sankcijos

Lietuvos krepšinio federaciją ketvirtadienį pasiekė “FIBA Europe” laiškas, išdėstantis oficialią tarptautinės krepšinio federacijos poziciją dėl Rusijos krepšinio federacijos suspendavimo.

Rusijos valstybinis žiniasklaidos koncernas „Rusija šiandien“ gavo oficialų patvirtinimą iš „Barclays“ banko dėl jų sąskaitos uždarymo Didžiojoje Britanijoje. Bankas mano, kad agentūrą kontroliuoja pernai jos direktoriumi paskirtas Dmitrijus Kiseliovas, kuris atsidūrė Vakarų sankcijų sąrašuose.

Iranas susitarė su Vakarais dėl savo branduolinės programos ir sankcijų nutraukimo. Tai reiškia, kad Irano naftos tiekimas pasaulio rinkai ženkliai išaugs, o tai į neregėtas žemumas numuš kainas, teigiama lenta.ru. Pasak ekspertų, 45 dolerių už barelį kainą – optimistinė prognozė. To nereiktų laukti artimiausiomis dienomis, nes branduolinę sutartį dar reikės ratifikuoti TATENA, o tai užtruks dar kelis mėnesius.

Bratsko (Rusija) gyventojai miesto šventės metu linksminasi „savotiškai“. Su sankcijomis jie kovoja mušdami JAV prezidento Baracko Obamos atvaizdą. Panašių vaizdų, kai minioje, pavyzdžiui,  su neapykanta deginama JAV vėliava, galima išvysti tik kai kuriose Artimųjų Rytų šalyse ar Irane.

 Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrams pirmadienį oficialiai sutarus pratęsti ekonomines sankcijas Rusijai, Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičus atkreipia dėmesį į ES vienybę šiuo klausimu. „Priimtas klausimas be jokių diskusijų (...). Tai parodė, kad vis dėlto lemiamais momentais galime susitelkti ir priimti reikalingus sprendimus“, - BNS telefonu iš Liuksemburgo sakė ministras L.Linkevičius.

 Trečiadienį Europos Parlamente priimta Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykių ataskaita suteiks stipresnį mandatą griežtesnio tono su Rusija šalininkams, kai Europos Vadovų Taryboje bus svarstomas sankcijų šiai šaliai pratęsimas, teigia ataskaitos autorius Gabrielius Landsbergis. „Trumpuoju laikotarpiu nauda bus, kai po kelių savaičių Europos Vadovų Taryboje bus sprendžiama dėl sankcijų Rusijai pratęsimo“, - BNS telefonu iš Strasbūro sakė G.Landsbergis.

Didžiajam septynetui tęsiant derybas dėl ramybės Ukrainoje, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas Ramūnas Vilpišauskas „Žinių radijui“ pirmadienį sakė, kad sankcijos greičiausiai nebus nei griežtinamos, nei švelninamos, o pratęsiamos.

 JAV prezidentas Barackas Obama ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį sakė, kad Vakarų sankcijos Rusijai turi likti, kol ji ims laikytis ugnies nutraukimo susitarimo su Ukraina.

 Europos šalys stengėsi savo materialius santykius su Rusija kurti grynai savo naudai, tvirtina Rusijos prezidentas Vladmiras Putinas. „Mes niekada nelaikėme Europos meiluže.

Šią savaitę vykęs JAV diplomatijos vadovo J. Kerry susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu – „greičiausiai, netgi nėra Rusijos – JAV santykių normalizavo žingsnelis, o tik ženklas, kad strateginis šių dviejų bendradarbiavimas artimas tam, kas žaidimų teorijoje yra vadinama „galutiniu rezultatu“, mano „The Bloomberg View“ apžvalgininkas Leonidas Beršidskis.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pareiškė, kad Rusijai įvestos tarptautinės sankcijos priklausys nuo šiemet Minske prisiimtų taikdariškų įsipareigojimų laikymosi.

 LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Planuojama grąžinti balų sistema prilygsta tarybiniais laikais taikytai trijų skylių vairuotojo pažymėjime sistemai ir nėra tokia efektyvi, kokia galėtų būti, mano technologijos mokslų daktaras Vigilijus Sadauskas. Saugaus eismo eksperto teigimu, balų sistema praranda savo efektyvumą, nes kai kuriuos pažeidimus galima būtų pakartoti net penkis kartus.

 Europos Sąjungos Tarybos sprendimas pratęsti iki rugsėjo 15 dienos sankcijas 150 asmenų ir 37 organizacijoms dėl krizės Ukrainoje paskelbtas šeštadienį ES oficialiajame žurnale. Tuo pačiu šis sprendimas įsigaliojo. Penktadienį ES vyriausybės sutarė pratęsti sankcijas Rusijos bei Ukrainos fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie kaltinami kenkę Ukrainos suverenitetui, teritoriniam vientisumui ir nepriklausomybei.

ES valstybių lyderiams kitą savaitę numatytame viršūnių susitikime tikriausiai nepavyks priimti sprendimo pratęsti Rusijai taikomas ekonomines sankcijas, kurios baigs galioti liepą. Tai penktadienį sakė vienas aukšto rango Bendrijos pareigūnas. Galimybė imtis naujų baudžiamųjų priemonių prieš Rusiją šiuo metu taip pat nesvarstoma, nes ES vyriausybės nori duoti šansą trapioms paliauboms Rytų Ukrainoje.

LRT Televizijos laida „LRT Forumas“, LRT.lt Vienuolikos punktų susitarimai Minske anksčiau ar vėliau žlugs: įgyvendinti visų susitarimų negebės nei viena, nei kita derybų pusė, specialiame „LRT Forume“ šįvakar teigia laidos dalyviai. „Jei tie vienuolika punktų bus visiškai įgyvendinti, tada Petro Porošenka pasirašė sau ir Ukrainai mirties nuosprendį, bet manau, kad tuos punktus įgyvendinti yra neįmanoma. Šis susitarimas yra laikinas, jis žlugs“, – kalba politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pasidžiaugė, kad prieš Rusiją niekas nekariauja, ir kad Rusija nenori nė su nieku kariauti, bet griežtai išpeikė Vakarus dėl sankcijų ir pareiškė, kad Rusijai nepatinka pasaulis su vienu neginčijamu lyderiu. „Jei kalbėsime apie tai, kad prieš mūsų šalį kariaujamas karas, ačiū Dievui, karo nėra. Tačiau, visiškai tikrai esama mėginimo sulaikyti mus visomis priemonėmis.

 JAV ir toliau spaus Rusiją dėl jos vaidmens Ukrainos krizėje – taip pat ir sankcijomis, sakoma penktadienį paskelbtoje JAV nacionalinio saugumo strategijoje.

Rusijos vyriausybės vadovas Dmitrijus Medvedevas pažadėjo kietą atsakymą, jeigu Rusijai bus pritaikytos sankcijos, po kurių šios šalies bankų sistema būtų atjungta nuo tarptautinės SWIFT sistemos, praneša „Vesti.ru“. „Tuo atveju, jeigu kas nors nuspręstų priimti panašų sprendimą, norėčiau pažymėti, kad mūsų ekonominė reakcija, ir bet kokia kitokia, bus be apribojimų,“ – cituoja „Interfaks“ premjero pareiškimą.

 Tikiuosi, jog po užsienio reikalų ministrų susitikimo šį ketvirtadienį sankcijos bus praplėstos ir dar labiau sugriežtintos. Sankcijos neabejotinai veikia, tačiau to nebepakanka. Nebelieka kitos išeities, kaip pereiti prie visapusiško Rusijos boikotavimo veiksmų. Deja, tai neišvengiamai liečia ir sportą.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) sekmadienį pareiškė esantis smarkiai susirūpinęs dėl naujų paliaubų pažeidimų Ukrainoje, kai per raketų smūgį Kijevo vyriausybės kontroliuojamame uostamiestyje žuvo 30 žmonių. B.Obama pridūrė, kad Vašingtonas svarstys visas papildomas priemones, išskyrus karinius veiksmus, galinčius priversti Maskva pakeisti savo politiką Ukrainos atžvilgiu.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prieš strateginį Europos Sąjungos užsienio tarybos posėdį, bloko narėms pateiktas diplomatijos užsienio politikos vadovės parengtas dokumentas, siūlantis gerinti santykius su Rusija, kartu spręsti Sirijos, Irako, Libijos ir kitas pasaulines problemas, jei Maskva pakeis politiką Ukrainos atžvilgiu. Dokumentas neviešas, bet plačiai svarstomas.

Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms trylikos su aplinkos apsauga ir gamtos išteklių naudojimu susijusių įstatymų – Aplinkos apsaugos, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, Aplinkos oro apsaugos, Atliekų tvarkymo ir kt. – pataisoms ir teiks jas Seimui. Pataisos skirtos nustatyti juridinių asmenų atsakomybę už aplinkos apsaugos gamtos išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimus.

  Prancūzijos prezidentas François Hollande’as (Fransua Holandas) pirmadienį pareiškė, kad griežtos Vakarų šalių sankcijos Rusijai turėtų būti atšauktos, jeigu būtų pasiekta pažanga sprendžiant Ukrainos krizę.   „Manau, kad sankcijos turi būti sustabdytos dabar. Jos turi būti atšauktos, jeigu bus pažanga.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskyrė Andrejų Kobiakovą, savo administracijos vadovą, naujuoju ministru pirmininku, atleisdamas ankstesnį premjerą Michailą Miasnikovičių, centrinio banko vadovę ir dar kelis ministrus, pranešė prezidento spaudos tarnyba apie didžiausią vyriausybės pertvarkymą nuo 2010 metų. Prezidento administracijos vadovu bus Aleksandras Kosinecas, lig šiol buvęs Vitebsko srities gubernatoriumi.

Viktor Denisenko, geopolitika.lt Lyginti šiandieninę Rusiją su Šiaurės Korėja, ko gero, būtų ne visai korektiška – pagal žmogaus teisių ir laisvių apribojimus bei taikomas represines priemones Maskvai vis dar toli iki Pchenjano. Tačiau konfrontacijos su Vakarų pasauliu sąlygomis Kremliaus priimami sprendimai iš dalies yra panašūs į Šiaurės Korėjos taktiką, susijusią su izoliacijos keliu ir „pasitikėjimo savo jėgomis“ strategija.

 Žinių radijas Kinija siūlo Rusijai prekyboje daugiau naudotis Kinijos valiuta. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Konstantinas Andrijauskas „Žinių radijui“ aiškino, jog šitaip kinai išnaudoja esamą padėtį. „Kinai jaučia, kad dabar yra jų geriausias laikas per pastaruosius 150 metų. Bet, kad jie vienareikšmiškai mestų pirštinę Vakarų pasauliui, tai jie tikrai nesiruošia to daryti dėl savo partnerio šiaurėje, tai yra Rusijos federacijos.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) antradienį pareiškė, kad Rusija ėmėsi konstruktyvių veiksmų galimo įtampos mažinimo Ukrainoje link. „Sakyčiau, kad Rusija pastarosiomis dienomis žengė konstruktyvių žingsnių“, – sakė jis žurnalistams Londone. „Esama kai kurių požymių, kad tai gali būti kursas į kontroliuojamas derybas, ramybė kai kuriose vietose, kai kurių žmonių (pajėgų) išvedimas..., esama konstruktyvių sprendimų ženklų. Tai vertintina tik teigiamai“, – sakė J.Kerry.

Žinių radijas Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius „Žinių radijui“ telefonu iš Moldovos sakė, kad Europos Sąjungos sprendimas sankcijas taikyti 13 Ukrainos separatistų ir penkioms organizacijoms nėra pakankamas. „Tai žinoma, kad nepakanka, o čia yra tai, ką mes sutarėme paskutiniame Ministrų tarybos posėdyje. Tas ir buvo padaryta, bet aš nemanau, kad tas sąrašo padidėjimas turės bent kokios ypatingesnės įtakos pačiai Rusijai.

  Rusija, kuriai Vakarų šalys yra paskelbusios sankcijas dėl konflikto Ukrainoje, per metus praras apie 40 mlrd. JAV dolerių, pirmadienį perspėjo finansų ministras Antonas Siluanovas.   „Mes netenkame apie 40 mlrd. dolerių per metus dėl geopolitinių sankcijų, taip pat netenkame 90–100 mlrd. dolerių per metus dėl 30 proc.

 Pieno supirkimo kainos stabilizavosi, spalio mėnesį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina padidėjo per 7 proc. Už toną ūkininkams vidutiniškai buvo mokama 842 Lt. Rusijai paskelbus apie embargą, pieno supirkimo kainos krito, tačiau spalį stebimos augimo tendencijos. Dėl aukštesnių pieno sudėties rodiklių spalio mėn., palyginti su rugsėju, vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina padidėjo apie 7 proc. ir siekė 842 Lt už toną. Bazinių rodiklių pieno kaina per spalio mėn.

 Kol bandoma išsiaiškinti Rusijos taikomų sankcijų žalą Lietuvos ekonomikai, šalies pramonė ne tik nesustoja, tačiau net ir didina gamybą. Tai rodo centralizuotai tiekiamo vandens suvartojimas. Didžiųjų miestų vandens tiekimo įmonių duomenimis, per pirmuosius tris šių metų ketvirčius šalies pramonei patiekta 13,5 proc. daugiau vandens nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Europos Sąjungos (ES) naujoji išorės politikos vadovė pasmerkė neseniai prorusiškų sukilėlių surengtus „neteisėtus ir nelegitimius“ rinkimus rytų Ukrainoje, sakydama, kad Bendrija gali paskelbti naujų sankcijų Rusijai, siekdama užtikrinti Ukrainos teritorinį vientisumą.

 Žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės įsakymu nustatytas 2014 m. specialiosios paramos už pieną avansas – 22,26 Lt už toną. Tai yra 70 proc. nuo numatytosios išmokos (31,80 Lt). Avansai bus mokami iki lapkričio 30 d. Likusią paramos dalį numatoma pradėti mokėti nuo gruodžio 1 d. Ši parama mokama už 2013–2014 kvotos metais parduoto pieno toną. Didžioji paramos dalis bus išmokėta iki š. m. gruodžio 31 d. Paramą turėtų gauti apie 33 tūkst. pieno gamintojų.

 Visos Europos Sąjungos (ES) šalys ir institucijos pasisako už tai, kad būtų išlaikomos sankcijos Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainoje, antradienį sakė Lietuvos ambasadorius Briuselyje. „Apie sankcijų švelninimą negali būti jokios kalbos, tokia buvo vieninga ES institucijų ir ES valstybių narių nuomonė“, - telefonu BNS sakė Lietuvos nuolatinis atstovas ES Raimundas Karoblis po valstybių narių ambasadorių posėdžio.

Rūta Lankininkaitė, Aurelija Malakauskaitė, Jūratė Anilionytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, Lietuvos verslinių sodų augintojai baiminasi, kad trečia didžiausia pasaulyje obuolių augintoja Lenkija prekystalius užvers pigesniais obuoliais, neišvežtais į Rusiją ir taip rinkoje dar padidins konkurenciją. Tačiau prekybininkai sako, kad lenkiškų ir lietuviškų obuolių supirkimo kainos kol kas panašios.

Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kol Vakarai nešvelnina sankcijų Rusijai, ši pasirašo naujas sutartis su Kinija. Abiejų šalių premjerai Maskvoje pasirašė beveik 40 susitarimų, tarp jų ir tokių, kurie leis lengviau atsikvėpti nuo sankcijų kenčiantiems bankams. Sutarta ir dėl tiesiamo dujotiekio statybos detalių, bet tebelieka neaiški dujų kaina – taigi neaišku, ar pavasarį Rusijos prezidento pasiektas susitarimas Maskvai bus pelningas.

Lietuvos ministerijos gavo buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus sūnaus Oleksandro advokatų laišką dėl jam taikomų sankcijų. „Gavome V.Janukovyčiaus sūnaus advokatų laišką. Tokį patį laišką Lietuvoje gavo Finansų bei Teisingumo ministerijos“, - BNS pirmadienį sakė užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė. Laiško turinio ji nekomentavo.

 Nors dar neaiški sankcijų kovos tarp Vakarų valstybių ir Rusijos baigtis, t. y. abipusės sankcijos stiprės, švelnės ar kurį laiką išliks nekitusios, vis dėlto Rusijos taktika operuoti prekybiniais ribojimais toli gražu nėra naujiena jos prekybos partnerėmis. Šiame kontekste Lietuva yra viena iš labiausiai išsiskiriančių valstybių. Mėgstanti būti mušama šalis, ko gero, nori būti dar ir nokautuota. Muša, vadinasi – myli? Šiuo atveju toli gražu.

Europos Sąjunga antradienį nusprendė tebesilaikyti griežtų sankcijų Rusijai, tvirtindama, kad taikos planas dar ne visiškai įgyvendintas. Paskutinį sankcijų paketą Maskvai Bendrija įvedė šį mėnesį, tačiau Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus) anksčiau sakė, kad šios sankcijos gali būti atšauktos, atsižvelgiant į ataskaitos, kuri turėjo būti paruošta iki rugsėjo 30 dienos, rezultatus.

Paskutinę rugsėjo dieną susitikę Europos Sąjungos ambasadoriai nutarė, kad sankcijos Rusijai nebus keičiamos – taiga, jos nėra nei didinamos, nei mažinamos. Lietuvos nuolatinis atstovas ES ambasadorius Raimundas Karoblis patvirtino, kad toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į dabar esančią situaciją ir „žaidimo taisykles“. „Sankcijos paliktos galioti todėl, kad yra pažanga įgyvendinant Minsko protokolą, t.y. bendrai vertinant, daugiau ar mažiau vykdomas ugnies nutraukimas.

Gabija Narušytė, Saulius Liauksminas, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Nėra pokyčių, kurie leistų svarstyti sankcijų Rusijai atšaukimą. Tokia išvadą, pasak užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, verčia daryti labai daug aplinkybių. „Galbūt kažkokių kosmetinių pokyčių ir buvo įvykę, paliaubos [tarp Rusijos ir Ukrainos] nominaliai lyg ir veikė, tačiau buvo pažeidinėjamos kiekvieną dieną“, – interviu LRT radijui sako L. Linkevičius.

Milano „Inter“, „Liverpool“, „Monaco“ ir „Roma“ yra tarp septynių klubų, kurie bus tiriami dėl „Financial Fair Play“ taisyklės pažeidimo. Šios keturios komandos šiemet sugrįžo į europinus turnyrus, tačiau nesugebėjo atitikti kriterijaus, reikalaujančio, jog trijų metų laikotarpio klubo nuostoliai negali viršyti 45 mln. eurų. Taip pat bus tiriami Stambulo „Bešiktaš“, Lisabonos „Sporting“ ir „Krasnodar“. UEFA dabar paprašė tiriamųjų pateikti įrodymus, kurie leistų išvengti bausmės.

Karolis Birgilas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Konkurencingumas ir bendros rinkos stiprinimas bus pagrindinai naujosios Europos Komisijos uždaviniai. Tačiau juos atlikti reikės spaudžiant vieniems didžiausių iššūkių visoje bloko istorijoje. Šiemet suėjo jau dešimt metų, kai Lietuva yra Europos Sąjungos (ES) sudėtyje, ir tai buvo didžiausias plėtros etapas.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Jei Europos sąjunga (ES) rugsėjo pabaigoje nutartų sušvelninti sankcijas Rusijai, tai reikštų ne teigiamą poslinkį Ukrainos konflikte, o dar vieną Vladimiro Putino pergalę, sako Rytų Europos studijų centro analitikas (RESC) Laurynas Kasčiūnas. „Tai yra visiškai Rusijos primestas žaidimas, ji visą laiką yra žingsniu priekyje.

Edgaras Savickas, LRT.lt Nors Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos politikai dar nesiryžo Rusijos atjungti nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, dėl prieš atskirus privačius ir juridinius asmenis įvestų sankcijų mokėjimo pavedimai jau sulėtėjo. SWIFT (angl. Society for Worldwide Interbank Financial Telecommunication) yra tinklas, visame pasaulyje veikiančioms finansinėms institucijoms leidžiantis dalintis informacija apie piniginius sandorius.

Edmundas Jakilaitis, LRT Televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt  Europos Sąjungos (ES) ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas LRT Televizijos laidoje „Dėmesio centre“ teigė, kad, nors rusai vis dar telkiasi apie lyderį, tačiau nuotaikos blogėja, nes Vakarų taikomos sankcijos jau duoda rezultatų. „Rusijoje atlikta visuomenės apklausa rodo, kad 60 proc.

Pirmadienį vakare Europos Parlamento sesijoje Strasbūre europarlamentaras Antanas Guoga ragino Europos Komisiją paskelbti Lietuvą, Latviją ir Estiją tiksliniu ekonominių poreikių regionu. Kalbėdamas EP diskusijoje dėl Rusijos taikomo embargo žemės ūkio produkcijai iš ES poveikio Europos rinkai, politikas kvietė sukurti atskirą tikslinę paramos nuo draudimų nukentėjusiems Baltijos regiono ūkininkams, gamintojams ir vežėjams schemą.

Informaciją parengė Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė   Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos praėjusį penktadienį paskelbė naujas sankcijas Rusijai, prie šių šalių skelbia prisidėsianti ir Norvegija. Naujosios sankcijos palies 15 Rusijos įmonių, tarp jų – ir naftos pramonės milžines „Gazprom Neft“, „Rosneft“ ir „Transneft“ bei kelias su karine pramone susijusias bendroves.

  Rita Miliūtė, LRT televizijos laida „Teisė žinoti“, LRT.lt Rusiškos dezinformacijos vykdomą Lietuvos žmonių smegenų plovimą gali sumažinti tik rusiškos informacijos apribojimas arba visiškas rusiškų TV kanalų išjungimas – tokią išvadą daro LRT laidoje „Teisė žinoti“ diskutavę Seimo nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, prezidentės vyriausioji patarėja kultūrai Rūta Kačkutė, kabelinės televizijos asociacijos vadovė Vaiva Žukienė ir žurnalistas Vidas Rachlevičius.