prekyba

„Ikea“ ragina pirkėjus, įsigijusius įvairiaspalvį žvejybos žaidimą „BLÅVINGAD“, jo nebenaudoti ir kreiptis į „Ikea“ dėl pinigų grąžinimo, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Pirkėjų saugumas yra svarbiausias „Ikea“ prioritetas. Todėl dėl galimo pavojaus užspringti įvairiaspalvis žvejybos žaidimas „BLÅVINGAD“ atšaukiamas iš prekybos.

Metrologijos inspekciją ketinama įgalioti dažniau tikrinti prietaisus, kuriais sveriamos, skaičiuojamos, matuojamos ar dozuojamos prekės – taip siekiama apsaugoti gyventojus bei įmones nuo neteisingo matavimo padarinių.   Seimas antradienį po pateikimo bendru sutarimu priėmė svarstyti tokias Metrologijos įstatymo pataisas, leidžiančias inspekcijos pareigūnams atlikti šių prekių kontrolinius pirkimus.

Nesąžiningus žemės ūkio ar maisto produkcijos įsigijimus siekiama pažaboti suteikiant daugiau įgaliojimų Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai – ji galėtų ne tik nurodyti nutraukti nesąžiningos prekybos veiksmus, bet ir skirti baudas už kiekvieną pažeidimo dieną.    Seimui antradienį teikiamos tokios Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo pataisos, kurias parengė Žemės ūkio ministerija. Joms jau yra pritarusi Vyriausybė.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitinka su žemės ūkio, maisto pramonės ir prekybos atstovais aptars situaciją pieno sektoriuje. „Prezidentas su žemės ūkio, maisto pramonės ir prekybos atstovais aptars sudėtingą situaciją Lietuvos pieno sektoriuje“, – BNS sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis. Šiemet smarkiai kritus pieno supirkimo kainoms, ūkininkai baiminasi bankrotų bei prašo skubios valstybės paramos. Jų teigimu, nuostoliams dėl kritusių pieno kainų padengti reikėtų 40 mln.

Panevėžio miesto šiaurinėje dalyje iškils didelis prekybos parkas – savivaldybė projektui pritarė, rašo portalas jp.lt Projektas vystomas bendrovės „Elotėja“ užsakymu. Ši įmonė yra susijusi su nekilnojamojo turto plėtros bendrove „Homa Group“.  Klientams numatyta automobilių stovėjimo aikštelė su 220 vietų, darbuotojams – atskira aikštelė su 50 vietų. Projekte numatoma įrengti 30 elektromobilių įkrovimo stotelių.

Lietuvos banko tyrimui, neradusiam prekybininkų ir perdirbėjų kaltės dėl rekordinių maisto kainų – naujos kritikos strėlės. Jį peikia žemės ūkio ministras, o Seimo nariai reikalauja tyrimą pildyti naujais duomenimis. Tuo metu konservatorius Kupčinskas didžiuosius prekybininkus užsimojo paauklėti uždrausdamas jiems dirbti sekmadieniais ir per šventes.

Mažmeninės prekybos apyvarta Lenkijoje praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų sausiu, palyginamosiomis kainos sumažėjo 0,3 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Prekyba maisto produktais, gėrimais ir tabako produkcija sumenko 1,7 proc., degalais – 12,3 proc., tuo tarpu drabužiais ir avalyne – pagyvėjo 15,7 proc., baldais, buitine technika ir elektronika – 1,9 procento. Galiojusiomis kainomis prekyba per metus išaugo 15,1 procento.

Kinija 2022 metais buvo didžiausia Vokietijos prekybos partnerė – septintus metus iš eilės, rodo ketvirtadienį paskelbti duomenys, tuo metu politikos formuotojai nerimauja dėl per didelės ekonomikos priklausomybės nuo Pekino. Pasak federalinės statistikos agentūros „Destatis“, pernai abi šalys apsikeitė prekėmis už 297,9 mlrd. eurų (318,9 mlrd. JAV dolerių), arba 20 proc. daugiau nei 2021-aisiais, o tam nesutrukdė net tebesitęsęs koronaviruso pandemijos poveikis.

Seimo Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Andrius Kupčinskas siūlo riboti didiesiems prekybos centrams dirbti sekmadieniais ir švenčių dienomis. Tokią Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisą antradienį jis oficialiai registravo Seime.

Lietuvių geidžiamiausia ir bene labiausiai perkama prekė visose parduotuvėse – bananai – brangsta. Prekybininkai vardija priežastis, kodėl gyventojams už šiuo vaisius tenka mokėti daugiau. Be to, užsimena, ar tokia situacija rinkoje tęsis ir toliau. Maisto produktams parduotuvėse ir toliau brangstant, prekybos tinklai, panašu, pradėjo nuolaidų dvikovą.

Per pirmąjį šių metų mėnesį Estijoje nupirkta 1,77 tūkst. naujų lengvųjų automobilių – 2,8 proc. daugiau nei pernai sausį, pranešė Estijos įgaliotųjų prekybos automobiliais atstovų asociacija (AMTEL). Labiausiai paklausūs buvo vidutinės klasės visureigiai (27,6 proc. visų parduotų automobilių), mažieji visureigiai (26,3 proc.) ir nedideli vidutinės klasės lengvieji automobiliai (13,7 proc.

JAV prekybos atotrūkis 2022 metais išaugo iki rekordinio lygio, nors gruodį neatitiko lūkesčių, rodo antradienį paskelbti vyriausybės duomenys. Pasak Prekybos departamento, bendras prekybos atotrūkis padidėjo 103 mlrd. JAV dolerių nuo 2021 metų iki 948,1 mlrd. JAV dolerių pernai, skatinamas įvairių prekių importo, pradedant žalia nafta ir baigiant farmacijos ar namų apyvokos produktais. Tai yra didžiausias deficitas nuo 1960-ųjų.

Gyventojams taupant ir parduotuvėse perkant vis mažiau, didieji prekybininkai griebiasi naujų vilionių. Vienas paskui kitą skelbia jau ne tik akcijas, bet ir mažinantys pradines būtiniausių prekių kainas. Pirkėjai priekaištauja: vos kelis procentus siekiančio kainų sumažinimo jiems neužtenka. Na, o pieno gamintojai kerta iš peties – pieno produktų kainos lentynose turi mažėti iš esmės, mat jiems už karvių pieną perdirbėjai dabar moka perpus mažiau nei pernai.

JAV mažmeninės prekybos apimtys gruodį traukėsi antrą mėnesį iš eilės, rodo trečiadienį paskelbti vyriausybės duomenys, o didžiausias nuosmukis per metus rodo, jog pagrindinis ekonomikos augimo variklis susvyravo. Tuo metu atskirai paskelbtos ataskaitos parodė, jog praėjusį mėnesį pramonės gamyba taip pat sumenko, o gamintojų kainos patyrė didžiausią nuosmukį nuo pandemijos pradžios.

Europos šalys galiausiai vėl pradės importuoti daugiau rusiškų dujų, prognozuoja Kataro energetikos ministras ir dujų bendrovės vadovas, kuris taip pat įspėja, kad padidėjęs kintamumas dujų rinkoje gali tęstis metų metus. Maskvai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą, rusiškų dujų eksportas į Europą smarkiai sumažėjo, tačiau „QatarEnergy“ vadovas Saadas Sherida al-Kaabi mano, kad ateityje padėtis galėtų pasikeisti.

Prekybininkai dažnai vykdo akcijas, kurių metų su nuolaida siekia parduoti kuo daugiau vienų ar kitų prekių. Tačiau pirkėjai pastebi, kad akcijos Lietuvoje gali būti ir atvirkštinės – kaina su nuolaida gali būti ir didesnė už įprastinę. Pirkėjai vieni kitus ragina neapsigauti, o prekybininkai atsiprašo už „klaidą“. Naujienų portalui tv3.lt laišką parašęs skaitytojas Romas (tikrasis vardas redakcijai žinomas – red. past.

Lietuvos turguose daugėja lenkiškos produkcijos, o žemesnės kainos gali nudžiuginti ne vieną. Asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės" vadovas Vytenis Butkevičius sako, kad gaminių ir produktų kokybė gali būti įvairi, tai būtų galima taikyti visoms šalims. Tačiau lenkiški gaminiai gali būti pigesni, ne tik dėl energetinių išteklių, bet ir dėl darbo jėgos kainos kaimyninėje šalyje.

Šventėms pasibaigus, prekybininkai skaičiuoja gyventojų suneštus pinigus. Lietuviai metų pabaigoje nestabdė ir šventiniam laikotarpiui į namus tempė viską, ką galėjo – šventėms skyrė šimtus eurų. Dalis prekybininkų pardavė daugiau silkės, kūčiukų, spanguolių, šokolado. Giminaičiams ir draugams žmonės dovanojo brAngius siurblius robotus, kosmetiką, prabangius kvepalus.

Nors infliacijos tempai sulėtėjo, maistas Lietuvoje ir toliau brangsta. Tiek pigiausių, tiek populiariausių prekių krepšelis gruodį pabrango dar pora procentų, o per metus iš viso – 35-iais procentais. Akis toliau bado ir tokių pat lietuviškų ir lenkiškų produktų kainų skirtumai. Vis tik objektyvių priežasčių kainoms kilti ekonomistai nebemato ir tikina – kainas verslininkai kels tol, kol žmonės savęs neribos ir brangius produktus pirks.

Prekybininkai sako, kad klientų srautai ir pardavimai per 2022 metų Kalėdų ir Naujųjų metų šventes buvo šiek tiek didesni negu 2021 metų pabaigoje, trečiadienį rašo portalas vz.lt.   Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė skaičiuoja, kad prieškalėdinę savaitę pardavimai augo 18 proc., o nuo lapkričio 1-osios iki Kalėdų – beveik 14 proc. Anot jos, pavyzdžiui, kūčiukų pardavimai išaugo beveik trečdaliu, silkės – 40 proc., spanguolių – 80 proc.

Iki šventinio savaitgalio likus vos porai dienų, prekybos tinklas „Iki“ primena apie parduotuvių darbo laiko pasikeitimus. Pirkėjai, norintys sutaupyti laiko, Kūčioms ir Kalėdoms apsipirkti kviečiami ramesnėmis ryto valandomis arba pasinaudoti e. prekybos galimybėmis, rašoma pranešime spaudai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad dėl išaugusių pirkėjų srautų, administracija tradiciškai padės parduotuvėse dirbantiems kolegoms.

Šalyje ūžiant kalėdinei prekybai, pirkėjai skundžiasi prekybininkų gudravimais. Žmonės tvirtina, kad prekybininkai sukėlė kainas, tad jų žadamos nuolaidos dažnai fiktyvios. Aiškėja, kad net ir europinė direktyva, jau pusmetį turinti saugoti pirkėjus nuo fiktyvių nuolaidų, Lietuvoje galimai neveikia. Prekybininkai klientams mulkinti galimai išnaudoja nuolaidų korteles ir kitokias lojalumo programas. Vartotojų teisių tarnyba jau ėmėsi tyrimo.

Lietuvos eksporto apimtis spalį siekė 4,21 mlrd. eurų – 4,7 proc. mažiau nei rugsėjį ir 30,6 proc. daugiau nei prieš metus, pranešė Statistikos departamentas Tuo metu importas siekė 5,06 mlrd. eurų – atitinkamai 3,7 proc. mažiau ir 42,6 proc. daugiau. Užsienio prekybos deficitas siekė 850,1 mln. eurų. Lietuviškos kilmės prekių eksportas spalį siekė 2,43 mlrd. eurų – per mėnesį jis sumažėjo 4,7 proc., o be mineralinių produktų – 8,9 proc. Per metus jis augo atitinkamai 20,1 proc.

Seimas nusprendė – gyventojams teks susimokėti už permatomus plastiko maišelius parduotuvėse, o prekybininkams, atsisakiusiems taikyti tam tikrą mokestį, grėstų ne tik įspėjimas, bet ir bauda.  Dalis prekybininkų užsimena, kad nors Lietuva ir išsiskiria tarp Europos Sąjungos valstybių pagal sunaudojamų plastikinių maišelių skaičių, kasmet vis daugiau žmonių pasirenka alternatyvą.

Vakarų planas užsukti Rusijai pajamų šaltinį, naudojamą karui Ukrainoje finansuoti, nustatant viršutinę naftos eksporto kainų ribą penktadienį Briuselyje patyrė diplomatinę triktį. ES narė Lenkija pareiškė nemananti, kad 60 JAV dolerių už barelį riba yra pakankamai žema, ir atsisakė paremti planą, tokiu būdu neleisdama Europos Sąjungai patvirtinti priemonę.

Du Utenos apskrities gyventojai įtariami neteisėtai be licencijos internete prekiavę elektroninėmis cigaretėmis su skoniais. Ikiteisminį tyrimą organizuoja Panevėžio apygardos prokuratūra, tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai.  Kaip ketvirtadienį pranešė FNTT, turimais duomenimis, vyras kartu su pagalbininku galbūt organizavo nelegalią elektroninių cigarečių prekybą visoje Lietuvoje.

Artėjant didžiosioms metų šventėms, prekybos tinklas „Iki“ skelbia, koks bus parduotuvių darbo laikas šventiniu laikotarpiu. Siekiant apsipirkti patogiai, pirkėjai kviečiami apsipirkimą parduotuvėse planuoti iš anksto arba pasinaudoti e. prekybos galimybėmis, rašoma pranešime spaudai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad parduotuvių darbo laikas per šventes keičiamas atsižvelgiant į darbuotojų poreikius ir pirkėjų lūkesčius.

Nepaisant Lietuvos ir Kinijos santykių suprastėjimo pernai Vilniui leidus atidaryti Taivanui atstovybę, Ekonomikos ir inovacijų ministrė teigia, kad Kinijos „visiškai eliminuoti neįmanoma“, o santykiai su šia komunistine šalimi „atsistatys“.  „Kinijos globaliame pasaulyje, kai visos mūsų vertės grandinės persipynusios, visiškai eliminuoti neįmanoma. Nepaisant to, kad tai –  komunistinė šalis, ji yra gerokai suinvestavusi į aukštąsias technologijas.

Ekonomistams ateinančių metų pirmąjį pusmetį prognozuojant recesiją, lietuviai, užuot atsidėję pinigų juodai dienai, taškė juos per juodąjį penktadienį. Kai kurie prekybininkai sako, kad per nuolaidų dieną prekių pardavė už trigubai, o kai kur – net keturgubai didesnę sumą nei įprastą dieną, ir 20 procentų daugiau nei per juodąjį penktadienį pernai.

Mažmeninės prekybos apyvartai per mėnesį smukus vienu procentu tai reiškia vartotojų elgsenos pokyčius, sako analitikai. Pasak jo, mažėjantis vartojimas, tikėtina, tęsis bent jau iki kitų metų pavasario.  Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas sako, kad, nors ir nežymiai, žmonės peržiūri savo išlaidas, tačiau tai dar nėra reikšmingas pokytis.  „Matosi tam tikras susitraukimas, jis yra labai neženklus pagal tai, kaip buvo gąsdinamasi.

Mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje spalį siekė 1,563  mlrd. eurų (be PVM, to meto kainomis) ir palyginti su rugsėju sumažėjo 1 proc., išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas. Per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta sumažėjo 1,5 proc. (palyginamosiomis kainomis), ne maisto prekėmis – 1,8 proc., automobilių degalų – padidėjo 1,3 proc.

  Seimas nuo 2023 metų leido blokuoti elektroninių cigarečių ir alkoholio prekybą internetu, kai pardavėjai įsikūrę užsienyje. Taip siekiama apsaugoti Lietuvos rinką nuo e. cigarečių su skoniais ir kvapais. Tikimasi, kad šie rūkalai bus mažiau prienami nepilnamečiams.

Už divejų dienų prasidės viena ryškiausių dienų komercijos pasaulyje – „Juodasis penktadienis“. Kaip išvengti pardavėjų triukų, emocinio spaudimo ir apgaulės apsipirkimų metu, pataria Europos vartotojų centro Lietuvoje (toliau – EVC) teisininkai, rašoma pranešime spaudai. Kasmetinio „Juodojo penktadienio“ išpardavimų dienos tradicija užgimė JAV 1960-aisiais, siekiant padidinti prekeivių pelnus likus maždaug mėnesiui iki fiskalinių metų pabaigos.

G-20 valstybių grupės narių užsienio prekybos prekėmis apimtys trečiąjį šių metų ketvirtį susitraukė pirmąkart per pastaruosius dvejus metus, teigiama Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) antradienį paskelbtoje apžvalgoje. Prekių eksportas iš G-20 šalių liepą-rugsėjį, palyginti su ankstesniais trimis mėnesiais, įvertinus sezoniškumą, skaičiuojant JAV doleriais sumenko 1,3 proc. iki 4,755 trln. dolerių, o importas sumažėjo 1,1 proc. iki 4,937 trln. dolerių.

Dalyje Europos šalių sekmadieniais į parduotuvę nenueisime, nes sekmadieniais maisto prekių parduotuvėse paskelbtas laisvadienis. Tokį siūlymą anksčiau teikė Seimas, dabar prie jo grįžtama svarstant apie elektros taupymą. Nors dideli prekybos tinklais tokiam sprendimui nepritaria, gyventojams uždarytos parduotuvės gyventi netrukdytų. Tokią nuomonę MadeinVilnius.lt surengtoje apklausoje išreiškė 46 proc. respondentų. Jų nuomone, sekmadieniais visiems turėtų būti nedarbo diena. Dar 16 proc.

Kinijoje pirkėjai penktadienį plūstelėjo į internetinės prekybos platformas, pirkdami prekių už šimtus milijardų juanių, nepaisant to, kad ekonominės problemos turėjo įtakos kasmetinės „Vienišių dienos“ akcijos apimtims.  Remiantis tyrimų bendrovės skaičiavimais, pardavimų pajamos iš platformų, kurias valdo technologijų milžinės, tokios kaip „Alibaba“ ir „JD.com“, pasiekė maždaug 262 mlrd. juanių (36,7 mlrd.

Elektroninio apsipirkimo naudą pajutę pirkėjai nuo šiol savo įgūdžius galės pritaikyti ir fizinėje parduotuvėje „Rimi Panorama“, rašoma įmonės pranešime spaudai. Prekių barkodus skenuodami ne kasose, o mobiliaisiais telefonais, savo išmaniųjų ekranuose pirkėjai matys besiformuojantį produktų krepšelį bei jų kainų sąrašą. Tai suteiks galimybę ne tik laiku pakoreguoti krepšelio turinį dėl kainos, bet ir išvengti pirkinių kraustymo kasose.

Mažmeninės prekybos smukimas rugsėjį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato duomenys. Per metus – rugsėjį, palyginti su 2021 metų rugsėju – mažmeninė prekyba Lietuvoje traukėsi 1,3 proc., o visoje ES 0,3 procento. Latvijoje prekyba per metus augo 1,8 proc., o Estijoje – smuko 5,9 procento. Per mėnesį – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu – prekyba Lietuvoje augo 1 proc., Latvijoje – 1,1 proc., Estijoje –smuko 0,6 procento.

Lietuvos prekybos tinkluose siaučia vagys – iš lentynų dingsta ne tik alkoholiniai gėrimai, bet ir dešros, kava, skutimosi reikmenys, sūriai. Prekybininkai skaičiuoja nuostolius, o apsaugos įmonių atstovai beda pirštu į įstatymo spragas ir sako, kad šiemet vagys kaip reikiant suįžūlėjo. Be to, užsimenama ir apie papildomas saugos priemones, pavyzdžiui, kameras, kurios galėtų identifikuoti asmenį iš anksto.

Prekyba nudurtomis lašišomis pažeidėjui gali atsieiti iki 12,8 tūkst. eurų, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Ketvirtadienį Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai vykdydami akciją „Lašiša 2022“ Klaipėdos rajone nustatė asmenį, prekiavusį žeberklu ir nudurtomis lašišomis. Be to, pas įtariamą lašišos pirkėją aptikta šovinių ir nešaunamųjų ginklų, policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Neretai parduotuvėje apsilankę žmonės susimąsto, kas būtų, jei netyčia užkliudyčiau ir sudaužyčiau butelį ar sugadinčiau kitą prekę? Didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų atstovai kone vienbalsiu sako – kol veiksmas yra netyčinis, žalos atlyginti nereikia. O kas grėstų, jei prekę sugadini tyčia?  „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė yra sakiusi, kad prekybos tinklas klientų neprašo atlyginti padarytos žalos, jei asmuo sudaužo prekę netyčia.

Iš Ukrainos uostų antradienį išplaukė trys grūdų prikrauti laivai, pranešė tarpininkaujant Turkijai ir Jungtinėms Tautoms sudaryto susitarimo įgyvendinimą prižiūrintis centras. „Dėl šių laivų judėjimo susitarė Ukrainos, Turkijos ir JT delegacijos.

Mažmeninės prekybos įmonių Estijoje apyvarta rugsėjį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, palyginamosiomis kainomis sumenko 6 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai susitraukė prekyba ne maisto prekėmis – 11 procentų. „Kritimas užfiksuotas daugumoje sričių, išskyrus prekyboje naudotomis prekėmis, turgavietėse, gatvės bei tiesioginėje prekyboje, kur augimas siekė 1 proc.“, – sakė Estijos statistikos departamento analitikė Johanna Linda Pihlak.

Mažmeninės prekybos apyvarta Latvijoje praėjusį mėnesį palyginamosiomis kainomis buvo 1,8 proc. solidesnė nei pernai rugsėjį, įvertinus kalendorinį faktorių, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Prekyba maisto produktais pagyvėjo 1,8 proc., ne maisto prekėmis, neskaitant degalų – taip pat 1,8 proc., degalais –  1,5 procento. Per mėnesį (rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu) mažmeninės prekyba Latvijoje, įvertinus sezoniškumą, palyginamosiomis kainomis paaugo 1,2 proc.

Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo įstatymu sureguliuoti didžiųjų prekybos tinklų baudas tiekėjams už vėluojant pristatytas prekes. To siekia ir gamintojai, teigiantys, kad ši didelė problema gali būti išspręsta tik teisės aktų pakeitimais. Prekybininkų atstovė tvirtina, kad baudų mažėja savaime, o taip pat mananti Ekonomikos ir inovacijų ministerija laikosi pozicijos, jog įstatymo keisti nereikia.

Lietuvoje siūlant sekti kai kurių Europos Sąjungos (ES) šalių pavyzdžiu ir sumažinti išmetamo pasibaigusio galiojimo maisto apimtis, leidžiant prekybininkams jį parduoti, didžiausia labdaros organizacija „Maisto bankas“ abejoja, ar tai padės iš esmės išspręsti problemą.

JK vyriausybės skolinimasis rugsėjį smarkiai išaugo, o mažmeninė prekyba susitraukė, rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys, reiškiantys dar vieną ekonominį smūgį politinės krizės ištiktai šaliai.  Viešojo sektoriaus grynasis skolinimasis siekė 20 mlrd. svarų (22 mlrd. JAV dolerių) ir tai buvo antra pagal dydį rugsėjo mėnesio skola, dešimtmečių aukštumai pasiekusiai infliacijai lemiant didesnes skolos grąžinimo palūkanas.  Mažmeninės prekybos apimtys traukėsi 1,4 proc.

Iš Tauragės gyventojos sukčiai išviliojo beveik 6,3 tūkst. eurų. Pasak Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiadienį apie 16 val. 1994 gimusi moteris gavo elektroninį pranešimą iš galimai internetinės prekybos svetainės. iš moters apgaule išviliota 6298 eurai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje ir pakilusių energijos energijos kainų nukentėjęs verslas gali kreiptis dėl lengvatinių paskolų, kurios skirtos apyvartinėms lėšoms likvidumui užtikrinti ir investicijoms finansuoti – tam numatyta 50 mln. eurų. Tiesioginės paskolos bus teikiamos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams bei didelėms įmonėms, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.