sankcijos rusijai

Europos Sąjungos ambasadoriai trečiadienį susitarė pratęsti ekonomines sankcijas Rusijai šešiais mėnesiais, iki kitų metų sausio pabaigos, pranešė diplomatiniai šaltiniai. Sankcijos Rusijos energetikos, gynybos ir finansų sektoriams buvo įvestos 2014 metų liepą vienerių metų laikotarpiui, atsakant į Maskvos įvykdytą Ukrainos Krymo regiono aneksiją ir jos paramą Ukrainos rytuose kovojantiems separatistams.

Žinių radijas Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui pranešus, kad Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį iš esmės sutarė iki metų pabaigos pratęsti ekonomines sankcijas Rusijai, Rytų Europos studijų centro ekspertas Marius Laurinavičius „Žinių radijui“ pabrėžė, kad galutinis sprendimas dar nepriimtas. Jis nurodo, kad tai yra tik ketinimų protokolas, dar kartą suformuluota ES pozicija.

  Europos vadovai sutarė, kad sankcijos Rusijai galios tol, kol nebus visiškai įgyvendinti Minsko susitarimai. Apie tai informavo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė bei kitų šalių lyderiai, vėlų ketvirtadienio vakarą posėdžiavę Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime Briuselyje.

 Europos Sąjungos Tarybos sprendimas pratęsti iki rugsėjo 15 dienos sankcijas 150 asmenų ir 37 organizacijoms dėl krizės Ukrainoje paskelbtas šeštadienį ES oficialiajame žurnale. Tuo pačiu šis sprendimas įsigaliojo. Penktadienį ES vyriausybės sutarė pratęsti sankcijas Rusijos bei Ukrainos fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie kaltinami kenkę Ukrainos suverenitetui, teritoriniam vientisumui ir nepriklausomybei.

 Ukrainoje pranešama apie naujus susirėmimus, nuo ryto vykstančius Mariupolio prieigose. Nors paliaubos toliau pažeidinėjamos, Europos vadovų susitikimams pirmininkaujantis Donaldas Tuskas pripažįsta, kad sankcijos Rusijai nebebus griežtinamos, nes Bendrijoje nuomonės išsiskyrė, o kai kurios šalys iš Vladimiro Putino tikisi geros valios. Vokietijos kanclerė paragino sankcijas išsaugoti ir neužmiršti Krymo.

Žinių radijas Kanadai praėjusią savaitę įvedus sankcijas Rusijos naftos kompanijai „Rosneft“, taip pat beveik 40 Rusijos ir Ukrainos piliečių, lietuvių kilmės rašytojas, gyvenantis Kanadoje, Antanas Šileika „Žinių radijui“ antradienį sakė, kad Kanada gali sau leisti daugiau nei JAV dėl mažesnio tarptautinio dėmesio. „Kanada yra mažesnis lošėjas. Ką daro Amerika, turi labai didelį atgarsį ir visiems padaro labai didelį įspūdį.

 Išklausę Minsko derybų dalyvius, Europos Sąjungos lyderiai nusprendė palaukti, kol viltis virs tikromis paliaubomis. Europos Vadovų Taryboje nekalbėta nei apie sankcijų Rusijai švelninimą, nei apie jų griežtinimą. Europiečių abejonę, ar iš tiesų Rusija nori taikos Ukrainos rytuose, parodo tai, kad nuo pirmadienio turėtų įsigalioti šios savaitės pradžioje išplėstas asmenų, kuriems draudžiama įvažiuoti į Bendriją, sąrašas.

Europos Sąjunga (ES) privalo nutraukti „spazmiškus“ veiksmus prieš Rusiją, sekmadienį pareiškė naujasis Graikijos užsienio reikalų ministras, kuris pridūrė, kad sprendžiant ES klausimus Graikijos negalima ignoruoti vien dėl to, kad ji skolinga pinigų. „ES privalo pagaliau svarstyti, ką ji nori daryti dėl Rusijos ilgalaikiu pagrindu, ... o ne reaguoti moraliai tiesioginiu, teisingu, bet spazmišku būdu“, – sakė Nikas Kocijas (Nikos Kotzias) pusiau valstybinei Atėnų naujienų agentūrai.

  Žinių radijas Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ teigia, kad dėl kruvinų išpuolių Ukrainos mieste Mariupolyje atsakomybę turi prisiimti Rusija. ES sankcijos Rusijai esą dar nėra „išsemtos“ ir turi būti griežtinamos.   „Mūsų spaudimas turi būti nuoseklus, tam tikra prasme ir politinė izoliacija, turi būti efektyvus. Ar mes pajėgsime tą padaryti, labai sunku atsakyti, nes reikia vieningo sprendimo.

Įtakingi Europos Sąjungos (ES) veikėjai pagrasino naujomis sankcijomis Rusijai, kai savaitgalį vėl suintensyvėjo smurtas rytų Ukrainoje, o Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas išpeikė „nuolaidžiavimo politiką“ Maskvos atžvilgiu ir kvietė vadovautis „šaltais faktais, o ne iliuzijomis“. To buvusio Lenkijos premjero pareiškimo, šeštadienio vakarą paskelbto socialiniame tinkle „Twitter“, kalba priminė padėtį Antrojo pasaulinio karo išvakarėse ir perteikė tiek aštrų Rusijos prezidento V...

 Naujoji euro zonos narė Lietuva antradienį dar labiau pakurstė diskusijas dėl Graikijos pareiškusi, kad šalys privalo laikytis savo pažadų, ir paragino Europą užimti bendrą poziciją dėl Rusijos. Finansų ministras Rimantas Šadžius naujienų agentūrai „Reuters“ sakė besitikintis tolesnio euro kurso kritimo, Europos centriniam bankui (ECB) paskelbus, kaip jis tikisi, apie „efektyvius, bet gana atsargius“ veiksmus šią savaitę.

 Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitarė, kad nebus pokyčių Bendrijos politikoje Rusijos atžvilgiu, įskaitant šiuo metu taikomas sankcijas, kurios jai buvo įvestos už vaidmenį Ukrainos krizėje.

Europos Sąjunga (ES), svarstydama santykius su Rusija, turi išlikti vieninga ir vadovautis realia situacija, o ne iliuzijomis. Taip užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako Briuselyje, kur pirmadienį renkasi Europos Bendrijos užsienio reikalų ministrai. „Tikimės, kad vadovausimės realia situacija ir vertinimu, o ne iliuzijomis. Mūsų vienybė turėtų būti ta paskata, kuri vis dėlto priverstų agresyviai besielgiančią šalį keisti politiką“, – teigia L. Linkevičius.

Žinių radijas Nato generaliniui sekretoriui Jensui Stoltenbergui pareiškus, kad padėtis Ukrainos rytuose šiek tiek švelnėja, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, politologas Bernaras Ivanovas „Žinių radijui“ sakė, kad pavasarį konfliktas Rytų Ukrainoje atsinaujins dar stipresnėmis kovomis.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pasirašys Kongreso priimtą įstatymą dėl sankcijų Rusijai sugriežtinimo dėl pastarosios veiksmų Ukrainoje. Tai Baltieji rūmai pranešė antradienį, kai rinkose smarkiai smunka rublio vertė.

Už sveikatą ir maisto saugą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Vytenis Povilas Andriukaitis pripažįsta, kad Rusijos taikomi importo ribojimai iš Europos Sąjungos (ES) yra politiniai sprendimai, tačiau kylant geopolitinei įtampai jis ragina palikti „langą diskusijoms“, o ne svarstyti apie naujas sankcijų galimybes. Po paskyrimo eurokomisaru pirmąkart su vizitu Lietuvoje viešintis V.P.Andriukaitis interviu BNS pirmadienį informavo, kad EK artimiausiu metu ketina skirti per 16 mln.

Žinių radijas Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius „ Žinių radijo“ laidoje „Opozicija” teigė, kad Rusijos taikomos įvairios sankcijos ir trukdžiai gali tęstis ilgai, todėl Lietuvos vežėjai ir kitų verslo šakų atstovai turi rimtai ieškoti kuo pakeisti Rusijos rinką. „Rusijos veiksmuose tikrai nėra nieko naujo. Galbūt stebina tik tai, kad Lietuvoje tokie Rusijos veiksmai sukelia karštas diskusijas.

 Visos Europos Sąjungos (ES) šalys ir institucijos pasisako už tai, kad būtų išlaikomos sankcijos Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainoje, antradienį sakė Lietuvos ambasadorius Briuselyje. „Apie sankcijų švelninimą negali būti jokios kalbos, tokia buvo vieninga ES institucijų ir ES valstybių narių nuomonė“, - telefonu BNS sakė Lietuvos nuolatinis atstovas ES Raimundas Karoblis po valstybių narių ambasadorių posėdžio.

Eufemizmais karo sąvoką dangstantys Europos lyderiai pagaliau turėtų atsibusti ir pamatyti, kas iš tiesų vyksta Ukrainoje, greitai ir stipriai griežtinti sankcijas Rusijai, NATO turėtų stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje su Ukraina, mano Carnegie centro vyresnioji bendradarbė Judy Dempsey. Tvirtesnei Vakarų pozicijai impulsą turėtų duoti Angela Merkel bei Barackas Obama, savo tekste „Ar A. Merkel gali išgelbėti Ukrainą“ rašo analitikė.

Europos Sąjunga (ES), dėl konflikto Ukrainoje įvesdama prekybos sankcijas Rusijai, „šovė sau į koją“, penktadienį interviu radijui sakė Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. Europos sankcijos dėl numanomo Maskvos vaidmens Rytų Ukrainoje „mums kenkia labiau nei rusams“, sakė V.Orbanas savaitiniame interviu visuomeniniam radijui. „ES turėtų ne tik kompensuoti (nuostolius) dabar kenčiantiems gamintojams, bet ir permąstyti visą politiką“, – sakė jis.

Slovakijos premjeras Robertas Fico (Robertas Ficas) ketvirtadienį sukritikavo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai dėl Ukrainos ir sakė, kad jos tik sukels pavojų 28 valstybių bloko ekonomikos augimui. "Kodėl turėtume kelti pavojų ES ekonomikai, kuri pradeda augti? - spaudos konferencijoje klausė jis. - Jeigu yra krizinė situacija, ją reiktų spręsti kitomis priemonėmis nei beprasmės sankcijos.

„Aš kategoriškai nesutinku su šiomis sankcijomis ir manau, kad jos yra pražūtingos tiems, kurie gyvena Rusijoje“, – teigia Maskvoje gyvenanti Marija Sapronova. Moteris baiminasi ne tik dėl uždraustų prekių, kurių nebegalės įsigyti, bet ir dėl kainų augimo, kuris jau pastebimas dabar. Be to, pasak Marijos, Rusija neturi kuo pakeisti specialių pieno produktų ligoniams.

„Vladimirui Putinui galas. Ar gali karas Ukrainoje nuversti Kremlių?“, tai straipsnio žurnale „PoliticoMagazine“ (politico.com) pavadinimas. Jo autorius Benas Džudahas (Ben Judah), kuris yra ir knygos „Trapi imperija. Kaip Rusija pamilo ir ir nusivylė Vladimiru Putinu“ autorius, į šį klausimą atsako teigiamai. Kaip ir didžioji dalis amerikiečių komentatorių, jis neabejoja, kad Malaizijos lėktuvą virš Ukrainos numušė prorusiškieji separatistai ir kad tai įvyko dėl klaidos.

Čekijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad Rusiją būtina nubausti už padėties Ukrainoje destabilizaciją. Anot Liubomiro Zaoraleko, jei Rusijos sustabdyti nepavyks, tai gali paskatinti Maskvą pakartoti panašius veiksmus kitose Europos šalyse. „Čekijos užsienio reikalų ministras L. Zaoralekas pareiškė, kad Kremliaus žmonės, kurių rankose sutelkta valdžia, būtina duoti suprasti, jog Vakarai imsis veiksmų“, rašo censor.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sako esanti nusivylusi Europos Sąjungos (ES) sprendimu, kuris neužkerta kelio Prancūzijai parduoti karo laivus Rusijai. Parlamento vadovė sako esanti nustebusi, kodėl šiuo atveju padaryta išimtis. „Prancūzija turėjo pasverti - verslo sandoris ar geopolitinė situacija, nes tos sankcijos, kurias taiko Amerika ir ta pati Europos Sąjunga, taip pat liečia verslą.

Grupė vokiečių banko „Deutsche Bank“ ekspertų publikavo tyrimo „Ekonominės sankcijos: Vakarai gali sau leisti įvesti griežtas sankcijas Rusijai“ rezultatus, kuriuose buvo paskaičiuoti galimi nuostoliai dėl ekonominių priemonių prieš Rusiją, kurių gali tekti imtis ES ir JAV, nepavykus stabilizuoti situacijos Ukrainoje, praneša unian.net.