sankcijos

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarai ėmė skelbti vis daugiau sankcijų Rusijai. Tačiau praėjus metams nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios pastebima, kad sankcijos Vladimiro Putino režimui yra skylėtos ir jos dažnu atveju yra apeinamos. Ar sugebėsime tai sustabdyti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja diplomatas Albinas Januška ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis naujas Europos Sąjungos sankcijas Rusijai vadina dar vienu „nedideliu ir užtrukusiu žingsniu“, tačiau apgailestauja, kad į naująjį paketą nepavyko įtraukti Rusijos valstybinės branduolinės korporacijos „Rosatom“. Jis taip pat sako kartais matantis partnerių siekį ne įvesti naujus suvaržymus, o išsiderėti išimčių. „Tai dar vienas nedidelis ir užtrukęs žingsnis, bet vis tiek tinkama linkme.

Tiriant galimą baltarusiškų trąšų kontrabandą į Lietuvą apeinant  Europos Sąjungos (ES) sankcijas, muitinė patvirtino sulaikiusi 15 vagonų su maždaug 750 tonų karbamido trąšų. „Tai yra krovinys, kurį muitinės kriminalinės tarnybos vadas minėjo, muitinės sankcionuoti veiksmai dėl šio krovinio pradėti vasario 9 dieną.

Europos Sąjungos šeštadienį priimtos naujos sankcijos dėl Rusijos karo Ukrainoje yra nukreiptos prieš 121 fizinį ir juridinį asmenį, įskaitant dronų gamintojus Irane, pranešė pareigūnai. Priemonės, dėl kurių sutarta vėlai penktadienį, oficialiai turi būti patvirtintos šeštadienį ir yra jau dešimtas ES sankcijų paketas siekiant pakirsti Rusijos finansus bei karinį tiekimą, susijusį su prieš metus pradėta jos invazija į Ukrainą.

Europos Sąjungos šeštadienį priimtos naujos sankcijos dėl Rusijos karo Ukrainoje yra nukreiptos prieš 121 fizinį ir juridinį asmenį, įskaitant dronų gamintojus Irane, pranešė pareigūnai. Priemonės, dėl kurių sutarta vėlai penktadienį, oficialiai turi būti patvirtintos šeštadienį ir yra jau dešimtas ES sankcijų paketas siekiant pakirsti Rusijos finansus bei karinį tiekimą, susijusį su prieš metus pradėta jos invazija į Ukrainą.

Didžiojo septyneto (G-7) šalių vadovai penktadienį įspėjo šalis, kad jos patirs „rimtų išlaidų“, jei ir toliau padės Rusijai išvengti tarptautinių sankcijų, įvestų siekiant sustabdyti jos invaziją į Ukrainą. Susitikime, kurį surengė šiuo metu G-7 pirmininkaujanti Japonija, valstybės narės pabrėžė savo įsipareigojimą sustabdyti lygiai prieš metus prasidėjusią Rusijos invaziją į Ukrainą ir įspėjo Maskvą nenaudoti branduolinių ginklų.

JAV finansų ministerija vasario 24-ąją paskelbė naujas sankcijas Rusijos bankams, o taip pat bendrovėms, kurios dirba karinėms reikmėms, ir pavieniams asmenims, kurie yra siejami su Kremliaus vykdoma agresija Ukrainoje. JAV paskelbė sankcijas 11 rusų bankų (kuriems dar nebuvo anksčiau skelbtos sankcijos, – red. past.). Sankcijų sąraše atsidūrė devynių Rusijos regionų vadovai, devyni ministrai, o taip pat ir vicepremjerė Tatjana Golikova.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis penktadienį lankydamasis Ukrainoje, mininčioje Maskvos invazijos metines, pareiškė, kad naujausios Europos Sąjungos siūlomos sankcijos Rusijai yra „per švelnios ir per silpnos“. Briuselyje Europos diplomatai tikėjosi per pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines paskelbti naują sankcijų paketą, tačiau teigė, kad derybos įstrigo dėl Lenkijos prieštaravimų.

Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė plataus masto sankcijas, kuriomis siekiama padidinti ekonominį spaudimą Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą ir sugriežtinti pastangas apriboti Maskvos galimybes apeiti jau galiojančias priemones.

Naujausias, dešimtasis Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketas galėtų būti griežtesnis, tačiau jis yra geriau nei jokių sankcijų, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Visada aš norėjau griežtesnių sankcijų ir, ko gero, dalis Europos Sąjungos valstybių norėjo, kad sankcijos būtų griežtesnės ir padarytų greitesnį poveikį Rusijos ekonomikai.

Jungtinė Karalystė penktadienį, minint pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, paskelbė Maskvai naują sankcijų paketą, įskaitant eksporto draudimus prekėms, kurias rusų pajėgos panaudojo mūšio lauke. JK užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly pranešime žiniasklaidai sakė: „Ukrainiečiai priešinasi Rusijai, tačiau jie negali to padaryti vieni. Todėl turime padaryti daugiau, kad padėtume Ukrainai laimėti.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad Rusijos ekonomika dėl sankcijų susitraukė labai nežymiai, todėl Vakarams reikėtų peržiūrėti sankcijų agresorei politiką. Pasak jo, ši politika turėtų būti aiškesnė, nes Rusija daug uždirba iš grūdų ir kitų resursų eksporto.  „Rusijos ekonomika praktiškai nesusitraukė – tik 2 proc. sumažėjimas, kas yra netikėta, nors  Europos Komisija planavo, kad susitraukimas bus virš 10 proc.

Vokietijos ekonomikos ministerija pranešė, kad Berlynas pasiūlys priemonių, kaip panaikinti Europos Sąjungos sankcijų Maskvai spragas, dėl kurių embarguotos prekės gali patekti į Rusiją ir maitinti V. Putino karo mašiną. Berlynas sieks, kad šie veiksmai taptų pagrindine 11-ojo ES sankcijų paketo Maskvai dalimi po 10-ojo etapo, kuris bus paskelbtas penktadienį, per Rusijos invazijos į Ukrainą metines.

Europos Sąjunga (ES) turėtų apsvarstyti galimybę paskirti nuolatinį komisarą, kuris prižiūrėtų sankcijų rengimą ir vykdymą, kad jas būtų galima veiksmingai panaudoti reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą, Jungtinės Karalystės leidiniui „The Guardian“ sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Praėjus metams po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė surengti invaziją į Ukrainą, Jungtinės Valstijos paskelbs naujas plataus masto sankcijas Rusijai, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai. „Jungtinės Valstijos pritaikys plataus masto sankcijas pagrindiniams sektoriams, iš kurių Putinas gauna pajamų“, – karo pradžios metinių išvakarėse žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.

Lietuvos institucijoms būdų lengviau kontroliuoti tarptautinių sankcijų vykdymą, jeigu jos būtų taikomos konkrečioms prekėms, o ne įmonėms, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas neatmeta, kad išvengti sankcijų gali padėti ir Lietuvos įmonės.

Užtikrinti tarptautines sankcijas Lietuvai sekasi neblogai, teigia premjerė Ingrida Šimonytė. „Galvoju, kad Lietuvai, turint minty, kiek mums tenka krūvio šito – eksporto ir importo logistikos  į Europos Sąjungą ir iš Europos Sąjungos – na, dar susitvarkome tikrai neblogai“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė I. Šimonytė.

Sankcionuojamoms baltarusiškoms trąšoms randant kelią į Lietuvą, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, jog koją kontrolei pakiša sudaromos išlygos, tad sankcijas reikia griežtinti.  „Kuomet mes įvedame sankcijas, tai vysta po daugiavalandinių diskusijų, ieškojimo kompromisų, ir dažnai šalia sankcijų atsiranda tam tikros išlygos.

Europos Sąjungos valstybės trečiadienį pavyko sutarti dėl naujų sankcijų paskelbimo Rusijai, „Reuters“ naujienų agentūrai teigė keturi diplomatijos atstovai.  Teigiama, kad naujas sankcijų paketas nepaskelbtas dėl to, kad iškilo keletas esminių problemų – viena jų susijusi su Rusijos turimo turto ataskaitų pateikimu. Tolimesnės diskusijos tarp ES valstybių diplomatų turėtų vykti ketvirtadienį, teigė vienas iš šaltinių.

Kodėl šiai Vyriausybei nepavyksta užtikrinti sankcijų Baltarusijai įgyvendinimo? „Dėmesio centre“ svečias – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Baltarusijos trąšų gamintojams ir tarpininkams apeinant Europos Sąjungos (ES) sankcijas finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad siūloma keisti dabartinę tvarką – produkciją importuojančios įmonės turėtų įrodyti, kad ji nėra pagaminta sankcionuojamoje įmonėje. Be to, pasak ministrės, siūloma keisti įstatymą ir didinti baudas juridiniams asmenims bei įgaliojimus muitinei konfiskuojant prekes.

Tarptautinių sankcijų įgyvendinimą Lietuvoje galėtų kontroliuoti specialus centras – tokia institucija turėtų veikti ir Europos Sąjungos (ES) mastu, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Jo teigimu, tai užtikrintų geresnį sankcijų įgyvendinimą. „Aš visą laiką buvau už tai, kad sankcijų įgyvendinimo stiprinimas, koordinavimo ir įgyvendinimo stiprinimas būtų sukoncentruotas viename centre.

Susiekimo ministras Marius Skuodis tikina neturintis prisiimti atsakomybės už tai, kad bandoma apeiti europines sankcijas ir tranzitu per Lietuvą vežti baltarusiškas trąšas. Pasak M. Skuodžio, jis, ministerija ir kitos institucijos padarė viską, kad sankcijos nebūtų apeinamos. Vis dėlto ministras pripažįsta, kad sankcijų prasme „Lietuva yra kare“. „Ministerija, aš ir visos kitos institucijos yra padariusios viską, kas yra įmanoma, kad sankcijų apėjimo nebūtų.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) turi spartinti planus atsisakyti rusiškos KLUB-U lokomotyvų saugos sistemos ir įdiegti vakarietišką. Portalas „Lrytas“ šią savaitę skelbė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ ketina atsijungti nuo šios sistemos iki 2026-2027 metų. „Dabar situacijai paaiškėjus, iškilus į viešumą, natūralu, kad reikėtų priimti sprendimus, kurie mums padėtų atsijungti nuo tų nesaugių sistemų.

Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega sako, kad Rusija ir Baltarusija nuolat ieško būdų, kaip apeiti joms taikomas Europos Sąjungos (ES) sankcijas, tačiau reikia rasti būdus, kad tai nevyktų. „Mūsų pareiga atrasti būdus, kad sankcijos nebūtų apeinamos“, – LRT radijui trečiadienį sakė M. Vaščega. Jo teigimu, EK koordinuoja sankcijų taikymą ir yra sukūrusi įvairių mechanizmų, ką daryti tais atvejais, kai kyla klausimų ir šiuo metu turimos priemonės yra pakankamos.

Lukašenkos trąšos vis dar važiuoja į Lietuvą – paaiškėjo, kad baltarusiai išbandė paprastą sankcijų apėjimo schemą ir ji puikiai suveikė. Nors valstybinis Baltarusijos trąšų gamintojas „Grodno Azot“ sankcionuojamas Europos Sąjungos, bet, prisidengus kitomis įmonėmis, karbamido trąšos be jokių problemų įvažiuodavo į Lietuvą ir vilkikais, ir Lietuvos geležinkeliais.

Lietuvos ir Baltarusijos žurnalistams išaiškinus galimą Baltarusijos trąšų gamintojams taikomų Europos Sąjungos (ES) sankcijų apėjimo mechanizmą, Lietuvos Muitinės departamento vadovas sako, kad sankcijų įgyvendinimas yra sudėtingas, nes atsiranda vis naujų bandymų įvežti sankcionuotas prekes.  „Su sankcijų įgyvendinimu yra sudėtinga, nes daug paprasčiau, kai vienos ar kitos prekės yra įvardintos, žinomi jų kodai, jas identifikuoti paprasčiau.

Tiriamosios žurnalistikos atstovams išaiškinus galimą Baltarusijos trąšų gamintojams taikomų Europos Sąjungos (ES) sankcijų apėjimo mechanizmą, susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad šios šalies režimas nuolat kuria sankcijų apėjimo schemas, todėl jų gali paaiškėti ir daugiau.  „Baltarusijos KGB pareigūnai nuo ryto iki vakaro turi užduotį sukurti schemas, kaip režimui uždirbti pajamų, ir tai daro nuo ryto iki vakaro.

Tiriamosios žurnalistikos atstovams išaiškinus galimą Baltarusijos trąšų gamintojams taikomų Europos Sąjungos (ES) sankcijų apėjimo mechanizmą, užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė sako, kad reikėtų vertinti kiekvieną konkretų bandymą apeiti sankcijas.  „Visada atsiras tokių, kurie bandys apeiti, bandys piktnaudžiauti sistema, net panaudodami teisėtus ir neteisėtus dokumentus. Tikrai reikia vertinti kiekvieną konkrečią situaciją“, – LRT radijui antradienį sakė J. Neliupšienė.

Prieš metus Ukrainą užpuolusi Rusija gyvena beprecedenčių Vakarų sankcijų sąlygomis. Tačiau pinigai karui Ukrainoje Kremliui niekaip nesibaigia, rusų kariuomenės nuo agresyvių veiksmų tai nesustabdo. Nepaisant to, šie metai parodė – sankcijos yra ilgalaikė strategija, parodyti savo poveikį joms gali prireikti daugiau laiko. Finansines, prekybines ir asmenines sankcijas rusams įvedė daugiau nei 40 šalių: nuo JAV ir ES iki Pietų Korėjos, Šveicarijos ir Albanijos.

Valstybės valoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai" (LTG) penktadienį teisėsaugai perdavė informaciją apie galimus įmonių mėginimus apeiti Europos Sąjungos sankcijas. Ją ištirti prašoma Vilniaus apygardos prokuratūros, pranešė LTG.   Už sankcijų priežiūrą atsakingiems LTG darbuotojams kilo įtarimų dėl galimai kuriamų schemų, kuriomis siekiama apeiti kontrolę ir gabenti sankcionuojamoje gamykloje Baltarusijoje pagamintą produkciją.

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės planuoja dideles naujas sankcijas Rusijai, minint vasario 24 dienos invazijos į Ukrainą metines, ketvirtadienį pranešė aukšto rango JAV pareigūnė. „Apie 24 dieną pamatysite naują didelį JAV ir visų mūsų G-7 (Didžiojo septyneto) partnerių sankcijų paketą“, – žurnalistams sakė valstybės sekretoriaus pavaduotoja politikos reikalams Victoria Nuland.

Europos Sąjunga svarsto galimybę Rusijai ir kai kurioms trečiosioms šalims, tiekiančioms Maskvai prekes, Kremliaus naudojamas savo kariams Ukrainoje remti, įvesti naują sankcijų paketą, kurio bendra suma siektų 11 mlrd. eurų. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį sakė, kad 27 ES valstybių narių svarstomu paketu konkrečiai siekiama atimti iš Rusijos galimybę gauti jai reikalingą karinę įrangą, kurios ji negali gauti niekur kitur.

Kauno apygardos prokuratūra trečiadienį pranešė apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimų tarptautinių sankcijų pažeidimų gabenant prekes iš Baltarusijos į Lietuvą. Bylos duomenimis, pirmadienį į Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio postą iš Baltarusijos atvyko du vilkikai. Pareigūnams atlikus jų patikrinimą, pažeidimų nebuvo nustatyta ir vilkikams su prekėmis buvo leista iš Baltarusijos atvykti į Lietuvą.

Europos Sąjunga (ES) antradienį įtraukė Rusiją į „mokesčių rojų“ juodąjį sąrašą, šiuo sprendimu papildydama ekonomines ir diplomatines priemones, kurių ėmėsi prieš Maskvą po jos invazijos į Ukrainą. Paskelbtame pranešime teigiama, kad Rusija 2022 metais patvirtintais mokesčių teisės aktais neįvykdė savo įsipareigojimo spręsti žalingus specialaus režimo, taikomo tarptautinėms kontroliuojančiosioms bendrovėms, aspektus.

Automobilių dalių pardavėjas Vadimas iš vieno Rusijos provincijos miestelio niekada nepalaikė karo. Išties, jis gana atvirai palaikė Vakarų sankcijas Rusijai: kaip kitaip galima sustabdyti „monstrus“, ketinančius sunaikinti ne tik Ukrainą, bet ir jo šalį, neištuštinant jų kišenių? Tačiau kai Vakarų sankcijos sustabdė jam reikalingų dalių tiekimą, jis ėmėsi vadovautis verslo logika ir pirko jas iš kur tik galėjo. Jo paieškos nuvedė jį į Turkiją.

Žemutinio Naugardo srityje užsiliepsnojo naftos perdirbimo fabrikas. Pirminiais duomenimis, dega benzino talpa. Rusijoje, Kstovo gyvenvietėje Žemutinio Naugardo srityje, dega „Lukoil“ naftos perdirbimo gamykla, skelbiama „Laisvės radijuje“, remiantis vietos informaciniais šaltiniais. Telegramo kanalo „NewsNN“ duomenimis, gaisrui priskirtas 3-iasis pavojaus lygis (iš penkių), įvykio vietoje dirba gelbėtojų tarnybos.

Praėjusį savaitgalį įsigaliojo naftos kainų pirkimo lubos rusiškai naftai. Iki šiol Europos šalys iš Rusijos gaudavo apie 50 proc. viso savo importuojamo dyzelinio kuro, o Rusija į Europą siųsdavo 40 proc. savo naftos produktų. Nepaisant tokių staigių ir milžiniškų pokyčių abi pusės vargu ar staigiai pajus sunkias pasekmes, pažymi ekspertai.

Europos sankcijos Putino režimui skylėtos: prekės iš Europos Sąjungos, įskaitant ir Lietuvą, į Rusiją keliauja laisvai. Tiesa, ne tiesiogiai, o per kitas valstybes: pavyzdžiui, Kazachstaną ar Baltarusiją. Vien Lietuvos sankcionuotų prekių eksportas į Rusijos kaimynystę nuo karo pradžios išaugo 3 kartus ir pasiekė beveik 2 milijardus eurų, didžioji jo dalis atsiduria Rusijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino Europos Sąjungą skubiai įvesti daugiau sankcijų Rusijai, jo karo draskomai šaliai stengiantis atremti Maskvos invaziją. „Šiandien matome, kad sankcijų tempas Europoje šiek tiek sulėtėjo“, – sakė V. Zelenskis bendroje spaudos konferencijoje kartu su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). „Vietoj to teroristinė valstybė didina prisitaikymo prie sankcijų tempą. Tai turėtų būti išspręsta.

Europos Sąjunga planuoja iki Maskvos invazijos į Ukrainą metinių paskelbti Rusijai naujų sankcijų, ketvirtadienį lankydamasi Kyjive sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Jungtinės Valstijos trečiadienį pradėjo taikyti sankcijas Rusijos ginklų prekeivio Igorio Zimenkovo pasauliniam tinklui, kuris, kaip įtariama, įsigyja aukščiausios klasės technologijų Rusijos gynybos pramonei ir organizuoja ginklų eksportą į kitas šalis. Rusijoje ir Kipre įsikūrę I. Zimenkovas ir jo sūnus Jonatanas Zimenkovas sudaro sandorius pagrindinių Rusijos gynybos įmonių, tokių kaip „Rostech“ ir „Rosoboroneksport“, kurioms jau taikomos sankcijos, vardu, teigė JAV iždo departamentas.

Zimbabvėje viešintis Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka antradienį pareiškė, kad Vakarų valstybių paskelbtos sankcijos suartino Baltarusiją ir Zimbabvę, kuriai jis pasiūlė „viską, ko jums reikia“. Ir A. Lukašenkai, kuris palaiko Rusijos invaziją į Ukrainą, ir Zimbabvės lyderiui Emmersonui Mnangagwa (Emersonui Mnangagvai) taikomos JAV sankcijos, kurių neišvengė ir virtinė jų patarėjų bei šeimos narių.

Laisvalaikio praleidimo tinklapis „OnlyFans“, kuriame vartotojai publikuoja erotinio ar pornografinio pobūdžio turinį savo prenumeratoriams, uždarė prieigą Rusijos rinkai. Bandydami patekti į vieną populiariausių tokio pobūdžio tinklapių pasaulyje rusai sulaukia žinutės „403 Forbidden“. Tuo metu kitų šalių vartotojams jokių ribojimų ar nesklandumų pasiekti turinį nėra. „OnlyFans“ nuo pat Rusijos karo Ukrainoje pradžios išreiškė aiškią poziciją šiuo klausimu.

Vakarų lyderių sprendimas staiga pakeisti taktiką ir ženkliai padidinti karinę pagalbą ukrainiečiams buvo nulemtas nerimo, kad užsitęsęs karas bus į naudą Rusijai, rašoma „Wall Street Journal“. Vakarų politikai mano, kad „galimybių langas“ Ukrainai nėra begalinis, o siekiant perlaužti karo eigą, Kyjivas turi kaip įmanoma greičiau gauti galingesnės ginkluotės, įskaitant sunkiuosius tankus ir oro gynybos sistemas.

JAV įvedė naujas sankcijas Rusijos subjektams ir asmenims, susijusiems su privačia karine bendrove „Wagner“ ir jos įkūrėju Jevgenijumi Prigožinu, ketvirtadienį pranešė Iždo derpartamentas. Sankcijos palies šešis asmenis ir 12 subjektų.

Rusijai ir Baltarusijai užpuolus Ukrainą, Europos Sąjungos šalys pritaikė daugybę importo ir eksporto sankcijų – Rusijai daugiau, Baltarusijai mažiau. Pats sankcijų principas yra paprastas – režimai turi kentėti dėl technologijų, prekių ir lėšų trūkumo, sankcijos turėtų trukdyti tęsti žudantį karą prieš ukrainiečių tautą. Deja, realybė kur kas proziškesnė nei deklaruoti siekiai.

Europos Sąjunga pirmadienį dar 37 Irano pareigūnams ir subjektams įšaldė turtą ir paskelbė vizų draudimą dėl Teherano kruvino susidorojimo su protestuotojais. Briuselyje susirinkę bloko užsienio reikalų ministrai priėmė ketvirtąjį sankcijų Teheranui dėl represijų prieš protestuotojus paketą. Visas pavardžių sąrašas turi būti paskelbtas ES oficialiajame leidinyje vėliau pirmadienį.

Pirkėjams skubant apsirūpinti atsargomis prieš įsigaliojant Europos Sąjungos draudimui importuoti rusiškus naftos produktus, gruodį Europos šalys importavo precedento neturintį dyzelinio kuro kiekį. Remiantis rinkos duomenų bendrovės „Refinitiv“ analize, kuria įmonė pasidalino su „Politico“, dyzelino importas į Europą gruodį išaugo iki rekordinių 8,2 mln. tonų.