovinių skaičių. Klaipėdos uoste šiais metais darbo mažiau nei anksčiau. Putino kariams įžengus į Ukrainą ir Vakarams įvedus Rusijai sankcijas, krovinių skaičius pradėjo kristi.

Kremliaus propagandinė žiniasklaida skelbia, kad buvusi kandidatė į prezidentus, viena žymiausių Rusijos televizijos veikėjų Ksenija Sobčak per Baltarusiją pabėgo į Lietuvą. Anksčiau buvo skelbiama, kad naktį sulaikytas jos reikalų patikėtinis K. Suchanovas, o pačios televizijos žvaigždės namuose atliekamos kratos.

Turkija penktadienį pareiškė, kad Vakarų sankcijų, taikomų tokioms šalims kaip Iranas ir Venesuela, panaikinimas sušvelnintų pasaulinę energetikos krizę, kurią sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą.  Venesuelos naftos sektoriui atžvilgiu JAV sankcijos taikomos nuo 2019 metų, o Iranui sankcijos pritaikytos sustojus Teherano ir Vašingtono deryboms dėl 2015 metų branduolinio susitarimo atgaivinimo.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Vakarų sankcijos Rusijai nesuveikė, kaip tikėtasi, todėl jas reikia dar griežtinti. „Mes dar turime daug padaryti, kad užkardytume Rusijos galimybes tęsti šį karą. Mūsų sankcijos mūrijamos, bet, deja, nesuveikė taip, kaip mes tikėjomės. Dėl to mes turime svarstyti naują sankcijų paketą ir Lietuva yra už tai“, – ketvirtadienį Briuselyje atvykęs į Europos Vadovų Tarybą (EVT) sakė prezidentas G. Nausėda.

Europos Sąjunga susitarė dėl sankcijų trims asmenims ir vienam subjektui, atsakingiems už iranietiškų dronų, kurie naudojami kare Ukrainoje, tiekimą Rusijai, ketvirtadienį pranešė blokui pirmininkaujanti Čekija. „Po tris dienas trukusių derybų ES ambasadoriai susitarė dėl priemonių prieš subjektus, tiekiančius iranietiškus dronus, smogiančius Ukrainai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė ES pirmininkaujanti valstybė narė. Sankcijos įsigalios ketvirtadienį.

Rusija trečiadienį įspėjo Jungtines Tautas netirti įtariamų iranietiškų dronų smūgių Ukrainoje ir prisijungė prie Irano, neigdamos ginklų kilmę, Europos Sąjungai rengiant naujas sankcijas. Jungtinės Valstijos, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė sušaukė uždarą Saugumo Tarybos posėdį dėl įtariamo dronų pardavimo Rusijai, kurį jos pavadino JT ginklų apribojimų Iranui pažeidimu.

Įtakingas leidinys „The Economist“ savo straipsnyje pažėrė kritikos Vakarų ekonominėms sankcijoms Rusijai. Esą jos nepasiekė savo tikslo, nes šalies ekonomika šiuo metu yra kur kas gyvesnė nei kai kurių Europos Sąjungos ekonomikų, ir net automobilių pramonė Rusijoje atsigauna. Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Rusija sankcijoms ruošėsi iš anksto, užsukdama dujų kranelius, tačiau kuo šalies kariuomenė labiau klimpsta Ukrainoje, tuo labiau sankcijos veiks dalį pramonės šakų.

Europos Sąjunga, surinkusi „pakankamai įrodymų“, kad Iranas tiekia Rusijai bepiločius lėktuvus, kuriuos ši naudoja karui Ukrainoje, rengia naujas sankcijas Teheranui, trečiadienį pranešė bloko atstovė spaudai. „Dabar, kai surinkome pakankamai įrodymų, Europos Vadovų Taryboje vyksta darbas siekiant aiškaus, greito ir ryžtingo ES atsako“, – sakė ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio atstovė spaudai Nabila Massrali.

40 europarlamentarų trečiadienį paragino įvesti Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijos opozicionierių V. Kara-Murzą įkalinusiems teisėjams, prokurorams ir kitiems pareigūnams. Kaip informavo kreipimąsi inicijavusio Europos Parlamento (EP) nario Petro Auštrevičiaus biuras, politikų grupė su tokiu prašymu kreipėsi į ES vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams Josepą Borrellį.

Europos Sąjunga pirmadienį paskelbė sankcijas vadinamajai Irano „moralės policijai“, informacijos ministrui ir Revoliucinės gvardijos kibernetiniam padaliniui dėl Mahsos Amini mirties areštinėje ir vėlesnių protestų malšinimo. Į sąrašą, paskelbtą oficialiajame bloko leidinyje, taip pat įtrauktos su Revoliucinės gvardijos korpusu susijusios sukarintos pajėgos „Basij“, vadinamoji „moralės policija“, jos ir Irano teisėsaugos pajėgų  keliuose regionuose vadovai.

Į Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą iš Baltarusijos buvo atgabentame beržinės ir ąžuolinės vantos bei pirties kepurės iš veltinio krovinyje aptiktas sankcionuojamas rusiškas eterinis aliejus. Kaip penktadienį pranešė Klaipėdos teritorinė muitinė, užregistravus tranzitinio krovinio atvykimą, muitinės pareigūnai nusprendė patikrinti transporto priemonę su prekėmis.

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės suderino sankcijas, kurios bus paskelbtos Iranui dėl brutaliai malšinamų protestų, kilusių dėl Mahsos Amini mirties, trečiadienį pranešė diplomatai. Anot jų, kitą pirmadienį sankcijas patvirtins bloko užsienio reikalų ministrai. Kiek anksčiau trečiadienį Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pareiškė, jog „atėjo laikas paskelbti sankcijas atsakingiesiems už represijas prieš moteris“ Irane.

Iranas pirmadienį pasmerkė Jungtinės Karalystės sprendimą įvesti sankcijas jo moralės policijai; šis sprendimas buvo priimtas šiitišką respubliką krečiant masiniams protestams dėl kurdės Mahsos Amini mirties. Taikūs protestai, kuriuos valdžia ėmėsi negailestingai malšinti, įsiplieskė rugsėjo 16 dieną, kai buvo pranešta apie 22-ejų M. Amini mirtį. Keliomis dienomis anksčiau moralės policija sulaikė merginą, kuri esą pažeidė Irano griežtą moterų aprangos kodą.

Honkongo lyderis Johnas Lee antradienį pareiškė, kad įgyvendins tik Jungtinių Tautų sankcijas, Jungtinėms Valstijoms įspėjus, kad gali nukentėti šios teritorijos, kaip finansų centro, statusas, jei ji bus saugus prieglobstis į sankcijų sąrašus įtrauktiems asmenims. J. Lee antradienio pareiškimas pasirodė kelios dienos po to, kai Honkonge prisišvartavo prabangi jachta, siejama su Rusijos magnatu Aleksejumi Mordašovu. A. Mordašovas laikomas artimu Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Norvegija apribos Rusijos žvejybinių laivų galimybes patekti į šalies uostus, kad Maskva negalėtų jais pasinaudoti siekdama apeiti sankcijas, ketvirtadienį pareiškė vyriausybė. „Atidžiai stebime Rusijos veiklą Norvegijos vandenyse ir Norvegijos uostuose, siekdami neleisti, kad Norvegija taptų tranzito šalimi neteisėtam prekių gabenimui į Rusiją“, – per spaudos konferenciją pareiškė Norvegijos užsienio reikalų ministrė Anniken Huitfeldt.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paragino savo kolegą iš Turkijos Recepą Tayyipą Erdoganą kovoti su sankcijų, įvestų Rusijai dėl jos karo prieš Ukrainą, apeidinėjimu. E. Macronas „pabrėžė Europos sankcijų režimų svarbą stabdant Rusijos mėginimus aštrinti padėtį ir paragino kovoti su bet kokiomis jų vengimo strategijomis“, po derybų viršūnių susitikimo Prahoje kuluaruose pareiškė Prancūzijos prezidentūra.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį įvedė naują sankcijų paketą Rusijai, išplėtusi draudimus prekybai ir asmenims dėl Maskvos įvykdytos keturių okupuotų Ukrainos regionų aneksijos. Šiomis priemonėmis, kurios įsigaliojo paskelbus jas oficialiajame bloko leidinyje, taip pat numatoma nustatyti visame pasaulyje gabenamos rusiškos naftos kainų viršutinę ribą, tačiau tik po to, kai Didžiojo septyneto (G-7) šalių grupė suderins detales.

Lietuvos užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui pareiškus, kad naujausias sankcijų Rusijai paketas, lyginant su ankstesniais sprendimais, yra „silpnesnis, nei buvę anksčiau paketai“, prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė teigia, jog tiek už sankcijas, tiek už Europos Vadovų Tarybos (EVT) darbotvarkę yra atsakingas ir pats ministras.

Naujas Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai prezidentas Gitanas Nausėda vertina kaip „žingsnį į priekį“, jo mastą, pasak prezidento, bus galima vertinti ateityje. „Jis nuteikia, nuteikia, kad bus žengtas žingsnis į priekį, o koks didelis – pamatysime“, – žurnalistams Vilniuje trečiadienį sakė šalies vadovas. ES susitarė dėl jau aštuntojo sankcijų Rusijai paketo po to, kai Maskva aneksavo keturis okupuotus Ukrainos regionus.

Europos Sąjunga susitarė dėl naujų sankcijų Rusijai po to, kai Maskva aneksavo keturis okupuotus Ukrainos regionus, trečiadienį pranešė blokui pirmininkaujanti Čekija. Naujausias paketas – jau aštuntas nuo Rusijos invazijos vasarį – šiuo metu yra tvirtinamas ir, jei nebus prieštaravimų, bus paskelbtas ir įsigalios ketvirtadienį, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė ES pirmininkaujanti Čekija.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Europos Sąjungos (ES) šalių iš esmės pasiektas susitarimas dėl aštuntojo sankcijų paketo Rusijai yra silpnokas, bet geresnis, nei jokio. „Įvertinti reikia taip, kaip yra, kad stiprių paketų laikas jau praėjęs, skaitant pateiktus dokumentus, kartais susidaro įspūdis, kad yra daugiau išimčių, negu pačių sankcijų“, – Žinių radijui trečiadienį sakė G. Landsbergis.

Europos Sąjunga svarsto sankcijas, kurios būtų paskelbtos Iranui dėl Mahsos Amini „nužudymo“ ir visoje šalyje kilusių protestų malšinimo, antradienį pareiškė bloko diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. „Ir toliau svarstysime visas turimas galimybes, įskaitant ribojamąsias priemones, kuriomis galėtume atsakyti į Mahsos Amini nužudymą ir į tai, kaip Irano saugumo pajėgos reaguoja į demonstracijas“, – pareiškė jis Europos Parlamentui.

Europos Sąjungos šalys pasiekė pirminį susitarimą dėl aštuntojo bloko sankcijų Rusijai dėl karo prieš Ukrainą paketo, penktadienį, remdamasi diplomatiniais šaltiniais, pranešė naujienų agentūra „Reuters“. Europos Komisija anksčiau šią savaitę pasiūlė įvesti naujas, prieš Rusijos eksportą nukreiptas sankcijas, naftos kainų apribojimą, išplėsti kelionių „juodąjį sąrašą“ ir turto įšaldymą.

Jungtinės Karalystės vyriausybė pirmadienį paskelbė sankcijas 92 asmenims ir subjektams, Rusijos režimui surengus pseudoreferendumus rusų kontroliuojamose Ukrainos teritorijose, o Maskvai pažėrus daugiau grasinimų Vakarams. „Fiktyvūs referendumai, rengiami prirėmus ginklą, negali būti nei laisvi, nei sąžiningi, ir mes niekada nepripažinsime jų rezultatų“, – pareiškime teigė užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly.

Rusijai ketinant nuo spalio 1 dienos įvesti atsakomąsias sankcijas Europos Sąjungos (ES) vežėjams, kai kurie  Lietuvos transporto įmonių atstovai sako, kad didžiosioms įmonėms žala bus minimali, tačiau kur kas labiau nukentės smulkus ir vidutinis verslas. Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinio sekretoriaus Povilo Drižo, didžiosios Lietuvos bendrovės jau nuo karo Ukrainoje pradžios sparčiau traukėsi iš Rusijos ir Baltarusijos rinkų.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį įtraukė Irano vadinamąją moralės policiją į savo sankcijų „juodąjį“ sąrašą. Tokios priemonės imtasi praėjusią savaitę mirus Mahsai Amini – 22 metų merginai, areštuotai už griežtą aprangos kodą moterims atsakingas policijos skyriaus dėl neva netinkamo hidžabo ryšėjimo.

Dėl pastarųjų Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino veiksmų reikia naujo Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai etapo, CNN pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen. Trečiadienį V. Putinas paskelbė apie dalinę mobilizaciją Rusijoje ir dar kartą pagrasino branduolinio ginklo panaudojimu. „Prezidentas V. Putinas dabar rodo savo silpnumą.

Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida antradienį išreiškė nusivylimą dėl to, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba nesugebėjo sureaguoti į Maskvos invaziją į Ukrainą dėl Rusijos turimos veto teisės ir paragino imtis reformų, kurios leistų JT geriau ginti pasaulinę taiką ir tvarką.

Paskelbus apie planuojamus referendumus Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose, svarbu, kad Vakarai nestumtų Kyjivo į derybas su agresoriumi, spausdami nutraukti karą bet kokia kaina, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Kaip Žinių radijui trečiadienį sakė parlamentaras, gali būti, jog referendumais Rusija siekia įsitvirtinti okupuotose teritorijose ir vėliau pasinaudoti galimybe toliau atakuoti Ukrainą.

Artėjant septintajam karo, turėjusio daugybę netikėtų posūkių, mėnesiui, Ukrainos kariuomenė nustebino visą pasaulį, kai per kontrataką sugebėjo išstumti Rusijos pajėgas iš nemažos dalies okupuotų teritorijų pietų ir rytų Ukrainoje, rašo „Foreign Policy“. Apsiginklavę Jungtinių Amerikos Valstijų suteiktais ilgo nuotolio ginklais, Ukrainos kariai visą vasarą naikino Rusijos logistikos centrus ir ginklų sandėlius.

Europoje energijos kainoms šovus į dar neregėtas aukštumas, Rusija savo ruožtu degina didelius kiekius gamtiniu dujų, sakoma atliktame tyrime, kurį pateikė BBC News. Skaičiuojama, kad vienoje iš netoli sienos su Suomija esančių gamyklų Rusija kasdien sudegina dujų už maždaug 10 mln. JAV dolerių. Savo ruožtu ekspertai pastebi, kad prieš tai šis dujų rezervas buvo eksportuojamas į Vokietiją.

Praėjus kelioms savaitėms po Ukrainos užpuolimo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikino, kad Vakarai niekada nesugebės sužlugdyti Rusijos ekonomikos. Neva gausybė Europos ir Amerikos sankcijų nesugebėjo ir nesugebės parklupdyti jo valstybės. „Jau dabar galime užtikrintai pasakyti, kad tokia politika prieš Rusiją nepasiteisino, – kitiems Rusijos pareigūnams sakė jis. – Ekonominio blickrygo strategija nepasiteisino.

Europos Sąjunga ketvirtadienį paskelbė sankcijas dar trims Rusijos parlamentarams dėl jų vaidmens invazijoje į Ukrainą. Kaip per platformą „Telegram“ penktadienį pranešė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas, į „juodąjį“ sąrašą įtraukti žemųjų parlamento rūmų – Valstybės Dūmos – deputatai Ala Poliakova ir Antonas Tkačiovas, taip pat senatorius Valerijus Ponomariovas.

Sankcionuotų prekių tranzitas tarp Rusijos ir Kaliningrado yra legalus ir vyks toliau, o atsiskaitymas už jį ir po rugsėjo 1 dienos bus įmanomas, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Vienintelis mokėjimus su Rusijos ir Baltarusijos įmonėmis Lietuvoje iki šiol atliekantis Šiaulių bankas jau anksčiau pranešė nuo rugsėjo 1-osios nebevykdysiantis jokių operacijų su Rusija ir išimtis taikys tik tuo atveju, kai mokėjimai bus atliekami humanitariniais tikslais ar valstybės funkcijoms užtikrinti.

Rusijos rekordiniai užimtumo rodikliai atskleidžia stebėtinai sėkmingą šalies atsiskyrimą nuo Vakarų. Greitas „McDonald‘s“ ir „Starbucks“ pakeitimas vietiniais prekių ženklais rodo, kad viskas vyksta kaip įprasta.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Vakarų šalys įvedė precedento neturinčias sankcijas Kremliui. Jau nemažai kalbėta apie turto konfiskavimą, oro erdvės uždarymą ir finansinius apribojimus, tačiau naujausia strategija, kurios ėmėsi Vakarai, bandydami sutramdyti Rusiją, yra eksporto kontrolė.

Jūsų ekonomika susidurs su „siaubingomis“ pasekmėmis. Tokį perspėjimą Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas skyrė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kalbėdamas apie sankcijas, kurias įvestų JAV ir jos sąjungininkės, jeigu Rusija įsiveržtų į Ukrainą. Ir kai V. Putinas vis vien užpuolė šią šalį, sankcijos tikrai buvo paveikios. Tačiau V. Putinas neatsitraukia. Jis netgi bando kovoti, įvesdamas atsakomąsias sankcijas.

Rasti Europos Sąjungos valstybių sutarimą dėl vizų ribojimo bus sunku, tačiau ir regioninė sąjunga dėl šios priemonės taikymo būtų didelis indėlis į sankcijų taikymą, sako prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. „Kaip dabar atrodo, tą sutarimą rasti bus sunku, nes yra valstybių, kurios iš karto pasakė savo poziciją – nemato reikalo to daryti. Tačiau viskas kinta, viskas yra procesas.

Nuo Vakarų komponentų tiekimo dėl karo Ukrainoje įvestų sankcijų atkirsta Rusijos automobilių pramonė gamybą šiemet sumažino beveik dviem trečdaliais. Rusijos federalinės statistikos tarnybos („Rosstat“) duomenimis, per septynis šių metų mėnesius šalyje pagaminta apytikriai 300 tūkst. lengvųjų automobilių – 64 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai.