pvm

Vyriausybei pateikus savo nuomonę apie Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko konservatoriaus Mykolo Majausko siūlymą neribotai taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą restoranams, kultūrai, pramogoms ir sportui, diskusijos dėl jos bus pratęstos Seime, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Atlikėjams siekiant neterminuotai pratęsti 9 proc. lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio taikymą, kiti kultūros sektoriaus atstovai prašo lengvatos visiems kūrėjams. Keliolika asociacijų, vienijančių įvairių meno sričių kūrėjus, pirmadienį kreipėsi į Vyriausybę, Prezidentūrą ir Seimą, pabrėždami, jog džiaugiasi atlikėjams suteiktomis galimybėmis išgyventi ekonominio sunkmečio metu.

Netyla aistros dėl PVM lengvatos restoranams, kavinėms, kultūros, poilsio ir sporto paslaugoms. Į ginčus su Vyriausybę įsivėlė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, įregistravęs pataisą, numatančią restoranams neterminuotą PVM lengvatos taikymą. Tuo metu ministrų kabinetas lengvatą pratęsti siūlė tik pusmečiui.

Seime ketvirtadienį įstrigo liberalų siūlymas nuo 2023 metų įmonėms, įsigysiančioms iki 50 tūkst. eurų vertės elektromobilius, taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą.  Ketvirtadienį pradėjus pataisų priėmimą pertraukos paprašė finansų ministrė Gintarė Skaistė ir konservatorių frakcija, vėliau kiti parlamentarai prašė dar dviejų pertraukų, o paskelbus balsavimą salėje nebuvo nė 40 Seimo narių.

Konservatorių prezidiumui prieš porą savaičių įpareigojus frakcijos Seime narius neteikti biudžetui iniciatyvų, nederintų su Vyriausybe, parlamentaras Kazys Starkevičius parėmė siūlymą kitų metų biudžete rasti papildomų lėšų turizmui skatinti. Pats Seimo narys tai neigia. Turizmui papildomus 10 mln. eurų pasiūlė grupė Seimo narių, dirbančių Seimo Ekonomikos komitete. K. Starkevičius yra šio komiteto pirmininkas. „Jis pasirašė. Labai džiaugiuosi, kad komiteto pirmininkas pasirašė.

Politikams nesutariant dėl lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pratęsimo ir kultūros sektoriui, jo atstovai ragina išsaugoti šią priemonę ekonominės bei energetinės krizės akivaizdoje. Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) siūlo neterminuotą PVM lengvatą ne tik viešbučiams, bet ir restoranams, kultūros bei sporto veiklai. Ministrų kabinetas siūlo šią lengvatą jiems taikyti tik iki 2023-ųjų liepos.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė Vyriausybės siūlymui susijusioms įmonėms arba verslininkams, kurie dirbtinai neskaidys savo verslo, leisti nesiregistruoti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais.  Finansų viceministrės Rūtos Bilkštytės teigimu, ši išlyga bus naudinga smulkiam verslui.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų priežiūros komitetas ėmėsi tramdyti nepaklusniuosius Seimo frakcijos narius. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Mykolui Majauskui liepta atsiimti pateiktus su Vyriausybe nesuderintus pasiūlymus dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatų maitinimo paslaugoms, taip pat kultūrai ir sportui, o jei to nebus padaryta, tuomet siūloma trauktis iš komiteto pirmininko pareigų bei iš partijos.

Restoranų savininkas Liutauras Čeprackas dėl aukštų elektros sąskaitų buvo priverstas atleisti 40 darbuotojų ir uždaryti 5 restoranus. Vyras piktinasi nelygybe, nes PVM lengvatą viešbučiams žadama palikti visam laikui, o maitinimo įstaigoms – tik pusmečiui. Tačiau dar blogesnėje situacijoje atsidūrė mažų parduotuvių savininkai, kuriems jokios lengvatos išvis nepriklauso. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Įsiplieskus mokesčių karui tarp Seimo biudžeto ir finansų komiteto ir vyriausybės, ekonomistas Raimondas Kuodis ragina suvienodinti pridėtinės vertės mokesčio tarifą, kuris būtų 17 proc.      Tai reikštų didesnius mokesčius per patį krizės įkarštį tiems, kurie dabar moka 9 proc. Savo pasiūlymą ekonomistas R. Kuodis paaiškino TV3 žinių „Dienos komentare“. Jūs savo „Facebook“ paskyroje parašėte, kad jūsų manymu, visiems PVM turėtų būti 17 proc.

Daugybę žinomų, turtingų svečių ir prabangių renginių priėmęs „Esperanza Resort“, panašu, susiduria su problemomis. Trakų rajone įsikūręs poilsio kompleksas praneša atleidžiantis darbuotojus. Kaip skelbia Užimtumo tarnyba, bendrovė spalio 17 d. pranešė atleidžianti 71 darbuotoją. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu „Esperanza Resort“ turi 107 darbuotojus. Vidutinis jų darbo užmokestis yra 1965 eurai neatskaičius mokesčių.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) siūlant neterminuotą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą ne tik viešbučiams, bet ir restoranams, kultūros ir sporto veiklai, finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia norinti matyti šios lengvatos finansavimo šaltinius.  „Pinigų traukimai iš šešėlio jau yra turbūt tapę tam tikra legenda, kuomet visos papildomos išlaidos yra grindžiamos šešėlinėmis pajamomis. Visgi, biudžeto projektas yra formuojamas atsižvelgiant į įrašytas eilutes.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį pasiūlė, kad 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas nuo 2023 m. būtų neterminuotai taikomas ne tik viešbučiams, kaip siūlo Vyriausybė, bet ir restoranams, kultūros, pramogų, sporto veiklai. Tokį siūlymą palaikė ir konservatorius Seimo BFK pirmininkas Mykolas Majauskas. Tuo metu ekonomistas Raimondas Kuodis kritikuoja tokį parlamentarų sprendimą ir tikina, kad jis naudingas tik pasiturintiems gyventojams.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį pasiūlė, kad 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas nuo 2023 metų būtų neterminuotai taikomas ne tik viešbučiams, kaip siūlo Vyriausybė, bet ir restoranams, kultūros, pramogų, sporto veiklai. Tokį siūlymą palaikė ir konservatoriai Seimo BFK pirmininkas Mykolas Majauskas ir komiteto narys Antanas Čepononis, tuo tarpu parlamentaras Matas Maldeikis susilaikė.

Pirmadienį paminėjus Tarptautinę kovos su skurdu dieną, opozicinės Socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė Seimą ragina svarstyti įstatymų projektus, kurie gyventojams palengvintų augančių kainų naštą, rašoma LSDP pranešime žiniasklaidai.

Išaugo srautai važiuojančių į Lenkiją apsipirkti. Taip skelbia statistika, o ir patys Lietuvos verslininkai stebi mažesnius pirkėjų srautus. Lenkijos vyriausybei nusprendus pratęsti mokestines lengvatas verslui, kainos tiek maisto produktams, tiek kitoms prekėms bei degalams ženkliai skiriasi nuo lietuviškų kainų. Per pusę metų lietuviai Lenkijoje jau išleido beveik 130 milijonų eurų.

Kultūros ir pramogų sektorius sako vos spėjęs atsigauti po koronaviruso pandemijos, kai užklupo nauja energijos kainų krizė, todėl norėtų mažesnio Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ilgesnį laiką, nei Vyriausybės siūlomam pusmečiui. Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vadovas konservatorius Mykolas Majauskas pritaria tokiai kūrybinių industrijų atstovų pozicijai ir sako, kad pusės metų terminas yra nepakankamas, bei siūlo politikams tartis, kad mažesnis 9 proc.

Su naujuoju valstybės biudžetu Seime prasideda kovos ir dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatų. Viena jų – maitinimo įstaigoms. Ši lengvata jau kelia nesutarimų valdančiojoje koalicijoje. Gąsdindama restoranų ir kavinių bankrotais ir išaugsiančiu šešėliu, Laisvės partija reikalauja lengvatą tęsti visus ateinančius metus, tačiau koalicijos partneriai tvirtina, kad pakaks ir pusmečio.

Seimas spręs, ar susijusios įmonės arba verslininkai, neskaidantys verslo dirbtinai, galės nesiregistruoti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais. Teigiama, kad pataisa turės teigiamą poveikį smulkiajam verslui. Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatančią Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisą. Už balsavo 119, o susilaikė vienas parlamentaras. Toliau pataisą Seimas svarstys lapkričio 3 dieną.

Seimui antradienį teikiamas kitų metų biudžeto projektas. Greta jo – visas šūsnis pasiūlymų dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų. Vieni politikai siūlo netaikyti tarifo maistui, kiti – pratęsti lengvatas viešbučiams ir restoranams, treti ragina pritaikyti lengvatą įvairių daiktų remontui. Petras Gražulis siūlo taikyti nulio procentų PVM tarimą būtiniausiems maisto produktams, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė, išskyrus alkoholį ir tabaką.

Vyriausybė galėtų išbandyti naujų sprendimų, kurie padėtų Lietuvoje sumažinti sparčiai augančias maisto kainas, sako prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais Irena Segalovičienė.

Sumažinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo 21 proc. iki 17 proc. jokiam verslui nereikėtų prašyti lengvatų, sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.  „Mes esame uždarame rate, aš ne vieną siūliau mokesčių reformą, bendras PVM turėtų būti maždaug 17 procentų ir tada nekiltų noras ieškoti lengvatų“, – pirmadienį LRT radijui sakė R. Kuodis. Pasak jo, atskirų verslo grupių bandymai gauti lengvatų yra tik galimybė demonstruoti savo įtaką.

Vyriausybei ketinant dar pusmečiui iki kitų metų liepos pratęsti Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokesčio lengvatą maitinimo įstaigoms, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad ji turėtų būti taikoma dar metus ar net ilgiau.

Siekiant suvienodinti veiklos sąlygas visiems šalies kraujo centrams, Nacionalinio kraujo centro (NKC) siūlymu Seimo sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė įregistravo Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pakeitimą. Juo siekiama suvienodinti sąlygas visoms kraujo donorystės įstaigoms, kai šios įsigyja prekes ir paslaugas, reikalingas kraujo komponentų ruošimui užtikrinti, leidžiant taikyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad nėra normalu, jog visuomenė iki šiol nežino, kokia kitais metais bus minimali mėnesinė alga (MMA) ar galutinių sprendimų dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų verslui. „Ne, nenormalu“, – TV3 televizijai antradienį sakė A. Armonaitė. „Reikia, matyt, labiau tartis, čia gal mums Vyriausybėje“, – teigė ji, paklausta, ką daryti, kad tokių situacijų nebūtų. Vyriausybė iš esmės yra sutarusi nuo kitų metų MMA didinti 15 proc.

Prie vyriausybės dešimtys restoranų ir kavinių atstovų surengė piketą prieš PVM lengvatos panaikinimą. Jos neturėtų likti jau nuo Naujųjų, tuomet maitinimo įstaigos mokės įprastą 21 procento PVM. Protestuotojai sako, kad dabar, energetikos kainoms šovus iki debesų ir restoranams dar neatsigavus po pandemijos, lengvatos panaikinimas juos pražudys. Kai kurie restoranai jau užsidaro. O esą bankrutavus daliai restoranų, nauji bedarbiai taps dar didesnė finansinė našta valstybės biudžetui.

Antradienį Seime buvo priimamas įstatymo projektas dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos centriniam šildymui ir karštam vandeniui. Į Regionų frakcijos atstovo R. Žemaitaičio spėjimus, kad projektas po kurio laiko gali nuskurdinti žmones, premjerė I. Šimonytė atsakė replika, kad jam turėtų būti sunku gyventi su „tokia koše galvoje“. R. Žemaitaitis skolingas neliko ir atšovė, kad tai I. Šimonytės galvoje yra „košė“. Už tokį „darbą“ parlamentarai atlyginimą gauna iš visų mokesčių mokėtojų pini...

Nulinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas centralizuotam šildymui galios dar du sezonus. Taip norima gyventojams sumažinti išaugusių šildymo kainų naštą. Valstybės biudžetui tokia lengvata kainuos apie 111 mln. eurų.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata maitinimo įmonėms galioja iki šių metų pabaigos, dėl to buvo susitarta ir tokio susitarimo turi būti laikomasi.  „Lengvata buvo pasiūlyta kaip laikina pusantrų metų lengvata, kurios tikslas – padėti maitinimo sektoriui amortizuoti netekimus per kovido laikotarpį.

Restoranams ir viešbučiams reikalaujant pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą, premjerė Ingrida Šimonytė sako neabejojanti, kad diskusijos šia tema į Seimą sugrįš su biudžeto svarstymu. Tačiau pozityvių žinių ji toli gražu nežada. „Lengvata buvo pasiūlyta kaip laikina pusantrų metų lengvata, kurios tikslas – padėti maitinimo sektoriui amortizuoti netekimus per kovido laikotarpį.

Laisvės frakcija ragina Vyriausybę kartu su kitų metų biudžeto projektu teikti ir PVM lengvatos viešbučiams ir restoranams pratęsimą, rašoma partijos pranešime spaudai. Projektą, kuriuo iki 2023 m. pabaigos būtų pratęstas 9 proc. PVM tarifo taikymas maitinimo paslaugoms, Vytautas Mitalas ir Ieva Pakarklytė registravo dar pavasarį. Jei Vyriausybė lengvatos pratęsimo neteiks su biudžeto projektu, minimas pakeitimas bus teikiamas artimiausiu metu.

Seimas antradienį balsuos dėl Vyriausybės siūlymo taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui dar du sezonus. Nors teigiama, kad taip norima gyventojams sumažinti išaugusių kainų naštą, konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad tarifo sumažinimas esminio poveikio kainoms neturėtų. „Reikia atkreipti dėmesį, kad centrinio šildymo PVM tarifo sumažinimas nuo 9 procentų iki nulio esminio pokyčio šildymo kainoms neturės.

Nuo balandžio kas mėnesį mažėjusi mažmeninės prekybos apyvarta rugpjūtį, palyginti su liepa, augo 0,7 proc. (palyginamosiomis kainomis) ir siekė 1,629 mlrd. eurų (be PVM, to meto kainomis).  Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta per mėnesį augo 0,6 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių – mažėjo 2,3 proc., automobilių degalų prekybos – didėjo 7 proc., išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.

Seimas antradienį balsuos dėl Vyriausybės siūlymo taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui dar du sezonus. Taip norima gyventojams sumažinti išaugusių kainų naštą.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad kuro kainos išlieka aukštos, todėl siūloma taikyti kompensacijas būtent centralizuotam šildymui, nes jo kainos yra reguliuojamos.

Vyriausybei neketinant nuo kitų metų pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo paslaugoms bei dar svarstant dėl lengvatos viešbučiams pratęsimo, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA) antradienį Vilniuje rengia protesto akciją. Akcija vyks Vinco Kudirkos aikštėje, šalia Vyriausybės rūmų, joje ruošiasi dalyvauti restoranų verslo darbuotojai iš visos Lietuvos, išvakarėse pranešė asociacija.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijai antradienį Vilniuje rengiant protesto akciją dėl  pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos pratęsimo šio verslo įmonėms, asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad  pirmąjį šių metų pusmetį šalyje jau bankrutavo 81 maitinimo įmonė – daugiau nei per 2020-2021 metais. Jos teigimu, bankrotų bus dar daugiau, jeigu Vyriausybė panaikins PVM lengvatą. E. Šiškauskienės teigimu, nelikus lengvatinio PVM tarifo, verslas užsidarys masiškai.

Karas, infliacija, elektros ir maisto produktų brangimas neaplenkė ir kava prekiaujančių kavinių – gyventojai pastebėjo, kad kuo toliau, tuo kainos tampa neįkandamesnės: „Už tokią sumą kitur galima ir pavalgyti, ir atsigerti“. Populiariausiose kavinėse didžiausi puodeliai kavos kainuoja nuo 3,20 iki 4,20 euro, tačiau už augalinį pieną, plaktą grietinėlę, sirupą ar kitus priedus reikia mokėti papildomai.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė nuo Naujų metų nebenori leisti restoranams ir kavinėms naudotis 9 procentų PVM lengvata. Tokį ministrės pareiškimą maitinimo įstaigų atstovai vadina katastrofa ir skerdynėmis. Esą bankrutuos tūkstančiai kavinių ir restoranų, darbuotojai liks gatvėje. Pasak įmonių, tai atsirūgs ir gyventojams – norėdami pavalgyti restorane ar kavinėje, jie už patiekalą turės atseikėti 5 kartus brangiau.

Vyriausybei neketinant nuo kitų metų pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo paslaugoms bei dar svarstant dėl lengvatos viešbučiams pratęsimo, ekonomistai sako, kad šių laikinų lengvatų būtų galima nepratęsti, jei valstybė kitomis priemonėmis padėtų verslui išgyventi – kitu atveju prognozuojama, kad daug įmonių bankrutuos.  Analitikai, be to, teigia, jog lengvatą viešbučiams reikėtų pratęsti, nes jų paslaugos priskiriamos prie eksporto.

Finansų ministrei pareiškus, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata maitinimo paslaugoms nuo 2023 metų nebus pratęsta, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako matanti prasmę ją  pratęsti.  „Seime yra pateikti du Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimai restoranams ir viešbučiams, Seimas turės apsispręsti. Vyriausybėje Ekonomikos ir inovacijų ministerija birželio mėnesį pateikė tam tikras detales apie tai, jog matytume prasmę pratęsti šitą lengvatą.

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė Vyriausybės siūlymui taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui dar du žiemos sezonus.  Už Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas po svarstymo balsavo 111, susilaikė devyni parlamentarai. Kai kuriems Seimo nariams nuogąstaujant, jog lengvata numatyta tik centralizuotam šildymui, premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, jog valstybės kompensacija už elektrą ir dujas šiemet yra didesnė už PVM.

Premjerė Ingrida Šimonytė, atsakydama į opozicijos politikų siūlymus taikyti lengvatinius PVM mokesčius elektrai, sako, kad tai sumažinti kainos nepadės, nes nėra tokio dydžio mokesčio, kuris kompensuotų tiek, kiek dabar kompensuoja valstybė. Tai, pasak premjerės, yra ne procentų, o kartų reikalas.  Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą prieš savaitę įregistravo Seimo Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ atstovaujantys parlamentarai.

Finansų ministrė kol kas neatskleidžia, ar siūlys palikti pridėtinės vertės (PVM) lengvatą viešbučiams. Ji baigia galioti šių metų pabaigoje.  „Yra vertinama apgyvendinimo sektoriaus situacija, jų pajamos ir apyvartos, tačiau sprendimai bus daromi drauge su biudžeto projektu, matant visus poreikius, nes tų poreikių yra įvairiausių, o juos visus reikia suvesti į vieną bendrą dokumentą“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė Gintarė Skaistė. Lengvatinis 9 proc.

Seimo biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį aptars priemones kovojant su pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymu. Šių ir kitų ekonominių bei finansinių nusikaltimų problematiką parlamentarai aptars su Generalinės prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Finansų ir vidaus reikalų ministerijų atstovais.

Maitinimo įstaigoms pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata nebus tęsiama, bet verslui gali būti pasiūlytas mokesčių atidėjimas, jei jų sąskaitos už energijos išteklius viršys 10 proc. sąnaudų, sako finansų ministrė. „Lengvata yra terminuota, jos galiojimas baigiasi su metų pabaiga, jos pratęsti neketinama“, – antradienį LRT televizijai sakė Gintarė Skaistė.  Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas vietoj įprasto 21 proc.

Elektros kainos Lietuvoje kelia vis daugiau galvos skausmo tiek gyventojams, tiek verslui. Kai kuriomis rugsėjo dienomis mūsų šalyje fiksuota didmeninė elektros energijos kaina buvo didžiausia visoje ES. Vyriausybė iki šiol nepaskelbė, kiek elektros kainos gyventojams kompensuos kitais metais. Taip pat iki galo nėra aišku, kokios pagalbos artimiausiu gali tikėtis verslas.

Ministrų kabinetas pritarė įstatymų pataisoms, kuriomis numatoma, kad už šildymą ir karštą vandenį gyventojai kompensacijas gaus ilgiau, jiems bus kompensuojamas pridėtinės vertės mokestis (PVM), o nepriklausomą tiekėją bus galima rinktis ne iki šių metų pabaigos, o per artimiausius trejus metus. Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtoms Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisoms.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas ragina Finansų ministeriją greičiau apsispręsti dėl pridėtinės vertės (PVM) lengvatos restoranams ir viešbučiams, kuri baigia galioti šių metų pabaigoje.  Finansų viceministras teigia, jog bendrą poziciją dėl PVM lengvatos Vyriausybė turėtų pristatyti kartu su kitų metų biudžeto projektu.

Vyriausybė trečiadienį svarstys Finansų ministerijos siūlymą taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui dar du sezonus. Skaičiuojama, kad valstybės biudžetas per dvejus metus neteks apie 111 mln. eurų.