sankcijos

Kai Europos Sąjungos sankcijos Rusijai dėl šios pradėto karo Ukrainoje palietė prekių gabenimą iš Rusijos į Kaliningradą, padėtis išties tapo nemaloni, o gal ir grėsminga Lietuvos piliečiams, nes rusai pradėjo grasinti mūsų valstybei visomis įmanomomis pasekmėmis. Bet toks tas jų stilius – grasinti ir spausti. Vis tik panagrinėjus Europos Sąjungos sankcijas įteisinančius reglamentus gana akivaizdu, kad sankcionuotos prekės tarp Rusijos ir Kaliningrado srities neturėtų būti transportuojamos.

Sekmadienį įsigaliojus naujam Rusijos prekių tranzito į Kaliningradą draudimui, per praėjusią parą Lietuvos sienos neleista kirsti 34 vilkikams, antradienį pranešė Lietuvos muitinė.  Dalis sunkvežimių krovinius gabeno per Baltarusiją į Kaliningradą, dalis į Lietuvą bandė įvažiuoti iš Kaliningrado, BNS teigė Muitinės departamento atstovė Lina Laurinaitytė-Grigienė.  Pasak jos, bandyta įvežti automobilių detales, medieną, baldus, alkoholinius gėrimus ir kitas prekes.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad dėl Otavos sprendimo Vokietijai grąžinti kanadiečių remontuotą eksporto dujotiekio „Nord Stream“ turbiną į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviesta Kanados ambasadorė Larisa Galadza.

„Bloomberg“ skelbia, kad Europos Sąjunga artimiausiomis savaitėmis planuoja siūlyti naują sankcijų paketą Rusijai.  Tai būtų septintasis sankcijų paketas agresorei, pradėjusiai karą Ukrainoje. „Bloomberg“, skelbdami šią žinią, remiasi šaltiniais, kurie susipažinę su šiuo klausimu.

Rusijai vis kalbant apie realius veiksmus Lietuvos atžvilgiu dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui ir užsienio žiniasklaidai afišuojant šalį kaip „pavojingiausią pasaulio vietą“, užsienio investuotojai ima nerimauti. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad visas Baltijos šalių regionas dabar yra vertinamas kaip teritorija, turinti papildomų rizikų, todėl norint išsaugoti esamus ir prisijaukinti naujus verslo partnerius turime imtis drąsesnių sprendimų.

Pastarosiomis savaitėmis kilo nemažai diskusijų ir klausimų dėl prekių gabenimo tranzitu iš Rusijos per Lietuvą į Kaliningradą. Ar Lietuva elgiasi taip, kaip nurodo Europos Sąjungos sankcijos prieš Rusiją? Kokio Kremliaus atsako galime tikėtis? Ir kaip ši situacija paveiks būsimus sankcijų prieš Rusiją paketus? Apie tau naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuos diplomatas, signataras Albinas Januška ir Europos Parlamento narys Andrius Kubilius.

Europos Sąjunga net kelis mėnesius ruošė plačius sankcijų paketus Rusijai, invazijos į Ukrainą atveju. Šios priemonės yra pats išsamiausias Briuselio kada nors priimtas sprendimas, tačiau ar jos yra veiksmingos? Pagrindinis Europos ekonominio karo prieš Rusiją strategas nelabai domisi karine pompastika. Jo uniforma – pilki sportbačiai ir mėlyni marškiniai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad tolesnis sankcijų Rusijai taikymas gali lemti katastrofišką kainų augimą energijos rinkose, dėl kurio namų ūkiai visoje Europoje susidurs su daug didesnėmis energijos kainomis. „Taip, mes žinome, kad europiečiai bando pakeisti Rusijos energijos išteklius“, – „Reuters“ cituoja jį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad karo su Rusija trukmė iš esmės labai priklauso nuo Vakarų spaudimo Rusijai, kad ji būtų priversta galvoti apie taiką. Tai jis pareiškė spaudos konferencijoje su Airijos premjeru Michaeliu Martinu, praneša Radio Svoboda Ukraina.  „Tai visai ne konfliktas ir jau ne karinis konfliktas. Tai atviras teroristinis aktas iš Rusijos Federacijos pusės.

Norvegijos Užsienio reikalų ministerija trečiadienį paskelbė suradusi sprendimą, kaip leisti gabenti Rusijos krovinius į Svarbardo salyną Arktyje, blokuotus dėl sankcijų Maskvai. Ministerija nurodė, jog krovinių konteinerių vežimas buvo blokuotas todėl, kad jie buvo vežami rusų transporto priemonėmis, o joms draudžiama vežti krovinius per sieną. Dabar konteineriai bus vežami norvegų transporto priemonėmis. „Pozityvu tai, kad dabar... surastas sprendimas“, – sakoma ministerijos pareiškime.

Vakarų pasaulio sankcijų Rusijos ekonomiką veikia jau keturis mėnesius. Ekspertai skaičiuoja, kad vartojimas Rusijoje kas mėnesį susitraukia maždaug dešimtadaliu, rekordiškai smuko ir automobilių pramonė.  Nepaisant to, Kremliaus režimas kas mėnesį vis dar susižeria dešimtis milijardų iš naftos eksporto, nors eiliniai rusai, užsukę į parduotuves, jau panikuoja dėl kylančių maisto produktų kainų.

Rusijos Federacija nutrauks karą prieš Ukrainą, jei visos pasaulio šalys vienu metu įves sankcijas Rusijai, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN. Apie tai V. Zelenskis kalbėjo „The Economist“ renginyje. Anot jo, pasauliui nebus lengva, tačiau Rusijai bus dar sunkiau.

Įsigaliojus ketvirtajam Europos Sąjungos sankcijų paketui, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą ir nurodė tai padariusi remdamasi Europos Komisijos (EK) išaiškinimu. Maskva pareiškė, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai ir pagrasino atsaku. Reaguodama į situaciją, Europos Komisija šiuo metu rengia atnaujintas gaires dėl sankcijų.

„Lietuvos geležinkelių“ Komunikacijos skyriaus vadovas Mantas Dubauskas socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad sulaukė Rusijos hakerių bendruomenės atstove prisistatančios moters elektroninio laiško.  Pasak M. Dubausko, atstovė laiške rekomenduoja spausti valdžią ir politikus, kad atšauktų sankcijas tranzitui į Kaliningradą vežamiems kroviniams.

Viešojoje erdvėje pasirodė neoficiali informacija, kad Europos Sąjunga visgi svarsto pasiduoti Kremliaus šantažui ir leisti rusiškų prekių tranzitą į Kaliningradą per Lietuvą. Europarlamentaras Andrius Kubillius sako, kad tai draudžia Europos Komisijos priimtas reglamentas, kurį pasirašė tiek ir Lietuvos, tiek ir bene labiausiai dėl Rusijos veiksmų nerimaujančios Vokietijos lyderiai.

NATO viršūnių susitikimas Madride keičia Europos karinį veidą. Tiek Lietuva, tiek mūsų kaimynai sulauks daugiau karių ir karinės technikos iš JAV. Tai leidžia jaustis ramiau, kai dėl apriboto prekių tranzito į Kaliningradą, Rusija vis dar grasina Lietuvai ir kalba apie totalinį karą su Aljanso šalimis. Tačiau neramina gandai, kad Europos Komisija visgi nusileis Kremliui ir leis atidaryti tranzitą per Lietuvą.

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) įvedė sankcijas penkioms Kinijos bendrovėms, rašo UNIAN. Teigiama, kad sankcijų priežastis – jų parama Rusijos gynybos ir kariniam sektoriui prieš ir po Rusijos invazijos į Ukrainą. Pasak „Financial Times“, JAV Prekybos departamentas įtraukė penkias Kinijos bendroves į specialų subjektų sąrašą.

JAV prezidento Joe Bideno žmona ir dukra kartu su dar 23 asmenimis buvo įtraukti į amerikiečių, kuriems draudžiama atvykti į Rusiją, sąrašą, antradienį pranešė Užsienio reikalų ministerija Maskvoje. „Atsakant į nuolat plečiamas JAV sankcijas Rusijos politikos ir visuomenės veikėjams, 25 Amerikos piliečiai buvo įtraukti į „stop sąrašą“, – sakoma URM pranešime, pridėtame prie minėto asmenų sąrašo.

Kilus sąmyšiui dėl sankcijų taikymo daliai prekių, keliaujančių į Kaliningradą, Lietuva atsidūrė spąstuose. Rusija yra nepatenkinta draudimais, o Europos Komisija, kuri prižiūri sankcijų taikymą – mėtosi. Pasak specialistų, gali nutikti taip, kad Lietuva neteks teisės spręsti, kokios prekės keliauja per jos teritoriją. O tai būtų tikra dovana Rusijai.

Europos Komisijos (EK) nuolaidos sankcijoms dalies prekių tranzitui per Lietuvą tarp Rusijos ir Kaliningrado sukeltų papildomų teisinių problemų, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. G. Landsbergis antradienį LRT radijui teigė, kad Lietuva negalės vetuoti šio papildomo EK išaiškinimo.

Problemą dėl dalies prekių pervežimo iš Rusijos į Kaliningrado sritį ribojimo pučia Rusijos propaganda, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „99 proc. prekių, keleiviai važiuoja ir vyksta, mes šiandien kalbame apie 1 proc., ir tikrai nepilkime vandens ant propagandos malūno, nes, kaip žinoma, problema išpučiama Rusijos propagandos, palyginti su tuo, kas yra dabar“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė parlamento vadovė.

Jungtinės Valstijos pirmadienį paskelbė naujų Didžiojo septyneto (G-7) sankcijų Rusijos gynybos pramonei, turinčių susilpninti Kremliaus gebėjimą tęsti invaziją Ukrainoje. „G-7 lyderiai suderins ir išplės tikslines sankcijas, kad dar labiau suvaržytų Rusijos prieigą“ prie vakarietiškų technologijų, galinčių sustiprinti Rusijos ginkluotės pramonę, nurodė Baltieji rūmai. Be to, JAV „agresyviai taikysis į Rusijos gynybos tiekimo grandinesa.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko, profesoriaus Vytauto Landsbergio nuomone, Lietuva neturėtų abejoti Europos Sąjungos (ES) sankcijomis, ribodama Kaliningrado tranzitą. Tačiau „būtų apgailėtina“, jei Europos Komisija (EK) pakeistų savo poziciją ir nutartų, kad šalis turi atsitraukti nuo sankcijų. „Tai yra Europos Sąjungos (ES) pozicija dėl sankcijų ir Lietuva čia neturi jokio pagrindo abejoti ar prieštarauti ES sankcijoms.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį vykusiame susitikime su premjere Ingrida Šimonyte ir Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen aptarė kilusią įtampą dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų Kaliningrado tranzitui įgyvendinimo. Po susitikimo prezidento patarėjas Kęstutis Budrys pristatė, kas buvo nutarta. „Šiandien buvo sutarta, kad yra remiamos Vyriausybės pastangos, kada bus tos gairės ir kokios jos bus.

Europos Sąjungos embargo 90 proc. iš Rusijos importuojamos naftos yra griežčiausia bausmė Kremliui nuo tada, kai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė įsiveržti į Ukrainą, rašo portalas „CNN Business“. Tačiau ir mažesnė naujausio sankcijų paketo dalis gali būti ne mažiau svarbi.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį su kitais šalies vadovais aptars kilusią įtampą dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų Kaliningrado tranzitui įgyvendinimo. Tuo metu europarlamentaras Andrius Kubilius teigia, kad Kremliaus šantažas kelią didelį pavojų. Pateikiame europarlamentaro A. Kubiliaus įžvalgas apie įvestas sankcijas dėl Kaliningrado tranzito.  „KREMLIAUS ŠANTAŽO (NE)GALIA Keletas žodžių apie sankcijų ir tranzito į Kaliningradą peripetijas.

Vienoje Uralo (Rusija) gamykloje dėl sankcijų pradėjo vėluoti atlyginimai. Uralo kompresorių gamykloje trečią mėnesį atlyginimų nesulaukiant daugiau nei 300 darbuotojų jos direktorius pareiškė, kad „vyksta spec. operacija“, todėl darbuotojai turi „suprasti ir kukliau elgtis“.  Uralo kompresorių gamykloje nuo 2022-ųjų balandžio daugiau nei 300 darbuotojų nėra mokami atlyginimai. Bendra įsiskolinimo darbuotojams suma – apie 20 mln. rublių (apie 350 tūkst.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad dėl tranzito į Kaliningradą ribojimo širstanti Rusija per pereinamąjį laikotarpį nuo kovo pati į sankcijas žiūrėjo pro pirštus. Vis dėlto jis pabrėžė, kad šią situaciją ketinama aptarti Europos Vadovų Taryboje (EVT), ir tai nebus tik Lietuvos, bet ir visos Bendrijos klausimas. „Man atrodo, kad pati Rusija, na, tiesiog galbūt šiek tiek pro pirštus žiūrėjo į šį sankcijų taikymą, galvojo, kad galbūt kažkaip kažkas, taip sakant, praneš.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį nagrinėja situaciją dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų kai kurioms į Kaliningrado sritį vežamoms prekėms. Posėdyje pasirodė net keli ministrais. Susisiekimo ministras Marius Skuodis po NSGK posėdžio sakė, kad prekių tranzito srautai į Kaliningradą per Lietuvą yra dramatiškai nukritę ir pradėjo kristi dar prieš prasidedant karui.  „Srautai, lyginant su praeitų metų tuo pačiu mėnesiu, kritę daugiau nei du kartus.

Septintasis sankcijų Rusijai paketas bei rusiškų dujų embargas Europos Komisijoje (EK) šiuo metu nėra svarstomi, sako Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.  „Kol kas net nėra svarstomas septintas sankcijų paketas. O apie dujų įtraukimą, deja, bet irgi nėra kalbos. Mes matėme kaip sunkiai, kiek ilgai nafta skynėsi kelią“, – Lietuvos žurnalistams Briuselyje antradienį sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys.

Uždraudus tranzitu gabenti Europos Sąjungos sankcijų sąraše esančias prekes į Kaliningradą, iš pykčio virpantis Kremlius vadina tai grubiausiu tarptautinės teisės pažeidimu ir žada reaguoti. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ramina ir sako, kad Ukrainoje vargstančiai Rusijai būtų neracionalu kelti bangas NATO teritorijoje. Pokalbis su L. Linkevičiumi – TV3 žinių „Dienos komentare“. Sankcionuotų prekių tranzitui į Kaliningradą draudimas sukėlė tikrą audrą.

ES šalių vadovai rengiasi stiprinti sankcijų spaudimą Rusijai, o nauji ribojimai gali apimti ir Rusijos aukso atsargas, skelbiama „Reuters“. Žurnalistai susipažino su jau šią savaitę vyksiančio valstybių lyderių susitikimo dokumento projektu ir pakalbino su ES vidiniais šaltiniais. Jų teigimu, šiuo metu ES yra derinami įvairių šalių interesai. Pavyzdžiui, Nyderlandai ir Vokietija labiau pageidauja jau paskelbtų sankcijų įgyvendinimo stiprinimo.

Rusijos politikai ir propagandinė televizija užsipuolė Lietuvą dėl sprendimo neleisti tranzitu gabentis ES sankcijų sąraše esančių prekių į Kaliningradą. Rusijos atstovų teigimu, tai yra grubiausias tarptautinės teisės pažeidimas ir  žada reaguoti. „Lietuvos rankomis NATO pradeda Rusijos regiono blokadą. Tai yra tiesioginė agresija prieš Rusiją, būsime priversti gintis“, – pareiškė Rusijos Federacijos Tarybos narys Andrejus Klimovas.

Sankcijos, kurias Vakarai įvedė Rusijai po jos invazijos į Ukrainą, yra „beprotiškos ir neapgalvotos“, penktadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas, skelbia BBC. Kalbėdamas per forumą Sankt Peterburge, jis sakė, kad esą „ekonominis žaibinis karas su Rusija nuo pat pradžių neturėjo jokių šansų pasisekti“. Jis teigė, kad apribojimai buvo „daugiau žalingi“ esą juos įvedusiems asmenims.

Tiesiant šią gegužę pradėjusio veikti strateginio Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio (GIPL) lietuviškąją atkarpą, nepaisant draudimo, galėjo būti panaudotos rusiškos detalės iš metalurgijos koncerno, priklausančio į sankcijas įtrauktam oligarchui Dmitrijui Pumpianskiui.  Kaip praneša portalas lrt.lt, prieš dvejus metus bendrovės „Alvora“ užsakyta Rusijos oligarchų kontroliuojamo Čeliabinsko metalurgijos koncerno „ChelPipe“ produkcija galėjo būti panaudota tiesiant GIPL lietuviškąją atkarpą.

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį paskelbė sankcijas Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovui patriarchui Kirilui „už tai, kad jis remia ir pritaria“ prezidento Vladimiro Putino invazijai į Ukrainą. Užsienio reikalų ministerija apie tai pranešė praėjus dviem savaitėms po to, kai, Vengrijai paprieštaravus, Europos Sąjungos šalys nusprendė neįtraukti įtakingo 75 metų dvasininko į savo naujausią sankcijų sąrašą.

Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova vėl akivaizdžiai širsta dėl Vakarų sprendimo apriboti Rusijos naftos ir dujų importą. Ji vėl išsakė kritiką Vakarų šalių vadovams, rašo „Sky news“. Vakarų šalys siekia izoliuoti Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą. Rusijai buvo įvestos įvairios sankcijos, mažinamas rusiškos naftos ir dujų importas. Komentuodama situaciją, M. Zacharova gyrė Kiniją, padidinusią rusiškos energijos tiekimą.

Jungtinės Valstijos trečiadienį paskelbė sankcijas keliems Rusijos ir Švedijos nacionalistams baltųjų viršenybės šalininkams, perspėdamos, kad jie kelia grėsmę visuomenei ir kad vienas iš jų rinko lėšas Maskvos invazijai į Ukrainą. JAV, daugelį dešimtmečių daugiausiai dėmesio skyrusios islamiškajam ekstremizmui, vis dažniau įžvelgia kraštutinių dešiniųjų keliamą pavojų.

Suomijos bendrovės „Olvi“ grupės Kauno alaus gamybos įmonė „Volfas Engelman“ teigia, kad klientai iš Rusijos jai liko skolingi 1,3 mln. eurų. Skola siejama su grėsmėmis, kilusiomis dėl šios šalies pradėto karo Ukrainoje. Dalį nuostolių dėl negrąžintos skolos padengs draudimo bendrovė, dalį vis dar bandoma susigrąžinti iš klientų, kurie yra mokūs, skelbiama bendrovės Registrų centrui pateiktoje metinėje ataskaitoje.

Rusija antradienį paskelbė įtraukianti į „juoduosius sąrašus“ 49 Jungtinės Karalystės piliečius, tarp jų gynybos pareigūnus ir garsius transliuotojo BBC, leidinių „Financial Times“ ir „The Guardian“ žurnalistus. Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24 dieną pradėjus invaziją į Ukrainą, Britanija prisideda prie tarptautinių pastangų nubausti Maskvą turto įšaldymu, kelionių draudimais ir ekonominėmis sankcijomis.

Baltarusijos užsienio prekybos apyvarta tarptautinių sankcijų sąlygomis sausį-balandį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumenko 3,3 proc. iki 26,64 mlrd. JAV dolerių, rodo šalies centrinio banko paskelbti duomenys. Prekių ir paslaugų eksportas sumažėjo 2,1 proc. iki 13,95 mlrd. dolerių, importas – 4,5 proc. iki 12,69 mlrd. dolerių. Pirmąjį šių metų ketvirtį buvo užfiksuota teigiama abiejų rodiklių dinamika – atitinkamai 4,8 proc. ir 3,3 procento.

Po įvestų Vakarų sankcijų, bei įmonių pasitraukimo, eksporto žlugimo ir "protų nutekėjimo" Rusijos ekonomika šiais metais susitrauks 15 proc., praneša „Reuters“. Tarptautinių finansų instituto (IIF) pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad Rusijos ekonomika 2023 metais turėtų susitraukti 3 proc., tačiau pastebima, kad Kremliaus finansinė situacija gali dar labiau pablogėti, mat Vakarai artimiausiais mėnesiais žada išplėsti ir sugriežtinti sankcijas agresorei.

Rusiškas naujienų kanalas „RT France“ penktadienį Europos teisme užginčijo transliavimo draudimą, įvestą kartu su kitomis Europos Sąjungos sankcijomis Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą. Valstybinėms Rusijos žiniasklaidos priemonėms „Sputnik“ ir RT (buvusiai „Russia Today“) nuo kovo 2 dienos nebeleidžiama transliuoti ES eteryje ir internete, nes jos kaltinamos dezinformacijos skleidimu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įvedė sankcijas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir dar 34 asmenims, įskaitant Dmitrijų Peskovą, Michailą Mišustiną ir Sergejų Šoigu, rašo UNIAN. Tarp sankcijų – draudimas kirsti Ukrainos sieną ir daugybė kitų. Dokumente teigiama, kad sankcijos buvo įvestos neribotam laikui.

Sankcijos, įvestos Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, naikina daugiau nei dešimtmetį ekonominės pažangos ir tris dešimtmečius integracijos su Vakarais, rodo trečiadienį paskelbti analizės rezultatai. Visgi Tarptautinių finansų instituto (IIF) ekonomistai perspėja, kad poveikis vis dar yra „neapibrėžtas“, nes įvedama vis daugiau sankcijų, o Rusija gali imtis atsakomųjų veiksmų, ypač energetikos srityje.

Rusijai pradėjus karinę invaziją Ukrainoje, didžioji dalis Lietuvos ir užsienio įmonių nutraukė verslo ryšius su agresore Rusija ir Baltarusija. Tačiau kai parduotuvėse vis dar galima rasti rusiškų prekių. Viena tokių įmonių – „Moki-veži“, kurios netiesioginis akcininkas yra ir energetikos ministras konservatorius Dainius Kreivys.

Sankcijų suvaržytos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ vadovybės sandoriai gali neatitikti Rusijai įvestų sankcijų ir būti ekonomiškai nenaudingi, o įmonės vadovai neteikia visų reikiamų duomenų, perspėja įmonės laikinasis administratorius, rašo portalas 15min.lt.

Sancijos iš tikrųjų spaudžia Rusiją ir tai pajus kiekvienas. Pavyzdžiui, nusiplauti automobilį bus sunkiau. Pavyzdžiui, automobilinių ploviklių kaina Rusijoje šoktelėjo per 50 %. Dėl to išaugo automobilių plovimo kainos. Be to, žmonių perkamoji galia dėl infliacijos menksta, todėl daugybė vairuotojų į plovyklas užsuka rečiau. Taigi, per Rusiją nuvilnijo automobilių plovyklų užsidarymo banga. Gazeta.ru rašo, kad ją sukėlė stipriai sumažėjusi paklausa.

Didžiausias Rusijos aviacijos holdingas „S7 Group“ dėl tarptautinių sankcijų šiai valstybei padarinių priverstas įšaldyti savo pigių skrydžių bendrovės „Citrus“ bei lengvosios raketos-nešėjos projektus. „Dabartinėms aplinkybėms „S7 Group“ stabdo pigių skrydžių bendrovės „Citrus“ projektą. Lėktuvai, būtini jos veiklai pradėti, 2022 metais nebus pristatyti, todėl plėtra pagal šį verslo modelį šiuo metu, deja, neįmanoma“, – portalas „Meduza“ cituoja aviacijos holdingo spaudos tarnybą.