protestai

Įvairiuose pasaulio kraštuose stiprėja socialinės neteisybės ir politinių skaudulių išprovokuoti neramumai. Nuo Pietų Amerikos iki Azijos – būtų tai Čilė, Ispanija, Libanas ar Honkongas – vietos valdžios susidūrė su aršiu protestuojančiųjų pasipriešinimu. Naujienų portalas tv3.lt pateikia aktyviausius pastarojo meto „karštuosius taškus“. Kai kurie jų taip pat gali išsivystyti į didelio masto neramumus.

Irako sostinėje atsinaujinus protestams prieš vyriausybę, penktadienį žuvo mažiausiai du demonstrantai, pranešė Irako žmogaus teisių komisija.  Komisijos narys Ali Bayati sakė, kad demonstrantai mirė nuo sužalojimų, patirtų policijai vaikant protestuotojus ašarinėmis dujomis. Dar beveik 100 žmonių per neramumus buvo sužeisti.  Bagdado centre nuo ketvirtadienio vakaro protestuoja šimtai žmonių. Antivyriausybiniai protestai ketvirtadienį vyko ir Nasirijoje šalies pietuose.

Olandijos greitkeliai dienai virto šimtų ūkininkų traktorių pasivažinėjimo trasa. Traktoriai šalies gatves užtvindė ir milžiniškas spūstis sukėlė po to, kai dalis politikų ėmė kaltinti ūkininkus smarkiai teršiant aplinką. Žali, raudoni ir mėlyni ūkininkų traktoriai niekur neskuba – protestuoja Olandijos greitkeliuose. Stoviniuoja, arba lėtai rieda užimdami visas eismo juostas. Pravažiuoti paprastiems automobiliams čia nėra šansų.

Katalonijoje jau trečią parą nesiliauja masiniai protestai, riaušės ir vandalizmas. Šią naktį Barselonoje pleškėjo automobiliai, o pareigūnai protestuotojus apšaudė specialiais riaušių tramdymo porolono užtaisais. Ne tik Madridas, bet ir Katalonijos regiono lyderis ragina riaušininkus liautis. Iškeltos rankos, plojimai, nepadorūs gestai ir šūkiai.

Visą savaitę trikdomas Londono Sičio oro uosto darbas. Vienas protestuotojas privertė apsisukti lėktuvą, kitas nenulipo nuo orlaivio stogo, būrius aktyvistų suima policija. Keleiviai pyksta – lėktuvo salone į savo vietą grįžti atsisako protestuotojas. Ramiu tonu aiškina stiuardesei ir aplinkiniams, kad neketina nei skristi, nei palikti lėktuvo. Jo misija čia – aiškinti visiems apie klimato krizę.

Honkongo policija priversta aiškintis, kodėl vakarykščių protestų metu šaudė mirtinomis kulkomis ir pašovė 18-metį moksleivį. Šiandien prie pastarojo mokyklos vyksta protesto akcijos. Susirėmimas, kurio metu Honkongo pareigūnas tarnybiniu ginklu šovė į krūtinę protestuotojui, buvo užfiksuotas iš įvairių pusių. Pareigūnas prie besigrumiančios minios skubėjo su ištiestu pistoletu, spyrė vienam riaušininkui, o tuomet šovė.

Kinijoje komunistų partijos valdymo 70-osios metinės minimos iškilmingai. Režimas demonstruoja savo karinę galią ir sako, jog jokia jėga negali sudrebinti kinų valstybės. Bet štai Honkongą drebina aršiausi pastaraisiais mėnesiais protestai, pranešama, kad policija kovinėmis kulkomis pašovė vieną protestuotoją.

Keli šimtai estų šeštadienį sostinėje Taline dalyvavo proteste, per kurį reikalavo trijų partijų vyriausybės, kurioje pirmą kartą dirba kraštutiniai dešinieji, atsistatydinimo.

Nepraėjus nei savaitei, po to, kai V. Putino remiami kandidatai Maskvos dūmos rinkimuose patyrė skaudų smūgį, prieš opozicijos aktyvistus visoje šalyje nuo Kaliningrado srities iki pat Vladivostoko Tolimuosiuose Rytuose surengti masiniai reidai. Opozicijos lyderis Aleksėjus Navalnas tvirtina, kad precedento neturinti operacija surengta V. Putinui taip keršijant už smarkiai pablogėjusius rinkimų rezultatus.

Rusijoje tęsiasi represijos prieš vasarą protestus rengusius opozicijos šalininkus. Į belangę už mažiausius nusižengimus siunčiamas jau šeštas asmuo, demonstracijų metu reikalavęs Maskvos dūmos rinkimuose leisti dalyvauti opozicijos kandidatams. Ką mano apie taikių protestuotojų tupdymą už grotų, prakalbo ir Vladimiras Putinas. Jis paaiškino ir kaip reikia protestuoti.

Įtampa Honkonge vis labiau kaista. Pirmą kartą policija paleido įspėjamuosius šūvius ir žmones vaikė vandens patrankomis. Sulaikyti 36 demokratijos šalininkai, kurių gretose – net vaikai. Į Honkongo protestuotojus skriejo dūminės granatos ir guminės kulkos, o į pareigūnus – plytos bei padegamieji „Molotovo“ kokteiliai. Čia užirė tikras mūšis – bene įnirtingiausias per pastaruosius tris mėnesius. Už demokratiją Honkonge kovojančių aktyvistų susirėmimai su pareigūnais trunka iki išnaktų.

Honkonge nesibaigiant masiniams protestams – jo pašonėje Pekinas mobilizuoja didžiules sukarintos policijos pajėgas. Stebint mįslingus būrius, bijoma, kad prasidės antros Tiananmenio skerdynės, per kurias Kinijoje sušaudytos minios taikių protestuotojų. Vašingtonas jau nusiuntė Pekinui įspėjimą. Į turtingiausiam Honkonge žmogui priklausantį 283 m dangoraižį, be jokių apsaugos priemonių, ropščiasi visame pasaulyje „spiderman‘u“ vadinamas prancūzas Alenas Roberas.

Nuo liepos vidurio Maskvoje rengiamos masinės protesto akcijos, kurių metu reikalaujama sąžiningų rinkimų, ir tai yra didžiausio masto demonstracijos Rusijoje nuo tada, kai Vladimiras Putinas 2012 metais grįžo į Kremlių.

Lietuvos žydų bendruomenė antradienį pranešė dėl grasinimų neribotam laikui uždaranti Vilniaus sinagogą ir savo būstinę. Taip pat nuo galimų vandalizmo aktų prašoma užtikrinti Vilniaus žydų kapinių Sudervės plente papildomą apsaugą. „Pastaruoju metu Lietuvos žydų bendruomenė gauna grasinimo laiškus ir skambučius.

Rusijos policija šeštadienį sulaikė beveik 300 žmonių, susirinkusių prie Maskvos merijos reikalauti laisvų ir sąžiningų vietos valdžios rinkimų, pranešė Vidaus reikalų ministerija. Tūkstančiai žmonių per socialinius tinklus pažadėjo dalyvauti nesankcionuotame mitinge, tarnyboms atsisakius įregistruoti virtinę opozicijos ir nepriklausomų kandidatų į rugsėjį vyksiančius Maskvos miesto dūmos rinkimus. „Per nesankcionuotą akciją sostinės centre už viešosios tvarkos pažeidimus sulaikyti 295 žmonės.

Rusijos pareigūnai, nepaisydami protestų, antradienį atsisakė įregistruoti beveik 30 kandidatų rinkimuose į Maskvos miesto tarybą (Dūmą), tarp jų – garsius prezidento Vladimiro Putino kritikus. Opozicijos politikai, norėdami pasinaudoti augančiu visuomenės nepasitenkinimu prastėjančiais pragyvenimo standartais ir nevaldoma korupcija, siekė patekti tarp kandidatų rugsėjo rinkimuose.

Keli tūkstančiai gruzinų sekmadienį ketvirtą dieną iš eilės užplūdo sostinės gatves protestuoti prieš vyriausybę, smarkiai padidėjus įtampai tarp Tbilisio ir Maskvos. Protestų banga Tbilisyje kilo po to, kai praėjusią savaitę vienas Rusijos Valstybės Dūmos deputatas kreipėsi į Sakartvelo parlamentą iš pirmininko tribūnos. Tai itin kontroversiškas žingsnis, turint galvoje po trumpo 2008 metų karo tarp Tbilisio ir Maskvos tvyrančią įtampą.

Gruzijos kino teatrai neberodys rusų kalba įgarsintų filmų, sekmadienį pranešė šalies žiniasklaida. Pranešimuose sakoma, kad iš kino teatrų portaluose skelbiamo repertuaro buvo pašalinti visi seansai rusų kalba. Kino teatrai šį sprendimą priėmė penktadienį, Tbilisyje ankstesnę dieną įsiplieskus audringiems protestams, kai vienas kontroversiškai vertinamas Rusijos įstatymų leidėjas kreipėsi į Sakartvelo parlamentą iš pirmininko tribūnos. Protestai šalyje tęsėsi ir savaitgalį.

Prahos centrą sekmadienį užtvindžiusi didžiulė minia reikalavo, kad atsistatydintų korupcija kaltinamas premjeras Andrejus Babišas. Pasak organizatorių ir žiniasklaidos, šis mitingas, pritraukęs apie 250 tūkst. žmonių, buvo didžiausias šalyje nuo komunistinio režimo žlugimo 1989 metais. 64 metų milijardieriui pernai buvo pareikšti įtarimai dėl 2 mln. eurų Europos Sąjungos subsidijų pasisavinimo apgaulės būdu.

Gruzijos prezidentė Salomė Zurabišbvili penktadienį pareiškė, kad vyriausybė ir parlamentas padarė klaidą, sukėlusią protestų bangą šalyje. „Politika – reiškia numatyti ir atsižvelgti į galimas rizikas. Vakar ir užvakar šių sąlygų nebuvo laikomasi, todėl mes Tbilisyje sulaukėme visiškai nepagrįsto Tarpparlamentinės stačiatikybės asamblėjos (TSA) sesijos organizavimo, nepriimtino jos formato ir Rusijos deputato mūsų parlamento pirmininko kėdėje.

Gruzijos vidaus reikalų ministras Georgijus Gacharija dėl praėjusios nakties įvykių Tbilisyje penktadienį apkaltino politikus ir partijas. „Vakar politikai ir politinės partijos sugebėjo teisingą ir nuoširdų mūsų piliečių protestą paversti prievarta, nukreipta į policiją ir institucijas, galiausiai peraugusią į parlamento šturmą“, – sakė jis žurnalistams. Pasak ministro, panašių įvykių Gruzijoje nebuvo kelis dešimtmečius.

 Tūkstančiai iraniečių penktadienį demonstracijomis paminėjo Kudso (Jeruzalės) dieną, kuri panašiai bus minima visuose Artimuosiuose Rytuose, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai bandant pasiūlyti Izraelio ir palestiniečių taikos planą. Šie Irano inicijuoti kasmetiniai protestai, kurie taip pat rengiami Irake, Libane ir kitur, vyksta paskutinį musulmonų šventojo Ramadano mėnesio penktadienį.

Venesuelos valdžia praneša, kad „mėgina numalšinti mažos skalės perversmo mėginimą“, skelbia BBC. Tai paskelbta tuo metu, kai Juanas Guaido pareiškė, jog jis ir jo šalininkai yra „paskutinėjė Maduro režimo nuvertimo fazėje“. Tuo pat metu pasirodė video, kuriame J. Guaido sveikinasi ir kalbasi su kariškiais. Karakase per opozicijos šalininkų ir teisėsaugos susirėmimus antradienį buvo sužeisti mažiausiai 19 žmonių, pranešė vietos žiniasklaida.

Alžyro prezidentas Abdelazizas Bouteflika atsistatydins iki balandžio 28-osios, kai sukaks jo mandato galiojimo terminas, sakoma valstybinės naujienų agentūros APS pirmadienį išplatintame prezidentūros pranešime. Prezidentas imsis "žingsnių užtikrinti, kad valstybės institucijos funkcionuotų pereinamuoju laikotarpiu", nurodė jo kanceliarija. "Atsistatydinimas įvyks iki 2019 metų balandžio 28 dienos", - sakoma pranešime.

Tūkstančiai rusų savaitgalį užtvindė Maskvos ir keleto kitų miestų gatves, protestuojančių prieš Kremliaus planuojamus interneto ribojimus. Pasak kritikų, nauja tvarka grasina šalį izoliuoti nuo pasaulio ir įvesti totalinę cenzūrą. „Rankas nuo interneto“, Ne – geležinei uždangai ir izoliacijai“ – skanduoja daugiau nei 15 000 demonstrantų Maskvoje.

Alžyro prezidentas Abdelazizas Bouteflika pažadėjo dirbti ne visą kadenciją, jei balandį bus perrinktas penktai kadencijai, taip bandydamas slopinti didžiulius protestus prieš jo bandymą pratęsti 20 metų trunkantį savo valdymą. Silpnos sveikatos lyderis, kuris 2013 metais patyrė insultą, per valstybinę televiziją perskaitytame laiške pažadėjo organizuoti „nacionalinę konferenciją“ pirmalaikių rinkimų datai nustatyti ir sakė, kad tuose rinkimuose jau nebedalyvaus.

Pastaraisiais metais Lietuvos visuomenė nepasitenkinimą vis dažniau išreiškia protestais. Jie į aikštes surenka minias, o valdžia į protestuotojų reikalavimus nebegali nekreipti dėmesio. Vasario 17 dieną Vilniuje jau ketvirtą kartą vykusioje „Emancipacijos diskursų“ konferencijoje ne be reikalo atkreiptas dėmesys į protesto temą – lygiai prieš 101 metus surengta pirmoji nepriklausomoje Lietuvoje protesto akcija, raginusi moteris įtraukti į Lietuvos Tarybą.

Jungtinės Valstijos dislokavo Vidurio Afrikoje dešimtis karių, būgštaudamos, kad po praėjusį savaitgalį įvykusių Kongo Demokratinės Respublikos prezidento rinkimų gali įsiplieksti „smurtinių demonstracijų“, šeštadienį pranešė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

 Paryžiuje po naujų „geltonųjų liemenių“ protestų prieš prezidentą Emmanuelį Macroną ir susirėmimų su policija sekmadienį vyksta didžiulė valymo operacija, nors, dislokavus dideles saugumo pajėgas, praėjusios savaitės destrukcijos šeštadienį buvo išvengta. Vis dėlto protestuotojai su jų skiriamuoju ženklu tapusiomis ryškiomis saugumo liemenėmis kai kur mieste padeginėjo automobilius, daužė langus ir buvo įrengę degančių barikadų.

Prancūzijoje šeštadienį telkiami tūkstančiai policijos pareigūnų, mėginsiančių suvaldyti dėl kylančių degalų kainų ir prezidento Emmanuelio Macrono politikos įpykusių vairuotojų visoje šalyje rengiamus protestus ir kelių blokadas. Įtampa Prancūzijoje auga dėl socialiniuose tinkluose susibūrusio aktyvistų judėjimo, kurio raginimu prieš savaitę visoje šalyje – nuo Provanso iki Normandijos – protestuose dalyvavo daugiau nei ketvirtis milijono žmonių. Šeštadienį planuojama nauja protestų banga.

Prancūzijoje per protestus dėl degalų kainų žuvo viena moteris ir buvo sužeista daugiau kaip 400 žmonių, 14 iš jų – sunkiai, sekmadienį pranešė vidaus reikalų ministras Christophe'as Castaneras.  „Geltonųjų liemenių“ protestas prieš sustingusią perkamąją galią valdant prezidentui Emmanueliui Macronui visoje šalyje tęsėsi vieną dieną ir vieną naktį. Sužeistųjų skaičius yra daugiau kaip dvigubai didesnis už šeštadienį paskelbtą skaičių.

Šeštadienį visoje Amerikoje rengiamos demonstracijos prieš prezidento Donaldo Trumpo griežtą imigracijos politiką, pasigirstant vis daugiau aktyvistų raginimų panaikinti JAV imigracijos politiką įgyvendinančią agentūrą. „Mes protestuosime Vašingtone ir visoje šalyje“, – savo tinklalapyje pranešė protesto „Šeimos turi būti kartu“ organizatoriai. Vašingtone protestas prasidės „Lafayette“ aikštėje tiesiai priešais Baltuosius rūmus, o vėliau bus žygiuojama iki Kapitolijaus.

Nerami naktis Makedonijoje. Tūkstančiai žmonių šalies sostinėje išėjo į gatves ir įsivėlė į masines riaušes su pareigūnais dėl naujojo šalies pavadinimo. Makedonai nesutinka su naujuoju – Šiaurinės Makedonijos – vardu, dėl kurio jau sukirsta rankomis. Tai pikta nepasitenkinimą liejančių makedonų minia šalies sostinėje Skopjė. Žmonės masiškai į gatves plūsta po istorinio susitarimo tarp Graikijos ir Makedonijos lyderių dėl naujojo pastarosios pavadinimo.

Taikiame vakarų Prancūzijos mieste Nante – neregėti protestai. Riaušių policininkai jau šeštą dieną ramina atkaklius ekoaktyvistus ir anarchistus. Neramumai Nante įsiplieskė, kai pareigūnai ėmė tvarkyti nenaudojamo oro uosto teritoriją. Pasirodo, ten įsikūrę gyvena dalis šių protestuotojų. Skvoteriai atsisako palikti savo pačių rankomis suręstus namus ir ten užveistus daržus, kadangi neturėtų kur gyventi, ir priešinasi pareigūnų ketinimams juos palikti gatvėje.

JAV rengiami protestai, kurių tikslas palaikyti šiuo metu suimtą buvusią Seimo narę Neringą Venckienę sulaukia dviprasmiškų įvertinimų. Itin aršiai į diskusiją įsitraukė vienos „Facebook“ grupės „Amerikos lietuviai“ nariai, kurie pasidalijo į dvi stovyklas. Bet prieš tai reikėtų paminėti, kad viena palaikymo akcija Toronte jau įvyko būtent šį trečiadienį. Tačiau aktyvūs N. Venckienės šalininkai dar vieną susibūrimą šį ketvirtadienį organizuoja ir Čikagoje.

 Irane intensyvėjant protestui dėl skarų, kurios moterims yra privalomos nuo 1979 metų Islamo revoliucijos, Teherano policija areštavo 29 be šio galvos apdangalo pasirodžiusias protestuotojas, penktadienį pranešė šalies žiniasklaida. Areštuotos moterys buvo apkaltintos viešosios tvarkos pažeidimais ir perduotos prokuratūrai, pranešė naujienų agentūros „Fars“, ILNA ir „Tasnim“. Daugiau detalių pranešimuose nepateikiama.

 Amerikos prezidento Donaldo Trumpo prezidentavimo metinių proga į įvairių JAV miestų gatves protestuoti išėjo ne dešimtys, o šimtai tūkstančių amerikiečių. Neįtikėtino dydžio protestai gatves užpildė Niujorke, Vašingtone, Los Andžele ir dar poroje šimtų miestų. Protestuotojai sako po metų esantys tik piktesni.   Be abejonės, dalis amerikiečių džiaugiasi pirmaisiais Donaldo Trumpo prezidentavimo metais, bet tikrai ne šios moterys ir vyrai Niujorko gatvėse.

Šūkiais „Okupacinės jėgos – lauk“, „Gatvės visad bus mūsų“ šimtai tūkstančių katalonų antradienį išėjo į Barselonos gatves, pranešė miesto policija; žmonės protestuoja prieš policijos smurtą, pasireiškusį per savaitgalį vykusį referendumą dėl Katalonijos nepriklausomybės.

Hamburge po vidurnakčio vėl kilo susirėmimų, pasibaigus Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių vadovų susitikimui, vėl protestuotojai padeginėjo automobilius, pranešė policija. Pasibaigus viršūnių susitikimui, protestuotojai susirinko kraštutinių kairiųjų radikalų tvirtove laikomame Šanceno rajone, kuriame nuo ketvirtadienio vykdavo daugybė susirėmimų.

 Taikūs protestai ketvirtadienį vakare, JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trumpo) sudėtingo pirmojo Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimo išvakarėse, virto smurtiniais, vokiečių policijai susirėmus su kaukėtais demonstrantais, protestavusiais prieš kapitalizmą ir mėčiusius akmenis bei butelius.

Dėl masinių protestų valdžios represijų sulaukusiems Baltarusijos žmonėms dabar labiausiai reikia tarptautinės bendruomenės solidarumo, teigė Jungtinės piliečių partijos vadovas Anatolijus Lebedka. Tuo metu Lietuvos parlamentarai konservatoriai teigia, kad Europos Sąjunga turėtų atnaujinti sankcijas Baltarusijai. „Solidarumas – tai, kas turi būti. Turi būti aiški žinia Baltarusijos valdžiai, jog kol žmonės kalėjimuose negali būti jokių bendradarbiavimo perspektyvų su šia valdžia.

Baltarusijoje šeštadienį vykstant protestams prieš autoritarinį prezidento Aleksandro Lukašenkos režimą, Vilniuje parlamentarai ragina Minske ir kituose kaimyninės valstybės miestuose užtikrinti susirinkimo laisvę. Parlamentinė grupė „Už demokratinę Baltarusiją“ ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai Vilniuje surengė piketą prie Baltarusijos ambasados. Konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigia, kad taip norima atkreipti dėmesį, kad A.Lukšenka gerbtų susirinkimo ir žodžio laisvę.

Romos gyventojai šeštadienį vengia miesto centro pareigūnams rengiantis galimiems smurtiniams protestams per Europos Sąjungos viršūnių susitikimą. Prieš kelias planuojamas demonstracijas buvo uždarytos kai kurios metropoliteno stotys, buvo pakeisti miesto autobusų maršrutai, nukreipiant juos nuo istorinės miesto širdies. Pareigūnai baiminasi, kad į protestus prieš ES, kurie turi vykti po pietų, gali infiltruotis anarchistų.

Paryžiaus priemiesčiuose 37 žmonės buvo sulaikyti per susirėmimus su policija po protestų dėl incidento, kai jaunas juodaodis esą buvo policininkų išprievartautas policininko lazda, sekmadienį pranešė šaltinis policijoje. Maždaug du tūkstančiai žmonių protestavo prie teismo rūmų, reikalaudami teisingumo 22 metų Theo, kuriam prireikė operacijos po sulaikymo praėjusią savaitę Olnė-su-Bua priemiestyje.

Lietuviai nulenkę galvas priėmė naująjį Darbo kodeksą. Lygiai taip pat stebi žaibo greičiu kylančias kainas ir klusniai krapšto du eurus už vieną cukiniją. Paburba dėl politinės korupcijos skandalų. Bet toliau tyli. Tuo metu Rumunijoje pusės milijono žmonių protestas privertė valdžią atšaukti korupciją ginantį įstatymą. O protestuotojams nesitraukiant iš aikščių, galime sulaukti ir Vyriausybės atsistatydinimo. Ekspertai sako, kad protestai – sveikos demokratinės visuomenės išraiška.

Įvairiuose JAV ir Europos miestuose, nuo Londono ir Paryžiaus iki Niujorko ir Vašingtono, šeštadienį vyko masiniai protestai prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtą draudimą į šalį įsileisti kai kurių musulmoniškų šalių piliečius bei pabėgėlius. Be kita ko, dėl šio prezidento įsako kilo ir arši teisinė kova. Kol kas didžiausia demonstracija buvo surengta Didžiosios Britanijos sostinėje, kur į gatves išėjo apie 10 tūkst. žmonių.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį tviteryje sukritikavo milijonus žmonių, tarp jų ir garsenybes, šeštadienį, dieną po jo prisaikdinimo, išėjusių į gatves visoje Amerikoje protestuoti. „Vakar stebėjau protestus ir man susidarė įspūdis, kad ką tik pas mus buvo rinkimai! Kodėl tie žmonės nebalsavo?“ – parašė D. Trumpas.

Pietinėje Šiaurės Karolinos valstijoje esančiame Šarlotės mieste smurtas prasiveržė antrą vakarą iš eilės, kai policija trečiadienį susirėmė su demonstrantais, išėjusiais į gatves dėl incidento, per kurį pareigūnai nušovė vieną juodaodį. Riaušių policininkai, dėvintys neperšaunamas liemenes ir šalmus, prisidengę skydais ir ginkluoti guminėmis lazdomis, grūmėsi su protestuotojais ir leido ašarines dujas.

Nepriklausomybės dienos šventę Moldovoje aptemdė policijos susirėmimai su protestuotojais. Pasipiktinę gyventojai išėjo į gatves ne švęsti, o iškloti visą tiesą, ką galvoja apie šalies valdžią. Per nepriklausomybės dienos 25-metį policija gyventojus ramino ašarinėmis dujomis. Nepriklausomybės dienos šventė Moldovoje, Kišiniove, prasidėjo susirėmimais su policija.