protestai

 Tūkstančiai iraniečių penktadienį demonstracijomis paminėjo Kudso (Jeruzalės) dieną, kuri panašiai bus minima visuose Artimuosiuose Rytuose, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai bandant pasiūlyti Izraelio ir palestiniečių taikos planą. Šie Irano inicijuoti kasmetiniai protestai, kurie taip pat rengiami Irake, Libane ir kitur, vyksta paskutinį musulmonų šventojo Ramadano mėnesio penktadienį.

Venesuelos valdžia praneša, kad „mėgina numalšinti mažos skalės perversmo mėginimą“, skelbia BBC. Tai paskelbta tuo metu, kai Juanas Guaido pareiškė, jog jis ir jo šalininkai yra „paskutinėjė Maduro režimo nuvertimo fazėje“. Tuo pat metu pasirodė video, kuriame J. Guaido sveikinasi ir kalbasi su kariškiais. Karakase per opozicijos šalininkų ir teisėsaugos susirėmimus antradienį buvo sužeisti mažiausiai 19 žmonių, pranešė vietos žiniasklaida.

Alžyro prezidentas Abdelazizas Bouteflika atsistatydins iki balandžio 28-osios, kai sukaks jo mandato galiojimo terminas, sakoma valstybinės naujienų agentūros APS pirmadienį išplatintame prezidentūros pranešime. Prezidentas imsis "žingsnių užtikrinti, kad valstybės institucijos funkcionuotų pereinamuoju laikotarpiu", nurodė jo kanceliarija. "Atsistatydinimas įvyks iki 2019 metų balandžio 28 dienos", - sakoma pranešime.

Tūkstančiai rusų savaitgalį užtvindė Maskvos ir keleto kitų miestų gatves, protestuojančių prieš Kremliaus planuojamus interneto ribojimus. Pasak kritikų, nauja tvarka grasina šalį izoliuoti nuo pasaulio ir įvesti totalinę cenzūrą. „Rankas nuo interneto“, Ne – geležinei uždangai ir izoliacijai“ – skanduoja daugiau nei 15 000 demonstrantų Maskvoje.

Alžyro prezidentas Abdelazizas Bouteflika pažadėjo dirbti ne visą kadenciją, jei balandį bus perrinktas penktai kadencijai, taip bandydamas slopinti didžiulius protestus prieš jo bandymą pratęsti 20 metų trunkantį savo valdymą. Silpnos sveikatos lyderis, kuris 2013 metais patyrė insultą, per valstybinę televiziją perskaitytame laiške pažadėjo organizuoti „nacionalinę konferenciją“ pirmalaikių rinkimų datai nustatyti ir sakė, kad tuose rinkimuose jau nebedalyvaus.

Pastaraisiais metais Lietuvos visuomenė nepasitenkinimą vis dažniau išreiškia protestais. Jie į aikštes surenka minias, o valdžia į protestuotojų reikalavimus nebegali nekreipti dėmesio. Vasario 17 dieną Vilniuje jau ketvirtą kartą vykusioje „Emancipacijos diskursų“ konferencijoje ne be reikalo atkreiptas dėmesys į protesto temą – lygiai prieš 101 metus surengta pirmoji nepriklausomoje Lietuvoje protesto akcija, raginusi moteris įtraukti į Lietuvos Tarybą.

Jungtinės Valstijos dislokavo Vidurio Afrikoje dešimtis karių, būgštaudamos, kad po praėjusį savaitgalį įvykusių Kongo Demokratinės Respublikos prezidento rinkimų gali įsiplieksti „smurtinių demonstracijų“, šeštadienį pranešė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

 Paryžiuje po naujų „geltonųjų liemenių“ protestų prieš prezidentą Emmanuelį Macroną ir susirėmimų su policija sekmadienį vyksta didžiulė valymo operacija, nors, dislokavus dideles saugumo pajėgas, praėjusios savaitės destrukcijos šeštadienį buvo išvengta. Vis dėlto protestuotojai su jų skiriamuoju ženklu tapusiomis ryškiomis saugumo liemenėmis kai kur mieste padeginėjo automobilius, daužė langus ir buvo įrengę degančių barikadų.

Prancūzijoje šeštadienį telkiami tūkstančiai policijos pareigūnų, mėginsiančių suvaldyti dėl kylančių degalų kainų ir prezidento Emmanuelio Macrono politikos įpykusių vairuotojų visoje šalyje rengiamus protestus ir kelių blokadas. Įtampa Prancūzijoje auga dėl socialiniuose tinkluose susibūrusio aktyvistų judėjimo, kurio raginimu prieš savaitę visoje šalyje – nuo Provanso iki Normandijos – protestuose dalyvavo daugiau nei ketvirtis milijono žmonių. Šeštadienį planuojama nauja protestų banga.

Prancūzijoje per protestus dėl degalų kainų žuvo viena moteris ir buvo sužeista daugiau kaip 400 žmonių, 14 iš jų – sunkiai, sekmadienį pranešė vidaus reikalų ministras Christophe'as Castaneras.  „Geltonųjų liemenių“ protestas prieš sustingusią perkamąją galią valdant prezidentui Emmanueliui Macronui visoje šalyje tęsėsi vieną dieną ir vieną naktį. Sužeistųjų skaičius yra daugiau kaip dvigubai didesnis už šeštadienį paskelbtą skaičių.

Šeštadienį visoje Amerikoje rengiamos demonstracijos prieš prezidento Donaldo Trumpo griežtą imigracijos politiką, pasigirstant vis daugiau aktyvistų raginimų panaikinti JAV imigracijos politiką įgyvendinančią agentūrą. „Mes protestuosime Vašingtone ir visoje šalyje“, – savo tinklalapyje pranešė protesto „Šeimos turi būti kartu“ organizatoriai. Vašingtone protestas prasidės „Lafayette“ aikštėje tiesiai priešais Baltuosius rūmus, o vėliau bus žygiuojama iki Kapitolijaus.

Nerami naktis Makedonijoje. Tūkstančiai žmonių šalies sostinėje išėjo į gatves ir įsivėlė į masines riaušes su pareigūnais dėl naujojo šalies pavadinimo. Makedonai nesutinka su naujuoju – Šiaurinės Makedonijos – vardu, dėl kurio jau sukirsta rankomis. Tai pikta nepasitenkinimą liejančių makedonų minia šalies sostinėje Skopjė. Žmonės masiškai į gatves plūsta po istorinio susitarimo tarp Graikijos ir Makedonijos lyderių dėl naujojo pastarosios pavadinimo.

Taikiame vakarų Prancūzijos mieste Nante – neregėti protestai. Riaušių policininkai jau šeštą dieną ramina atkaklius ekoaktyvistus ir anarchistus. Neramumai Nante įsiplieskė, kai pareigūnai ėmė tvarkyti nenaudojamo oro uosto teritoriją. Pasirodo, ten įsikūrę gyvena dalis šių protestuotojų. Skvoteriai atsisako palikti savo pačių rankomis suręstus namus ir ten užveistus daržus, kadangi neturėtų kur gyventi, ir priešinasi pareigūnų ketinimams juos palikti gatvėje.

JAV rengiami protestai, kurių tikslas palaikyti šiuo metu suimtą buvusią Seimo narę Neringą Venckienę sulaukia dviprasmiškų įvertinimų. Itin aršiai į diskusiją įsitraukė vienos „Facebook“ grupės „Amerikos lietuviai“ nariai, kurie pasidalijo į dvi stovyklas. Bet prieš tai reikėtų paminėti, kad viena palaikymo akcija Toronte jau įvyko būtent šį trečiadienį. Tačiau aktyvūs N. Venckienės šalininkai dar vieną susibūrimą šį ketvirtadienį organizuoja ir Čikagoje.

 Irane intensyvėjant protestui dėl skarų, kurios moterims yra privalomos nuo 1979 metų Islamo revoliucijos, Teherano policija areštavo 29 be šio galvos apdangalo pasirodžiusias protestuotojas, penktadienį pranešė šalies žiniasklaida. Areštuotos moterys buvo apkaltintos viešosios tvarkos pažeidimais ir perduotos prokuratūrai, pranešė naujienų agentūros „Fars“, ILNA ir „Tasnim“. Daugiau detalių pranešimuose nepateikiama.

 Amerikos prezidento Donaldo Trumpo prezidentavimo metinių proga į įvairių JAV miestų gatves protestuoti išėjo ne dešimtys, o šimtai tūkstančių amerikiečių. Neįtikėtino dydžio protestai gatves užpildė Niujorke, Vašingtone, Los Andžele ir dar poroje šimtų miestų. Protestuotojai sako po metų esantys tik piktesni.   Be abejonės, dalis amerikiečių džiaugiasi pirmaisiais Donaldo Trumpo prezidentavimo metais, bet tikrai ne šios moterys ir vyrai Niujorko gatvėse.

Šūkiais „Okupacinės jėgos – lauk“, „Gatvės visad bus mūsų“ šimtai tūkstančių katalonų antradienį išėjo į Barselonos gatves, pranešė miesto policija; žmonės protestuoja prieš policijos smurtą, pasireiškusį per savaitgalį vykusį referendumą dėl Katalonijos nepriklausomybės.

Hamburge po vidurnakčio vėl kilo susirėmimų, pasibaigus Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių vadovų susitikimui, vėl protestuotojai padeginėjo automobilius, pranešė policija. Pasibaigus viršūnių susitikimui, protestuotojai susirinko kraštutinių kairiųjų radikalų tvirtove laikomame Šanceno rajone, kuriame nuo ketvirtadienio vykdavo daugybė susirėmimų.

 Taikūs protestai ketvirtadienį vakare, JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trumpo) sudėtingo pirmojo Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimo išvakarėse, virto smurtiniais, vokiečių policijai susirėmus su kaukėtais demonstrantais, protestavusiais prieš kapitalizmą ir mėčiusius akmenis bei butelius.

Dėl masinių protestų valdžios represijų sulaukusiems Baltarusijos žmonėms dabar labiausiai reikia tarptautinės bendruomenės solidarumo, teigė Jungtinės piliečių partijos vadovas Anatolijus Lebedka. Tuo metu Lietuvos parlamentarai konservatoriai teigia, kad Europos Sąjunga turėtų atnaujinti sankcijas Baltarusijai. „Solidarumas – tai, kas turi būti. Turi būti aiški žinia Baltarusijos valdžiai, jog kol žmonės kalėjimuose negali būti jokių bendradarbiavimo perspektyvų su šia valdžia.

Baltarusijoje šeštadienį vykstant protestams prieš autoritarinį prezidento Aleksandro Lukašenkos režimą, Vilniuje parlamentarai ragina Minske ir kituose kaimyninės valstybės miestuose užtikrinti susirinkimo laisvę. Parlamentinė grupė „Už demokratinę Baltarusiją“ ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai Vilniuje surengė piketą prie Baltarusijos ambasados. Konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigia, kad taip norima atkreipti dėmesį, kad A.Lukšenka gerbtų susirinkimo ir žodžio laisvę.

Romos gyventojai šeštadienį vengia miesto centro pareigūnams rengiantis galimiems smurtiniams protestams per Europos Sąjungos viršūnių susitikimą. Prieš kelias planuojamas demonstracijas buvo uždarytos kai kurios metropoliteno stotys, buvo pakeisti miesto autobusų maršrutai, nukreipiant juos nuo istorinės miesto širdies. Pareigūnai baiminasi, kad į protestus prieš ES, kurie turi vykti po pietų, gali infiltruotis anarchistų.

Paryžiaus priemiesčiuose 37 žmonės buvo sulaikyti per susirėmimus su policija po protestų dėl incidento, kai jaunas juodaodis esą buvo policininkų išprievartautas policininko lazda, sekmadienį pranešė šaltinis policijoje. Maždaug du tūkstančiai žmonių protestavo prie teismo rūmų, reikalaudami teisingumo 22 metų Theo, kuriam prireikė operacijos po sulaikymo praėjusią savaitę Olnė-su-Bua priemiestyje.

Lietuviai nulenkę galvas priėmė naująjį Darbo kodeksą. Lygiai taip pat stebi žaibo greičiu kylančias kainas ir klusniai krapšto du eurus už vieną cukiniją. Paburba dėl politinės korupcijos skandalų. Bet toliau tyli. Tuo metu Rumunijoje pusės milijono žmonių protestas privertė valdžią atšaukti korupciją ginantį įstatymą. O protestuotojams nesitraukiant iš aikščių, galime sulaukti ir Vyriausybės atsistatydinimo. Ekspertai sako, kad protestai – sveikos demokratinės visuomenės išraiška.

Įvairiuose JAV ir Europos miestuose, nuo Londono ir Paryžiaus iki Niujorko ir Vašingtono, šeštadienį vyko masiniai protestai prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtą draudimą į šalį įsileisti kai kurių musulmoniškų šalių piliečius bei pabėgėlius. Be kita ko, dėl šio prezidento įsako kilo ir arši teisinė kova. Kol kas didžiausia demonstracija buvo surengta Didžiosios Britanijos sostinėje, kur į gatves išėjo apie 10 tūkst. žmonių.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį tviteryje sukritikavo milijonus žmonių, tarp jų ir garsenybes, šeštadienį, dieną po jo prisaikdinimo, išėjusių į gatves visoje Amerikoje protestuoti. „Vakar stebėjau protestus ir man susidarė įspūdis, kad ką tik pas mus buvo rinkimai! Kodėl tie žmonės nebalsavo?“ – parašė D. Trumpas.

Pietinėje Šiaurės Karolinos valstijoje esančiame Šarlotės mieste smurtas prasiveržė antrą vakarą iš eilės, kai policija trečiadienį susirėmė su demonstrantais, išėjusiais į gatves dėl incidento, per kurį pareigūnai nušovė vieną juodaodį. Riaušių policininkai, dėvintys neperšaunamas liemenes ir šalmus, prisidengę skydais ir ginkluoti guminėmis lazdomis, grūmėsi su protestuotojais ir leido ašarines dujas.

Nepriklausomybės dienos šventę Moldovoje aptemdė policijos susirėmimai su protestuotojais. Pasipiktinę gyventojai išėjo į gatves ne švęsti, o iškloti visą tiesą, ką galvoja apie šalies valdžią. Per nepriklausomybės dienos 25-metį policija gyventojus ramino ašarinėmis dujomis. Nepriklausomybės dienos šventė Moldovoje, Kišiniove, prasidėjo susirėmimais su policija.

Olimpinis deglas žaidynių mieste Rio de Žaneire buvo pasitiktas protestais. Žmonės į gatves išėjo parodyti nepritarimą milžiniškai olimpiados kainai. Po trijų mėnesių klajonių po Brazilijos miestus, deglas valtimi buvo atplukdytas į Rio de Žaneirą. Vėliau garbę perėmė miesto meras, kuris deglą nešė miesto centre. Tačiau vėliau prasidėjo chaosas, kai keletas šimtų piktų demonstrantų pradėjo kelti neramumus. Riaušių policija panaudojo ašarines ir pipirines dujas, kad išvaikytų minią.

Neramus antradienio vakaras Londone. Vietos spauda pranešė apie tūkstantinę žmonių minią, susirinkusią priešais Parlamento rūmus. Pasipiktinę referendumo dėl išstojimo iš Europos Sąjungos rezultatais, žmonės susirinko nešini įvairiais narystę ES palaikančiais plakatais. Susirinkę žmonės laidė įvairias replikas už „Brexit“ pasisakančių politikų atžvilgiu.

Irake dvasininko Moqtada al-Sadro (Moktados Sadro) šalininkai penktadienį antrą kartą per tris savaites įsiveržė į įtvirtintą Žaliąją zoną ir dar labiau eskalavo ilgoką politinę krizę. Ministro pirmininko Haideri al-Abadi (Haidero Abadžio) biurą saugoję pareigūnai ėmėsi griežtų veiksmų prieš juos, bet kai kuriems pavyko prasiveržti ir patekti į kai kurias patalpas, tačiau vėliau demonstrantai buvo išvaryti, panaudojus ašarines dujas ir šaudant į orą tikrais šoviniais.

Dėl mažų atlyginimų įsiutę Belgijos kalėjimų viršininkai ir darbuotojai šturmavo šalies teisingumo ministeriją. Dalis jau trečią savaitę protestuojančių pareigūnų atsisako dirbti, tad prižiūrėti kalinių siunčiami net Belgijos kariškiai. Belgijos kalėjimų darbuotojai įrodė, kad jų kantrybė – ne geležinė. Dėl mažų atlyginimų ir prastų darbo sąlygų nepatenkinti žmonės nusprendė pamokyti šalies teisingumo ministerijos klerkus.

Turkijos policija sekmadienį Stambule ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis vaikė nesankcionuotus Gegužės 1-osios protestus ir įvedė mieste griežtas saugumo priemones. Per atskirą incidentą žuvo vyras, kurį pervažiavo policijos vandens patrankos automobilis. Pareigūnai neleido žmonėms eiti į Taksimo aikštę miesto centre, tradicinę protestų vietą, ir šiame paprastai judriame rajone sekmadienį matėsi tik policininkai.

Tūkstančiai įpykusių protestuotojų šeštadienį įsiveržė į įtvirtintą Bagdado „žaliąją zoną“ ir joje esantį Irako parlamento pastatą, parlamentarams ir vėl nesugebėjus patvirtinti naujų ministrų. Džiūgaudamos minios, kuriose daugiausiai buvo šiitų dvasininko Moqtados al Sadro šalininkų, įsiveržė į pagrindinę posėdžių salę, skandavo savo lyderį aukštinančius šūkius ir pareiškė, kad išgyvendino korupciją.

Irake tūkstančiai protestuotojų šeštadienį prasiveržė į įtvirtiną ir itin saugomą Žaliąją zoną ir ėmė siaubti parlamento pastatą, nes įstatymų leidėjai vėl nesugebėjo patvirtinti naujo ministrų kabineto. Pasak naujienų agentūros AFP reporterio, tūkstančiai įpykusių demonstrantų įsiveržė į saugomą zoną, kurioje yra pagrindinės vyriausybės institucijos, o kai kurie pradėjo siaubti parlamento pastatą.

Šimtai demonstrantų susirėmė su policija prie vieno Kalifornijos viešbučio, kuriame kalbą sakė respublikonų prezidentinės kampanijos favoritas Donaldas Trumpas, kuris dėl šių neramumų buvo priverstas smukti pro galines duris. Vienu metu kelios dešimtys protestuotojų prasiveržė pro užtvaras ir mėgino veržtis į viešbutį, kuriame penktadienį vyko Kalifornijos respublikonų partijos suvažiavimas, bet policija, ginkluota guminėmis lazdomis, sugebėjo juos atremti.

Šimtai protestuotojų įveikė policijos užtvaras ir pateko į Moldovos parlamentą, kuomet buvo patvirtinta nauja vyriausybė, - rašo abcnews.com. Masinė protesto akcija Kišiniove, kuri tęsiasi nuo pat korupcijos skandalo 2015-ųjų rugsėjį, šiandien peraugo į susidūrimus su policija ir bandymą užimti Moldavijos parlamentą. Tokia situacija susidarė, kai po mėnesius trukusių nesutarimų tarp prezidento ir įstatymo leidėjų galiausiai buvo patvirtinta naujoji valdžia.

Naujosios dešiniųjų vyriausybės Lenkijoje oponentai šeštadienį Varšuvoje ir kituose miestuose surengė protesto akcijas prieš politiką, kuri, anot jų, kelia grėsmę demokratijai ir žiniasklaidos laisvei. Protestus gatvėse surengė nauja grupė, pasivadinusi Komitetu už demokratijos gynybą (Komitet Obrony Demokracji), kuris praėjusį mėnesį į demonstraciją prieš partiją „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) sukvietė dešimtis tūkstančių žmonių.

Tūkstančiai žmonių šeštadienį išėjo į gatves Varšuvoje ir kituose Lenkijos miestuose, kaltindami konservatyvią vyriausybę, kuri į valdžią atėjo tik praeitą mėnesį, žlugdant demokratiją šalyje. „Ketiname apginti demokratiją, ketiname apginti konstituciją“, – apie 10 tūkst.

Etiopijoje per kelias savaites nerimusius protestus žuvo mažiausiai 75 žmonės, kai kariai ir policija šaudė į demonstrantus, pranešė šeštadienį žmogaus teisių gynimo organizacija „Human Rights Watch“ (HRW). „Pasak aktyvistų, policija ir karinės pajėgos šaudė į demonstrantus, nužudė mažiausiai 75 ir sužeidė dar daugelį“, – nurodoma HRW pranešime. Kol kas negauta komentarų iš Adis Abebos, bet anksčiau vyriausybės atstovas minėjo tik penkis žuvusius.

Meksikos sostinėje penktadienį kaukėti protestuotojai susirėmė su policija, kai tūkstantinė minia eisena gatvėmis minėjo 47-ąsias studentų žudynių metines. Per valandą trukusį smurtą Sokalo aikštėje, kur apie 300 vadinamųjų anarchistų akmenimis ir padegamosiomis granatomis apmėtė policininkus, saugojusius Nacionalinius Rūmus, o policija atsakė ašarinėmis dujomis, sulaikyti trys asmenys. Eisenos, kuriose dalyvavo apie 15 tūkst. žmonių, daugiausia studentų, organizatoriai ragino laikytis rimties.

Vakarų Nepale aštuoni policininkai žuvo pirmadienį per susirėmimus demonstrantais, plečiantis protestams prieš siūlomą konstitucijos projektą, pranešė pareigūnai. Vyriausybė įvedė komendanto valandą ir planuoja siųsti kariuomenę į šalies vakarinį Kailalio rajoną, iš kurio, pasak pareigūnų, dar gauta pranešimų, kad per susirėmimus galėjo žūti dar trys demonstracijos dalyviai.

Pareigūnų atstovų teigimu, šalies politikų nenoras priimti teisėsaugos reformai ir saugumo gerinimui šalyje būtiną Vidaus tarnybos statutą baigsis Lietuvos statutinių pareigūnų protestais. Auganti tarptautinio terorizmo grėsmė, didėjantis poreikis kovoti su šešėline ekonomika, regione auganti karinė grėsmė formuoja aiškų poreikį stiprinti teisėsaugą, užtikrinti potencialą kovoti su naujais iššūkiais, hibridinio karo grėsmėmis.

Tūkstančiai protestuotojų Honkonge išėjo į gatves reikalaudami tikros demokratijos. Tai pirmas toks protestas šiais metais, 2014-ųjų pabaigoje milžiniški protestai kelias dienas vyko viename didžiausių pasaulio finansų centrų. Geltonais skėčiais nešini protestuotojai užplūdo Honkongo gatves protestuodami prieš centrinę Kinijos valdžią. Geltoni skėčiai tapo protestuotojų simboliu, kai pernai jais protestuotojai gynėsi nuo ašarinių dujų, kurias naudojo policija bandydama numalšinti protestus.

Tūkstančiai protestuotojų išėjo į gatves didžiuosiuose JAV miestuose dėl kelių pastarųjų incidentų, kai per akistatas tarp baltaodžių policijos pareigūnų ir jų sulaikomų juodaodžių vyrų, pastarieji žuvo. Protestai penktadienį vyko Niujorke, Majamyje, Čikagoje, Bostone, Vašingtone ir kitur, kai kur demonstrantai užblokavo gatves. Tuo metu JAV prisiekusieji spręs, ar patraukti baužiamojon atsakomybėn Niujorko pareigūną, kuris praėjusį mėnesį Bruklyne nušovė beginklį juodaodį jo namų laiptinėje.

Mažiausiai 5 tūkst. rusų sekmadienį protestavo prieš planus atleisti tūkstančius gydytojų ir uždaryti ligonines Maskvoje. Gydytojai, pacientai ir kiti protestuotojai nepaisydami šalčio atėjo pareikšti nepritarimo vykdomai Maskvos sveikatos apsaugos reformai, pagal kurią iki kitų metų pradžios gali būti atleista iki 10 tūkst. gydytojų ir uždarytos 28 ligoninės. Daugelis protestuotojų ant žieminių striukų buvo užsivilkę baltus chalatus.

Vykintas Pugačiauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Honkonge be rezultatų pasibaigė valdžios dvi savaites žadėtos derybos su protestuojančių studentų atstovais, ir dabar Kinijos autonominėje teritorijoje tik pagilėjo aklavietė. Valdžia nežada nuolaidų, bet nesiima priemonių prieš protestuotojus, o jie nesutaria, ar stiprinti protestus, ar toliau derėtis.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) opozicijos atstovai vėl žada protestus, jei rudenį nebus grįžta prie komisijos sudarymo tvarkos klausimo. Praėjusiais metais komisijos pirmininkas konservatorius Valentinas Stundys ir kiti opozicijos atstovai boikotavo komisijos posėdžius, protestuodami prieš valdančiųjų balsavimą politiniu pagrindu. Vėliau jie savo darbą komisijoje atnaujino, sutarus su Seimo vadovybe, kad bus sprendžiama dėl komisijos sudarymo tvarkos pakeitimų.

Prieš imigrantus nusiteikę amerikiečiai jungiasi į grupes ir pradeda rengti vis daugiau protestų prieš, kaip jie teigia, niekieno nekontroliuojamą invaziją, kuri vyksta prie JAV sienų, praneša aljazeera.com „Tokia realybė – net jeigu tai (imigracija) jūsų nepalietė tame mieste, kur gyvenate, tai turbūt su tuo susidursite kokioje nors įstaigoje“, – teigia vienos iš organizacijų, kovojančių prieš imigraciją atstovas Erickas Odomas. Taip kalbėdamas jis mintyje turėjo daugiau nei 50 tūkst.