sankcijos rusijai

Rusijos tenisininkė Vitalija Djačenko viešai pasiskundė dėl lenkų oro linijų atsisakymo registruoti ją skrydžiui. Moters teigimu, LOT neleido jos registruoti kovo 24-osios skrydžiui į Nicą dėl pateikto rusiško paso. Dėl to 250-ajai pasaulio raketei teko 18 valandų praleisti Kairo oro uoste. Tenisininkės teigimu, ji skrido į turnyrą Korsikoje ir dėl pavėlavimo jį praleido. „Ar iš tiesų tai padeda pagerinti pasaulinę situaciją?“ – ciniškai klausė savo „Instagram“ paskyroje ji.

Rusijoje baigiasi nauji užsienio gamintojų automobiliai „liaudžiai“. Oficialių „Volkswagen“, „Kia“, „Škoda“, „Citroen“, „Renault“ ir „Hyundai“ atstovų tinklapiuose per visą Rusiją „The Moscow Times“ suskaičiavo 313 vidutinės klasės kainos segmento mašinų.

Rusijos įšaldytos lėšos Europos Sąjungoje kelia daug aistrų dėl galimo jų panaudojimo karo nustekentos Ukrainos reikmėms. Ukrainiečiai norėtų, kad jos būtų panaudotos šalies atstatymui, to paties pageidauja ir daugumos Vakarų šalių atstovai. Tačiau teisiškai tokiam projektui įgyvendinti gali kilti problemų, skelbiama Vokietijos žiniasklaidoje. „Die Welt“ straipsnyje skelbiama, kad politinė ES šalių valia perduoti Rusijos įšaldytas lėšas Ukrainai yra, tačiau gali kilti teisinių problemų.

Šveicarijos bankai nuo šių metų kovo mėnesio perspėja savo klientus iš Rusijos apie sąskaitų uždarymą tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad jų savininkai moka mokesčius į Rusijos biudžetą, skelbiama RBK.

Amerikiečių technologijų gigantė „Cisco Systems“ šių metų sausį fiziškai sunaikino visas savo turėtas atsargas Rusijoje, kurių bendra vertė – 21,5 mln. eurų. Praėjusių metų viduryje paskelbusi apie pasitraukimą iš Rusijos bendrovė negalėjo reeksportuoti pažangios ir paklausios IT įrangos todėl tiesiog sunaikino visą turėtą techninio aprūpinimo produkciją, atsiskaitė su darbuotojais ir nutraukė veiklą. „1prime.

Po aršių diskusijų, kandžių replikų ir palyginimų su nacistine Vokietija, Seimas galiausiai apsisprendė griežtinti sankcijas rusams ir baltarusiams. Metams uždrausta rusams ir baltarusiams gauti Lietuvos vizas, o išskirtinai rusams įvažiuoti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamąjį turtą. Taip pat nebus svarstomi rusų prašymai dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje. Kai kurie parlamentarai sako, kad visus šiuos darbus jau dabar atlieka saugumo tarnybos, o papildomi įstatymai tik skaldo visuomenę.

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarai ėmė skelbti vis daugiau sankcijų Rusijai. Tačiau praėjus metams nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios pastebima, kad sankcijos Vladimiro Putino režimui yra skylėtos ir jos dažnu atveju yra apeinamos. Ar sugebėsime tai sustabdyti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja diplomatas Albinas Januška ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuva palaiko naujas sankcijas Rusijai dėl karo Ukrainoje, tačiau nerimauja dėl siūlomų išimčių bei ragina į sankcionuojamųjų sąrašą įtraukti Rusijos valstybinę energetikos korporaciją „Rosatom“, sako šalies užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jis pirmadienį Briuselyje dalyvauja Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje, kur su kolegomis aptars dešimtąjį Bendrijos sankcijų Rusijai paketą ir amunicijos tiekimą Ukrainai.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje kur su kolegomis aptars dešimtąjį Bendrijos sankcijų Rusijai paketą, amunicijos tiekimą Ukrainai.

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės planuoja dideles naujas sankcijas Rusijai, minint vasario 24 dienos invazijos į Ukrainą metines, ketvirtadienį pranešė aukšto rango JAV pareigūnė. „Apie 24 dieną pamatysite naują didelį JAV ir visų mūsų G-7 (Didžiojo septyneto) partnerių sankcijų paketą“, – žurnalistams sakė valstybės sekretoriaus pavaduotoja politikos reikalams Victoria Nuland.

Ukrainos pergalė prieš Rusijos agresiją reikštų ne tik visų rusų užgrobtų teritorijų susigrąžinimą, bet ir užtikrinimą, kad Rusija daugiau Ukrainos nebepuls, pareiškė šalies ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:49 | Ukrainiečiai numušė „Wagner“ lėktuvą Ukrainiečiai virš Bachmuto, esančio Ukrainos Donecko srityje, numušė „Wagner“ priklausantį šturmo lėktuvą Su-24, rašo UNIAN.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša, kad okupantai degina savo karių kūnus, kad nuslėptų patiriamus nuostolius, skelbia UNIAN.   Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:47 | Berdjanske Ukrainos naikintuvai atakavo rusų laikinai perimtą aerodromą  Vakar Ukrainos naikintuvai laikinai okupuotame Berdjanske atakavo aerodromą, skelbia „Ukrinform“.  Apie tai pranešė Berdjansko miesto karinė administracija.

Vasario 6-ąją Rusijos skaitmeninės informacijos ministerija paviešino praėjusio mėnesio federalinio biudžeto rezultatus, kurie atrodo „katastrofiškai“: praėjusio mėnesio deficitas sudarė 1,76 trln. rublių (23 mlrd. eurų). Tai yra rekordinis rodiklis mažiausiai nuo 1998-ųjų, skelbiama „The Bell“. Rusų valdininkai teisinasi, kad staigaus pajamų kritimo priežastis nėra sankcijos, o „popierinės“ priežastys.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per paskutinę dieną surengė galingus smūgius prieš okupantus. Pranešama, kad kariai daugiau nei dvi dešimtis kartų smogė į rusų personalo ir technikos koncentracijos zonas, taip pat surengė tris smūgius į priešlėktuvinių raketų sistemų pozicijas.   Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:54 | Stoltenbergas: NATO šalys Ukrainai jau suteikė pagalbos už 120 mlrd.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame pranešime sako, kad šiuo metu valstybės tarnybos didžiausią dėmesį skiria tam, ką ruošia okupantai. Pasak Ukrainos prezidento, apie tai jis kalbėjosi su kariškiais ir žvalgybos vadovu.

Dėl karo Ukrainoje Rusijai buvo įvestos sankcijos, bet ar jos tikrai veikia? Dalis Lietuvos verslų vis tik jas sugeba apeiti ir toliau vystyti verslo ryšius su agresore. Kodėl taip yra? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Aleksandras Izgorodinas ir Ramūnas Vilpišauskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Europos Sąjunga penktadienį dar pusmečiui pratęsė sankcijas Rusijai dėl jos karo Ukrainoje ir svarsto galimybę imtis naujų priemonių prieš Maskvą. Sankcijos, iš pradžių įvestos 2014 metais Maskvai aneksavus Ukrainos Krymą, buvo gerokai sugriežtintos vasario mėnesį, Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į provakarietišką kaimynę. Pastaruosius aštuonerius metus sankcijos reguliariai pratęsiamos kas pusmetį.

Ką daryti, kad sankcijos Rusijai pradėtų veikti pilnu pajėgumu? Laidoje „Dėmesio centre“ – pokalbis su Europos Komisijos nariu Virginijumi Sinkevičiumi.

Prezidentas Gitanas Nausėda su Federalinio tyrimų biuro (FTB) vadovu Christopheriu Wray Šveicarijoje, Davose, trečiadienį aptarė Lietuvos ir JAV specialiųjų tarnybų bendradarbiavimą, tolesnį bendrų operacijų vystymą, sankcijų Rusijai ir Baltarusijai įgyvendinimą. „Mano žinia Lietuvos pareigūnams nuo pat kadencijos pradžios buvo viena – siekti geriausių rezultatų galima tik veikiant kartu, bendradarbiaujant su kitų šalių kolegomis.

Kremliaus propaganda mėgsta raportuoti, kad neteisėta karinė agresija prieš Ukrainą neva neturi didesnio neigiamo poveikio jos ekonomikai. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad rusai nebepasitiki rubliu ir masiškai perka auksą. Per 2022 m. rusai nupirko rekordinį kiekį šio tauriojo metalo ir gerokai viršijo šalies valdininkų prognozes. Kaip praneša verslo leidinys „Vedomosti“, vien 5 iš 13 sisteminiais laikomų bankų praėjusiais metais pardavė 57 tonas aukso.

JAV kartu su sąjungininkėmis rengia naują sankcijų paketą, kuriuo siekiama apriboti Rusijos naftos produktų eksportą, skelbia „The Wall Street Journal“. Pasak leidinio, šią savaitę vykusiuose susitikimuose Europoje JAV iždo departamento pareigūnai aptarė būsimų sankcijų Rusijos naftos produktams detales, kurios įsigalios vasario 5 d. Sankcijomis būtų nustatytos dvi Rusijos naftos produktų kainų viršutinės ribos – viena brangių eksporto prekių (pavyzdžiui, degalų) kaina, o kita – žemos kainos, ...

Europos Sąjungos (ES) nustatytas draudimas importuoti jūra gabenamus rusiškos naftos krovinius ir Vakarų šalių įvestos rusiško „juodojo aukso“ kainų „lubos“ Rusijai atsieina apie 160 mln. eurų per dieną, apskaičiavo Helsinkyje įsikūrusio Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) analitikai. Sumažėjus į Europą eksportuojamiems naftos kiekiams ir smukus rusiško „juodojo aukso“ kainoms, Rusijos pajamos iš šio eksporto sumažėjo 180 mln. eurų per dieną.

Lenkija ir Baltijos šalys nesutinka su naujuoju sankcijų paketu Rusijai. „Sankcijų vanagais“ pramintos kaimynės devintąjį sankcijų paketą agresorei užblokavo. Tarp jų esanti Lietuva griežtai nesutinka švelninti sankcijų Rusijos maisto ir trąšų eksportui, nes tai pasitarnautų Kremliaus režimui ir rusų oligarchams. Ukrainos Donecko srityje dirba išminuotojai.

Kai kurioms Europos Sąjungos valstybėms siūlant naujausiame sankcijų pakete Rusijai taikyti išimtis trąšų ir grūdų eksportui, prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia, jog Lietuva su kai kuriomis partnerėmis tam nepritaria ir žada kelti šį klausimą Europos Vadovų Taryboje (EVT). „Sankcijų klausimas nėra įtrauktas į EVT darbotvarkę, tačiau Prezidentas kels šį klausimą vadovų diskusijos metu“, – BNS ketvirtadienį sakė prezidento patarėjas Tomas Beržinskas.

Dalis Europos Sąjungos valstybių siūlo švelninti sankcijas Rusijai. Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija dėl šios priežasties nepritaria naujam sankcijų Maskvai paketui. Klausimas netrukus kelsis į Europos Vadovų Tarybą. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuva su kitomis valstybėmis nepritaria sankcijų paketui, nes jame yra pasiūlytos išimtys daliai Rusijos verslų.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su Europos Sąjungos (ES) lyderiais Briuselyje aptars sankcijas Rusijai, paramą Ukrainai bei energetikos klausimus. G. Nausėda Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje daugiausia kalbės apie naujų ribojimų Rusijai būtinybę. „Mano nuomone, naujasis sankcijų paketas turi labai neblogų elementų, kurie buvo įtraukti Lietuvos iniciatyva“, – žurnalistams Briuselyje sakė šalies vadovas.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė penktadienį išvyksta į Baltijos Ministrų Tarybos premjerų susitikimą Rygoje. Susitikime trijų šalių Vyriausybių vadovai ketina aptarti sankcijų Rusijai griežtinimą, ukrainiečių karo pabėgėlių priėmimo klausimus.

Turkija prie Bosforo sąsiaurio sustabdė beveik dvi dešimtys tanklaivių, kurių dauguma gabena rusišką naftą, reikalaudama draudimo kompanijų garantinių raštų gabenamiems kroviniams, skelbia „Bloomberg“. „Laivai su Rusijos, taip ir Kazachstano nafta, neturintys draudimo garantinių raštų ir norintys perplaukti sąsiaurį, priversti laukti.

Lapkričio pabaigoje Vilniuje savo duris atvėrė pirmoji rusiško kapitalo parduotuvė „Mere“. Iki šiol šios parduotuvės veikė Kaune ir kituose Lietuvos miestuose, praneša „madeinvilnius.lt“. Pirmoji „Mere“ parduotuvė Vilniuje duris atvėrė Savanorių prospekte. Parduotuvės atidarymas įvyko tyliai, be reklamos ir švenčių.

Kultūros ministras Simonas Kairys Europos Sąjungos (ES) kultūros ministrų susitikime Briuselyje parėmė šiuo metu rengiamą Europos žiniasklaidos laisvės aktą ir pasisakė už sankcijų Rusijai stiprinimą, praneša Kultūros ministerija. Ministras taip pat išsakė tolesnę Lietuvos paramą Ukrainai jos europiniame kelyje, pabrėžė būtinybę atsižvelgti į pačios Ukrainos išreiškiamus poreikius.

Reaguodama į Vašingtono sankcijas, paskelbtas dėl Kremliaus invazijos į Ukrainą, Rusija penktadienį pareiškė uždraudusi atvykti į šalį 200 JAV piliečių, įskaitant prezidento Joe Bideno brolius ir seserį, taip pat kelis senatorius.

Europos Sąjungos valstybių atstovai antradienį pasiekė preliminarų susitarimą dėl naujo – aštuntojo – sankcijų į Ukrainą įsiveržusiai Rusijai paketo, įskaitant rusiškos naftos kainos ribojimą, skelbia „Politico“. Apie sutarimą dėl naujojo sankcijų paketo „Politico“ skelbia, remdamiesi septyniais Europos diplomatais, taip pat „Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo“ korespondentu Rikardu Jozwiaku.

Europos Komisijos parengtame aštuntojo sankcijų Rusijai paketo projekte numatyti draudimai importuoti kai kuriuos rusiškus plieno ir juvelyrikos gaminius, taip pat apriboti kai kurių maisto produktų eksportą į Rusijos Federaciją. Apie parengtą planą skelbia „Politico“, remdamasi leidinio žinioje buvusiu Europos Komisijos dokumentu.

Tadžikistano bankas „Dushanbe city“ stabdo rusiškos „Mir“ kortelės aptarnavimą. Bendrovės atstovų teigimu, nutiko „techniniai nesklandumai“. Pastarosiomis savaitėmis apie bendradarbiavimo nutraukimą skelbė Turkijos, Kazachstano ir Vietnamo bankai.

Ukrainai kenčiant nuo Vladimiro Putino pradėto karo, likusi Europa kenčia nuo kiek kitokio – energetinio karo. Dalis politikos ekspertų jau kalba apie galimus slaptus europiečių ir Rusijos susitarimus, norint išeiti iš sunkios energetinės situacijos. Tačiau Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė tikina, kad Ukraina šiuo metu yra per didelis moralinis autoritetas visam demokratiniam pasauliui, kad tai įvyktų.

Pasirodė naujų ženklų, kad jau beveik septynis mėnesius trunkantis Rusijos karas prieš Ukrainą agresorei kainuoja vis daugiau – ypač dėl nukritusių energijos produktų kainų. Netgi oficialūs Rusijos finansų ministerijos duomenys rodo, kad nuo metų pradžios fiksuotas didžiulis valstybės biudžeto perteklius per vasarą beveik išnyko, rašo CNN. Pajamos gerokai sumažėjo Birželio pabaigoje perteklius siekė apie 1,37 trilijono rublių (apie 23 mlrd.

Rusijos Federacijos Finansų ministerija apskaičiavo tiesioginius šalies finansų sektoriaus nuostolius dėl Vakarų šalių įvestų sankcijų už invaziją į Ukrainą. „Bloomberg“ apie tai rašo remdamasi vidiniu Rusijos finansų ministerijos dokumentu, kuriuo disponuoja redaktoriai. Taigi Rusijos finansų sektorius patyrė šimtus milijardų dolerių „tiesioginių nuostolių“ dėl JAV ir sąjungininkų įvestų plačių sankcijų. Sąmata, apimanti reikšmingus smūgius akcijų rinkai, bankų kapitalui ir dar 300 mlrd.

Ukrainą užpuolusi Rusija patiria problemų ne tik karo fronte. Dėl Vakarų pritaikytų sankcijų Kremliaus režimui vis sunkiau sekasi tvarkyti ir ekonomiką. Rusai susiduria ne tik su išaugusiomis kainomis, sumažėjusiomis pajamomis ir prekių deficitu. Netrukus pirkdami maistą jie net nežinos, kas jį pagamino ir ar jis dar tinkamas vartoti.

Ukraina šalies pietuose pradėjo puolimą, kuris kol kas panašesnis į psichologinę ataką prieš rusus, pakertant jų pasitikėjimą savo jėgomis. Taip pat artėjantis ruduo, nors ir yra neblogų signalų dėl sukauptų saugyklų iš Vokietijos, žada būti gana brangus Europos gyventojams.

Estijai uždraudus į šalį atvykti Šengeno vizas gavusiems rusams, Lietuva teigia vertinantį tokį kaimynės sprendimą, tačiau pabrėžia, kad ribojimai veikia efektyviau, jei jie taikomi Europos Sąjungos (ES) lygiu.

Jungtinės Tautos (JT) ir kitos pasaulio organizacijos vis garsiau įspėja dėl įsibėgėjančios trąšų krizės. Trąšos yra nepamainomos atstatant žemės derlingumą. O kai kuriose šalyse, ypač Afrikoje, jos jau pabrango daugiau nei 3 kartus nuo to laiko, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Afrikos plėtros bankas skaičiuoja, kad žemyne, kur smulkieji ūkiai išlaiko daugumą gyventojų, jau dabar trūksta 2 mln.

Daugelis automobilių gamintojų jau pasitraukė iš karinę agresiją prieš Ukrainą pradėjusios Rusijos. Tačiau dileriai dar turi neparduotų naujų mašinų. Vis dėlto jų kainos rusus verčia griebtis už galvos. Socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo siužetas, kuriame matosi, kaip Maskvos priemiestyje Chimkuose esančioje oficialioje „Toyota“ atstovybėje apsilankė vienas pirkėjas. Jis parodė, kiek rugpjūčio mėnesį Rusijoje kainuoja šie japoniški automobiliai.

Prieštaringai vertinamas buvęs aukšto rango politikas, taip pat vienas iš „Rosneft“ ir „Gazprom“ įmonių vadovų pareiškė, kad Kremliaus diktatorius yra pasiryžęs derėtis dėl taikos Ukrainoje, tačiau su sąlyga, kad pradės veikti „Nord Stream 2“ dujotiekis.

Nepaisant Maskvos propagandos ir kaip jai puikiai sekasi, dėl pradėto karo prieš Ukrainą Vakarų paskelbtos sankcijos sunkiai užgulė Rusijos ekonomiką, rodo naujausias žinomo JAV Yale‘o universiteto tyrimas. Kaip tikina tyrimo autoriai, labai daug abejonių kelia Maskvos teiginiai, kad nuo sankcijų labiausiai kenčia pačių Vakarų gyventojai, rašo dw.com.

Kremliaus režimui pradėjus nepateisinamą karą prieš Ukrainą, iš Rusijos pasitraukė beveik visi automobilių gamintojai. Kai kurios jų gamyklos buvo nacionalizuotos, o dabar jose atnaujinama senų modelių gamyba ir jų pardavimas. Vienas iš tokių modelių – rusiškas visureigis „Lada Niva“, kuris pradėtas gaminti dar sovietų laikais. „Lada“ praneša apie trijų durų visureigio „Lada Niva Legend“ pardavimo pradžią. Jos bus pardavinėjamos su „Clasic 2022“ komplektacija.

Iki šiol vienu traukiniu į Kaliningrado sritį per Lietuvą galėjo važiuoti ne daugiau, kaip 250 keleivių. Tačiau Užsienio reikalų ministerija nusprendė šį skaičių padidinti. Pagal ministro Gabrieliaus Landsbergio pasirašytą įsakymą, nuo rugpjūčio 1 d. šis skaičius bus padidintas penktadaliu. Portalas ne kartą klausė ministerijos, kodėl didinamas leistinas keleivių skaičius. Tačiau ministerija atsisakė pateikti paaiškinimą, kol pats įsakymas nėra pasirašytas.

Vienai prokremliškai Maskvos gyventojai, šiuo metu viešinčiai Varšuvoje ir panorusiai nuvykti į Vokietiją „apsipirkti“, pakeleivių paslaugas teikiantis „Bla bla car“ vairuotojas atsisakė ją vežti, išvarė ją iš mašinos ir liepė pinigus perduoti V. Putinui. Šią istoriją savo „Facebook“ paskyroje papasakojo ukrainietė Irina Kobylčenka, kuri nusprendė nuvykti į Vokietiją, pasinaudojusi pavėžėjimo paslaugas teikiančios įmonės vairuotojo paslaugomis.

Pastarąsias kelias savaites Lietuvoje buvo daug diskutuojama apie Europos Sąjungos sankcijų taikymą geležinkeliu vežamiems kroviniams į Kaliningradą. Ekonomisto nuomone, nei Lietuvai, nei kitoms šalims ribojimai neturės didesnio poveikio. Pirmadienį „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis apie tai kalbėjo „Žinių radijui“. „Nulis visiškas.

Iki šių metų pabaigos Europos Sąjunga (ES) planuoja iš esmės atsisakyti Rusijoje išgaunamos naftos. Tačiau juodojo aukso poreikis dėl to neišnyks. Panašu, kad rusišką produkciją pakeis nafta iš Azerbaidžano. Kaip praneša „Fox Bussines“, visiškai atsiribodama nuo Rusijos, kuri užpuolė Ukrainą, ES siekia susitarti dėl naftos tiekimo su Azerbaidžanu. Tai numatoma Europos Komisijos parengtame plane bendrijos narėms.