rytų ukrainoje

Ukrainiečių reporterį, kuris agitavo už tai, kad žmonėms, atsisakantiems eiti į kariuomenę dėl moralinių įsitikinimų, būtų leista nekovoti su prorusiškais separatistais šalies rytuose, šalies teismas ketvirtadienį nuteisė pusketvirtų metų kalėti. Televizijos žurnalistas iš šalies vakaruose esančio Ivano Frankivsko regiono Ruslanas Kocaba buvo areštuotas 2015 metų vasarį, po to, kai paskelbė vaizdo įrašą, kuriame ragina žmones nepaisyti šaukimo į armiją.

Moldovos socialistų partijos deputatai, kurių lyderis su delegacijos vos prieš savaitę lankėsi Maskvoje, užblokavo prie įvažiavimo į šalį JAV karinės technikos koloną, kuri vėliau dalyvaus kariniuose mokymuose „Dragon Pioneer 2016“. Apie „akciją“ Moldovos pasienyje savo „Facebook“ paskyroje pranešė pats partijos lyderis Igoris Dodonas.

Prancūzijos parlamentas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, raginančią vyriausybę nepritarti sankcijų Rusijai, kurios jai buvo įvestos dėl konflikto Rytų Ukrainoje, pratęsimui.

Karo draskomoje Rytų Ukrainoje anksti trečiadienį žuvo keturi civiliai gyventojai, tarp jų – nėščia moteris, o dar aštuoni buvo sužeisti, kai jų automobiliai buvo apšaudyti iš minosvaidžių, pranešė Rusijos palaikomų smogikų atstovai. Apšaudymas įvyko separatistų kontroliuojamame Olenivkos kaime, vos už 300 m nuo demarkacinės linijos, skiriančios prorusiškus smogikus ir vyriausybines pajėgas.

Ukrainos kariniai prokurorai penktadienį pareikalavo 15 metų kalėjimo bausmių dviem įtariamiems rusų kariams, kurie pernai gegužę buvo sučiupti karo draskomoje Rytų Ukrainoje. Maskva teigia, kad seržantas Aleksandras Aleksandrovas ir kapitonas Jevgenijus Jerofejevas buvo jau išbraukti iš ginkluotųjų pajėgų narių, kai kirto Ukrainos sieną ir atvyko į separatistų kontroliuojamą Luhansko provinciją.

 Vos per keletą pastarųjų metų vadinamoji strateginė maskuotė pavirto pagrindine Rusijos geopolitinių žaidimų taktika. Pirmą kartą naujausioje istorijoje plačiausiai ji buvo panaudota per Krymo užgrobimo operaciją. Šiandien jau nėra jokia paslaptis, kad po „savigynos būrių“ priedanga Ukrainos teritorijoje veikė Rusijos kariuomenė (tai propagandiniame filme „Krymas. Kelias į Tėvynę“ pripažino pats Vladimiras Putinas.

Naujoji prezidentui Petro Porošenkai artima Ukrainos vyriausybė galės efektyviau priimti sprendimus, kurių reikia reformoms šalyje - nuo sėkmės jas įgyvendinant priklausys ir tolesnė Vakarų parama, mano politologai. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų politologas Linas Kojala pažymi, kad Arsenijaus Jaceniuko vyriausybė pastaraisiais mėnesiais neturėjo pakankamo parlamento palaikymo, kad galėtų priiminėti įstatymus ir vykdyti reformas.

Rusijos teisingumo ministerija penktadienį paskelbė pradėjusi preliminarius veiksmus, ruošdamasi galimam keturių ukrainiečių kalinių, tarp jų kino kūrėjo Olego Sencovo, perdavimui Kijevui. Jeigu tai įvyktų, šis Kijevo ir Maskvos apsikeitimas kaliniais būtų pirmasis nuo 2014 metų, kai abiejų šalių santykiai pašlijo dėl Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir Kremliaus palaikomo prorusiškų separatistų sukilimo Ukrainos rytuose.

Ukrainietė karo lakūnė Nadija Savčenko, nuteista Rusijoje dėl incidento, nusinešusio dviejų rusų reporterių gyvybes, trečiadienį atnaujino bado streiką, atsisakydama maisto ir vandens bei reikalaudama, kad būtų grąžinta į Ukrainą, nurodė jos advokatas. Teisininkas Markas Feiginas savo „Twitter“ žinutėje rašo, kad N.Savčenko pradėjo „sausą“ bado streiką pirmadienio rytą, paskelbusi laišką, kuriame reikalauja „nedelsiant grąžinti“ ją į tėvynę.

Rusija yra sukūrusi „šešėlinę vyriausybę“ separatistų kontroliuojamose teritorijose Rytų Ukrainoje, kurią valdo Federalinė žvalgybos tarnyba (FSB), trečiadienį paskelbė Vokietijos dienraštis „Bild“, remdamasis vienos oficialios komisijos surinkta medžiaga. Pranešime sakoma, kad pagrindines administravimo funkcijas Donecko ir Luhansko sričių miestuose vykdo šešios darbo grupės, įkurtos penkių Rusijos ministerijų.

Blogiausia, kad teroro akto Briuselyje negalima pavadinti staigmena. Tie, kas pastaruoju metu lankėsi Belgijos sostinėje, negalėjo nepastebėti prie svarbiausių institucijų išrikiuotų karių su kaukėmis ir koviniais ginklais. Tai miestas, kuris prieš keturis mėnesius, iškart po Paryžiaus įvykių, buvo kuriam laikui aklinai uždarytas; tai miestas, kuris ir vėl nebyliai ruošėsi būti užpultas. Užpultas ne iš išorės, o iš vidaus. Europoje prasideda nauja Baimės epocha.

Rusijos teismas pirmadienį pradėjo skelbti nutartį ukrainietės karo lakūnės Nadijos Savčenko byloje, kurioje ji kaltinama prisidėjusi prie dviejų Rusijos žurnalistų žūties karo krečiamoje Rytų Ukrainoje, bet dar nepripažino pilotės kalta. Teisėjas citavo prokurorų argumentus, kad N.Savčenko 2014 metų liepą, būdama vieno Ukrainos savanorių bataliono nare, koregavo artilerijos ugnį per apšaudymą, nusinešusį tų dviejų žurnalistų ir dar kelių civilių gyvybes.

Karinis žargonas kalbą padaro vaizdingesnę ir įtaigesnę. Jį ypač norisi vartoti siekiant perspėti apie Rusijos požiūrį į šalis kaimynes. Tačiau specializuoti terminai, pavartoti netinkamame kontekste, gali būti klaidinantys. Vienas iš dažnai vartojamų terminų yra „hibridinis karas“ – kai įprasta ginkluota jėga derinama su kitomis nekarinėmis priemonėmis. Kitas mėgstamas terminas – „veponizacija“ (angl.

Rusijos karas su NATO yra mažai tikėtinas, tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia suskaldyti Europą, išnaudodamas migrantų krizę, sako Rusijos opozicionierius, buvęs pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas. „Putinas neslepia, kad pagrindinis jo tikslas – Europos griūtis.

Europos Sąjunga dar pusmečiui – iki rugsėjo – pratęs sankcijas, kurios taikomos grupei Rusijos ir Ukrainos piliečių dėl jų vaidmens Ukrainos konflikte, trečiadienį pranešė Bendrijos šaltiniai. Beveik 150 asmenų „juodasis sąrašas“ buvo paskelbtas kartu su plačiomis ekonominėmis sankcijomis Rusijos gynybos, finansų ir energetikos sektoriams, kurios smarkiai supykdė prezidentą Vladimirą Putiną.

Bado streiką paskelbusi ukrainietė karo lakūnė Nadija Savčenko trečiadienį Rusijos teisme pareiškė toliau atsisakysianti maisto ir vandens bei parodė iškeltą vidurinį pirštą teisėjui ir prokurorams, sakydama, kad nepripažins nuosprendžio, jeigu būtų paskelbta kalta dėl dalyvavimo incidente, nusinešusiame dviejų rusų žurnalistų gyvybes.

Grupė iškilių intelektualų, tarp jų lietuvis Tomas Venclova ir dvi Nobelio literatūros premijos laureatės, kartu su tūkstančiais kitų žmonių pasirašė peticiją, kurioje Europos lyderiai raginami siekti, kad Rusija paleistų kalėjime bado streiką paskelbusią ukrainietę karo lakūnę Nadiją Savčenko. Maskva kaltina 34 metų N.Savčenko prisidėjusi prie dviejų rusų žurnalistų žūties 2014 metais per kovos veiksmus separatistinio konflikto krečiamuose Ukrainos rytuose.

Buvęs Latvijos vadovas Valdis Zatleras sako, jog Vakarai negali toleruoti Rusijos agresijos Ukrainoje, tačiau teigia manąs, kad Maskvos grėsmė Baltijos šalims nėra tokia pat didelė, kaip prieš kelerius metus. Interviu BNS V.Zatleras taip pat sakė netikįs, kad Baltarusija pastatys Astravo atominę elektrinę, nes nėra užsitikrinusi elektros pirkėjų.

Lietuvoje viešintis buvęs Latvijos prezidentas Valdis Zatleras sako, jog Europos Sąjunga (ES) negali daryti jokių nuolaidų Rusijai, kol neįvykdyti Minsko susitarimai dėl paliaubų Rytų Ukrainoje. Interviu BNS Vilniuje V.Zatleras teigė, kad Baltijos šalys nėra rusobofiškos ir siekia draugiškų santykių, bet niekada nepateisins Rusijos agresijos ir yra pasirengusios reaguoti „per kelias sekundes“. „Mes niekada nesakysime, kad Krymas nėra Ukrainos teritorija.

Europos Sąjungos ambasadorius Maskvoje Vygaudas Ušackas sako, kad ekonominių sunkumų patirianti Rusijos valdžia paskutiniais mėnesiais siunčia signalus dėl santykių su Europa, kuri išlieka svarbiausia prekybos ir energetikos partnere. Interviu BNS diplomatas taip pat netiesiogiai perspėjo Ukrainą, kad jos delsimas įgyvendinti reformas gali daryti įtaką europiečių svarstymams dėl sankcijų Rusijai pratęsimo.

Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas sako, kad Ukrainos delsimas įgyvendinti reformas gali daryti įtaką Europos Sąjungos (ES) svarstymams dėl sankcijų Rusijai pratęsimo. „Jei tie įsipareigojimai nebus įgyvendinti, tai gali tapti politiniu pretekstu permetant kaltę ant ukrainiečių pusės ir tokiu būdu įnešant jau naują dinamiką į politinius svarstymus“, - interviu BNS sakė V.Ušackas. „Ukrainiečiai yra po dvigubu padidinamuoju stiklu - tiek iš draugų Vakaruose, tiek iš Rusijos.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas trečiadienį susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu sakė, kad Europos Sąjungos šalys linksta bendradarbiauti su Maskva, todėl sankcijos Rusijai, paskelbtos dėl Ukrainos krizės, tikriausiai nebebus pratęsiamos „automatiškai“. „Manau, kad laikotarpis, kai sankcijas pratęsdavome automatiškai, jau yra praeityje“, – sakė V.Orbanas per spaudos konferenciją su V.Putinu jo rezidencijoje netoli Maskvos.

Kai patriarchas Kirilas penktadienį susitiks su popiežiumi Pranciškumi, šis istorinis įvykis suteiks galimybę Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovui pabrėžti Maskvos vadovaujantį vaidmenį Rytų krikščionybės pasaulyje. Be to, šis Kuboje įvyksiantis susitikimas leis Kirilui – talentingam politiniam žaidėjui, palaikančiam glaudžius ryšius su prezidentu Vladimiru Putinu – atverti naują ryšio kanalą Kremliui, siekiančiam išvengti Vakarų šalių izoliacijos.

Ukrainos vyriausybė penktadienį apkaltino Maskvos remiamus smogikus šalies rytuose pažeidinėjant trapias paliaubas apšaudymais iš didelio kalibro ginklų. Karinis konfliktas tarp vyriausybės pajėgų ir prorusiškų smogikų, įsiplieskęs Rytų Ukrainoje 2014 metų balandį, nusinešė jau daugiau negu 9 tūkst. žmonių gyvybių. Pernai pasirašius paliaubų susitarimą kovos aprimo, bet šią savaitę įtampa tame regione vėl padidėjo.

Kiekviena valstybė, spręsdama vienas ar kitas šalies ekonominio, socialinio gyvenimo, vidaus ar užsienio politikos problemas, turi daryti tam tikrus pasirinkimus. Kai kurie iš jų (arba jų atsisakymas) būna svarbūs, lemiantys šalies gyvenimą ne vieniems metams. Be to, tokie pasirinkimai nebūtinai yra susiję su konkrečiais įvykiais, tarpvalstybinėmis sutartimis ar pan. ir šalies politinio gyvenimo kontekste gali būti beveik nepastebimi.

Jungtinės Valstijos kviečia sąjungininkus atsiųsti savo karių į Baltijos šalis, kad kiekvienoje iš jų būtų suformuota po tarptautinį batalioną, sako į Lietuvą atvykusi JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland. Interviu BNS diplomatė sakė, kad liepą Lenkijoje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas sustiprins Baltijos šalių saugumą, tačiau kartu paragino dėl Rusijos nerimaujančias Rytų Europos šalis prisidėti kovojant su iššūkiais Aljanso pietuose.

Rytų Ukrainoje žuvo du ukrainiečių kariai ir du separatistai – šiemet tai pirmosios mirtys šiame karo draskomame regione, sekmadienį atskirai pranešė Kijevas ir separatistų pareigūnai. Nepaisant to, kad netvirtos paliaubos tarp prorusiškų separatistų ir vyriausybinių pajėgų didžia dalimi tebegalioja, „per praėjusią parą žuvo du ukrainiečių kariai“, žurnalistams sakė kariškių atstovas Oleksandras Motuzianykas.

Pirmieji 360 etninių turkų jau palieka Rytų Ukrainą. Dauguma jų Slaviansko gyventojai, tačiau nuo šiol laikinai įsikurs Turkijos Erzindžano mieste. Išvykstantys žmonės sako, kad Rytų Ukrainoje užvirus kovoms su prorusiškais separatistais, gyvenimas tapo nepakenčiamas. Po to, ką etniniams turkams teko išgyventi, noras išvykti tik dar didesnis. Ukrainos turkai jau seniau kreipėsi į Turkijos valdžią prašydami, kad jiems būtų leista išvykti.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry antradienį paragino Jungtines Valstijas ir Rusiją rasti „bendrą poziciją“ ir išspręsti nesutarimus, kaip turėtų būti išspręstas Sirijos pilietinis karas ir atkurtas stabilumas Rytų Ukrainoje. Per derybas Maskvoje su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, surengtas prieš susitikimą su prezidentu Vladimiru Putinu, J.Kerry sakė, kad pasauliui būtų naudinga, jeigu galingosios šalys suderintų savo požiūrį į didžiąsias krizes.

Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos gamintojai 2014 metais dominavo tarptautinėje ginkluotės rinkoje, bet jų dalis sumažėjo, o Rusijos ir Azijos bendrovių – padidėjo, pirmadienį pranešė Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI). Didžiausių ginkluotės ir karinių paslaugų pardavėjų šimtuko bendra apyvarta mažėjo ketvirtus metus iš eilės – nuo 2013 metų ji sumažėjo 1,5 proc. iki 401 mlrd. dolerių (364 mlrd.

Visai neseniai Ukraina paminėjo jau antrąsias Maidano pradžios metines. Tai leidžia apmąstyti kelią, kurį ši valstybė nuėjo per dvejus metus. Į šią laiko atkarpą tilpo ir Viktoro Janukovyčiaus pabėgimas, ir Rusijos įvykdytas Krymo užgrobimas, ir karas Rytų Ukrainoje, du Minsko susitarimai bei trapi įšaldyto konflikto situacija. Žinoma, galima bandyti skaičiuoti, ko buvo daugiau – praradimų ar atradimų.

Rusiją lydi lėktuvo katastrofų prakeiksmas: kai Vladimirui Putinui ima atrodyti, kad agresyvi Kremliaus užsienio politikos strategija ima nešti dividendus, nutinka kita linkme nukreipiantys įvykiai. Po Šaltojo karo pabaigos Rusija neslėpė ambicijų susigrąžinti didžiosios galios statusą, užsitarnauti baime grįstą kitų valstybių pagarbą globalioje politinėje arenoje bei nuo Vakarų apginti „įtakos zoną“ – posovietinę erdvę.

Lietuvos deleguotas eurokomisaras socialdemokratas Vytenis Andriukaitis sako remiantis Europos Komisijos pirmininko Jeano Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) laiške Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui išdėstytą poziciją dėl gilesnių ryšių tarp Europos Sąjungos ir Maskvos vadovaujamos Eurazijos ekonominės sąjungos. Pasak eurokomisaro, tokia pozicija yra reikšminga siekiant taikos, nors jai ir nepritaria Lietuvos vyriausybės ir opozicijos atstovai.

  Rusijos tyrėjai ketvirtadienį pranešė suėmę vienos specializuotos ukrainiečių literatūros bibliotekos Maskvoje direktorę ir pradėję baudžiamąjį tyrimą, siekdami nustatyti, ar ji yra kalta dėl etninės neapykantos kurstymo.

Pirmą kartą po Sovietų Sąjungos žlugimo JAV valstybės departamentas peržiūri ir atnaujina veiksmų planus nepaprastosios padėties atveju, jei kiltų ginkluotas konfliktas su Rusija, įskaitant Rusijos įsiveržimą į Baltijos valstybes, rašo žurnalas „Foreign Policy“. Pentagono planai, pasak leidinio, atspindi naują geopolitinę situaciją po Rusijos įvykdyto Krymo aneksavimo, kurioje Maskva - nebe potenciali partnerė, bet potenciali grėsmė.

Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos lyderiai trečiadienį susitarė spalį surengti viršūnių susitikimą dėl Ukrainos konflikto užbaigimo, sveikindami pranešimus, kad paliaubų šalies rytiniame regione „buvo iš esmės laikomasi nuo rugsėjo 1 dienos“, pranešė Prancūzijos prezidentūra.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pirmadienį pasiūlė surengti derybas dėl padėties Ukrainoje kartu su Vokietijos, Rusijos ir Kijevo lyderiais, kai atsirado ženklų, rodančių, jog imama laikytis vasarį paskelbtų paliaubų.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį apkaltino Rusiją per pastarąją savaitę pasiuntus tris karines kolonas į smogikų kontroliuojamas teritorijas Rytų Ukrainoje. „Vien per šią savaitę trys didelės kolonos kirto mūsų sieną, vykdamos į Luhanską, Donecką ir Debalcevę“, – pažymėjo P.Porošenka, turėdamas omenyje smogikų kontroliuojamas teritorijas šalies rytuose.

Rusijos muitinės pareigūnai parengė įstatymo projektą, kuriame numatomos laisvės atėmimo bausmės už uždraustų užsienietiškų maisto produktų įvežimą į šalį. Atsakydama į Vakarų šalių sankcijas, paskelbtas dėl Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos ir numanomo vaidmens konflikte Rytų Ukrainoje, Rusija praeitais metais uždraudė importuoti daugelį maisto produktų iš Europos Sąjungos, Jungtinių Valstijų ir kai kurių kitų šalių.

NATO šalys pradėjo didžiausius bendrus karinius mokymus nuo pat Šaltojo karo pabaigos, praneša „The Telegraph“. Desantinių pajėgų manevruose dalyvauja 5 tūkst. karių iš 11 šalių. Teigiama, kad mokymai tęsis iki rugsėjo 13 dienos. Mokymuose, kurie vadinasi „Swift Response 15“, dalyvaus apie 5 tūkst. karių iš 11 NATO valstybių. Dalyvaus Bulgarijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Graikija, Ispanija, Italija, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, JAV ir Prancūzija.

„Premjero vizitas į Ukrainą numatytas rugpjūčio 27 - 28 dienomis“, - BNS sakė premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė Lazdauskienė. Lietuvos ministras pirmininkas susitiks su Ukrainos kolega Arsenijumi Jaceniuku, derinamas laikas susitikimams su prezidentu Petro Porošenka ir Aukščiausiosios Rados atstovais. Vizito metu A.Butkevičius taip pat dalyvaus Lietuvos garbės konsulato atidaryme Kijeve bei Lietuvos-Ukrainos ir Ukrainos-Lietuvos verslo tarybų posėdyje.

Kijevo karas su Maskva viešųjų ryšių srityje trečiadienį pasiekė naujas aukštumas, kai Ukraina paskelbė populiarių Rusijos žurnalistų ir rašytojų, kurių knygas bus uždrausta platinti, sąrašą. Ukrainos valstybinė fiskalinė tarnyba (GFS) paskelbė 38 knygų, draudžiamų įvežti į šalį, sąrašą, kuriame išvardytos Rusijos autorių knygos, daugiausiai išleistos 2014–2015 metais.

Estijos Harjumos apskrities teismas nusprendė išduoti Kijevui Estijos pilietį Vladimirą (pavardė neatskleidžiama), kuris įtariamas dalyvavęs kovos veiksmuose Rytų Ukrainoje. Tai pirmasis toks atvejis šalies teismų praktikoje, trečiadienį rašo laikraštis „Eesti Paevaleht“. Policija 34 metų Vladimirą sulaikė Narvoje vasarį. Jis autobusu vyko iš Estijos į Rusiją ir planavo galiausiai pasiekti Ukrainos rytuose esantį Luhanską, kurį kontroliuoja prorusiški separatistai.

Rusija paminėjo pirmąsias metines nuo savo paskelbto draudimo įvežti daugelį žemės ūkio produktų iš Vakarų valstybių, išleidusi įsaką sunaikinti tonas vakarietiškų maisto produktų – pradedant gurmaniškais sūriais ir baigiant vaisiais bei daržovėmis, kontrabanda įvežtais į krizės krečiamą šalį, nors toks žingsnis išprovokavo kritikos audrą.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka suteikė šalies pilietybę Rusijos opozicijos veikėjai, kuri apsisprendė imtis darbo vieno šalies regiono administracijoje. Žurnalistė Marija Gaidar, kuri yra velionio buvusio Rusijos premjero Jegoro Gaidaro dukra, buvo paskirta Ukrainos pietvakarinės Odesos srities vadovo, kuriuo neseniai tapo provakarietiškas Gruzijos eksprezidentas Michailas Saakašvilis, pavaduotoja.

  Rusija ketvirtadienį atvertė itin prieštaringai vertinamą sučiuptos ukrainietės lakūnės Nadijos Savčenko bylą, dėl kurios Maskvos santykiai su Kijevu gali pasiekti naujas žemumas.   34 metų sraigtasparnio navigatorei gresia iki 25 metų laisvės atėmimo dėl jos įtariamo vaidmens pernai Rytų Ukrainoje įvykusiame incidente, per kurį žuvo du Rusijos žurnalistai.

Rusija trečiadienį tikriausiai vetuos Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuri įpareigoja įsteigti tarptautinį tribunolą, kuriam būtų patikėta persekioti asmenis, atsakingus už pernai Ukrainoje įvykusią oro bendrovės „Malaysia Airlines“ lėktuvo katastrofą.

Aktualių geopolitinių įvykių konfigūracijoje vadinamųjų Naujojo (JAV) ir Senojo (Europa) pasaulių santykiai tampa esminiu klausimu. Šį klausimą aktualizuoja ir tai, kad JAV kartu su susivienijusia Europa galima apibūdinti kaip vieningą Vakarų pasaulį. Todėl itin svarbu aptarti, kiek šis pasaulis iš tikrųjų yra vieningas. Pradėti reikėtų nuo to, kad vienybės trūksta ir pačioje Europos Sąjungoje. Šį teiginį dabar geriausiai iliustruoja Graikijos istorija.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka penktadienį pareiškė, kad pastangos nubausti įvykdytą oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvo numušimą, lygiai prieš metus nusinešusį visų 298 juo skridusių žmonių gyvybes, yra „moralinė pareiga“. „Mūsų moralinė pareiga – pagerbti žuvusiuosius, užtikrinti teisingą bausmę kaltiesiems dėl lėktuvo numušimo. Tas nusikaltimas kelia grėsmę visai tarptautinei bendruomenei, – pabrėžė jis. – Žudikai turėtų žinoti ... kad bausmė neišvengiama.