protestai

 Įvykių Ukrainoje scenarijus kartojasi dar vienoje Europos valstybėje. Dabar nepatenkinimą savo valdžia ryžosi pademonstruoti Bosnijos ir Hercogovinos gyventojai. Nuo praėjusio trečiadienio trunkančiuose susirėmimuose jau nukentėjo daugiau kaip 100 šios šalies gyventojų, sostinėje Sarajeve liepsnoja pastatai. Teigiama, kad išalkusią tautą nuramins tik pirmalaikiai rinkimai. Bosnijoje ir Hercogovinoje kilę protestai atspindi didėjantį žmonių nusivylimą nuosmukį patiriančiu šalies ūkiu.

Per Sočio miestą, kur po dviejų dienų prasidės žiemos olimpiada, trečiadienį buvo pradėtas nešti olimpinis deglas, o pasaulyje rengiami protestai dėl Rusijos įstatymų, nukreiptų prieš gėjų bendruomenę. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį aplankė olimpiniame kaimelyje įsikuriančius sportininkus, o pareigūnai skuba atlikti paskutinius darbus prieš penktadienį vyksiančią atidarymo ceremoniją Fišto stadione, esančiame už maždaug 40 km į pietus nuo Sočio centro.

Šalies skilimo galimybė mažesnė nei Oranžinės revoliucijos metu 2004 metais, – portalui balsas.lt teigiė teletransliacijų kompanijos „English Club TV“, kurios pagrindinis biuras yra Dnepropetrovske (rytų Ukraina), vadovas Andrejus Semčenka. „Sprendžiant iš visko, kažkas viską kontroliuoja, tačiau minia jau tampa nebekontroliuojama apskritai. Opozicija minios išsižadėjo, pareiškė, kad jos nebekontroliuoja, tad ji dabar tarsi jau niekieno.

Studentai savo nepasitenkinimą įvairiausiais švietimo ar politikos klausimais išreiškia jau ne vieną šimtmetį. Jie streikuodavo, „okupuodavo“, ignoruodavo ir naudodavo daugybę įvairiausių metodų. 1229 metais Paryžiaus universitete įvykęs streikas yra seniausias žinomas studentų protestų atvejis Vakaruose. Nuo tada demonstracijos ir streikai tapo populiaria nepaklusnumo ir pasipriešinimo forma. Studentai nuo tos dienos iki pat mūsų laikų sugalvodavo pačių įvairiausių būdų tai padaryti.

Studentai savo nepasitenkinimą įvairiausiais švietimo ar politikos klausimais išreiškia jau ne vieną šimtmetį. Jie streikuodavo, „okupuodavo“, ignoruodavo ir naudojo dar daugybę įvairiausių metodų. 1229 metais Paryžiaus universitete įvykęs streikas yra seniausias žinomas studentų protestų atvejis Vakaruose. Nuo tada demonstracijos ir streikai tapo populiaria nepaklusnumo ir pasipriešinimo forma. Ir studentai nuo tos dienos iki pat mūsų dienų sugalvodavo pačių įvairiausių būdų tai padaryti.

Dešimtys tūkstančių opozicijos šalininkų pirmadienį užėmė centrines Bankoko gatves, siekdami „paralyžiuoti“ sostinę ir didindami spaudimą problemų persekiojamai premjerei, kurios reikalaujama atsistatydinti.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė įsitikinusi, kad Europos ir pasaulio politikai turėjo operatyviau reaguoti į įvykius Ukrainoje ir užkirsti kelią susidorojimui su taikiais demonstrantais. Pastarųjų dienų įvykiai Ukrainoje rodo naują Ukrainos kryptį ir prezidento Viktoro Janukovyčiaus pasirinktą kelią – kad Ukraina suka atgal. Pasak jos, prie dabartinės situacijos savo neveiklumu prisideda ir kitų valstybių politikai. „Padėtis Ukrainoje sudėtinga, ir pasaulio vadovų reakcija yra pavėluota.

Aktorius George‘as Clooney žinomas ir dėl savo humanitarinės bei pilietinės veiklos. Pirmadienį, besitęsiant protestams Ukrainoje, dviejų „Oskarų“ savininkas išplatino filmuotą medžiagą, kurioje jis išreiškia  palaikymą Ukrainos žmonėms. Vaizdo pranešimą G. Clooney išsiuntė broliams Kličko, kurie jį paviešino savo „YouTube“ kanale. „Ačiū tau, George‘ai, už paramą, tu tikras čempionas“, – rašo broliai Kličko. „Negalima turėti tikros demokratijos be laisvų ir sąžiningų rinkimų.

Protestuojančiame Kijeve ir toliau auga įtampa. Pranešama apie į miestą atvykusias specialiąsias pajėgas, kurios visiškai užblokavo Maidaną, ir užminuotą metro. Vienas opozicijos lyderių Vitalijus Kličko paragino saugumo sumetimais iš protestų pasitraukti moterims ir vaikams.

Sekmadienį ir toliau vykstant masiniams protestams Ukrainoje, demonstrantai Kijeve nuvertė Lenino paminklą – vieną seniausių ir brangiausių Sovietų Sąjungos mastais Ukrainos monumentą. Apie šį įvykį specialiai portalui Balsas.lt papasakojo protestų dalyvis Jaroslavas S. „Žmonių džiaugsmui nebuvo ribų, aš taip pat negalėjau nuslėpti savo džiaugsmo.

Aistė Plaipaitė, LRTradijas, LRT.lt Ukrainoje tęsiasi protestai. Opozicija baiminasi valdžios provokacijų. Taip pat į Kijevą važiuoja ir lietuviai – ten jų jau apie 40. Vyriausybė pasiuntė milicijos pajėgas išvaikyti minią, tačiau pareigūnai nesikišo į protesto akciją. Demonstrantų vadovai paprašė nepulti policininkų. LRT korespondentas Kijeve Giedrius Vitkauskas sako, kad kol kas situacija Kijeve nesikeičia. „Aukščiausiosios Rados, Prezidentūros ir Euromaidano centrinėje aikštėje.

Naujausia informacija iš Ukrainos gatvių, kur tęsiasi masiniai protestai, specialiai balsas.lt portalui pateikia protestų dalyvis Jaroslavas Sucharevas. „Gruodžio 2 dieną, 8 valandą ryto, raginami opozicijos lyderių Olego Tiagniboko, Arsenijaus Jaceniuko ir Vitalijaus Kličko protestuotojai ėmėsi blokuoti Ukrainos ministrų kabinetą, kuriame įprastai vyksta vyriausybės posėdžiai. Bet šios dienos posėdžio taip ir nepavyko surengti. Protestuotojai užblokavo kelius ir įėjimus į šį pastatą.

(papildyta 14.48) Ukrainoje protestuotojai pirmadienį paskelbė visuotinį streiką ir blokavo vyriausybinius pastatus po įnirtingų susirėmimų, įsiplieskusių per demonstracijas, kuriose daugiau nei 100 tūkst. opozicijos šalininkų protestavo prieš vyriausybės sprendimo nepasirašyti istorinės sutarties su Europos Sąjunga (ES). Beveik 10 tūkst.

Ukrainos Sevastopolio miesto tarybos narys Sergejus Smoljaninovas paragino į šalį įvesti Rusijos kariuomenę. Su tokiu prašymu jis kreipėsi į patį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, parneša portalas lenta.ru. Kreipimosi autorius tvirtina, kad šiuo metu Ukrainoje veikia Vakarų specialiosios pajėgos ir jų agentai, kurie esą inicijuoja bandymus nuversti teisėtą valdžią, organizuoja neramumus, papirkinėja žmones, kad jie dalyvautų mitinguose, rengia informacines atakas.

Taikūs protestantai Ukrainoje iš tiesų nebando šturmuoti administracinių pastatų. Visus panašius veiksmus atlieka paties Viktoro Janukovyčiaus ir jo vyriausybės provokatoriai. Tokiomis priemonėmis siekiama diskredituoti protestuojančius žmones, įvesti nepaprastąją padėtį ir pagrįsti jėgos panaudojimą, išvaikant demonstracijas. Apie tai specialiai balsas.lt papasakojo įvykių liudininkas, protestų dalyvis Jaroslavas S. „Kijeve gruodžio 1-ąją susirinko milijonai žmonių, aš buvau tarp jų.

(papildyta 17.19) Kijevo milicija patvirtino, kad teisėsaugos pareigūnai sekmadienį panaudojo ašarines dujas prieš protestuotojus, kurie, pasak jų, sviedė į pareigūnus dūminį užtaisą ir mėgino įsiveržti į Ukrainos ministrų kabineto pastatą. "Milicijos darbuotojai iš tikrųjų panaudojo ašarines dujas… Tai buvo vienintelis atvejis", - sakoma pranešime, kurį išplatino Ukrainos sostinės milicija.

Tūkstančiai provakarietiškų ukrainiečių sekmadienį dalyvauja demonstracijoje sostinėje Kijeve ir protestuoja prieš vyriausybės sprendimą atsisakyti prekybos sutarties su Europos Sąjunga (ES). Maždaug 10 tūkst. žmonių, kurie mojavo ES ir opozicijos vėliavomis, pradėjo eiti Kijevo centro gatvėmis. Dalyvių turėtų daugėti, nes ateina daugiau demonstrantų grupių, atsiliepusių į opozicijos raginimą surengti masinį protestą. Saugumui užtikrinti buvo atsiųstos nedidelės policijos pajėgos.

Prancūzijos premjeras Jeanas Marcas Ayrault (Žanas Markas Airo) antradienį pareiškė, kad vyriausybė įšaldys naująjį „ekologinį mokestį" kelių transporto priemonėms, turėjusį įsigalioti nuo sausio 1 dienos, kuris išprovokavo audringus protestus. Skelbdamas naujausią vyriausybės atsitraukimą prieštaringai vertinamoje mokesčių didinimo politikoje, J.M.Ayrault sakė, kad šio mokesčio įvedimas atidedamas visoje šalyje, kad vyriausybė galėtų išklausyti oponentų.

Prancūzijos premjeras Jeanas Marcas Ayrault (Žanas Markas Airo) antradienį pareiškė, kad vyriausybė įšaldys naująjį "ekologinį mokestį" kelių transporto priemonėms, turėjusį įsigalioti nuo sausio 1 dienos, kuris išprovokavo audringus protestus. Skelbdamas naujausią vyriausybės atsitraukimą prieštaringai vertinamoje mokesčių didinimo politikoje, J.M.Ayrault sakė, kad šio mokesčio įvedimas atidedamas visoje šalyje, kad vyriausybė galėtų išklausyti oponentų.

Graikijos valstybinio sektoriaus darbuotojai antradienį pradėjo 48 valandų streiką, jau antrą per dvi savaites.  Protestai rengiami dėl darbo vietų skaičiaus mažinimo, kurio imtasi siekiant patenkinti tarptautinės finansinės pagalbos sąlygas. Prie streiko turėtų prisidėti valstybinių mokyklų, mokesčių inspekcijos ir ligoninių darbuotojai. Greitosios medicinos pagalbos tarnyboje streiko metu dirbs mažiau darbuotojų. Žurnalistai turi streikuoti tris valandas.

Pietryčių Turkijoje kilus naujiems protestams dėl 14-mečio, kuris po birželį vykusių antivyriausybinių demonstracijų liko komos būklės, žuvo 22 metų vyras, antradienį pranešė naujienų agentūra "Dogan". Vyras žuvo dėl to, kad jam per policijos ir protestuotojų susirėmimus Antakijos mieste netoli Sirijos sienos į galvą pataikė ašarinių dujų kanistras.

Nuverstojo Egipto prezidento Mohamedo Mursi (Mohamedo Mursio) šalininkai pažadėjo penktadienį surengti mitingus ir eitynes, kai policija suėmė dar vieną islamistų partijos veikėją.

Egipto policija penktadienį, kai visoje šalyje vyko kruvini susirėmimai, areštavo 1 004 įtariamus Musulmonų brolijos šalininkus, anksti šeštadienį paskelbė Vidaus reikalų ministerija. "Areštuotų Musulmonų brolijos elementų skaičius pasiekė 1 004", - sakoma pareiškime, kuriame nurodoma, kad 558 žmonės buvo areštuoti Kaire. Per penktadienio susirėmimus šalyje žuvo daugiau kaip 80 žmonių, sako pareigūnai ir liudininkai, matę lavonus laikinuose morguose.

Turkijoje tūkstantinės minios, skanduodamos "Bedieviai žudo musulmonus!", protestavo prieš kruviną susidorojimą Egipte su nuverstojo prezidento Mohamedo Mursi (Mohamedo Mursio) šalininkais. Apie 3 tūkst. demonstrantų Ankaros mečetėje surengė laidotuvių maldą žuvusiems Egipte, o paskui nužygiavo prie JAV ir Egipto ambasadų.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kroatija visai neseniai tapo Europos Sąjungos (ES) nare, ir jau sulaukė žemdirbių protestų: kodėl karpomos valstybės subsidijos, kodėl sumažinus išmokas ūkininkams bandoma lopyti biudžeto skyles ir sumokėti indėlį į bendrą ES biudžetą. Žemdirbiai blokuoja kelius šalies rytuose ir jie reikalauja, kad vyriausybė išmokėtų visą subsidijų sumą, kuri buvo apkarpyta, kad mažėtų biudžeto skylė. Dauguma ūkių šalyje yra šeimos verslai.

Egipto armija trečiadienį šaudė į nuversto islamiškų pažiūrų prezidento Mohamedo Mursi šalininkus, kurie mėgino patekti į protesto stovyklą Kaire, ardomą saugumo pajėgų, pranešė incidento liudininku tapęs naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistas. Pasak reporterio, kariai pašovė į kojas apie 20 žmonių. Tuo tarpu M. Mursi šalininkai mėtė į karius akmenis ir Molotovo kokteilius.

Nyderlandų parlamentas atostogauja, tačiau ketvirtadienį jo prieigose būriavosi nepatenkinti darbuotojai ir profsąjungų atstovai, rašo „The Financial Times“. Šie jau iš anksto protestuoja prieš planuojamą biudžetą. Nyderlandų valdžia turi išlaviruoti ir užtikrinti, kad šalies deficitas neviršytų 3 proc., tokį reikalavimą numato ES taisyklės. Kalvinistiški Nyderlandai visuomet pasisakė už taupymo politiką ir buvo vieni iš deficito lygio nustatymo iniciatorių.

Maroko karalius Mohamedas VI sekmadienį atšaukė malonę, suteiktą ispanų pedofilui, kurio paleidimas iš kalėjimo karalystėje išprovokavo piktus protestus, paskelbė rūmai. Karalius „nusprendė atšaukti malonę, anksčiau suteiktą Danieliui Galvanui Vinai", sakoma rūmų pareiškime, kurį paskelbė oficialioji naujienų agentūra MAP.

Marokiečiai, pasipiktinę malone ispanų pedofilui, kuris buvo nuteistas už 11 vaikų, nuo ketverių iki 15 metų, išžaginimą, planuoja daugiau protestų, o karalius šeštadienį paskelbė apie tyrimą dėl jo paleidimo. Socialinėje žiniasklaidoje raginama kitą savaitę dalyvauti naujuose protestuose Kasablankoje ir Rabate. Penktadienį policija demonstracijas vaikė guminėmis lazdomis.

Egipto vidaus reikalų ministerija šeštadienį dar kartą paragino nuverstojo islamiškų pažiūrų prezidento Mohamedo Mursi (Mohamedo Mursio) šalininkus nutraukti sėdimuosius protestus, sakydama, kad leis Musulmonų brolijai grįžti į politiką. VRM per televiziją paskelbtame pranešime pakvietė Kairo Rabat al Adavijos ir Nahdos aikštėse stovyklas įkūrusius protestuotojus grįžti į namus ir darbą.

34 žmonės buvo sužeisti per ir toliau nesiliaujančius neramumus Egipte. Kaip praneša valstybės sveikatos ministerija, susirėmimai vyko prie didelio žiniasklaidos komplekso, rašo rt.com. Po penktadienio susirėmimo Egipto vidaus ministras pareiškė buvusio prezidento Mohammedo Morsi šalininkams liautis protestavus, siekiant sugrąžinti musulmonų broliją į valdžią. Tačiau po tokių pareiškimų, situacija nė kiek nepasikeitė ir protestuotojai toliau tęsė protestus, kuriuose buvo sužeista 34 žmonės.

Brazilijos mieste San Paule apie 300 protestuotojų penktadienį nuniokojo penkių bankų pastatus, degino šiukšlių konteinerius ir blokavo eismą, demonstruodami solidarumą su demonstrantais Rio de Žaneire. Tuo tarpu Rio de Žaneire apie 200 žmonių, nepatenkinti valstijos gubernatoriumi, priartėjo prie už kelių metrų nuo Kopakabanos paplūdimyje įrengtos scenos, kur šalyje viešinčio popiežiaus Pranciškaus apeigos su šimtais tūkstančių jaunųjų katalikų ėjo į pabaigą.

(Papildyta 09:28) Egipto sostinėje Kaire per susirėmimus su saugumo pajėgomis žuvo mažiausiai 38 mitingavę nuverstojo prezidento Mohamedo Mursi (Mohamedo Mursio) šalininkai, pranešė lauko ligoninės gydytojas Yehia Mikkia (Jehija Mikija) šeštadienį. Pasak jo, greta protestuojančiųjų stovyklos esančią lauko ligoninę naktį užplūdo nukentėjusieji per susirėmimus; žuvusiųjų tikriausiai yra dar daugiau.

Skalūninių dujų žvalgybos Lietuvoje priešininkai nerimsta Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos (ES) Tarybai. Antradienį vykstantį ES aplinkos ministrų susitikimą Vilniuje jie pasitiko piketu. Akcijos dalyvius filmavo policijos pareigūnai. Antradienį ir trečiadienį Vilniuje vyksta ministrų, atsakingų už aplinką ir klimato kaitą, neformalioji taryba.

Turkijos policija išvarė šimtus protestuotojų iš Istiklal gatvės, kai jie ruošėsi žygiuoti į Gezi parką. Parkas jau ištisas savaites yra antivyriausybinių protestų susirinkimų vieta, rašo rt.com. Demonstrantai protestuoja prieš neseniai įvestą įstatymą, kuris blokavo Turkijos inžinierių ir architektų sąjungos institucijos galimybes tvirtinti miestų planavimo projektus. Protestuotojai susirinko Istiklal gatvėje pradėti žygį iki Gezi parko, kuris yra visiškai šalia.

Teksaso Senatas penktadienio vakarą priėmė teisės aktą, numatantį vienus iš griežčiausių abortų suvaržymų Jungtinėse Valstijose, praėjus kelioms savaitėms po to, kai opozicijoje esantys demokratai dramatiškai mėgino užkirsti tam kelią vilkinimo veiksmais.

(Papildyta informacija iš BNS 17:00) Šiaurės Airijos policijos vadas pranešė, kad 32 pareigūnai buvo sužeisti per riaušes, kurias išprovokavo Oraniečių ordino brolijos įkvėpti protestantų ekstremistai, ir kad jiems į pagalbą atvyksta pastiprinimas iš Didžiosios Britanijos. Daugiau kaip 600 policininkų iš įvairių Britanijos vietų buvo pasiųsti padėti palaikyti tvarką Belfaste per tradicinius Liepos 12-osios paradus, kurie yra Oraniečių ordino paradų sezono kulminaciniai renginiai.

(22:45) Egipto kariuomenė nušalino pirmą demokratiškai išrinktą prezidentą nuo pareigų, trečiadienio naktį. Šalies aukščiausiajam teismui buvo pavestos laikinos lyderio galios, skelbia cnn.com. Generolas Abdul Fattah Al-Sisi teigė, kad kariuomenė vykdo savo istorinę atsakomybę apsaugant valstybę nuo M. Mursi. Prezidentas nepateisino dėtų į jį vilčių ir nesugebėjo dalintis valdžia su savo oponentais. Opozicijos nusivylimas prezidentu ir buvo masinių protestų priežastis.

16 žmonių žuvo antradienį per protestus Egipte, skelbia bbc.co.uk. Prezidentas Mohamedas Mursi ir toliau teigia nepaliksiąs  posto, nors ir vyksta didelio masto protestai. Antradienį vėlai vakare  tiesioginiame eteryje jis kreipėsi į Egipto gyventojus, reikalaudamas, kad protestai būtų taikūs. Savo kreipimesi jis dar kartą pareiškė nepaklusiąs jokiems armijos ultimatumams.

Oponentai ir Egipto prezidento šalininkai susirinko sostinėje Kaire, kai baigėsi terminas nustatytas opozicijos, kai prezidentas turėjo atsistatydinti, skelbia bbc.co.uk. Jam buvo duotas laikas iki 5 valandos vakaro atsistatydinti arba susidurti su pilietinio nepaklusnumo akcija. Ultimatumas buvo paskelbtas pirmadeinį, kelias valandas prieš tai, kai kariuomenė įspėjo prezidentą Mohammedą Morsį, kad jis turi pasiekti susitarimą su Egipto opozicija, kitaip ji bus priversta įsikišti.

Ašarinės dujos ir susirėmimai su policija tampa nuolatiniais Brazilijos sostinėje vykstančio tarptautinio FIFA Konfederacijų taurės turnyro palydovais. Sekmadienį prie „Maracana“ stadiono, kur vyko rungtynės Italija – Meksika, susirinko per 3 tūkst. protestuotojų. Specialios policijos pajėgos miniai išsklaidyti panaudojo ir ašarines dujas, ir gumines kulkas. Jėga reikėjo panaudoti ir šeštadienį, kai žaidė turnyro šeimininkai brazilai ir japonai.

Tūkstančiai įpykusių turkų šeštadienį išėjo į gatves prisidėti prie naujų masinių protestų prieš vyriausybę, nepaisydami premjero Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) raginimų liautis kėlus riaušes - didžiausius pilietinius neramumus per ilgiau nei dešimtmetį jo vadovavimo.

Protestai Turkijos miestuose pradeda erzinti vietos verslininkus. Pirmieji neigiamus padarinius pajuto viešbučiai, taksi bendrovės, kelionių agentūros ir maitinimo įstaigos. Ašarinių dujų ir vandens patrankų nuotraukos užsienio turistų nevilioja. Negana to, neramumai prasidėjo per patį turistinio sezono įkarštį. Kol kas protestuotojai sutrikdė tik turizmo sektoriaus veiklą, tačiau užsitęsę neramumai gali sukelti ir sunkesnius padarinius.

Stambule ir kituose Turkijos miestuose besitęsiant neramumams, protestai prieš valdžią jau turi ir savo simbolį. Juo tapo „moteris su raudona suknele“ – fotografų užfiksuota jauna taiki moteris, kurią negailestingai ašarinėmis dujomis apipurškia su protestuotojais kovojantis policininkas, praneša „The Daily Mail“. Raudona vasarinė suknelė, tamsūs garbanoti plaukai ir balta rankinė. Kaukėtas policininkas ir ašarinės dujos. Šis vaizdinys jau plinta po visus socialinius tinklus.

„Mūsų žiniasklaida neparodo tikrosios situacijos, kuri yra Turkijoje. Televizija tik peikia savo šalies gyventojus, kad išėjo į gatves. Vakar visos žiniasklaidos priemonės buvo uždarytos, kurios palaikė protestuotojus“ , - Balsas.lt sakė 23-ejų metų turkė Fulya Akcimen, gyvenanti Izmiro mieste. „Mes nesame patenkinti esama valdžia. Gezipark-Taksim – viena svarbiausių istorinių vietų ir viskas čia suniokota – pradedant prekybos centrais ir baigiant visa gamta. Mūsų kantrybė jau buvo perpildyta.

Stambule jau antrą parą tęsiasi policijos ir protestuotojų susirėmimai. Pranešama, kad protestuotojų ir policijos susirėmimų metu sužeistų žmonių skaičius auga. Protesto akcijos vyksta ne tik Stambule, bet ir Turkijos sostinėje Ankaroje. Prieš protestuotojus policija naudoja vandens patrankas, šaudoma guminėmis kulkomis bei itin gausiai naudojamos ašarinės dujos. Protestuotojai nesitraukia iš Gezi parko – tai protestas prieš planus pertvarkyti šią Taksim aikštės dalį.

Sekmadienį vyksiančios „Formulės-1“ čempionato Bahraino GP lenktynės yra neįprastai emocingos ne tik dėl sportinių, bet ir dėl politinių priežasčių, skelbia portalas USA Today. Šalyje, kurioje klesti protestai, nesantaika ir masinės riaušės „Formulės-1“ lenktynės sukėlė dar didesnį įniršį. Dar penktadienį vietos policija pasitelkė jėgą, ašarines dujas tam, kad išsklaidytų protestuotojų prieš lenktynes minią. Protestai vyko vos 20 mylių (32 kilometrai) nuo vietos, kurioje vyksta lenktynės.

Varšuvoje demonstracijos, minint Smolensko katastrofą, kurioje prieš tris metus žuvo prezidentas Lechas Kaczynskis ir didelė dalis šalies politinio bei karinio elito, virto protestais prieš Lenkijos premjerą , „Pilietinės platformos“ (PO) partijos lyderį Donaldą Tuską.

Vilniečiams reikia greičio, kurį esą dar šią liepą užtikrintų viešojo transporto pertvarka. Žaliosios greitųjų maršrutų linijos, viešasis transportas keturgubai dažniau nei dabar, nestoviniuojantys prie raudono šviesaforos signalo, nauji ekologiški autobusai spalį – tokį scenarijų dėlioja Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas. Iš vieningos sostinės viešojo transporto sistemos mikroautobusai esą nestumiami, bet sutartys su kai kuriais privačiais vežėjais jau nutrauktos.