rytų ukrainoje

Vakarai netrukus gali paskelbti naujų sankcijų Maskvai dėl incidento prie Rusijos aneksuoto Krymo, kai rusų pasieniečių laivai apšaudė ir užgrobė tris Ukrainos karo laivyno laivus ir jų įgulos narius, pirmadienį pareiškė JAV specialusis pasiuntinys Ukrainai Kurtas Volkeris. Galimybė paskelbti naujų sankcijų Rusijai buvo aptarta „per mano šiandienines diskusijas su kolegomis iš Europos Sąjungos“, per internetinę spaudos konferenciją sakė K. Volkeris.

Nuo pat karo Rytų Ukrainoje pradžios Vakarai ieško būdų kaip sustiprinti savo galimybes atsakyti į galimą Rusijos agresiją Rytų Europoje. Pastaruoju metu buvo dažnai kartojama klišė, kad Baltijos regione Rusija turi strateginę persvarą, tačiau su tuo nesutinka naujasis JAV laivyno viceadmirolas Andrew Lewisas. Aukštas pareigas JAV kariniame laivyne užimantis A. Lewisas pareiškė, kad Rusijos problema Baltijos jūros regione yra išsprendžiama.

  Kijeve viešinti prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį pažadėjo, kad Lietuva perduos Ukrainai amunicijos ir atsiųs daugiau karių instruktorių apmokyti vietos pajėgas.   Šalies vadovė taip pat tvirtino, kad Lietuva siųs į Ukrainą kibernetinio saugumo ekspertų, jie padėtų atremti hibridines atakas, ypač per kitąmet vyksiančius prezidento ir parlamento rinkimus.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį vyksta į Ukrainą, kur su šios šalies prezidentu Petro Porošenka aptars saugumo, verslo ir eurointegracijos klausimus. Anot Prezidentūros, valstybių vadovai aptars saugumo padėtį Rytų Ukrainoje ir Azovo jūroje. Viena pagrindinių susitikimo temų bus parama Ukrainai ir Lietuvos pagalba telkiant tarptautinės bendruomenės atsaką į Rusijos veiksmus Kerčės sąsiauryje.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pareiškė, kad konfliktas Rytų Ukrainoje nesibaigs, kol Ukrainą valdys dabartinė valdžia. „Dabartinė Ukrainos valdžia nėra suinteresuota išspręsti konflikto, ypač taikiomis priemonėmis," – žurnalistams sakė V. Putinas, pasibaigus Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimui Argentinoje. „Kol jie yra valdžioje, karas tęsis," – pridūrė Rusijos vadovas.

JAV valstybės departamento pasiuntinys Ukrainai Kurtas Volkeris pareiškė, kad Vašingtonas ketvirtadienį dėl padėties Kryme ir Rytų Ukrainoje paskelbs sankcijas dar trims asmenims ir devynioms organizacijoms. „Šiandien JAV įveda naujas sankcijas, susijusias tiek su Krymu, tiek su Donbasu (Rytų Ukraina). Jas kiek vėliau šiandien paskelbs Iždo departamentas“, – ketvirtadienį per trumpą spaudos konferenciją pranešė pareigūnas.

Ekspertas perspėja, kad džiaugtis nėra ko

Rytų Ukrainoje per pastaruosius tris separatistinio konflikto mėnesius padaugėjo civilių gyventojų aukų, trečiadienį pranešė Jungtinės Tautos. Nuo 2014 metų per Ukrainos vyriausybės pajėgų ir Maskvos palaikomų prorusiškų separatistų konfliktą jau žuvo daugiau nei 10 tūkst. žmonių. JT žmogaus teisių komisariato trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje sakoma, kad nuo gegužės vidurio iki rugpjūčio vidurio žuvo 12 civilių gyventojų ir dar 93 buvo sužeisti. Šis skaičius yra 30 proc.

Karai – brangus dalykas, ir Rusijos gyventojai dabar pradeda tai suprasti. Kremlius įsivėlė į karines avantiūras Rytų Ukrainoje ir Sirijoje, ir net nepaisant jų lokalumo, lieka tik spėti, ar iš tiesų Rusija gali sau tai leisti. 11 vietoje pasaulyje pagal dydį esant Rusijos ekonomika geba susitvarkyti su tokiais iššūkiais trumpalaikėje perspektyvoje.

Donecko separatistų lyderio Aleksandro Zacharčenkos nužudymas turės rimtų pasekmių normalizuojant atmosferą tarp Rytų Ukrainoje kariaujančių pusių, sako Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai. „Tai tragiškas įvykis, žuvo drąsus žmogus. Jis buvo klastingai nužudytas. Šio nužudymo pasekmės bus neišvengiamos ir galbūt grėsmingos“, – sekmadienį „Rossiya-1“ laidoje sakė Dmitrijus Peskovas. Jis tvirtino, jog teroristinių atakų virtinė Donbase tęsiasi.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ragina Vakarus reaguoti į istorijos pamokas ir išlaikyti vieningą politiką priešinantis kylančioms Rusijos grėsmėms. Vilniuje vykstančioje tarptautinėje konferencijoje ministras atkreipė dėmesį į minimas Prahos pavasario ir Gruzijos teritorijos okupacijos sukaktis – anot jo, „tos pačios instrukcijos“ bei „tie patys tankai, tie patys metodai gniuždyti laisvą valią“ naudojamos ir Kryme, Rytų Ukrainoje.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Mike'as Pompeo per pokalbį telefonu su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka patvirtino, kad Vašingtono pozicija dėl Krymo nepasikeitė, trečiadienį pranešė JAV valstybės departamentas. „Valstybės sekretorius Pompeo patvirtino ryžtingą paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui. Jis pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos nepripažįsta ir niekada nepripažins Rusijos bandymų, susijusių su Krymo aneksija“, – sakoma Valstybės departamento pranešime.

 2008-ųjų vasarą Rusijos kariuomenė pirmą kartą po katastrofiškos Sovietų Sąjungos kampanijos Afganistane įvedė savo dalinius į nepriklausomą valstybę. Po dešimties metų Maskva vis dar nesušvelnino pozicijos kaimynų atžvilgiu, o susipriešinimas su Vakarais tik gilėjo. Rusija pradėjo ginkluotus veiksmus prieš Gruziją, atvykusi „gelbėti“ Pietų Osetijos – nedidelio prorusiško separatistinio regiono, prieš kurį Tbilisis pradėjo karinę operaciją.

Slovakijoje išdygo naujas Kremliaus produkto – „Naktinių vilkų“ – centras. Iš Lenkijos ir Lietuvos varomi lauk atgal į Rusiją ar Baltarusiją baikeriai rado būdą, kaip įsikurti Europoje. „Neue Zuercher Zeitung“ teigiama, kad tai nėra atsitiktinumas, ir meta šešėlį ant ir taip ne pačių skaidriausių Bratislavos ir Maskvos santykių.

Ukrainos teismas antradienį skyrė 12 metų laisvės atėmimo bausmę vienam 84 metų mokslininkui už Rusijai perduotą karinę informaciją, pranešė jo advokatas ir prokuroras. Mechtis Lohunovas buvo suimtas praėjusių metų rugpjūtį Charkove, šiaurės rytų Ukrainos mieste, esančiame netoli prorusiškų separatistų kontroliuojamų teritorijų, sakė regiono prokuroras. „Jis rinko mokslo institucijoms priklausančią informaciją, kuri buvo valstybės paslaptys“, – sakė prokuroras.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius antradienį pasveikino Europos Sąjungos (ES) sankcijas šešioms įmonėms, prisidėjusioms prie tilto iš pagrindinės Rusijos dalies į jos aneksuotą Krymo pusiasalį. „Svarbu turiningai tęsti Krymo aneksijos nepripažinimo politikos įgyvendinimą. Tai yra tinkamas ėjimas tinkamu laiku ir tinkama kryptimi“, – tviteryje parašė L. Linkevičius.

Jungtinių Valstijų Iždo departamentas pranešė išbraukęs Estijos komercinį banką „Coop Pank“ (anksčiau vadinosi „Krediidipank“) iš sąrašo įmonių, kurioms taikomos JAV sankcijos. 2016-ųjų rugsėjį JAV, išplėsdamos sankcijas Rusijai ir jos bendrovėms dėl paramos prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje, jas pritaikė ir „Krediidipank“, kurio beveik 60 proc. tuomet valdė Rusijos BM bankas.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija penktadienį pranešė skyrusi 50 tūkst. eurų humanitarinės pagalbos Ukrainai. Jie bus pervesti Jungtinių Tautų (JT) migracijos agentūrai, teikiančiai pagalbą iš konflikto zonos Rytų Ukrainoje perkeltiems asmenims. „Šiais veiksmais toliau prisidedama prie JT humanitarinių reikalų koordinavimo biuro paskelbto humanitarinės pagalbos Ukrainai plano įgyvendinimo. Pagal šį planą 2018 metais siekiama skirti 187 mln. JAV dolerių“, – rašoma pranešime.

Ukrainos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitinka su vokiečių ir prancūzų kolegomis vėl bandyti išspręsti rusenančio pilietinio karo, Maskvai siekiant nusikratyti Vakarų sankcijų. Dėl kitų krizių ir savo nesutarimų Vakarų pusiau pamirštas Ukrainos konfliktas pareikalavo daugiau kaip 10 tūkst. gyvybių, o prorusiškų ir ukrainiečių pajėgų susirėmimai tebevyksta kasdien.

Rusija atsisakė savo šimtmečių senumo siekių integruotis į Vakarus ir rengiasi naujai „geopolitinės vienatvės“ erai, pirmadienį publikuotame žurnalo straipsnyje perspėjo prezidento Vladimiro Putino aukšto rango patarėjas. Vladislavas Surkovas žurnale „Russia in Global Affairs“ rašė, kad „Rusijos epinė kelionė Vakarų link“ baigėsi ir žymi pastaruosius keturis šimtmečius trukusių jos „kartotinių bergždžių bandymų tapti Vakarų civilizacijos dalimi“ pabaigą.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka planuoja balandžio 10 dieną lankytis Berlyne ir aptarti su Vokietijos kanclere Angela Merkel galimybę dislokuoti taikdarių misiją karo krečiamoje Rytų Ukrainoje. „Balandžio 10-ąją vykstu į Berlyną. Kalbėsimės apie taikdarius“, - sekmadienį Donecko srities Mariupolio miesto gyventojams sekmadienį sakė prezidentas.

Prancūzija sekmadienį sakė nepripažinsianti Rusijos rinkimų Kryme, kurį Rusija prieš ketverius metus oficialiai aneksavo, atplėšusi šį pusiasalį nuo Ukrainos. Vakarai Krymo aneksiją laiko neteisėta. „Sienų ginčijimas jėga prieštarauja tarptautinei teisei, taip pat ir pačios Rusijos Federacijos prisiimtiems įsipareigojimams“, – sakoma Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime. „Prancūzija nepripažįsta Rusijos prezidento rinkimų organizavimo Kryme“, – nurodoma jame.

Europos Sąjunga pirmadienį dar šešiems mėnesiams pratęsė sankcijas, paskelbtas Rusijos ir nuversto Ukrainos režimo pareigūnams už jų įtariamą vaidmenį Rytų Ukrainos separatistiniame konflikte. Šiuo metu aktyvų įšaldymai ir draudimai atvykti į Bendriją taikomi 150 asmenų (vienu daugiau negu prieš 6 mėn.), taip pat 38 juridiniams subjektams – verslo įmonėms, organizacijoms ir politinėms partijoms. „Įvertinus padėtį, pagrindo pakeisti sankcijų režimą nėra“, – sakoma 28 ES šalių pareiškime.

Nepaisant NATO veiksmų Rusijai atgrasyti, ji turėtų pranašumą prieš Aljansą pirmosiomis konflikto Baltijos jūros regione dienomis, pareiškė Jungtinių Valstijų analitinis centras „RAND Corporation“. Tokia ataskaita paskelbta regione tebetvyrant nerimui dėl Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir Maskvos įsitraukimo į konfliktą Rytų Ukrainoje.

Ukrainos tankų surinkimo gamykla „Malyševo vardo gamykla“, įsikūrusi Charkove, artimiausiu metu eksportuos į JAV vieną „Oplot“ tanką. Apie tai skelbia informacinė agentūra „Gynybos pramonės kurjeris“ (rus. Oboronno-promyšlenyj kurjer), kurie remiasi savo šaltiniais kariuomenėje. Šaltinio teigimu, šis siuntinys bus perduotas per valstybinę bendrovę – specialų eksportuotoją.

Pasaulio ekonomikos forume Davose, Šveicarijoje, dalyvaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad po šiemet kovą vyksiančių Rusijos prezidento rinkimų ši šalis išliks agresyvi ir destabilizuojanti. „Galime tikėtis, kad ji (Rusija) išliks nuspėjamai agresyvi ir nuspėjamai destabilizuojanti. Štai su kuo susidursime šiais metais“, – forumo metu vykusioje diskusijoje apie Vidurio ir Rytų Europą sakė Lietuvos vadovė.

Mokyklinukai okupuotame Kryme mokomi ne tik skaičiuoti ar dainuoti, bet ir karinių reikalų. Rusijos užimtoje teritorijoje vos 12-os sulaukę vaikai mokosi, kaip neutralizuoti sprogmenis, dėti ar išminuoti minas, susipažįsta su savižudžių liemenėmis. Taiklus metimas ir vienas iš maždaug 100 vaikų lyg patyręs išminuotojas kabliu link savęs traukia miną. Kai kuriems vaikams, dalyvaujantiems šiuose specialiuose kariniuose mokymuose, vos 12 metų.

Ukrainos parlamentas ketvirtadienį priėmė įstatymą, kurio tikslas yra reintegruoti rytines šalies teritorijas, šiuo metu kontroliuojamas Rusijos remiamų separatistų. Įstatymu faktiškai deklaruojamas palaikymas šių teritorijų susigrąžinimui karine jėga, jei tai bus būtina. Įstatyme rytinės Donecko ir Luhansko sritys apibrėžiamos kaip „laikinai okupuotos“ šalies agresorės Rusijos.

Tarptautinė krizių grupė (ICG) – nepriklausoma nekomercinė tarptautinė organizacija, įsikūrusi Briuselyje – paskelbė savo regionų sąrašą, kuriuose konfliktų suaktyvėjimas šiais metais yra labiausiai tikėtinas. Ataskaitos autoriai išskiria tris globalias tendencijas, kurios jau dabar atspindi tarptautinės politikos tendencijas ir, greičiausiai, atspindės ją toliau.

Kijevo vyriausybės pareigūnai ir prorusiški separatistai trečiadienį karo draskomos šalies rytuose apsikeitė šimtais belaisvių. Toks apsikeitimas yra vienas didžiausių nuo konflikto pradžios prieš beveik ketverius metus. Istorinis apsikeitimas, trečiadienį įvykęs dulkiname kelyje netoli Horlivkos miestelio, 40 km į šiaurės rytus nuo sukilėlių bastiono Donecko, buvo bandymas gaivinti Kijevo ir separatistų iš apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų taikos susitarimą.

Kijevo vyriausybės pareigūnai ir prorusiški separatistai trečiadienį pradėjo istorinį apsikeitimą belaisviais rytinėje Ukrainoje. Vadinamosios Luhansko liaudies respublikos separatistai į neutraliąją zoną atvežė 16 belaisvių, o Ukrainos vyriausybės atstovai – 99 žmones. Tai vienas didžiausių apsikeitimų belaisviais per pastaruosius mėnesius. Konfliktas Rytų Ukrainoje tarp Rusijos remiamų separatistų ir vyriausybinių pajėgų nuo 2014 metų jau pareikalavo daugiau kaip 10 tūkst. gyvybių.

Už Europos Sąjungos diplomatinius santykius atsakinga Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) išsakė susirūpinimą dėl pastaruoju metu pablogėjusios situacijos Donbase (Rytų Ukrainoje). „Humanitarinė ir saugumo padėtis Rytų Ukrainoje staiga pablogėjo – čia fiksuojama daugiausiai paliaubų pažeidimų nuo 2017 metų vasario, dėl kurių žūva žmonės ir naikinama nuosavybė“, – rašoma trečiadienį vakare EIVT atstovo išplatintame pareiškime.

Maskva pirmadienį paskelbė, kad jos pareigūnai pasitrauks iš bendro Rusijos ir Ukrainos centro, stebinčio, kaip įgyvendinamos trapios paliaubos. Kijevas savo ruožtu pareiškė, kad šis „beprecedentis“ Maskvos žingsnis yra provokacija. Įtampa tarp dviejų valstybių dar labiau paaštrėjo Kijevui pranešus, kad Rytų Ukrainoje per kovas žuvo trys ukrainiečių kariai. 2014-ųjų rugsėjį Ukraina ir Rusija įkūrė „bendrą kontrolės ir koordinacijos centrą“, kuris prižiūri, kad būtų laikomasi paliaubų režimo.

Bendras leidinio „The Insider“ ir tyrėjų grupės „Bellingcat“ tyrimas atskleidė skrydžio MH-17 katastrofos tarptautinės grupės ieškomo vieno iš pagrindinių įtariamųjų tapatybę, – tai pulkininkas generolas Nikolajus Fiodorovičius Tkačiovas, Rusijos Centro karinės apygardos vyr. inspektorius. Tai, kad įrašytuose pokalbiuose skambantis balsas sutampa su generolo N. Tkačiovo, patvirtino dvi nepriklausomos ekspertų komandos, kurių viena yra Lietuvos teismo ekspertizės biuras.

„Kijevas rengiasi imtis priemonių prieš Rusijos įtaką šalyje ir imasi Stačiatikių bažnyčios. Tačiau tarpusavyje konkuruojančios Bažnyčios pirmą sykį pabandė žengti taikymosi žingsnį viena kitos link“, – rašoma šveicarų „Neue Zurcher Zeitung“. Kuomet Rusija nori pateisinti savo kėslus Rytų Europoje, religija tampa vienu iš pagrindinių argumentų“, – rašoma leidinyje.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija skyrė 50 tūkst. eurų humanitarinei pagalbai Ukrainai. Lėšos po 25 tūkst. eurų bus pervestos Jungtinių Tautų vaikų fondui (UNICEF) ir Tarptautinei migracijos organizacijai (IOM). Jungtinių Tautų duomenimis, konfliktas Rytų Ukrainoje tiesiogiai paveikė daugiau kaip keturis milijonų žmonių, jiems reikalinga humanitarinė pagalba, žuvo per 10 tūkst. žmonių. Šiemet Lietuvos užsienio reikalų ministerija jau skyrė 280 tūkst.

Nuo karo su Rusijos remiamais prorusiškais separatistais Ukrainos rytinėje dalyje pradžios maždaug 200 Ukrainos karių gydėsi ir atliko reabilitaciją Lietuvoje, pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Karinės politikos, strateginio planavimo ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento vadovas Anatolijus Petrenka. „Mūsų santykiai su Lietuva plėtojasi dinamiškai. Šios šalies Seimas patvirtino naują europietišką planą Ukrainai – tai yra politinis palaikymas, ištekliai ir priemonės.

Dmitrijus Utkinas, įvardijamas privačios karinės bendrovės „Vagner“ vadu, pradėjo vadovauti bendrovei „Konkord menedžment i konsalting“ – restoranų verslu užsiimančiai įmonei, priklausančią Jevgenijui Progožinui, V. Putino aplinkos žmogui. Dokumentai, kuriuos aptiko leidinys RBC, rodo, kad Dmitrijus Valerjevičius Utkinas buvo paskirtas vadovauti įmonei lapkričio 14-ąją. Vadovo vardas ir pavardė sutampa su privačios karinės bendrovės vado duomenimis.

Kurtas Volkeris ir Vladislavas Surkovas, sprendžiant iš neoficialių pranešimų, pasirodžiusių spaudoje, sugebėjo pasiekti bendrą kalbą kelyje į bent kokių nors rezultatų pasiekimą derybų procese.

Pastaruoju metu Rusija puola JAV iš pačių įvairiausių pozicijų, dažnai prieštaraujančių viena kitai. Rusijos botai palaikė D. Trumpo prezidentinę kampaniją, tačiau kuomet jis tapo prezidentu, prokremliška žiniasklaida pradėjo vaizduoti jį silpnu valdytoju. Vladimiras Putinas iš Rusijos išsiunčia amerikiečių diplomatus, apribojusius savo galimybes pagerinti santykius su ta pačia administracija, kurią jis norėjo matyti JAV valdžioje.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) pripažino du rusiškus kanalus kursčius karą ir neapykantą, o jos pirmininkas perspėjo, kad šiems kanalams gali būti taikomos griežtesnės sankcijos, nei paprastai taikomas kanalų transliacijos Lietuvoje ribojimas trims mėnesiams. „Komisija pripažino, kad visi faktai, kurie yra nustatyti, yra teisingi“, – BNS pirmadienį sakė komisijos pirmininkas Edmundas Vaitekūnas.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, siekianti padidinti spaudimą Rusijai, vėl ėmėsi svarstyti seniai atmestą planą tiekti Ukrainai letalinę ginkluotę, net jeigu dėl to Jungtinės Valstijos labiau įsitrauktų į šią šalį krečiančią separatistinį konfliktą.

Helsinkyje įrengtas požeminių tunelių, koridorių ir slėptuvių tinklas tęsiasi daugiau nei 200 kilometrų. „The Wall Street Journal“ atskleidė, kokią gynybinę reikšmę šalies sostinei turi šis sudėtingas mechanizmas. Anot leidinio, tuo metu, kai Rusija užsiima plataus masto karinėms pratyboms „Zapad-2017“, Suomija ruošiasi atremti puolimą, panašų į 2014-ųjų Krymo aneksiją. Tuomet Rusijos spec.

Sirijoje kariauja per 500 samdomų karių Rusijos piliečių, kovojusių ir Rytų Ukrainoje, pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo tarnybos (SBU) vadovas Vasylis Hrycakas. „SBU operatyviniai duomenys rodo, kad Sirijoje kaip samdiniai kariauja daugiau kaip 500 Rusijos piliečių, dalyvavusių (kariniuose) veiksmuose Donbase (Rytų Ukrainoje). Dauguma jų – oficialūs kariškiai iš specialiosios paskirties padalinių – VDV (oro desanto) ir jūrų pėstininkai; taip pat – specialiųjų operacijų pajėgos.

Ukrainos prorusiškų smogikų lyderio Aleksandro Zacharčenkos pareiškimai apie įkuriamą Mažosios Rusijos (Malorosijos) valstybę neatitinka įsipareigojimų pagal Minsko paliaubų susitarimus ir juos sunku vadinti realia politika, trečiadienį sakė vienas aukšto rango Rusijos diplomatas.

Ukrainos ir Gruzijos prezidentai antradienį susitarė drauge siekti narystės NATO ir Europos Sąjungoje, kadangi jų šalys bando pasipriešinti Rusijos keliamoms grėsmėms. Abi buvusias Sovietų sąjungos valstybes yra sukrėtę konfliktai su Maskvos remiamais separatistais. Todėl jos siekia galutinai išsilaisvinti iš Kremliaus priespaudos ir linksta Vakarų link.

Ukrainos rytuose ukrainiečius karius ir separatistus skiria tik metrai. Tad apie Minsko susitarimo laikymąsi čia negali būti ir kalbos – susišaudymai vyksta kasdien ir po kelis kartus. Iki pergalės kovoti pasišovusiems Kijevo kariams padeda paprasti civiliai. Į kulkų zoną jie savo noru gabena būtiniausius kariams daiktus. Specialus reportažas ir užfiksuoti vaizdai tiesiai iš Ukrainos rytų – Avdijivkos.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka praėjusią savaitę pavedė uždaroje ekspertų ir politikų grupėje aptarti užduotis valstybei, susijusias su okupuotomis teritorijomis. Naujas planas numato jau tris metus vykstančios antiteroristinės operacijos Donbase nutraukimą ir karo padėties paskelbimu, praneša zn.ua.

Ukrainos rytuose ukrainiečius karius ir separatistus skiria tik metrai. Tad apie Minsko susitarimo laikymąsi čia negali būti ir kalbos – susišaudymai vyksta kasdien ir po kelis kartus. Iki pergalės kovoti pasišovusiems Kijevo kariams padeda paprasti civiliai. Į kulkų zoną jie savo noru gabena būtiniausius kariams daiktus. Specialus reportažas ir užfiksuoti vaizdai tiesiai iš Ukrainos rytų – Avdijivkos.