rytų ukrainoje

Rusijos pajėgos Ukrainoje apšaudė autobusų koloną, vežusią civilius humanitarinės pagalbos darbuotojus. Pranešama, kad per okupantų įvykdytą ataką nukentėjo žmonės, yra aukų.

Du iš keturių Rusijos lėktuvų, kurie kovo pradžioje pažeidė Švedijos oro erdvę, buvo ginkluoti branduoliniais ginklais, rašo švedų žiniasklaidos kanalas TV4. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 01:16 | Volodymyras Zelenskis: Rusija ruošiasi naujiems smūgiams, bet savo žemės neatiduosime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienio naktiniame pranešime teigė, kad Rusijos kalbos dėl taikos derybų yra tik žodžiai, neatitinkantys realių veiksmų.

Per Rusijos vykdomą invaziją Ukrainoje iš šalies pabėgo daugiau nei 3,6 mln. žmonių, trečiadienį pranešė Jungtinės Tautos, perspėdamos, kad užsitęsęs beveik mėnesį trunkantis karas sugriaus dar milijonų žmonių gyvenimus. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) informavo, kad iki trečiadienio iš Ukrainos jau pasitraukė 3 626 546 žmonės. Vien per praėjusią parą šalį paliko 69 301 žmogus.

Sekmadienis – kruvino Putino karo Ukrainoje 25-oji diena. Naktį iš sekmadienio į pirmadienį sustiprėjo bombardavimai Mariupolyje, Rusija taip pat sekmadienio vakarą pareikalavo šio miesto kovotojus pasiduoti iki ryto. Kiek anksčiau sekmadienį Ukrainos prezidentas sakė, kad neis į kompromisus, kurie leistų Rusijai aneksuoti daugiau šalies teritorijų.

Rusijos karinės pajėgos toliau demonstruoja savo žiaurumą – apšaudė civilių automobilį, žmonių evakuacijos metu tęsė atakas. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00.09 | G. Schroederis atvyko į Maskvą siekti taikos Ukrainoje Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis, kaip skelbiama, ketvirtadienį Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir mėgino įtikinti Rusijos lyderį baigti invaziją į Ukrainą.

Sekmadienį besitęsiant Rusijos sukeltam karui Ukrainoje, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad šiuo metu pasaulio nuotaikos yra kitokios nei ankstesnių karų metu. Jei anksčiau Ukrainai siųsdavome maldas ir mintis, dabar remiame ją ginkluote. Apie tai G. Landsbergis ir premjerė Ingrida Šimonytė kalbėjo spaudos konferencijoje.

Ekspertai sako, kad dabartinė Ukraina yra susivienijusi ir kaip niekad anksčiau pasiruošusi kovoti prieš Rusijos agresiją. Jei Ukraina atlaikys Rusijos puolimą, netrukus seks kita fazė, ne tokia naudinga Vladimirui Putinui – ateis jo eros pabaiga. Ketvirtadienį ryte Rusija užpuolė Ukrainą. Vis dėlto nuojauta, kad taip gali įvykti, tvyrojo jau kurį laiką.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Baltarusijos ir Rusijos sprendimas tęsti karines pratybas bei šių šalių pajėgų judėjimas „reikalauja imtis papildomų atgrasymo ir saugumo stiprinimo priemonių Lietuvoje ir visame rytiniame NATO flange“. Apie tai G. Nausėda sekmadienio vakarą parašė savo „Facebook“ paskyroje.

Čekija sekmadienį paragino savo piliečius išvykti iš Ukrainos, stiprėjant nerimui, kad artimiausiomis dienomis Rusija gali įsiveržti į savo kaimynę. „Krizinių situacijų štabo posėdyje apsvarstytas padėties Rytų Ukrainoje rimtumas dėl Rusijos veiksmų. Mes nuolat palaikome ryšius su savo partneriais Europos Sąjungoje ir NATO sąjungininkėmis.

Daugiau kaip 53 tūkst. nepriklausomomis nuo Ukrainoje apsiskelbusių Donecko ir Luhansko respublikų gyventojų jau evakavosi į Rusiją, suintensyvėjus kariniam konfliktui Rytų Ukrainoje, sekmadienį vakare paskelbė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija. „Iki 19 valandos sekmadienio Maskvos laiku Rusijos valstybės sieną kirto daugiau kaip 53 tūkst. pabėgėlių iš dviejų kaimyninių Ukrainos regionų“, – pareiškė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministro pareigas einantis Aleksandras Čuprijanas.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pirmadienį surengs neeilinį nuolatinių atstovų susitikimą, siekdama rasti būdų, kaip deeskaluoti su Ukraina susijusią situaciją, pranešė institucijai pirmininkaujanti Lenkija.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas sekmadienį susitarė siekti paliaubų Rytų Ukrainoje, pranešė Eliziejaus rūmai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį per pokalbį su Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu) apkaltino Kijevą dėl karinės padėties Rytų Ukrainoje paaštrėjimo, tačiau sakė, kad reikia intensyvinti diplomatines pastangas rasti sprendimą.

Baltarusijai paskelbus, kad kartu su Rusija vykdomos karinės pratybos nesibaigs, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis mano, jog tai yra aiškus pasirengimas pulti Ukrainą. Apie tai ministras paraė savo „Twitter“ paskyroje. „Rusijos kariai lieka Baltarusijoje, taip pažeisdami garantijas pasitraukti. Tai aiškus pasiruošimas atakuoti Ukrainą link Kijevo ir ateinanti Baltarusijos ankesija“, – rašė G. Landsbergis.

Jei Vladimiro Putino nesustabdysime, jis gali taikytis į Baltijos šalis, sako Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss. Apie tai ji kalbėjo dienraščiui „Mail On Sunday“. „Turime sustabdyti Putiną, nes jis nesustos su Ukraina“, – kalbėjo L. Truss. Pasak jos, V. Putinas gali kesintis aneksuoti daugiau buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų. „Baltijos šalys yra rizikoje. Vakarų Balkanai taip pat“, – sakė L. Truss.

Baltarusija sekmadienį pareiškė, kad bendros pratybos su Rusijos pajėgomis, kurios turėjo baigtis šį savaitgalį, bus tęsiamos, motyvuodama didėjančia įtampa kaimyninėje Ukrainoje. „Baltarusijos ir Rusijos prezidentai nusprendė tęsti Sąjunginės valstybės pajėgų parengties patikrinimus“, – sakoma Baltarusijos gynybos ministro Viktaro Chrenino pranešime. Jame nurodoma, kad tokį sprendimą lėmė išaugęs karinis aktyvumas prie jų bendrų sienų ir „eskalacija“ Rytų Ukrainoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sekmadienį telefonu kalbėsis su Rusijos prezidentu Vladimiru, siekiant išvengti Maskvos invazijos į Ukrainą. Savaitgalį iš vis labiau apšaudomų regionų prie kovų su Rusijos remiamais separatistais fronto linijos buvo evakuojami civiliai gyventojai, o Kijevas šeštadienį pranešė, kad per ataką žuvo du Ukrainos kariai – pirmosios konflikto aukos per daugiau nei mėnesį.

Europos Sąjunga skelbia pastebimai suaktyvėjusį „manipuliavimą“ informacija, siekiant paremti išgalvotus pretekstus kariniam eskalavimui Ukrainoje, šeštadienį perspėjo Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis). „ES labai susirūpinusi, kad surežisuoti įvykiai... gali būti panaudoti kaip pretekstas galimam kariniam eskalavimui“, – sakoma J. Borrellio pareiškime bloko vardu.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad po Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos derybininkų susitikimo dėl Ukrainos krizės „jokių rezultatų nėra“. Diplomatai vadinamuoju Normandijos formatu buvo susitikę ketvirtadienį Berlyne, neslūgstant įtampai dėl nuogąstavimų, kad Rusija planuoja įsiveržti į kaimyninę Ukrainą.

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija turi atitraukti karius nuo sienos su Ukraina, jei nori sumažinti įtampą su Vakarais dėl būgštavimų, jog Maskva ketina įsiveržti į kaimyninę šalį. „Mums reikia, kad pasienyje su Ukraina dislokuoti kariai ir įranga būtų perkelti kitur, nes šiuo metu ji užima labai grėsmingą poziciją“, – per spaudos konferenciją Maskvoje sakė britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.

JAV pareiškimai, kad Maskva rengiasi įsiveržti į Ukrainą, taip pat ir su „svetima vėliava“, yra informacinio karo prieš Rusiją dalis, pareiškė Rusijos ambasadorius Vašingtone Anatolijus Antonovas. „Raginame Jungtines Valstijas nevaidinti scenų patikliems žmonėms.

Kijevo teismas trečiadienį nusprendė neskirti suėmimo buvusiam Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai, kuriam yra iškelti kaltinimai valstybės išdavyste, ir nutarė, kad pakaks jo įsipareigojimo neišvykti. P. Porošenka nuo praeito mėnesio buvo išvykęs iš Ukrainos. Jis sugrįžo į savo šalį pirmadienį, Ukrainai išgyvenant didžiausią pastarųjų metų krizę. Rusijai prie Ukrainos sienų sutelkus dešimtis tūkstančių karių, nuogąstaujama dėl galimos invazijos, o Vakarai skelbia įspėjimus Maskvai.

Geriems bei stabiliems Maskvos ir Berlyno santykiams nėra alternatyvos, antradienį pareiškė vokiečių užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. „Vizito metu norėčiau pabrėžti, kokie svarbūs naujai vyriausybei ir man asmeniškai yra santykiai su Rusijos Federacija. Geriems ir stabiliems Maskvos ir Berlyno santykiams nėra alternatyvos, todėl norėčiau ir toliau dirbti prie šios užduoties.

Rusija nemato prasmės artimiausiomis dienomis rengti naujo saugumo derybų su Vakarais rato, nes šios savaitės diskusijose nepadaryta didelės pažangos, ketvirtadienį pareiškė rusų aukšto rango diplomatas. „Nematau priežasčių artimiausiomis dienomis susėsti, vėl susirinkti ir pradėti tas pačias diskusijas“, – interviu rusų kalba transliuojančiam kanalui RTVI sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.

Europos saugumas neatsiejamas nuo saugumo Ukrainoje, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Ministras šiomis dienomis dalyvauja neformaliame Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikime Prancūzijoje, jame diskutuojama, kokius sprendimus reikia priimti, reaguojant į situaciją prie Ukrainos sienų. „Europos saugumo negalima atsieti nuo saugumo Ukrainoje“, – pranešime cituojamas A. Anušauskas.

Karo Europoje pavojus šiuo metu yra daug didesnis nei buvo pastaruosius 30 metų, ketvirtadienį sakė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pirmininkas, Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau (Zbignevas Rau). „Atrodo, kad karo ESBO regione rizika šiuo metu didesnė nei bet kada per pastaruosius 30 metų“, – pareiškė Z. Rau prasidedant šios organizacijos Nuolatinės tarybos posėdžiui. „Šiuo metu šalys narės susiduria su įvairiais iššūkiais taikai ir saugumui.

Ultimatumą NATO iškėlusi Rusija nesitrauks be kokios nors pergalės, ji gali sukelti konfliktą Ukrainoje arba visiškai pajungti Baltarusiją, sako Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Situacija yra pasikeitusi radikaliai, nes Rusija pateikė ne šiaip reikalavimus, o ultimatyvius reikalavimus ir mes suprantame, kad be mažos pergalės Putinas, matyt, nesitrauks“, – žurnalistams Kaune sakė krašto apsaugos ministras. „Aš galėčiau spėti, kokia ta pergalė gali būti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė neatmetąs galimybės surengti referendumą dėl rytinio Donbaso regiono, kuriame yra įsitvirtinę prorusiški separatistai, statuso. „Neatmetu referendumo dėl viso Donbaso. Ir šiuo atveju esmė ne statusas... Tai [referendumas] gali būti dėl Donbaso, dėl Krymo“, – televizijai „1+1“ sakė V. Zelenskis, atsakydamas į klausimą, ar prezidentas norėtų paklausti Ukrainos žmonių nuomonės dėl „okupuotų teritorijų“ statuso.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per šeštadienį parodytą interviu pareiškė, kad Maskva laiko pastarojo meto JAV ir kitų NATO laivų pratybas Juodojoje jūroje „rimtu iššūkiu“. „JAV ir jų sąjungininkės NATO vykdo neplanuotas pratybas Juodojoje jūroje. Šiose pratybose dalyvauja ne tik gana galinga laivyno grupė, bet ir aviacija, įskaitant strateginę aviaciją.

Pentagonas atidžiai stebi padėtį Ukrainos regione dėl numanomo naujo Rusijos pajėgų telkimo prie šios šalies sienų, pirmadienį pranešė JAV Gynybos departamento atstovas Johnas Kirby. Kaip rašo dienraštis „The Washington Post“, JAV pareigūnai nerimauja dėl nepaaiškinto Rusijos kariuomenės dalinių judėjimo tame regione.

Prorusiški separatistai penktadienį apkaltino ukrainiečių karius „šaltakraujiškai“ nušovus penkis jų kovotojus Rytų Ukrainoje, o Kijevas pranešė, kad per apšaudymą žuvo vienas jam ištikimų pajėgų karys. Apie naujas aukas karo nuniokotoje Rytų Ukrainoje buvo paskelbta artėjant pirmajam Rusijos lyderio Vladimiro Putino ir JAV prezidento Joe Bideno susitikimui Ženevoje birželio 16 dieną.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuva laukia realaus Rusijos karių atitraukimo iš Ukrainos pasienio, o ne tik politinių pareiškimų. „Pirmieji ženklai kol kas yra tik politiniai, laukiam, kad po jų sektų realūs atsitraukimo veiksmai. Kol kas apie tai dar informacijos neturime“, – žurnalistams penktadienį spaudos konferencijoje pareiškė ministras. Maskva penktadienį pranešė pradėjusi atitraukti pajėgas, dalyvavusias pratybose prie Ukrainos sienos.

Maskva pirmadienį paskelbė tirianti penkerių metų vaiko žūtį dėl numanomų Kijevo pajėgų veiksmų prorusiškų separatistų kontroliuojamoje Rytų Ukrainoje. Pastarąją savaitę didėjo nuogąstavimai, kad vadinamajame Donbaso regione nuo 2014 metų rusenantis konfliktas gali vėl įsižiebti. Praeitą savaitę Ukraina pranešė, kad Rusija stiprino savo karines pajėgas prie abiejų šalių sienos.

Koronaviruso pandemija netrukdo Rusijai tęsti agresijos Rytų Ukrainoje, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Virusas nėra kliuvinys tiesioginei Rusijos agresijai vykdomai prieš Ukrainą. Statistika rodo, kad apšaudymų skaičius yra padidėjęs, jei lygintume su tokiu pačiu laikotarpiu pernai“, – LRT radijui penktadienį sakė ministras.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį per oficialų geležinkelio tilto, jungiančio aneksuotą Krymą su Pietų Rusija, atidarymą stovėjo traukinio mašinisto kabinoje, trijų vagonų sąstatui pajudėjus iš Kerčės nuo Ukrainos atplėštame pusiasalyje. Per pirmąją traukinio kelionę Krymo tiltu V. Putinas taip pat išgėrė arbatos su šio 227 mlrd. rublių (3,2 mlrd. eurų) atsiėjusio projekto inžinieriais. Geležinkelio tiltas, kurį V. Putinas pavadino „nuostabiu“, yra 19 km ilgio.

Europos Sąjungos (ES) šalių vadovai ketvirtadienio vakarą Briuselyje sutarė pratęsti sankcijas Rusijai dar šešiems mėnesiams, pranešė Lietuvos diplomatiniai šaltiniai. Toks sprendimas priimtas Europos Vadovų Taryboje išklausius Prancūzijos ir Vokietijos lyderių pranešimą apie gruodžio pradžioje Paryžiuje vykusias keturšales derybas dėl taikos Rytų Ukrainoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį paragino Europos Sąjungą (ES) pratęsti sankcijas Rusijai. Pasak jo, Maskva dar turi įgyvendinti įsipareigojimus, prisiimtus per gruodį Paryžiuje įvykusias keturšales derybas dėl taikos Rytų Ukrainoje. „Sankcijos turi būti pratęstos, nes dabar, manau, Rusijai reikia motyvacijos įgyvendinti visus pažadus, pasiektus per pirmą derybų etapą“, – žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.

Po trejų metų pertraukos įvyko keturšalės derybos dėl taikos Rytų Ukrainoje. Lietuvos prezidento nuomone, tai yra pirmas žingsnis siekiant taikos, nepaisant išliekančių nesutarimų tarp Maskvos ir Kijevo. Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiams Paryžiuje nepavyko pasiekti sutarimo daugeliu klausimu.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad po trejų metų pertraukos įvykusios keturšalės derybos dėl taikos Rytų Ukrainoje yra pirmas žingsnis siekiant taikos, nepaisant išliekančių nesutarimų tarp Maskvos ir Kijevo.

Prieš artėjantį Ukrainos ir Rusijos prezidentų susitikimą Paryžiuje gruodžio 9-ąją dieną, abi konfliktuojančios šalys demostruoja vis daugiau draugiškų gestų. Rusija Ukrainai grąžino prieš metus užgrobtus karo laivus, neseniai atvertas ir tiltas tarp Ukrainos kontroliuojamų ir Rusijos remiamų separatistų teritorijų, o Vladimiras Putinas ėmė girti Volodymyrą Zelenskį.

Tarptautinės bendrijos nepripažįstama vadinamoji Donecko liaudies respublika (DLR) ir Kijevas antradienį galutinai užbaigia pajėgų atitraukimą nuo fronto linijos Petrivskės gyvenvietės rajone, pranešė šio prorusiškų separatistų Ukrainos rytuose įkurto darinio vyriausybė.    „DLR liaudies milicija per vieną dieną atitraukė pajėgas Petrivskėje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį bandė išsklaidyti būgštavimus dėl karo krečiamų separatistų kontroliuojamų teritorijų šalies rytuose ateities, Kijeve įsiplieskus protestams. Per 1 000 protestuotojų trečiadienį susirinko Ukrainos sostinės centre, ukrainiečių, rusų ir separatistų derybininkams anksčiau šią savaitę susitarus dėl taikos plano Kremliaus remiamų separatistų kontroliuojamiems regionams.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas pirmadienį paragino mažinti įtampą santykiuose su Rusija, aukšto rango prancūzų pareigūnams susitikus su kolegomis rusais Maskvoje. „Atėjo laikas, tinkamas laikas dirbti nepasitikėjimo mažinimo link“, – pareiškė Prancūzijos diplomatijos vadovas per spaudos konferenciją Rusijos sostinėje.

Nyderlandų prokurorai, tiriantys prieš penkerius metus įvykusį incidentą, kai virš Rytų Ukrainos raketa buvo numuštas Malaizijos oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reisu MH17 skridęs lėktuvas, antradienį pareiškė, kad nori apklausti vieną sulaikytą ukrainietį. Volodymyro Cemacho likimas gali būti veiksnys, dėl kurio įstrigo Rusijos ir Ukrainos apsikeitimo kaliniais procesas, nes Nyderlandų prokurorai nori, kad šis asmuo liktų Ukrainoje.

Italijos policija pirmadienį paskelbė, kad per reidus kraštutinių dešiniųjų šalininkų būstinėse buvo konfiskuota įvairių ginklų, tarp jų „oras–oras“ tipo raketa. Per reidus keliuose Italijos miestuose taip pat buvo aptikta neonacių propagandos. Policijos operacija buvo nukreipta prieš italus, įtariamus padedant prorusiškiems separatistams, kovojantiems su ukrainiečių kariais Rytų Ukrainoje, sakoma pareigūnų pranešime.

Rytų Ukrainoje per separatistų vykdytus apšaudymus žuvo trys Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariai, o dar trys buvo sužeisti, trečiadienį ryte socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė ukrainiečių Jungtinių pajėgų operacijos spaudos centras. Antradienį per apšaudymus žuvo du kariškiai, o dar trys buvo sužeisti, sakoma pranešime. Šie du kariai žuvo ir dar vienas buvo sužeistas, kai separatistų paleista valdomoji prieštankinė raketa pataikė į maisto produktus gabenusį sunkvežimį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė norintis, kad NATO šalys ir toliau didintų savo gynybos biudžetus. Jis pagyrė Aljanso sąjungininkes, kad pastaraisiais metais išaugo jų išlaidos gynybai. „Buvo padaryta didžiulė pažanga, ir NATO yra daug stipresnė“, – sakė D. Trumpas žurnalistams. Antradienį Baltuosiuose rūmuose lankėsi NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, o trečiadienį planuojama jo kalba JAV Kongrese.

Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir Kanada penktadienį paskelbė keliolikai rusų pareigūnų ir kompanijų naujų sankcijų dėl Rusijos „tebesitęsiančios agresijos Ukrainoje“. „Šiandienos sankcijos nutaikytos į asmenis ir kompanijas, vaidinančias vaidmenį Rusijos nepagrįstose atakose prieš Ukrainos karinius laivus Kerčės sąsiauryje, (...) Krymo aneksiją ir remiančias neteisėtus separatistinės valdžios rinkimus Rytų Ukrainoje“, – sakoma JAV iždo departamento pranešime.

Kijevo prokurorai antradienį pranešė pradėję tyrimą dėl valstybės išdavystės, kuriame figūruoja vienas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimas politikas, raginęs suteikti Rytų Ukrainos regionams autonomiją. 64 metų Viktoras Medvedčiukas kaltinamas „siekiu pakenkti (Ukrainos) teritoriniam vientisumui“ ir „tėvynės išdavimu“, naujienų agentūrai AFP pranešė generalinės prokuratūros atstovė Larysa Sarhan. Tyrimas yra susijęs su viena kalba praėjusį mėnesį vykusioje opozicijos konferencijoje.