sankcijos

Praėjus metams po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė surengti invaziją į Ukrainą, Jungtinės Valstijos paskelbs naujas plataus masto sankcijas Rusijai, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai. „Jungtinės Valstijos pritaikys plataus masto sankcijas pagrindiniams sektoriams, iš kurių Putinas gauna pajamų“, – karo pradžios metinių išvakarėse žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.

Lietuvos institucijoms būdų lengviau kontroliuoti tarptautinių sankcijų vykdymą, jeigu jos būtų taikomos konkrečioms prekėms, o ne įmonėms, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas neatmeta, kad išvengti sankcijų gali padėti ir Lietuvos įmonės.

Užtikrinti tarptautines sankcijas Lietuvai sekasi neblogai, teigia premjerė Ingrida Šimonytė. „Galvoju, kad Lietuvai, turint minty, kiek mums tenka krūvio šito – eksporto ir importo logistikos  į Europos Sąjungą ir iš Europos Sąjungos – na, dar susitvarkome tikrai neblogai“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė I. Šimonytė.

Sankcionuojamoms baltarusiškoms trąšoms randant kelią į Lietuvą, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, jog koją kontrolei pakiša sudaromos išlygos, tad sankcijas reikia griežtinti.  „Kuomet mes įvedame sankcijas, tai vysta po daugiavalandinių diskusijų, ieškojimo kompromisų, ir dažnai šalia sankcijų atsiranda tam tikros išlygos.

Europos Sąjungos valstybės trečiadienį pavyko sutarti dėl naujų sankcijų paskelbimo Rusijai, „Reuters“ naujienų agentūrai teigė keturi diplomatijos atstovai.  Teigiama, kad naujas sankcijų paketas nepaskelbtas dėl to, kad iškilo keletas esminių problemų – viena jų susijusi su Rusijos turimo turto ataskaitų pateikimu. Tolimesnės diskusijos tarp ES valstybių diplomatų turėtų vykti ketvirtadienį, teigė vienas iš šaltinių.

Kodėl šiai Vyriausybei nepavyksta užtikrinti sankcijų Baltarusijai įgyvendinimo? „Dėmesio centre“ svečias – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Baltarusijos trąšų gamintojams ir tarpininkams apeinant Europos Sąjungos (ES) sankcijas finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad siūloma keisti dabartinę tvarką – produkciją importuojančios įmonės turėtų įrodyti, kad ji nėra pagaminta sankcionuojamoje įmonėje. Be to, pasak ministrės, siūloma keisti įstatymą ir didinti baudas juridiniams asmenims bei įgaliojimus muitinei konfiskuojant prekes.

Tarptautinių sankcijų įgyvendinimą Lietuvoje galėtų kontroliuoti specialus centras – tokia institucija turėtų veikti ir Europos Sąjungos (ES) mastu, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Jo teigimu, tai užtikrintų geresnį sankcijų įgyvendinimą. „Aš visą laiką buvau už tai, kad sankcijų įgyvendinimo stiprinimas, koordinavimo ir įgyvendinimo stiprinimas būtų sukoncentruotas viename centre.

Susiekimo ministras Marius Skuodis tikina neturintis prisiimti atsakomybės už tai, kad bandoma apeiti europines sankcijas ir tranzitu per Lietuvą vežti baltarusiškas trąšas. Pasak M. Skuodžio, jis, ministerija ir kitos institucijos padarė viską, kad sankcijos nebūtų apeinamos. Vis dėlto ministras pripažįsta, kad sankcijų prasme „Lietuva yra kare“. „Ministerija, aš ir visos kitos institucijos yra padariusios viską, kas yra įmanoma, kad sankcijų apėjimo nebūtų.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) turi spartinti planus atsisakyti rusiškos KLUB-U lokomotyvų saugos sistemos ir įdiegti vakarietišką. Portalas „Lrytas“ šią savaitę skelbė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ ketina atsijungti nuo šios sistemos iki 2026-2027 metų. „Dabar situacijai paaiškėjus, iškilus į viešumą, natūralu, kad reikėtų priimti sprendimus, kurie mums padėtų atsijungti nuo tų nesaugių sistemų.

Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega sako, kad Rusija ir Baltarusija nuolat ieško būdų, kaip apeiti joms taikomas Europos Sąjungos (ES) sankcijas, tačiau reikia rasti būdus, kad tai nevyktų. „Mūsų pareiga atrasti būdus, kad sankcijos nebūtų apeinamos“, – LRT radijui trečiadienį sakė M. Vaščega. Jo teigimu, EK koordinuoja sankcijų taikymą ir yra sukūrusi įvairių mechanizmų, ką daryti tais atvejais, kai kyla klausimų ir šiuo metu turimos priemonės yra pakankamos.

Lukašenkos trąšos vis dar važiuoja į Lietuvą – paaiškėjo, kad baltarusiai išbandė paprastą sankcijų apėjimo schemą ir ji puikiai suveikė. Nors valstybinis Baltarusijos trąšų gamintojas „Grodno Azot“ sankcionuojamas Europos Sąjungos, bet, prisidengus kitomis įmonėmis, karbamido trąšos be jokių problemų įvažiuodavo į Lietuvą ir vilkikais, ir Lietuvos geležinkeliais.

Lietuvos ir Baltarusijos žurnalistams išaiškinus galimą Baltarusijos trąšų gamintojams taikomų Europos Sąjungos (ES) sankcijų apėjimo mechanizmą, Lietuvos Muitinės departamento vadovas sako, kad sankcijų įgyvendinimas yra sudėtingas, nes atsiranda vis naujų bandymų įvežti sankcionuotas prekes.  „Su sankcijų įgyvendinimu yra sudėtinga, nes daug paprasčiau, kai vienos ar kitos prekės yra įvardintos, žinomi jų kodai, jas identifikuoti paprasčiau.

Tiriamosios žurnalistikos atstovams išaiškinus galimą Baltarusijos trąšų gamintojams taikomų Europos Sąjungos (ES) sankcijų apėjimo mechanizmą, susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad šios šalies režimas nuolat kuria sankcijų apėjimo schemas, todėl jų gali paaiškėti ir daugiau.  „Baltarusijos KGB pareigūnai nuo ryto iki vakaro turi užduotį sukurti schemas, kaip režimui uždirbti pajamų, ir tai daro nuo ryto iki vakaro.

Tiriamosios žurnalistikos atstovams išaiškinus galimą Baltarusijos trąšų gamintojams taikomų Europos Sąjungos (ES) sankcijų apėjimo mechanizmą, užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė sako, kad reikėtų vertinti kiekvieną konkretų bandymą apeiti sankcijas.  „Visada atsiras tokių, kurie bandys apeiti, bandys piktnaudžiauti sistema, net panaudodami teisėtus ir neteisėtus dokumentus. Tikrai reikia vertinti kiekvieną konkrečią situaciją“, – LRT radijui antradienį sakė J. Neliupšienė.

Prieš metus Ukrainą užpuolusi Rusija gyvena beprecedenčių Vakarų sankcijų sąlygomis. Tačiau pinigai karui Ukrainoje Kremliui niekaip nesibaigia, rusų kariuomenės nuo agresyvių veiksmų tai nesustabdo. Nepaisant to, šie metai parodė – sankcijos yra ilgalaikė strategija, parodyti savo poveikį joms gali prireikti daugiau laiko. Finansines, prekybines ir asmenines sankcijas rusams įvedė daugiau nei 40 šalių: nuo JAV ir ES iki Pietų Korėjos, Šveicarijos ir Albanijos.

Valstybės valoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai" (LTG) penktadienį teisėsaugai perdavė informaciją apie galimus įmonių mėginimus apeiti Europos Sąjungos sankcijas. Ją ištirti prašoma Vilniaus apygardos prokuratūros, pranešė LTG.   Už sankcijų priežiūrą atsakingiems LTG darbuotojams kilo įtarimų dėl galimai kuriamų schemų, kuriomis siekiama apeiti kontrolę ir gabenti sankcionuojamoje gamykloje Baltarusijoje pagamintą produkciją.

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės planuoja dideles naujas sankcijas Rusijai, minint vasario 24 dienos invazijos į Ukrainą metines, ketvirtadienį pranešė aukšto rango JAV pareigūnė. „Apie 24 dieną pamatysite naują didelį JAV ir visų mūsų G-7 (Didžiojo septyneto) partnerių sankcijų paketą“, – žurnalistams sakė valstybės sekretoriaus pavaduotoja politikos reikalams Victoria Nuland.

Europos Sąjunga svarsto galimybę Rusijai ir kai kurioms trečiosioms šalims, tiekiančioms Maskvai prekes, Kremliaus naudojamas savo kariams Ukrainoje remti, įvesti naują sankcijų paketą, kurio bendra suma siektų 11 mlrd. eurų. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį sakė, kad 27 ES valstybių narių svarstomu paketu konkrečiai siekiama atimti iš Rusijos galimybę gauti jai reikalingą karinę įrangą, kurios ji negali gauti niekur kitur.

Kauno apygardos prokuratūra trečiadienį pranešė apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimų tarptautinių sankcijų pažeidimų gabenant prekes iš Baltarusijos į Lietuvą. Bylos duomenimis, pirmadienį į Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio postą iš Baltarusijos atvyko du vilkikai. Pareigūnams atlikus jų patikrinimą, pažeidimų nebuvo nustatyta ir vilkikams su prekėmis buvo leista iš Baltarusijos atvykti į Lietuvą.

Europos Sąjunga (ES) antradienį įtraukė Rusiją į „mokesčių rojų“ juodąjį sąrašą, šiuo sprendimu papildydama ekonomines ir diplomatines priemones, kurių ėmėsi prieš Maskvą po jos invazijos į Ukrainą. Paskelbtame pranešime teigiama, kad Rusija 2022 metais patvirtintais mokesčių teisės aktais neįvykdė savo įsipareigojimo spręsti žalingus specialaus režimo, taikomo tarptautinėms kontroliuojančiosioms bendrovėms, aspektus.

Automobilių dalių pardavėjas Vadimas iš vieno Rusijos provincijos miestelio niekada nepalaikė karo. Išties, jis gana atvirai palaikė Vakarų sankcijas Rusijai: kaip kitaip galima sustabdyti „monstrus“, ketinančius sunaikinti ne tik Ukrainą, bet ir jo šalį, neištuštinant jų kišenių? Tačiau kai Vakarų sankcijos sustabdė jam reikalingų dalių tiekimą, jis ėmėsi vadovautis verslo logika ir pirko jas iš kur tik galėjo. Jo paieškos nuvedė jį į Turkiją.

Žemutinio Naugardo srityje užsiliepsnojo naftos perdirbimo fabrikas. Pirminiais duomenimis, dega benzino talpa. Rusijoje, Kstovo gyvenvietėje Žemutinio Naugardo srityje, dega „Lukoil“ naftos perdirbimo gamykla, skelbiama „Laisvės radijuje“, remiantis vietos informaciniais šaltiniais. Telegramo kanalo „NewsNN“ duomenimis, gaisrui priskirtas 3-iasis pavojaus lygis (iš penkių), įvykio vietoje dirba gelbėtojų tarnybos.

Praėjusį savaitgalį įsigaliojo naftos kainų pirkimo lubos rusiškai naftai. Iki šiol Europos šalys iš Rusijos gaudavo apie 50 proc. viso savo importuojamo dyzelinio kuro, o Rusija į Europą siųsdavo 40 proc. savo naftos produktų. Nepaisant tokių staigių ir milžiniškų pokyčių abi pusės vargu ar staigiai pajus sunkias pasekmes, pažymi ekspertai.

Europos sankcijos Putino režimui skylėtos: prekės iš Europos Sąjungos, įskaitant ir Lietuvą, į Rusiją keliauja laisvai. Tiesa, ne tiesiogiai, o per kitas valstybes: pavyzdžiui, Kazachstaną ar Baltarusiją. Vien Lietuvos sankcionuotų prekių eksportas į Rusijos kaimynystę nuo karo pradžios išaugo 3 kartus ir pasiekė beveik 2 milijardus eurų, didžioji jo dalis atsiduria Rusijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino Europos Sąjungą skubiai įvesti daugiau sankcijų Rusijai, jo karo draskomai šaliai stengiantis atremti Maskvos invaziją. „Šiandien matome, kad sankcijų tempas Europoje šiek tiek sulėtėjo“, – sakė V. Zelenskis bendroje spaudos konferencijoje kartu su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). „Vietoj to teroristinė valstybė didina prisitaikymo prie sankcijų tempą. Tai turėtų būti išspręsta.

Europos Sąjunga planuoja iki Maskvos invazijos į Ukrainą metinių paskelbti Rusijai naujų sankcijų, ketvirtadienį lankydamasi Kyjive sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Jungtinės Valstijos trečiadienį pradėjo taikyti sankcijas Rusijos ginklų prekeivio Igorio Zimenkovo pasauliniam tinklui, kuris, kaip įtariama, įsigyja aukščiausios klasės technologijų Rusijos gynybos pramonei ir organizuoja ginklų eksportą į kitas šalis. Rusijoje ir Kipre įsikūrę I. Zimenkovas ir jo sūnus Jonatanas Zimenkovas sudaro sandorius pagrindinių Rusijos gynybos įmonių, tokių kaip „Rostech“ ir „Rosoboroneksport“, kurioms jau taikomos sankcijos, vardu, teigė JAV iždo departamentas.

Zimbabvėje viešintis Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka antradienį pareiškė, kad Vakarų valstybių paskelbtos sankcijos suartino Baltarusiją ir Zimbabvę, kuriai jis pasiūlė „viską, ko jums reikia“. Ir A. Lukašenkai, kuris palaiko Rusijos invaziją į Ukrainą, ir Zimbabvės lyderiui Emmersonui Mnangagwa (Emersonui Mnangagvai) taikomos JAV sankcijos, kurių neišvengė ir virtinė jų patarėjų bei šeimos narių.

Laisvalaikio praleidimo tinklapis „OnlyFans“, kuriame vartotojai publikuoja erotinio ar pornografinio pobūdžio turinį savo prenumeratoriams, uždarė prieigą Rusijos rinkai. Bandydami patekti į vieną populiariausių tokio pobūdžio tinklapių pasaulyje rusai sulaukia žinutės „403 Forbidden“. Tuo metu kitų šalių vartotojams jokių ribojimų ar nesklandumų pasiekti turinį nėra. „OnlyFans“ nuo pat Rusijos karo Ukrainoje pradžios išreiškė aiškią poziciją šiuo klausimu.

Vakarų lyderių sprendimas staiga pakeisti taktiką ir ženkliai padidinti karinę pagalbą ukrainiečiams buvo nulemtas nerimo, kad užsitęsęs karas bus į naudą Rusijai, rašoma „Wall Street Journal“. Vakarų politikai mano, kad „galimybių langas“ Ukrainai nėra begalinis, o siekiant perlaužti karo eigą, Kyjivas turi kaip įmanoma greičiau gauti galingesnės ginkluotės, įskaitant sunkiuosius tankus ir oro gynybos sistemas.

JAV įvedė naujas sankcijas Rusijos subjektams ir asmenims, susijusiems su privačia karine bendrove „Wagner“ ir jos įkūrėju Jevgenijumi Prigožinu, ketvirtadienį pranešė Iždo derpartamentas. Sankcijos palies šešis asmenis ir 12 subjektų.

Rusijai ir Baltarusijai užpuolus Ukrainą, Europos Sąjungos šalys pritaikė daugybę importo ir eksporto sankcijų – Rusijai daugiau, Baltarusijai mažiau. Pats sankcijų principas yra paprastas – režimai turi kentėti dėl technologijų, prekių ir lėšų trūkumo, sankcijos turėtų trukdyti tęsti žudantį karą prieš ukrainiečių tautą. Deja, realybė kur kas proziškesnė nei deklaruoti siekiai.

Europos Sąjunga pirmadienį dar 37 Irano pareigūnams ir subjektams įšaldė turtą ir paskelbė vizų draudimą dėl Teherano kruvino susidorojimo su protestuotojais. Briuselyje susirinkę bloko užsienio reikalų ministrai priėmė ketvirtąjį sankcijų Teheranui dėl represijų prieš protestuotojus paketą. Visas pavardžių sąrašas turi būti paskelbtas ES oficialiajame leidinyje vėliau pirmadienį.

Pirkėjams skubant apsirūpinti atsargomis prieš įsigaliojant Europos Sąjungos draudimui importuoti rusiškus naftos produktus, gruodį Europos šalys importavo precedento neturintį dyzelinio kuro kiekį. Remiantis rinkos duomenų bendrovės „Refinitiv“ analize, kuria įmonė pasidalino su „Politico“, dyzelino importas į Europą gruodį išaugo iki rekordinių 8,2 mln. tonų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įvedė sankcijas 198 Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečiams.  Pranešama, kad ribojamosios priemonės nustatytos 10 metų laikotarpiui.  Šis sprendimas paminėtas sausio 15 dienos Ukrainos prezidento dekrete Nr.

Lietuva palaikytų sankcijų Šiaurės Korėjai stiprinimą, penktadienį oficialaus vizito metu Seule susitikęs su Pietų Korėjos kolega Parku Jinu sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Šiaurės Korėja daugiau nei regioninė grėsmė, ji kelia pavojų tarptautinei taikai ir saugumui. Todėl palaikytume Jungtinių Tautų ir ES sankcijų Šiaurės Korėjai stiprinimą“, – G. Landsbergis cituojamas Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime.

Baltarusijoje oficialiai įteisino intelektinės nuosavybės piratavimą, skelbiama „Zerkalo“. Naujas įstatymas leidžia „iš nedraugiškų šalių“ vogti filmus, muziką, televizijos ir radijo laidas, programinę įrangą. Taip pat buvo įteisintas ir Rusijoje jau naudojamas „paralelinis importas“. Naujasis įstatymas galios 2 metus ir šiuo laikotarpiu baltarusiai nebus baudžiami už neteisėtą kitų šalių, kurios Baltarusijos režimo yra laikomos „nedraugiškomis“ intelektinės nuosavybės naudojimą.

Sankcijos jau kurį laiką yra mėgstamas Jungtinių Amerikos Valstijų diplomatinis ginklas. Puikus to pavyzdys yra Joe Bideno administracijos atsakas į Rusijos invaziją į Ukrainą: ji nedelsiant įvedė daugybę baudžiamųjų ekonominių priemonių Maskvai ir paskatino kitas vyriausybes daryti tą patį. Suprantama, kodėl sankcijos yra mėgstama JAV lyderių priemonė. Jos užpildo prarają tarp tuščių diplomatinių pareiškimų ir mirtį nešančių karinių intervencijų.

Ne visada įstatymų besilaikančių virtualių valiutų paslaugų tiekėjų Lietuvoje per metus padaugėjo daugiau nei penkis kartus, o jų nekontroliuojamas bumas sudaro galimybes sukčiauti ir apeiti sankcijas, sako vidaus reikalų ministrė. Agnės Bilotaitės teigimu, sankcijų Rusijai įgyvendinimas ir virtualiųjų valiutų operatorių bei keityklų veikla Lietuvoje ne visada atitinka pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones. „Per šiuos metus FNTT atliko 31 subjekto patikrinimą.

Europos Sąjungos (ES) sankcijos Rusijai pasiekė lubas, nieko naujo nebesugalvojama, o dabar svarbiausia jas įgyvendinti, sako Lietuvos deleguotas Europos Komisijos (EK) narys. „Seniai sakiau, kad sankcijos pasiekė savo lubas ir kokių nors naujovių, inovacijų tose sankcijose būti negali“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.

Lietuva turi teisę netaikyti devintajame Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai pakete numatytų išimčių ir ja pasinaudos, sako užsienio reikalų ministras, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. „Kompromisas buvo rastas, jis leidžia Lietuvai labai paprastai tų išimčių netaikyti. Tokią pačią teisę turi kiekviena kita valstybė“, – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) tarybos posėdyje šeštadienį sakė G. Landsbergis.

Į sankcijų sąrašą pateko R. Kadyrovo šeimos nariai ir V. Putino artimo rato oligarcho Jurijaus Kovalčiuko artimieji, skelbiama DW. Į sankcijų sąrašus taip pat pateko keturios Rusijos televizijos: NTV, „Rossija 1“, „REN TV“ ir „Pervyj kanal“. Naujasis sankcijų paketas numato dvigubos paskirties technologijų eksporto ribojimo išplėtimą. Taip pat bus skelbiamos sankcijos dar 168 Rusijos karinės pramonės, kalnakasybos, energetikos sektorių įmonėms ir apie 200 fizinių asmenų.

Briuseliui toliau imantis veiksmų prieš Kremliaus karą Ukrainoje, Europos Komisija trečiadienį pasiūlė nustatyti sankcijas Rusijos ginkluotosioms pajėgoms, trims bankams ir virtinei pareigūnų. Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad blokas taip pat stengsis pažaboti bepiločių orlaivių tiekimą Maskvai ir pašalins iš eterio dar keturis rusiškos „propagandos“ kanalus. „Rusija toliau Ukrainai neša mirtį ir naikinimą.

Europos Sąjungai (ES) rengiant devintąjį sankcijų Rusijai paketą, Lietuvos ambasadorius Bendrijoje Arnoldas Pranckevičius sako, kad jame bus nemažai Lenkijos ir Baltijos šalių pasiūlymų.  „Nemažai idėjų, kurios atsidurs devintame pakete, yra paimtos būtent iš bendro Lenkijos ir Baltijos šalių non-paperio (neoficialaus dokumento-BNS) – mūsų pasiūlymų, ir ten atsispindės nemažai mūsų idėjų“, – LRT radijui trečiadienį sakė A. Pranckevičius.

Ginklų tyrėjai Kijeve išsiaiškino, kad bent viena rusiška sparnuotoji raketa Kh-101, naudota atakose lapkričio 23 d., buvo pagaminta ne anksčiau, kaip spalį.

Rusijai iki metų pabaigos liko mažiau nei pusė sankcionuotų prekių gabenimo tranzitu per Lietuvą į Kaliningradą ir atgal kvotos, teigia „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG). „2022 metais tarp Rusijos žemyninės dalies ir Kaliningrado srities per Lietuvą leidžiama pervežti 3,1 mln. tonų būtinųjų prekių: sausio-lapkričio mėnesiais jų pervežta beveik 1,8 mln. tonų“, – BNS teigė „LTG Cargo“ atstovė Kotryna Dzikaraitė.

Rusija formuoja „šešėlinį laivyną“, kurį sudarytų daugiau kaip 100 senų tanklaivių, tiesioginiais ir netiesioginiais sandoriais įsigytų per šiuos metus, kad galėtų gabenti naftą į Indiją, Kiniją, Turkiją ir taip apeiti Vakarų sankcijas, skelbia „Financial Times“ ir „Deutsche Welle“. Pasak britų leidinio šaltinių, su Rusija susiję operatoriai įsigijo iki 29 VLCC kategorijos supertanklaivių, kurių kiekvienas gali gabenti daugiau kaip 2 mln. barelių naftos.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad rusiškos naftos kainų „lubos“, dėl kurių sutarė Europos Sąjunga, Didysis septynetas (G-7) ir Australija, nepaveiks Maskvos karo Ukrainoje. „Rusijos Federacijos ekonomika turi visą būtiną potencialą visiškai patenkinti specialiosios karinės operacijos poreikius. Šios priemonės to nepaveiks“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. „Specialiąja karine operacija“ Maskva vadina savo pradėtą karą provakarietiškoje kaimyninėje valstybėje.