sankcijos

  Europos Sąjunga (ES) penktadienį įvedė naujas sankcijas Maskvai dėl jos vaidmens Ukrainoje, įskaitant finansavimo apribojimus kai kurioms Rusijos valstybinėms kompanijoms ir įtakingų rusų politikų turto įšaldymą, nepaisydama Rusijos perspėjimų imtis asimetriškų atsakomųjų žingsnių.

Europos Sąjungai (ES) nepavyko susitarti dėl to, kada turėtų būti įvestos naujos ekonominės sankcijos Rusijai, todėl ketvirtadienį bus surengtos naujos derybos, pranešė diplomatinis šaltinis. 28 bloko valstybių ambasadoriai „pratęs šios dienos diskusijas dėl ribojančių priemonių, sudarant sąlygas tolimesniam situacijos vietoje vertinimui ir papildomoms konsultacijoms“, sakė šaltinis.

Rusija šeštadienį perspėjo reaguosianti, jeigu Europos Sąjunga (ES) paskelbs jai naujas ekonomines sankcijas dėl padėties Ukrainoje. „Kalbant apie naują ES sankcijų sąrašą – jeigu jos būtų priimtos, tokiu atveju, be abejo, bus reakcija iš mūsų pusės“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

NATO lyderiai penktadienį tikriausiai paskelbs naujas sankcijas Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainoje, nors lieka vilčių, kad pavyks susitarti dėl paliaubų per taikos derybas Minske, kurios vyks tą pačią dieną. Lyderiai ruošiasi tęsti derybas Velso mieste Niuporte antrąją ir paskutinę Aljanso viršūnių susitikimo dieną. Per šį susitikimą, laikomą labiausiai įtemptu Vakarų šalių kariniam blokui nuo Šaltojo karo pabaigos, svarstoma daug krizių – nuo Ukrainos iki Irako ir Afganistano.

Žinių radijas Prancūzijos prezidentas Fransua Olandas (Francois Hollande'as) trečiadienį pranešė, kad šiuo metu „nėra tinkamų sąlygų“, kad Prancūzija galėtų perduoti Rusijai du „Mistral“ klasės jūrų desanto laivus. Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė, kad toks Prancūzijos sprendimas yra viena realesnių sankcijų Rusijai: „Aš šį sprendimą vertinu teigiamai.

Prancūzijos sprendimas neperduoti Rusijai dviejų karinių laivų „Mistral“ yra „viena realesnių sankcijų“ šiai valstybei, sako premjeras Algirdas Butkevičius. „Aš šį sprendimą vertinu teigiamai. Manau, tai viena iš realesnių sankcijų, kurios yra pritaikytos Rusijai, nes anksčiau būdavo daugiausia pokalbiai arba tos sankcijos taikomos kai kuriems fiziniams, juridiniams asmenims. Manau, tai taip stipriai nepaveikdavo Rusijos ekonomikos (...). Tą sprendimą turėjo priimti daug anksčiau.

Rusijos embargo ir kiaulių maro krizės sutapimas lėmė, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbiai nutarė vieningai derėtis su Europos komisija ir siekti, kad būtų sukurta atskira žemės ūkio nuostolių kompensavimo Baltijos regionui schema. Tai siūlanti bendrą laišką Baltijos šalių žemdirbių organizacijos persiuntė EK Žemės ūkio komisarui Dacian Ciolos. Diskusijos dėl pagalbos žemdirbiams priemonių vyks Europos parlamente šią savaitę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį paragino Europos Sąjungą (ES) pademonstruoti „sveiką protą“ ir nesiimti abipusiai žalingų sankcijų, pirmąkart reaguodamas į Europos grasinimą įvesti papildomas baudžiamąsias priemones Maskvai dėl jos vaidmens Ukrainos krizėje. „Tikiuosi, kad sveikas protas nugalės“, – Rusijos naujienų agentūros citavo V.Putino pasisakymą per vizitą rytiniame Sibiro mieste Jakutske.

Nepaisant griežtos retorikos dėl didėjančio Rusijos karinio vaidmens Ukrainoje, Europos Sąjungos (ES) lyderiai sekmadienį iškart nepaskelbė naujų sankcijų Maskvai.

 Europos Sąjungos (ES) lyderiai šeštadienį pagrasins Rusijai naujomis sankcijomis dėl Ukrainos, tačiau nuogąstaudami dėl naujojo Šaltojo karo ir nenorėdami pakenkti savo pačių ekonomikoms, turėtų suteikti Maskvai dar vieną šansą pasiekti taiką.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai penktadienį atvėrė kelią griežtesnėms sankcijoms Rusijai dėl jos veiksmų, kuriuos daugelis diplomatijos vadovų įvardijo kaip invaziją į kaimyninę Ukrainą. Vokietijai perspėjus, kad krizė Ukrainoje tampa „nevaldoma“, Milane susirinkusių ministrų nuotaikos buvo slogios, sakė Europos Parlamento išorės reikalų komiteto pirmininkas Elmaras Brokas.

Vakarams įvedus sankcijas Maskvai dėl Ukrainos Krymo regiono aneksijos ir paramos separatistams Ukrainos rytuose, Rusija uždraudė į šalį įvežti maisto produktus iš Jungtinių Valstijų, Europos Sąjungos, Australijos, Kanados ir Norvegijos. Lietuva jau pajuto šių apribojimų poveikį - nuo šalies sienų grįžta vilkikai su lietuviškais mėsos ir pieno produktais, prekybos centrų lentynose pasirodė rusiškais užrašais išmargintos pieno produktų pakuotės.

Barackas Obama pakartotinai papriekaištauja Vladimirui Putinui dėl tarptautinės teisės pažeidimų, tačiau šie priekaištai kartu su nesisteminėmis, prastai vykdomomis sankcijomis gali daryti įspūdį tik B. Obamos klapčiukams, o V. Putinui gali turėti visiškai priešingą poveikį. V. Putinas mato Amerikos silpnumą ir atsitraukimą, rašo vyresnysis Amerikos verslo instituto bendradarbis Johnas Boltonas.

 Rusijos vyriausybė, įvertinusi šalies žemės ūkio rinkos padėtį, atšaukė draudimą importuoti į šalį dalį maisto produktų iš jai sankcijas taikančių valstybių. Rusijos vyriausybės interneto tinklapyje skelbiama, kad nebebus draudžiama į šalį įvežti sėklai naudojamas bulves, žirnius, cukrinius kukurūzus, svogūnus.

 LRT radijas Premjeras Algirdas Butkevičius subarė pieno perdirbėjus, kurie vos Rusijai įvedus sankcijas sumažino supirkimo kainas pieno gamintojams. „Norėčiau kreiptis į pieno perdirbimo įmonių vadovus ir esu labai nepatenkintas, kada iš pat pirmos dienos, kada buvo įvestos Rusijos sankcijos, buvo nueita labai negražiu keliu – pieno gamintojams buvo ženkliai sumažintos kainos“, – teigė A. Butkevičius interviu LRT radijui.

Vyriausybė ketina patvirtinti veiksmų planą, kaip sušvelninti poveikį verslui ir darbo rinkai dėl Rusijos paskelbtų ekonominių sankcijų. Plane numatoma tolesnė rinkų ir prekybos su Rusija stebėsena bei ekonominė pagalba nukentėjusiems eksportuotojams. Priemonių planas sudarytas iš trijų punktų, kuriuose – naujų rinkų paieškos, finansinės operacijos ir diplomatinės priemonės.

 Kultūros ministerija antradienį pranešė parengsianti siūlymus, kaip kovoti su Rusijos skleidžiama propaganda prieš Lietuvą ir padidinti produkcijos oficialiomis Europos Sąjungos (ES) kalbomis televizijoje ir radijuje.

 Europos Komisija dengs Lietuvos žemės ūkio sektoriaus nuostolius, kuriuos įmonės patyrė, nes dėl Rusijos sankcijų negalėjo realizuoti greit gendančios produkcijos. „Dabar yra principai nustatyti - greit gendančiai produkcijai, kuriai susidarė realizavimo sunkumų, bus teikiama parama, o konkretūs dalykai bus aptarinėjami penktadienį Vadybos komitete. Šiandien yra tik principai žinomi“, - BNS antradienį sakė Žemės ūkio ministerijos atstovas Rimantas Krasuckis.

Pieno perteklius dėl Rusijos paskelbto embargo gali siekti apie 15 proc., o galvijų - 70 proc., prognozuoja Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys ir mano, kad būtų racionalu laikinai Lietuvoje sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) galvijų mėsai, kad būtų galima bent 20 proc. sumažinti galvijų kainas vartotojams. „Manau, jautienos supirkimo kainos kris mažiausiai trečdaliu.

Šią vasarą Kauno miesto vadovams nereikia sukti galvos dėl skylėto miesto biudžeto, bet dar neaišku, kokių padarinių planuojamoms gauti pajamoms turės Rusijos sankcijos Lietuvai. „Kol kas pajamos į biudžetą krinta tolygiai. Lūkesčių neviršijame, bet biudžetas vykdomas 99,6 proc.“ - „Kauno dienai“ teigė savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pabrėžia, kad yra pagrindas sankcijoms, kurias Europos Sąjunga (ES) yra įvedusi Rusijai, bei pažymi, kad ES dėl to yra vieninga. Rusijai dėl konflikto Ukrainoje įvestas sankcijas neseniai sukritikavo Slovakijos ir Vengrijos premjerai, tačiau L.Linkevičius teigia, kad penktadienį Briuselyje posėdžiavę ES užsienio reikalų ministrai tuo klausimu buvo vieningi.

Europos Sąjunga (ES) nenorėtų tęsti sankcijų politikos Rusijos atžvilgiu ir neatmeta galimybės atšaukti dabar taikomas priemones, jeigu padėtis Rytų Ukrainoje stabilizuotųsi, sako ES ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas.

Nesibaigiantis sankcijų vajus neabejotinai turės padarinių ir Lietuvos ekonomikai. Pirmiausia jos smogs transporto sektoriui. Atrodo, kad vežėjai dėl Rusijos draudimų neturės nei ką, nei kur vežti. Iššūkiai nemaži, bet, tikėkimės, ne mirtini. Pirmiausia, nagrinėjant taikomų sankcijų poveikį Lietuvos ekonomikai verta paminėti, kad ir Vakarų sankcijos turės įtakos šalies ekonominei situacijai.

Tarptautinių futbolo organizacijų sankcijų rusams nebus. Tuo įsitikinęs puikiai UEFA virtuvę pažįstantis Liutauras Varanavičius. „Rusija pasaulio futbole yra per daug galingas žaidėjas, kad jai būtų galima taikyti sankcijas“, - mano buvęs Lietuvos futbolo federacijos prezidentas, buvęs UEFA vykdomojo komiteto narys Liutauras Varanavičius. Politinė situacija Ukrainoje FIFA ir UEFA sukėlė didelį galvos skausmą.

Rusijos vyriausybę pasiekė pirmas patvirtinimas apie augančias produktų supirkimo kainas pradėjus riboti importą. Rugpjūčio 7 dieną Rusija uždraudė jautienos, kiaulienos, vaisių, naminių paukščių, sūrio ir pieno importą iš Europos Sąjungos šalių, JAV, Australijos, Kanados ir Norvegijos. Apribojimai taikomi vienerius metus.

„Aš kategoriškai nesutinku su šiomis sankcijomis ir manau, kad jos yra pražūtingos tiems, kurie gyvena Rusijoje“, – teigia Maskvoje gyvenanti Marija Sapronova. Moteris baiminasi ne tik dėl uždraustų prekių, kurių nebegalės įsigyti, bet ir dėl kainų augimo, kuris jau pastebimas dabar. Be to, pasak Marijos, Rusija neturi kuo pakeisti specialių pieno produktų ligoniams.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nurodė premjerui Algirdui Butkevičiui įvertinti galimų nuostolių dėl Rusijos pradėtų taikyti sankcijų apimtį ir rasti tinkamiausią jų amortizavimo būdą. D.Grybauskaitė trečiadienį darbo susitikime su premjeru aptarė Rusijos apribojimų maisto ir žemės ūkio produktų importui poveikį šalies ekonomikai, pranešė Prezidentūra.

Ekonomikos mokslus baigusi Aloyna Pavlova šiuo metu dirba „Europos verslo ir inovacijų tinkle“, gyvena Čeboksarai mieste, Rusijoje. Ji pagal „Erasmus“ programą pusmetį gyveno Vilniuje, studijavo Vilniaus universitete. Mergina aklai tiki Rusijos propagandos skleidžiama informacija ir teigia, kad iš tiesų Europa Ir Amerika susimokė prie rusų valstybę.

Sovietmečiu egzistavo įsitikinimas, kad nesvarbu, kaip yra šiandien, vis tiek laukia šviesi ateitis. Šiandien galėjo nebūti ko valgyti, šiandien greičiausiai reikėjo kelias valandas stovėti eilėje prie duonos. Tokių prabangos prekių kaip ledai ar kramtomoji guma nebuvo. Šiandien ir vėl konservai arba silkė. Geriausiu atveju. Tačiau rytoj, poryt ar po penkerių metų viskas turėjo pasikeisti. Staiga. Iš niekur. Rojus turėjo kažkokiu būdu ateiti ir tiek.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Rusijos atsakas į Vakarų sankcijas rodo, kad šalyje nėra galvojama apie tautą ir kaip tai atsilieps valstybei, bet daromas politinis sprendimas. „Rusų nacija į tokias situacijas ne kartą jau buvo papuolusi. Apie ją, rusų naciją, Kremliuje dažniausiai mažai galvodavo“, – sako Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Raimundas Lopata. Ir prideda, kad dabartiniu metu iš V. Putino galima tikėtis visko.

Dėl įvesto maisto produktų importo draudimo iš Rusijos į Lietuvą grįžta kroviniai, kurie išvyko dar prieš Maskvos paskelbtas sankcijas, šeštadienį pranešė Lietuvos vežėjai. „Šiai dienai turime 16 grįžusių vilkikų. Jie išvažiavo prieš kelias dienas ir buvo grąžinti Rusijos vidinės muitinės“, - BNS šeštadienį sakė vežėjų asociacijos „Linava“ viceprezidentas Julius Misiūnas.

 Rusijai paskelbus draudimą įvežti į jos teritoriją žemės ūkio produkcijos gaminius iš visos Europos Sąjungos, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė įpareigojo VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrą (Agentūra) nedelsiant atlikti suderinimo ir sutartines procedūras bei pradėti pieno ir mėsos produktų intervencinių pirkimų ir privataus saugojimo procedūras.

 Rusijai įvedus žemės ūkio ir maisto produktų embargą iš Europos Sąjungos, prie sienos su Karaliaučiumi jau sustabdyti 2 krovininiai automobiliai su maisto produktais. Medininkų poste prie Lietuvos-Baltarusijos sienos kol kas nėra sustabdytų krovinių, teigia Muitinės departamentas.

 Užsienio reikalų ministerijoje penktadienį vykusiame tarpžinybiniame pasitarime ministerijų ir verslo asociacijų atstovai tarėsi dėl naujų eksporto rinkų Rusijai paskelbus draudimus. Užsienio reikalų viceministras Rolandas Kriščiūnas BNS sakė, kad susitikime buvo apsikeista nuomonėmis, o sprendimai bus priimami artimiausiomis savaitėmis. „Negalima to visko išspręsti ir nusiraminti susitikus per pusvalandį.

Lukas Kivita, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt  Padėtis Ukrainoje pablogės – galime tikėtis didesnės Rusijos intervencijos, vadinamojo „humanitarinio koridoriaus“ ir Rusijos „taikdarių“. Taip mano britų žurnalistas ir „The Economist“ redaktorius Edwardas Lucasas. „Vladimiras Putinas pateko į spąstus, kuriuos jam paspendė jo paties propaganda ir retorika.

 Valdančiosios partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas europarlamentaras Rolandas Paksas penktadienį kreipėsi į Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę siūlydamas sušaukti neeilinę Seimo sesiją dėl Rusijos įvestų apribojimų maisto produktams iš Europos Sąjungos.

  Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas dėl Rusijos sankcijų gali sulėtėti 0,2 proc., teigia ūkio ministras. Tačiau Evaldas Gustas perspėja, kad Lietuvai nereikėtų tikėtis didelių Europos Sąjungos kompensacijų dėl Rusijos taikomo žemės ūkio ir maisto produktų embargo. Tiek ūkio ministras, tiek žemės ūkio ministrė mano, kad uždaryta Rusijos rinka Lietuvos gamintojų skaudžiai nepaveiks.

Aurelija Malakauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį susitinka su Ministrą Pirmininką pavaduojančiu ūkio ministru Evaldu Gustu ir žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene. Jie ketina aptarti Rusijos įvestus maisto ir žemės ūkio produktų importo apribojimus. Prezidentė padėties dėl Rusijos sprendimo ragina nedramatizuoti – Lietuvos ekonomikai esą tai didelės žalos nepadarys.

Lietuva viešai neskelbs, kurie Rusijos politikai ir atlikėjai yra nepageidaujami ir yra įtraukti į „juodąjį sąrašą“. Užsienio reikalų ministerija artimiausiu metu baigs rengti sąrašą, bet jo turinys bus slaptas, nes to neleidžia Lietuvos įstatymai, ginantys žmogaus privatumą ketvirtadienį pranešė LNK Žinios. „Būdama Europos Sąjungos narė Lietuva sankcijų klausimus derina su kitomis ES šalimis ir pasisako už jų griežtinimą.

 Europos Sąjungos (ES) praradimai dėl Rusijos draudimo importuoti maisto produktus gali siekti iki 12 mlrd. eurų. Tai pareiškė ES ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas. „Prekių kategorijų, kurioms bus taikomos sankcijos, atskirai dar neišnagrinėjome, bet tai (nuostoliai) gali siekti iki 12 mlrd. eurų“, – pareiškė jis radijo stočiai „Govorit Moskva“. „Iš to, ką mes eksportuojame į Rusiją, maisto produktai sudaro iki 10 proc.“, – pridūrė diplomatas.

  Rusija skelbia „visišką embargą“ daugumai maisto produktų, importuojamų iš Europos Sąjungos (ES), JAV bei kitų Vakarų šalių, reaguodama į jų sankcijas dėl Maskvos politikos Ukrainos atžvilgiu. Tai ketvirtadienį pranešė premjeras Dmitrijus Medvedevas. Sankcijas Rusija įveda vieniems metams. „Vykdydamas prezidento įsaką, pasirašiau Vyriausybės nutarimą.

 Rusijai uždraudus žemės ūkio ir maisto produktų importą, Lietuvos daržovių ir vaisių augintojai bei eksportuotojai gali patirti didelių nuostolių. Tai teigia asociacijos „Vaisiai ir daržovės“ prezidentė Laimutė Grybauskaitė. Ji mano, kad Rusijos sprendimas drausti importą yra politizuotas žingsnis. „Tokių draudimų buvo galima tikėtis, nes pirmoji buvo Lenkija, kai jos produkcijos atsisakė Rusija, todėl mes manėme, kad logiškai ir kitoms šalims gali būti skirtos tokios sankcijos.

 Rusijos sprendimas riboti žemės ūkio ir maisto produktų importą Lietuvos ekonomikai bus nedidelė, savo ruožtu bus ieškoma galimybių padėti verslui, tvirtina prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Įtaka mūsų ekonomikai bus nedidelė, praktiškai nematau jokių bankroto galimybių, tai bus daliniai pelno praradimai vienam ar kitam verslui. Labiausiai tai pajus vežėjai, visi kiti tikrai susitvarkys, ir esame pasirengę ieškoti galimybių padėti verslui.

Suomija sieks Europos Sąjungos (ES) kompensacijų, jeigu Bendrijos praeitą savaitę paskelbtos sankcijos Rusijai sukels šalyje ekonomikos krizę, trečiadienį pareiškė premjeras Alexander'as Stubbas (Aleksandras Stubas). „Be abejo, aišku, jog jeigu sankcijos neproporcingai smogs Suomijai, mes prašysime palaikymo iš savo partnerių Europoje, – A.Stubbas sakė per spaudos konferenciją. – Turime laikytis ekonominio solidarumo principo.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos Vyriausybė amortizuos Rusijos sankcijas „minkštosiomis“ priemonėmis – bus skiriamas dėmesys dar sausį pradėtai naujų rinkų paieškai, LRT Televizijos naujienų tarnybai sakė premjeras Algirdas Butkevičius. Pasak jo, Užsienio reikalų ir Ūkio ministerijoms yra pavesta aktyviai dirbti ieškant naujų rinkų Lietuvos gamintojų produkcijai.

Rusijos prezidentui paskelbus apie stabdomą ar ribojamą žemės ūkio produkcijos ir maisto produktų importą iš Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad bus ieškoma, kaip amortizuoti nuostolius.

Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsakymą pritaikyti atskirąsias ekonomines sankcijas šalies saugumui užtikrinti. Įsakymas metams draudžia arba apriboja žemės ūkio produkcijos, žaliavų ir gaminių importą iš tų šalių, kurios prisijungė prie sankcijų Rusijai. Šis terminas ir pats sąrašas, kaip pažymi Kremliaus spaudos tarnyba, gali būti keičiami. Anot Kremliaus spaudos tarnybos, tokį įsakymą V. Putinas pasirašė trečiadienį.

Dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje Vokietija nutraukė reikšmingą ginklų sandorį. Pasak “The Local”, tai atveria Rusijai galimybes imtis teisinių veiksmų ir Maskva grasina tuo pasinaudosianti. Pirmadienį ekonomikos ministras Sigmaras Gabrielis pranešė, kad atšaukiamas sutikimas Volgos regione, Rusijoje, staityti karinę mokymų stovyklą, kurioje per metus galėtų treniruotis iki 30 tūkst. kareivių.

Žinių radijas Ar nuramins Rusiją plečiamos sankcijos? O galbūt Rusijos prezidentas taps dar agresyvesnis? Politologas Liudas Zdanavičius „Žinių radijo“ laidoje „Įvykiai ir komentarai“ sakė, kad Rusija stengiasi pasiekti užšaldyto konflikto statusą, kadangi jis Maskvai daugeliu požiūriu yra patogus: „Be abejo, pastarasis ES ir JAV sankcijų paketas yra žymiai rimtesnis. Jis paliečia finansų sektorių, energetiką, gynybos pramonę. Yra keletas versijų, kaip toliau plėtosis įvykiai.