prekyba

Į Lietuvos rinką planuojantis žengti mažu kainų prekybos drabužiais ir namų apyvokos prekėmis tinklas „Pepco“ pirmąsias parduotuves ketina atidaryti gruodį. Tinklas tiki, kad Lietuva bus vartai į likusias Baltijos šalis, ir jau dairosi parduotuvių ploto galinčių pasiūlyti partnerių, rašo „Verslo žinios“. „Kol kas visą dėmesį esame sutelkę į pirmąsias 12 parduotuvių, kurias atidarysime per 12 mėnesių nuo žengimo į rinką.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga su seimo nariais įregistravo pataisas, kurias priėmus prekiauti alkoholiniais gėrimais festivalių metu nebus draudžiama. Alkoholio vartojimo mažinimo projektu numatoma, kad sprendimą dėl prekybos alkoholiu komercinių renginių metu priims savivaldybės, kaip tai būdavo daroma iki šiol. Tai atitinka Vyriausybės išvadą dėl alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, kurios jau rytoj yra pradedamos svarstyti Sveikatos reikalų komitete.

Ar apsiperkate internete? Tai daro vis daugiau lietuvių, dažniausiai tautiečiai internete perka drabužius, aksesuarus, kosmetiką. O daugiausia pinigų palieka už buitinę techniką, elektroniką. Tiesa, prekyba internete turi ir savo minusų – netrukus papasakosime, kaip neatidumas elektroninėje erdvėję privilioja sukčius, ir kodėl kartais pirkimas internetu virsta tikra loterija. Drabužiai, papuošalai, grožio ir sveikatos priežiūros prekės – dažniausiais lietuvių pirkinys internete.

Vyriausybė, neprieštaraudama iniciatyvoms riboti prekybą alkoholiu sezoninėse lauko kavinėse, siekė balanso tarp verslo ir visuomenės interesų, sako premjeras Saulius Skvernelis. Anot jo, pirminiai siūlymai, kuriuos kėlė ne vienas sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, o 50 tūkst. visuomenininkų, buvo gerokai griežtesni.

Į redakciją kreipėsi gyventojas, kurio manymu vienas iš prekybos tinklų sukčiavo prekės kainą per akciją nurodęs didesnę, nei ji buvo iš tiesų. Vilnietis Simonas (redakcijai pavardė žinoma) „Norfos“ prekybos centre pirko riešutus, kurie prieš akciją kainavo 2,09 eurus. Po kelių dienų tiems patiems riešutams jau buvo taikoma 35 proc. nuolaida. Tačiau gaminio kaina jau buvo nurodyta gerokai didesnė – 2,39 euro. Dar po kelių dienų akcija baigėsi, o kaina taip ir liko padidinta.

Galima drąsiai sakyti, kad parduotuvių lentynas vasara aplankė anksčiau – šią savaitę jas pasiekė pirmieji visų taip laukiami lietuviški pomidorai. Iki šv. Velykų į pirmąsias parduotuves atkeliaus penkios tonos „Kietaviškių gausos“ šiltnamių pomidorų derliaus, kuris buvo pasodintas sausio mėnesį. Kartu su šia žinia bendrovė pristato ir atsinaujinusį prekės ženklą, o produktus – naujose pakuotėse.

Dėl pastebėtų statybos defektų praėjusią savaitę uždaryta „Rimi“ parduotuvė Vilniuje nedirbs dar mažiausiai dvi savaites. Bendrovė „Rimi Lietuva“ pranešė, kad prieš pusantrų metų sostinės Linkmenų atidaryta parduotuvė balandžio 5 dieną buvo uždaryta, nes vienoje iš pastato zonų deformavosi grindys. Į parduotuvę buvo iškviesti ekspertai, pastatą apžiūrėjo Statybų inspekcijos atstovai. Uždarius parduotuvę buvo atlikti geodeziniai matavimai ir stebėjimai.

2015-aisiais Lietuvoje įvedus eurą, šalies pirkėjai Velykoms išleidžia daugiau pinigų. Trijų didžiausių prekybos tinklų „Rimi“, „Iki“ ir „Maxima“ atstovai sako, kad žmonės perka mažiau, tačiau brangesnių ir geresnės kokybės produktų. „Vartotojų įpročių tyrimą atliekame nuo euro įvedimo ir visus šiuos metus pirkėjų nuotaikos gerėja – šventiniam stalui jie ketina išleisti vis daugiau.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo sekmadieniais itin apriboti prekybos alkoholiu laiką – juo leisti prekiauti tik nuo 10 iki 15 valandos. Darbo dienomis ir šeštadieniais siūloma leisti prekybą alkoholiu nuo 10 iki 20 valandos. Dabar parduotuvėse alkoholio galima įsigyti nuo 8 iki 22 valandos visomis dienomis. Vyriausybės išvadą Seime svarstomoms pataisoms parengusi ministerija, be kita ko, siūlo pritarti idėjai visiškai drausti alkoholio reklamą.

Prekyba – vienas gyvybingiausių ir aktualiausių gyventojams sektorių. Visgi pastaruoju metu nėra girdėti naujų užsienio prekybininkų planų kurtis Lietuvoje. Kas lemia jų pasirinkimus ir ko naujo galime tikėtis prekybos sektoriuje? Naujienų portalas tv3.lt šia tema kalbina nepriklausomą prekybos centrų ekspertą Lauryną Mituzą, prisidėjusį prie poros didžiųjų prekybos centrų plėtros bei tiesiogiai bendravusį su žinomų tarptautinių prekių ženklų atstovais.

Praeitais metais į Lietuvos rinką žengęs mažmeninės prekybos tinklas „Lidl“ vis dar bando įsitvirtinti šioje šalyje. Norint susidaryti vaizdą, ar Lietuvos gyventojai priima naująjį prekybos tinklą, „Lidl“ rengia pirkėjų apklausas ir dalinasi jų rezultatais.   Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad naujausios apklausos metu, atsakydami į klausimą apie kasdienius apsipirkimo įpročius 11 proc. Lietuvos „Lidl“ parduotuvėse kalbintų pirkėjų nurodė apsiperkantys tik šiame prekybos tinkle.

Europos Komisijai (EK) baigiant antimonopolinį tyrimą dėl Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ veiklos Vidurio ir Rytų Europoje, koncernas pažadėjo, kad šalys galės laisvai prekiauti rusiškomis dujomis, o „Gazprom“ jas tieks konkurencinga kaina. „Esame įsitikinę, kad „Gazprom“ įsipareigojimai sudarys sąlygas netrukdomai prekiauti dujomis Vidurio ir Rytų Europoje konkurencingomis kainomis. Jie išsklaido mūsų būgštavimus dėl konkurencijos ir yra perspektyvus ES taisykles atitinkantis sprendimas.

Lietuvoje veikiančių įmonių pelnai sparčiau nei pajamos auga jau antrus metus iš eilės. Naujausiais duomenimis, pernai šalies įmonių pajamos padidėjo 2,6 proc., o pelnas ūgtelėjo net 16,9 proc. Tokią situaciją didele dalimi nulemia atpigusios žaliavos, energetiniai ištekliai, kurie sudaro didelę sąnaudų dalį tokiuose sektoriuose kaip cheminių, maisto produktų, trąšų, plastikų gamyba, taip pat transporto sektoriuje.

Padidėjus alkoholio akcizams, traukiantis alaus rinkai ir augant gamybos kaštams, Lietuvos alaus gamintojai didina produkcijos kainas. Dėl jų dalis gamintojų jau susiderėjo su prekybos tinklais, kiti dar derasi, tačiau ne visiems pavyksta - pavyzdžiui, „Norfa“ nusprendė nebepirkti bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ produkcijos. Vis dėlto šalys dar tikisi susitarti.

Vaikų ligoninėje, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filiale pradeda veikti Donorinio motinos pieno bankas. Šis padalinys, įsikūręs Vaikų ligoninės Neonatologijos centre, pirmiausia aprūpins motinos pienu naujagimių skyriuose besigydančius mažylius, tačiau jo paslaugomis galės naudotis ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose gydomi naujagimiai. Jau daugiau kaip 100 metų egzistuoja vadinamieji donorinio motinos pieno bankai. Kaip teigia Neonatologijos centro vadovas dr.

Nepaisant praėjusiais metais matytų netikėtumų tarptautinės politikos scenoje, Lietuvos ekonomikos ir verslo plėtra vyko įprastu ritmu – fiksavome ekonomikos augimą ir pozityvius verslo rezultatus. Kokias verslo nuotaikas ir perspektyvas matome žvelgdami į šiuos metus? „Swedbank“ šįmet tikisi spartesnio šalies ekonomikos augimo – Lietuvos bendrasis vidaus produktas per 2017 m. turėtų padidėti 2,8 procento.

Prekyba automobiliais besiverčiantis verslininkas per 11 bendrovės veiklos mėnesių suklastojo 9 transporto priemonių įsigijimo ir pardavimo dokumentus. Ikiteisminio tyrimo metu atskleista, kad Vokietijoje gyvenantis vyras Telšiuose įsteigė automobilių prekybos bendrovę, tačiau realybėje bendrovė automobilių nei pirkdavo, nei parduodavo.

Vienos didžiausių Lietuvoje verslo grupių „Vilniaus prekyba“ vadovė Raimonda Kižienė teigia, kad konkurencingoje Baltijos šalių mažmeninės prekybos rinkoje viena svarbiausių sėkmingos veiklos prielaidų tampa racionalių ir greitų sprendimų priėmimas, kurių dalis ankstesnių grupės įmonių vadovų vengė, todėl reakcija į pokyčius rinkoje buvo pavėluota.

Prekybos tinklus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Bulgarijoje valdančios „Maxima grupės“ konsoliduota mažmeninė apyvarta pernai ūgtelėjo, tačiau pažvelgus į rezultatus Lietuvoje skaičiai ne tokie džiuginantys. Bendrai „Maxima grupės“ konsoliduota mažmeninė apyvarta augo 0,2 proc. iki 2,684 mlrd. eurų be PVM. Lietuvoje grupės mažmeninė apyvarta pernai sumenko 2,1 proc. iki 1,413 mlrd. eurų, teigiama „Maximos grupės“ pranešime.

Kaip visai neseniai parodė „Eurobarometro“ apklausa, dauguma lietuvių mano, kad didžiausia problema Lietuvoje yra per aukštos kainos. Tuo skuba naudotis Lietuvai priešiškos jėgos, socialiniuose tinkluose skleisdamos realybės neatitinkančius palyginimus tarp kainų Lietuvoje ir užsienyje. Dažnu taikiniu tampa ir prekybos centrai, neva taikantys per didelius antkainius ir taip atimdami paskutinį skatiką iš vargšo Lietuvos gyventojo.

Valdantieji siūlo griežtinti alkoholio pardavimą, mažinant vietų skaičių, pakeliant amžiaus kartelę, ribojant pardavimo laiką, o gal ir įkuriant specializuotas parduotuves. Tuo nepatenkinti verslininkai, kurie teigia, kad alkoholio kontrolės priemonės turi būti nediskriminuojančios ir neprasilenkiančios su sveika logika, nes priešingu atveju gali išaugti šešėlinė prekyba.

Žinoma, kad Lietuvos gyventojai medžiodami mažesnes kainas vyksta į Lenkiją. Ten tampa nebesvarbu produkto prekės ženklas, svarbiausia kaina. Prekybos tinklams ir tiekėjams prabilus apie kainų kėlimą tai tampa lenkų gamintojai ramūs – pas juos kainų šuolis jau įvyko.

Suomijos įmonei „S-grupė“ priklausantis „Prisma“ prekybos tinklas, Lietuvoje valdantis po dvi parduotuves Vilniuje ir Kaune, keičia savo komunikacijos strategiją ir reklaminį šūkį. Su naująja koncepcija „Kalbame šeimoms", anot tinklo atstovų, bus siekiama į savo pirkėjų auditoriją aktyviau įtraukti šeimas, vertinančias kokybę, patrauklias kainas ir išskirtines prekes.

Antrąjį prekybos Lietuvoje pusmetį įpusėjantis mažmenininkas „Lidl“ apibendrina kainų statistiką. Pasak prekybos tinklo atstovų, atlikta analizė parodė, kad šiuo metu net 50 proc. nuolatinio „Lidl“ parduotuvių asortimento, kurį sudaro maisto produktai, buitinė chemija, kosmetika ir buities reikmenys, t. y. kas antros prekės kaina yra žemesnė nei 1 euras.

Baltieji rūmai perspėjo Kinija, kad „gins“ Jungtinių valstijų ir tarptautinius „interesus“ Pietų Kinijos jūroje ir kad prekyba privalo būti „dvipusio eismo gatvė“. Atspindėdamas griežtą naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) poziciją Pekino atžvilgiu, Baltųjų rūmų atstovas spaudai Seanas Spiceris (Šonas Spaiseris) pareiškė, kad „Jungtinės Valstijos užtikrins, kad gintume savo interesus“ Pietų Kinijos jūroje.

Komercinio nekilnojamojo turto rinkoje šiemet daugiausia iššūkių teks biurų segmentui - prognozuojama, kad didės laisvo, neišnuomoto ploto, mažės nuomos kainos. Prekybos patalpų sektoriuje dėl neaugančios konkurencijos prognozuojamas nuomos kainų didėjimas, tuo metu sandėlių plėtrą viliamasi išjudinti investuotojų susidomėjimu. Biurų rinka Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad šiemet Vilniuje turėtų būti baigta 15-a (82,6 tūkst. kv.

Renkantis naujametinius patiekalus – Kūčių silkės ir žuvys vietą užleidžia krabų kojoms, austrėms ar krevetėms, taip pat baltai mišrainei bei vaisiams. Ir ypač, kaip sako prekybininkai, mėgstamas tampa ananasas. Vienas prekybos centras suskaičiavo, kad prieš pat naujuosius ananasų nuperkama kone pusšimtį kartų daugiau nei įprastai. Kai kas ne tik gomuriui pamaloninti perka šį egzotinį vaisių, bet ir norėdamas papuošti stalą.

Vieniems darbo ieškantiesiems tenka įveikti daugybę kandidatų, kad gautų darbą. Kitus medžiote medžioja ar net pervilioti iš kitos įmonės ketina patys darbdaviai. Darbo portalas CVbankas.lt apžvelgia, tarp kokių sričių darbuotojų šiais metais konkurencija buvo didžiausia ir kokių darbuotojų ieškantys darbdaviai turėjo mažiausią pasirinkimą.

Gėlių žinovai įspėja – visų taip pamėgta ir prieš Kalėdas graibstoma Kalėdinė gėlė puansetija gali ne tik džiuginti, bet ir žaloti. Tad nusipirkus geriau jos lapų plikomis rankomis neliesti, kad išsiskiriantis skystis nenudegintų, ir nesukeltų alergijos. Tačiau gėlių mylėtojai labiau skundžiasi veikiau dėl augalo trumpaamžiškumo, mat Kalėdų žvaigždė lapus numeta dažniausiai nė nesulaukusi švenčių.

Prekybą žmonėmis visuomenė iki šiol itin dažnai tapatina vien tik su prostitucija. Bet tai nėra teisingas požiūris. Yra daugiau prekybos žmonėmis formų, kurios taip pat palieka skaudžių randų. Viena tokių – įtraukimas į nusikaltimus. Ypač skaudu, kai į nusikalstamą veiką yra įtraukiame nepilnamečiai, jauni žmonės. Įtraukimas į nusikaltimus Lietuvoje nėra kažkokia naujiena. Šiai nusikalstamai veikai išskirti ir Baudžiamojo kodekso straipsniai.

Lietuvių kišenėse vėjai nebešvilpauja. Tokią išvadą daro ir prekybininkai, ir tyrimą atlikę ekonomistai. Pasirodo, net penktadalis žmonių kalėdinėms dovanoms šiemet išleis šimtą eurų ir daugiau. Palyginti su ankstesniais metais, tai kur kas didesni skaičiai. O dalis dovanoms lengva ranka išleidžia net ir tūkstančius. Be to, lietuviai nepasižymi kūrybiškumu. Beveik pusė visų po eglute norėtų rasti kosmetikos, kvepalų ar tiesiog pinigų.

Šventės jau visai ne už kalnų. Žinoma, jos, kaip kelininkus žiema, netikėtai užklups tuos, kurie vis atidėjo dovanų ir vaišių pirkimą. Nors šis savaitgalis yra paskutinis, o kitą jau bus švenčiamos Kalėdos, pirkėjų antplūdžio laukiantys prekybos centrai vilios ne tik dovanomis, bet ir išskirtinai didelėmis nuolaidomis.

Garbaus amžiaus lietuvio istorija sukrečia. Apie 60 metų vyro tapatybė – paslaptis, bet jo gyvenimo klaida turėtų tapti akis badančiu įrodymu, kaip negalima pasitikėti aukso kalnus žadančiais nepažįstamaisiais. „Šį vyrą vieno miesto autobusų stotyje pakalbino Vycka su Genka. Nepažįstamieji pasiūlė gerai apmokamą darbą Danijoje. Nieko neįtardamas vyras išvyko, tačiau dėl savo garbaus amžiaus jis nesugebėjo atlikti tam tikrų darbų.

Vasaros pradžioje į Lietuvos rinką žengęs prekybos tinklas „Lidl“ tikrai sudrumstė vandenis. Baigiantis šiems metams, baigiasi ir pirmasis plėtros etapas. Tačiau „Lidl“ atstovai skelbia, tai tikrai ne pabaiga – parduotuvių daugės, o asortimente atsiras net kengūrienos.  Šiuo metu Lietuvoje jau veikia 21 „Lidl“ parduotuvė, o artėjant šventiniui laikotarpiui, bendrovė atidarys 22-ąją parduotuvę – Panevėžyje. Kitąmet prekybos tinklas planuoja tolesnę plėtrą.

Vilniaus apygardos teismas kaltais dėl sukčiavimo pripažino gėlių prekeivius, kurie vos per vienerius metus nuslėpė tarptautinių ir vietinių gėlių prekybos sandorių už 1,8 milijonus eurų. Nusikalstamos veikos organizatoriai ir vykdytojai buvo pripažinti kaltais dėl sunkių finansinių nusikaltimų prieš valstybę – didelės vertės sukčiavimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo, pranešė Generalinė prokuratūra.

Eksportas šiemet ir džiugina, ir nuvilia, o ateitis – neaiški. Pirmųjų trijų ketvirčių duomenys rodo, kad lietuviškos kilmės, neįskaitant mineralinių produktų, prekių eksporto vertė per metus augo apie 3,5 proc., t. y. du kartus daugiau nei pernai. Vis dėlto, šiais metais kur kas sunkiau sekasi eksportuoti į euro zoną, o p. Trumpo pergalė dar labiau pridėjo neapibrėžtumo pasaulio rinkose.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento rinkimus laimint už protekcionizmą pasisakančiam Donaldui Trumpui, tai rodo visuomenės nepasitenkinimą tarptautinės prekybos ir globalizmo plėtra. Lietuvos ekonomistų vertinimu, ši tendencija nėra nauja - tai buvo galima pastebėti jau po „Brexit“. Tačiau jų nuomonės išsiskiria dėl to, kaip D.Trumpo pergalė paveiks Lietuvos ekonomiką.

Šiauliuose veikiančiame soliariume buvo prekiaujama kontrabandinės cigaretėmis, nustatė policija. Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pietinės nuovados pareigūnus pasiekė informacija, kad Šiaulių miesto pietiniame mikrorajone esanti grožio paslaugų įmonė „Soliariumas“ teikia ne tik bronzinio įdegio paslaugas. Sklido gandai, jog po gražinimosi procedūrų čia galima nusipirkti kontrabandinių cigarečių.

Europos Sąjungai (ES) tenkančios Lietuvos eksporto ir importo dalys išlieka kukliausios iš Baltijos valstybių, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duomenys. Per pirmus septynis šių metų mėnesius ES teko 62 proc. viso Lietuvos eksporto ir 70 proc. viso importo. Latvijos užsienio prekyboje šios dalys sudarė atitinkamai 74 proc. ir 80 proc., Estijos - 74 proc. ir 84 procentus. Latvijai teko 10 proc., Estijai - 5 proc. viso Lietuvos eksporto; Lietuvai - 18 proc.

Lietuvos teisėsauga, tirianti iki energetikos sektoriaus pertvarkos veikusios bendrovės Lietuvos elektrinė (dabar - „Lietuvos energijos gamyba“) prekybą apyvartiniais taršos leidimais (ATL) 2009-2011 metais, prašo Didžiosios Britanijos ir Olandijos teisėsaugos pagalbos. Tai, kad pateikti tarptautiniai teisinės pagalbos prašymai šių šalių institucijoms, BNS patvirtino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojas Šarūnas Rameikis.

Šalies vadovė palaiko alkoholio prekybos griežtinimą, tačiau kol kas neskelbiama, ar ji pasirašys Seimo priimtą įstatymo pataisą, kad asmens dokumento reikalaujama tik kilus abejonių dėl alkoholio pirkėjo amžiaus, sako prezidentės patarėjas. „Turi būti einama ta kryptimi (griežtėjimo - BNS). Juolab yra išreikšta pilietinė valia - surinkta 60 tūkst. parašų ir iniciatyva užregistruota Seime. Tas paketas, jeigu pasižiūrėjus jo turinį, yra griežtėjimo linkme.

Daugiau kaip prieš dešimtmetį Europos Sąjungoje ir Lietuvoje startavusi aplinkos taršos leidimų sistema (ATL) bent jau pirmajame jos etape daugeliui šalies įmonių sudarė galimybę gauti papildomo pelno, o viena labiausiai pasipelniusių įmonių buvo Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma didžiausia Lietuvoje šilumos tiekėja „Vilniaus energija“. Europos Sąjungai pradėjus mažinti Lietuvai suteiktą ATL kvotą, viena pirmųjų leidimų trūkumą pajuto iki energetikos sektoriaus pertvarkos veikusi bendrovė Li...

Stambiesiems prekybininkams pareiškus, kad alkoholio prekyba krito 9 proc., kai rugsėjo pradžioje pradėta reikalauti asmens dokumento iš visų alkoholį perkančių asmenų, smulkieji prekybininkai atkreipia dėmesį, kad rugsėjis visada būna prastas mėnuo alkoholio prekybai, rašo „Verslo žinios“. „Yra dvi duobės prekyboje, kai mažiau parduodama ir alkoholinių gėrimų, ir viso kito, tai - rugsėjis ir vasaris.

Išankstinė prekyba buvo prasidėjusi dar rugsėjo 16 dieną, tačiau dabar mobiliojo ryšio bendrovės ruošiasi oficialam startui. „Tele2“ oficialią prekybą „iPhone 7“ Lietuvoje pradės kiek įmanoma anksčiau ir geidžiamuosius telefonus pradės pardavinėti ketvirtadienio naktį, nuo 12 valandos nakties, vos prasidėjus pirmajai oficialaus telefonų pardavimo Lietuvoje dienai. Naktinė prekyba vyks Vilniaus „Akropolyje“ ir startuos rugsėjo 23 d., 00:01 val.

Nuo rugsėjo 2-osios reikalavimą perkant alkoholį pateikti asmens dokumentą pradėjusius taikyti prekybininkus Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) nariai apkaltino sąmoningu kenkimu Seimui prieš rinkimus.

Zombius primenantiems, vidury gatvės svirduliuojantiems ir rėkaujantiems alkoholio mėgėjams grasinama griežtesnėmis baudomis. Vyriausybėje svarstomos trigubai didesnės baudos už pasirodymą viešoje vietoje išgėrus. Už rimties trikdymą gali tekti susimokėti kelis šimtus eurų. Už girtavimą viešoje vietoje Lietuvoje baudžiama nuo 8 iki 14 eurų, o už šlaistymąsi gatvėmis išgėrus bei rimties trikdymą bauda gali siekti 30. Visgi tokios nuobaudos lietuvių negąsdina ir tai byloja statistika.

Seime antradienį buvo planuojama pateikti siūlymą, kad dokumento parduodant alkoholį būtų galima reikalauti tik iš jaunų asmenų, tačiau klausimas perkeltas į trečiadienį. To paprašė vienas projekto iniciatorių socialdemokratas Bronius Bradauskas, argumentuodamas, kad projektui pateikimui numatytu laiku, antradienio vakarą, turi susitikimą Kaišiadoryse.

Kokį automobilį gali įpirkti vidutines pajamas gaunantis lietuvis? Pasirodo, tautiečiai galėtų sau leisti įsigyti naujesnę ir brangesnę transporto priemonę nei turi, tačiau lieka ištikimi seniems automobiliams. Net du iš trijų šiuo metu nuperkamų automobilių yra senesni nei 10 metų. Tiesa, pasvajoti apie prabangesnes mašinas lietuviai ypač mėgsta – laisvalaikiu varvina seilę žiūrėdami į naujus, galingus, prestižinius automobilius skelbimų portaluose.

Daugeliui prekybos tinklų ėmus tikrinti visų alkoholio pirkėjų asmens dokumentus, Seimo Darbo partijos frakcijos narys siūlo uždrausti tokią praktiką. Gintaras Tamošiūnas užregistravo Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimą, kad alkoholio pardavėjai neturi teisės reikalauti asmens dokumentų iš akivaizdžiai vyresnių asmenų. Pasak G.Tamošiūno, taip elgiantis neteisinga skelbti, kad vienas pagrindinių akcijos tikslų - mažinti galimybę alkoholio įsigyti nepilnamečiams.