pvm

Antradienį po pateikimo Seimas atmetė opozicijos pasiūlytus įstatymų projektus, kuriuos galutinai priėmus, kaip teigia jų iniciatoriai, gyventojams būtų padedama išgyventi spartų kainų augimą. Šie projektai Seimo darbotvarkėje atsirado po to, kai opozicija buvo atsisakiusi dalyvauti posėdžiuose dėl valdančiųjų viražų mėginant išsaugoti žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką ir keičiant pirmininkavimo posėdžiams tvarką.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Seimo opozicijos siūlymai dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos dujoms ir elektrai yra nenuoseklūs, todėl ji jų nepalaikys.  Ji pabrėžė, kad Seimas jau anksčiau apsisprendė, kiek leidžiama augti dujų ir elektros kainoms antrąjį šių metų pusmetį, tam buvo numatyta dotacija tiekėjams.  „Dabar ateina kai kurie kolegos ir sako: ne, taip negerai, dar paimkime ir PVM lengvatą tam pačiam dalykui.

Finansų ministerija teigia, kad Seimo opozicijos siūlomas antiinfliacinių priemonių paketas kainuotų biudžetui mažiausiai 1,2 mlrd. eurų ir dar pakurstytų infliaciją.  Taip ministerija reagavo į penktadienį parlamento darbą boikotuojančios opozicijos Seime pradėtas registruoti įstatymų pataisas, kuriose, be kitų dalykų, numatytos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, didesnis neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) ir mažesni akcizai degalams.

Parlamento darbą boikotuojanti opozicija Seime pradėjo registruoti jos inicijuojamo antiinfliacinių priemonių paketo įstatymų pataisas, kuriose numatytos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, didesnis neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) ir mažesni akcizai benzinui. Pataisos bus teikiamos svarstyti Seimui.

Opozicinė Lietuvos regionų frakcija kaip antiinfliacinį paketą siūlo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas dėl nulinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo maisto produktams ir 5 proc. – malkoms, elektros energijai ir gamtinėms dujoms buitiniams vartotojams.

Seimo opozicija rengs savo antiinfliacinių priemonių paketą ir teiks jį svarstyti parlamentui, po pirmojo dialogo grupės posėdžio antradienį pranešė demokratų „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis. „Tikimės, kad ketvirtadienį opozicija išeisime su labai aiškiu socialiniu, ekonominiu infliacijos mažinimo paketu, kurį siūlome artimiausiu metu svarstyti. Tada žiūrėsime, kaip į tai reaguos valdančioji pusė“, – antradienį žurnalistams sakė jis.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai siūlant pratęsti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą viešbučiams, maitinimo įstaigoms, sporto klubams, kino teatrams ir renginiams, ekonomistai tokį siūlymą vertina atsargiai – kai kurie sako, kad įmonės turėtų grįžti prie įprastos konkurencijos ir siūlo lengvatą palikti tik viešbučiams. Kiti siūlo įvertinti, kad nuo pandemijos nukentėjo ir daugiau verslų, bet tuo pačiu teigia, kad lengvatą panaikinti būtų sudėtinga.

Viešbučių ir restoranų asociacija, sporto klubai, kino teatrų ir renginių atstovai prašo pratęsti 9 procentų PVM lengvatinį tarifą dar metams. Restoranai grasina – jei lengvata bus panaikinta, kainos kavinėse pakiltų maždaug penktadaliu. Tiesa, premjerė Ingrida Šimonytė jau anksčiau skeptiškai vertino lengvatinio PVM tarifo pratęsimą. Finansų ministerija Šimonytei antrina ir prabyla apie milijonines biudžeto netektis.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus nepritaria Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui maitinimo įstaigoms, renginiams, sporto klubams pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą pratęsti vieneriems metams, o viešbučiams – palikti nuolatine. Pasak G. Šimkaus, centrinis bankas buvo skeptiškas kuomet buvo pasiūlyta taikyti šią lengvatą, neigiamai žiūri ir į jos tolesnį išsaugojimą. „Lengvatos vienam ar kitam sektoriui nelabai ką ir duoda.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai siūlant pratęsti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos galiojimą viešbučiams ir maitinimo įstaigoms Finansų ministerija dėl to žada apsispręsti vėliau, tačiau pastebi, kad šio sektoriaus pajamos jau grįžo į ikipandeminį lygį, be to, su lengvata restoranų ir kavinių kainos augo daugiau nei dešimtadaliu.  Teigiama, kad sprendimas dėl lengvatos pratęsimo bus priimtas tik atlikus išsamią situacijos analizę.

Vienos didžiausių Lietuvoje restoranų ir kavinių grupių „Amber Food“ vieninteliu savininku tapęs jos vadovas Gediminas Balnis sako, jog tolesnė tinklo plėtra priklausys nuo to, ar kitąmet maitinimo paslaugoms išliks lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM). Šiemet G. Balnis planuoja didesnę tinklo apyvartą nei ikipandeminiais 2019 metais, tačiau nėra tikras, ar po dvejų nuostolingų metų uždirbs pelno.

Finansų ministerija nelinkusi pritarti siūlymui didinti metinės 45 tūkst. eurų apyvartos ribą, nuo kurios privaloma registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju. Ji ragina palaukti geresnių laikų bei mokesčių pertvarkos. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas teigia, kad ši permaina būtų naudinga pagal verslo liudijimą dirbantiems gyventojams.

Ieškant būdų kovoti su aukšta infliacija, Lietuvoje galėtų būti įvesta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata maistui, sako prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė.  Pasak Gitano Nausėdos patarėjos, įvedant tokią lengvatą reikėtų ieškoti modelio, kad jos naudą pajustų galutinis vartotojas.

Druskininkų ir Birštono SPA centruose nustatytos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) vengimo schemos, ketvirtadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Ji teigia keliuose SPA centruose atlikusi patikrinimus, pradėjusi ir užbaigusi tris ikiteisminius tyrimus. Teisėsaugos teigimu, veikimo schema visuose SPA centruose buvo identiška – kaltinamieji klastojo duomenis apie suteiktas paslaugas klientų sveikatos kortelėse ir vietoj 21 proc. PVM tarifo pritaikydavo lengvatinį 0 proc.

Ūkininkai, maisto produktų perdirbėjai skaičiuoja, didėjančius žaliavų kaštus. Jie tikina, kad dėl to auga ir ateityje dar daugiau augs galutinė maisto produktų kaina. Todėl prašo valdžios ne tik didinti pensijas ir pašalpas maisto produktų pirkėjams, bet ir padėti gamintojams sumažinti gamybos kaštus. Šiuo metu parduotuvėse pagrindiniai maisto produktai kainuoja nuo kelių iki 123 proc. daugiau nei tokiu pačiu metu.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) siūlo Lietuvai atsisakyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) PVM lengvatos viešbučiams ir restoranams, pranešė Finansų ministerija.  Be to, siūloma išplėsti anglies dioksido kainodarą, ypač transporte ir žemės ūkyje, investuoti į mokslinius tyrimus bei žaliosios infrastruktūros plėtrą, taikyti tikslinius sprendimus mažesnėms inovatyvioms įmonėms, suteikti daugiau autonomijos savivaldai nustatant vietos mokesčius.

Daugiausiai mokesčių į Lietuvos biudžetą, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir akcizų, šių metų pirmąjį ketvirtį sumokėjo medicinos ir mokslui skirtos įrangos gamintoja „Thermo Fisher Scientific Baltics“. Į trejetuką taip pat pateko Valstybinė miškų urėdija ir didmeninės prekybos bei logistikos bendrovė „Sanitex“, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys, kuriuos skelbia portalas vz.lt.

Praėjęs centrinio šildymo sezonas lietuviams atsiėjo beveik trečdalį milijardo eurų ir buvo maždaug trečdaliu brangesnis nei ankstesnis. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė giriasi, kad šiemet per 4 mėnesius kompensacijoms už šilumą iš biudžeto skyrė 20 milijonų eurų – tiek, kiek pernai per visus metus. Šilumininkai skaičiuoja, kad dar apie 20 milijonų eurų išlaidos lietuviams sumažėjo dėl įvesto nulinio PVM tarifo.

Premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) maitinimo paslaugoms neturėtų būti pratęstas. Anot jos, subsidija turi turėti aiškias ribas, o karo Ukrainoje aplinkybės specifiškai neveikia maitinimo sektoriaus.  „Kai situacija yra neapibrėžta, kol nematome aiškesnės perspektyvos, Vyriausybė turbūt neturėtų dabar tos nesusiformavusios pusiausvyros blaškyti kažkokiais naujais papildomais sprendimais.

Prekės ir paslaugos, skirtos pagalbai Ukrainos karo ar kitų nelaimių aukoms, nebus apmokestinamos pridėtinės vertės mokesčiu (PVM).   Seimas antradienį priėmė tokias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas: už balsavo 111 Seimo narių.   Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas pasiūlė „įjungti penktą pavarą“ ir priimti pataisas kuo greičiau.

Lenkijoje panaikinus pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams ir pritaikius lengvatą kurui ir energijai, infliacija šalyje sumažėjo 2 procentiniais punktais, pranešė LRT. Anot Lenkijos ekonomikos instituto direktoriaus Piotro Arako, mokesčio lengvatos turėjo poveikį kainoms. „Prekybos centrų tinklai ir parduotuvės paprastai yra konkurencingos įmonės. Taigi kainų sumažinimas vienai grandinei paskatino likusias sekti paskui“, – sakė P. Arakas.

Vyriausybė pirmadienį nusprendė netaikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM)  prekėms ir paslaugoms, skirtoms pagalbai Ukrainos karo ar kitų nelaimių aukoms. Finansų ministerijos siūlymu Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos Seimui bus teikiamos svarstyti ypatingos skubos tvarka. Anot ministerijos, pakeitimai leis paramos gavėjams ir asmenims, teikiantiems neatlygintiną paramą, už tas pačias lėšas įsigyti daugiau prekių ir paslaugų.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikos perspektyvos artimiausiu metu didžiąja dalimi priklausys nuo karo Ukrainoje eigos, teigia ekspertai. Rusijos agresija sustiprino infliacinį spaudimą ir sutrikdė pasaulines tiekimo ir gamybos grandines, privertė panaudoti plačias ekonomines sankcijas – visa tai paveikė ne tik sankcionuotų valstybių, bet ir viso pasaulio ekonomiką.

Įvairių modelių televizoriais prekiavęs kaunietis stos prieš teismą dėl sukčiaujant išvengtos didelės vertės turtinės prievolės, didelės vertės svetimo turto pasisavinimo – asmuo kaltinamas apgaule išvengęs beveik 310 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir panašią sumą pasisavinęs.

Viešbučiams ir maitinimo sektoriui prašant pratęsti lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) galiojimą, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas prognozuoja, kad komitetas tam pritartų.  „Jeigu Vyriausybė tokį pasiūlymą pateiktų, manau, Biudžeto ir finansų komitetas jam pritartų“, – penktadienį LRT teigė  M. Majauskas. „Turėtume pasispręsti iki liepos, kad lengvata būtų pratęsta nuo kitų metų“, – pridūrė komiteto pirmininkas.

Netrukus nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašas gali sutrumpėti, nes į jį nebebūtų įtraukiamos įmonės už smulkius nusižengimus, nors ir padarytus pakartotinai.  Tokias Mokesčių administravimo įstatymo pataisas inicijuoja „darbietis“ Vytautas Gapšys. Jos svarstymuose Seime jau įveikė pusiaukelę – Biudžeto ir finansų komitetas joms pritarė.

Seime skinasi kelią pataisa, leidžianti nuo 2023 metų taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą už įmonių perkamus iki 50 tūkst. eurų vertės elektromobilius.   Seimas antradienį po svarstymo pritarė tokiam Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimui, kurį pateikė grupė Seimo narių iš valdančiųjų frakcijų. Pagal ją į PVM atskaitą būtų leista įtraukti šias išlaidas. Už balsavo 76 Seimo nariai, prieš buvo 11, o 35 susilaikė.

Paukštiena prekiaujančių įmonių vadovas, vadybininkė bei dar aštuoni asmenys bus teisiami dėl, kaip įtariama, nesumokėto pusės milijono eurų Pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Direktorius kaltinamas didelės vertės sukčiavimu, antspaudo pagrobimu ir panaudojimu bei aplaidžiu apskaitos tvarkymu, vadybininkė kaltinama bendrininkavusi sukčiaujant.

Gyventojai už centralizuotą šildymą ir karštą vandenį nuo šių metų pradžios iki šildymo sezono pabaigos mokės be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), o jų nesumokėtą dalį dengs valstybė, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Anot jos, Seimui priėmus įstatymo pataisą, 9 proc. PVM už gyventojų suvartotą šilumą ir karštą vandenį laikinai bus dengiamas iš valstybės biudžeto.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad sukūrė ir kviečia naudotis Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) skaičiuokle, kuri padės smulkiesiems verslininkams, autorinius atlyginimus gaunantiems gyventojams savarankiškai sekti, kada jiems atsiranda būtinybė registruotis PVM mokėtoju. O neįsiregistravusiems PVM mokėtoju, padės teisingai apskaičiuoti PVM. „Tikimės, kad skaičiuoklė bus naudinga visiems smulkiesiems verslininkams.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė, kad nuo 2023 metų sausio būtų taikoma pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata už įmonių perkamus iki 50 tūkst. eurų vertės elektromobilius. Dėl to valstybės biudžeto netekimai siektų apie 2 mln. eurų.   Komitetas trečiadienį pritarė tokiai Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisai, kurią pateikė grupė Seimo narių iš  valdančiųjų frakcijų. Pagal ją į PVM atskaitą būtų leista įtraukti šias išlaidas.

9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) už centralizuotai tiekiamą šildymą gyventojams laikinai bus kompensuojamas valstybės biudžeto lėšomis.    Už tokias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 112 Seimo narių, prieš nebuvo, o 9 susilaikė.  Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pripažino, kad PVM lengvatos dengimas iš biudžeto nėra „pats elegantiškiausias“ sprendimas siekiant sušvelninti infliacijos padarinius.

Antradienį Seimas sprendė dėl viso pluošto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų. Parlamentarai siūlė mažinti PVM daugelyje sričių – nuo elektros ir dujų iki maisto, menstruacinių higienos priemonių ar elektroninių knygų. Dauguma projektų pakankamo palaikymo nesulaukė, tad bent jau artimiausiu metu PVM nemažės nei maistui, nei elektrai. Seimas antradienį ėmėsi net 10 įstatymų projektų, kuriais parlamentarai siūlė mažinti ar išvis naikinti PVM kai kuriems produktams.

Seimas svarstys, ar elektroninėms ir audio knygoms bei vadovėliams nuo 2023 metų taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Dabar joms taikomas 21 proc. PVM.    Tokiai Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisai antradienį Seimas po pateikimo pritarė: už balsavo 110 Seimo narių, o trys susilaikė. Toliau pataisą Seimas svarstys balandžio 26-ąją, jeigu iki to laiko gaus Vyriausybės išvadą.

Seimas svarstys siūlymą nuo kitų metų iki 55 tūkst. eurų padidinti ribą, nuo kada mažos įmonės ir smulkieji verslininkai turės registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais ir mokėti šį mokestį.    Parlamentarai antradienį priėmė svarstyti Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Audriaus Bagdono parengtą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą. Už balsavo 109 Seimo narių, o du susilaikė.

Seimas keturiems mėnesiams linkęs nustatyti nulinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) centralizuotam šildymui ir pritarė tam po pateikimo. Šildymo lengvata galiotų nuo sausio pradžios iki balandžio pabaigos ir būtų taikoma atgaline tvarka.   Už pateikimą balsavo 111 Seimo narių, 2 parlamentarai susilaikė, 1 tautos atstovas buvo prieš. „Šilumos ūkis skirtingose savivaldybėse yra labai skirtingas ir tiesiogiai kainodara nustatoma vėliau.

Seimui pristatomas Vyriausybės siūlymas laikinai pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) neapmokestinti centralizuoto šildymo gyventojams nuo šių metų sausio iki šildymo sezono pabaigos.   Į pavasario sesiją susirinkusiems parlamentarams bus pateikta Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisa dėl PVM už šildymą padengimo iš biudžeto.  Kompensuoti PVM šildymui valdžia siūlo siekdama iš dalies sumažinti žmonių finansinę naštą dėl išaugusių sąskaitų.

Trečiadienį ministrų kabinetas spręs, kokius įstatymų projektus teiks Seimui svarstyti artimiausioje pavasario sesijoje. Priėmus pasiūlytus pakeitimus, keistųsi nemažai mokesčių, būtų įteisintas europinis pensijos produktas, pakeista vaiko priežiūros išmokų ir atostogų tvarka, įvesta „aukštesnioji valstybės tarnyba“. Posėdžio išvakarėse vienintelio jo klausimo „Dėl Vyriausybės pasiūlymų Seimo pavasario sesijai“ medžiaga nebuvo paskelbta viešai.

Naršydami nekilnojamojo turto skelbimus, nenustebkite, jei pamatysite dvi būsto pardavimo ar nuomos kainas – vieną mažesnę, o kitą net penktadaliu didesnę. Skelbimuose galima matyti, kad net ir fiziniai asmenys, parduodami NT fiziniams asmenims, prie kainos prideda papildomą mokestį – PVM. Kodėl taip nutinka, portalui tv3.lt paaiškino Valstybinė mokesčių inspekcija ir NT brokeris.

Vyriausybės siūlymas laikinai taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui sulaukė Seimo teisininkų kritikos.  Seimo Teisės departamentas mano, kad keičiant PVM lengvatinį tarifą jį kompensuojant iš valstybės biudžeto reikėtų  pranešti Europos Komisijai. Be to, kartu su pataisomis dėl nulinio PVM teisininkai siūlo tikslinti šių metų biudžetą, nes dėl to jis netektų apie 23,3 mln. eurų.

Lietuvos paštui 2021 metai buvo prastesni nei prognozuota, sako įmonės vadovė. Asta Sungailienė teigia, jog įtakos veiklos rezultatui turėjo smukęs siuntų iš Kinijos srautas dėl nuo metų vidurio panaikintos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos.    „Finansiškai 2021-ieji nebus palankūs. Rezultato laukiame neigiamo“, – žurnalistams penktadienį sakė A. Sungailienė, bet konkrečių skaičių neįvardijo.   „Ženklia apimtimi jis neatitiko mūsų prognozių.

Prezidento ir valdančiųjų galios žaidimai nesibaigia. Gitanui Nausėdai primygtinai reikalaujant patvirtinti šimto eurų išmokas nepasiturintiesiems ir padidinti NPD, valdantieji sugalvojo būdą, kaip šiuos klausimus atidėti – staiga atšaukė planus kitą savaitę rengti neeilinę Seimo sesiją. Opozicija įsitikinusi – tai valdančiųjų klasta. Dalis koalicijos partnerių aiškina, kad prezidentas niekuo nesusijęs.

Pastaruoju metu dėl itin pabrangusių dujų ir elektros energijos, kurios sparčiai kelia infliacijos rodiklius aukštyn, viešose diskusijose daug kalbama apie priemones, kurios galėtų padėti gyventojams atlaikyti kainų augimą. „Swedbank“ ekonomistai skaičiuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiais metais sieks 7 proc.

Prezidentūra keistu vadina valdančiųjų sprendimą nešaukti Seimo neeilinės sesijos, per kurią būtų galima apsispręsti dėl dar didesnės valstybės paramos gyventojams, išaugus energijos ir maisto kainoms. „Metinei infliacijai išaugus iki 12,2 proc. keista girdėti, kad tai nėra skubus klausimas, vertas neeilinės Seimo sesijos“, – rašoma BNS trečiadienį pateiktame Prezidento komunikacijos grupės komentare.

Seimo neeilinė sesija, per kurią planuota apsispręsti dėl dar didesnės pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šilumai, nebus šaukiama, pranešė premjerė. Tai patvirtino Seimo valdantieji. Pasak Ingridos Šimonytės, tokį sprendimą valdantieji priėmė, nes anksčiau manyta, kad per neeilinę sesiją parlamentarams reikės priimti sprendimus dėl saugumo rizikų.

Energetikos ministras sako, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo negalima mažinti kitiems energijos šaltiniams tiek dėl ribotų biudžeto galimybių, tiek dėl geopolitinių rizikų. Pasak Dainiaus Kreivio, joms nurimus, energetinių resursų kainos vėl smuks.   „Jeigu sumažintume PVM elektros tiekimui, gautume, kad kainos net mažėtų, nes 9 proc.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas tikisi, kad komitetas pritars Vyriausybės siūlomam nuliniam pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifui už centralizuotą šildymą gyventojams nuo sausio iki šildymo sezono pabaigos.  „Manau, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritars Vyriausybės registruotam pasiūlymui.

Vargu, ar kas būtų atspėjęs, kad vos per vienerius bendro darbo valdant valstybę metus prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė įsivels į tokią galybę ginčų. Vieni jų – reikšmingesni, kiti panašesni į principų demonstravimą ir žodžių mūšį, tačiau visi jie įneša nemažai sumaišties į valstybės valdymo procesą.

Nežabotai augant gyventojų sąskaitoms už šilumą ir karštą vandenį Vyriausybė pasiūlė keturis mėnesius taikyti ne 9 proc, o 0 proc. pridėtinės vertės mokestį. Tai reiškia, kad sąskaitos galėtų mažėti daugiabučių gyventojams, nes jiems šiluma tiekiama centralizuotai, o labiausiai ši iniciatyva pasitarnautų Vilniaus miestui, kur sąskaitos už šilumą ir karštą vandenį išaugo net kelis kartus. Taip nutiko dėl to, kad Vilnius net 40 proc.