prekyba

Penktadienį įvestas reikalavimas rodyti asmens dokumentą perkant alkoholį papiktino dalį vyresnio amžiaus pirkėjų - pražilusių senjorų pasų tikrinimą jie vadina papildoma gaišatimi, kuri neatneš realios naudos. Naujosios tvarkos šalininkai problemų neįžvelgia ir viliasi, kad tai padės pažaboti gėrimų pardavimą nepilnamečiams ir nesaikingą alkoholio vartojimą - vieną iš didžiausių socialinių problemų šalyje.

Norintys įsigyti alkoholio rugsėjo pirmąją, tai gali padaryti ne tik baruose. Kaune svaigiaisiais gėrimais išsinešti prekiavo ir to daryti negalinti parduotuvė. Iškalbinga reklama Kauno mieste. Rugsėjo pirmąją visai šalia mokyklos esančioje parduotuvėje-kavinėje siūloma įsigyti alkoholinių gėrimų. TV3 žinių žurnalistė pati įsitikina, jog dieną, kuomet visose Lietuvos parduotuvėse bei prekybos centruose „sausas įstatymas" - draudžiama prekiauti svaigalais, gauti alkoholio įmanoma.

Tarsi bloga tradicija tapęs ėjimas į parduotuves pirkti alkoholinių gėrimų prieš šventinę Rugsėjo pirmąją pamažu praranda savo pozicijas. Parduotuvių atstovų teigimu, alkoholio perkama mažiau nei pernai, o taip pat renkamasi ir nealkoholinius gėrimus. Tiesa, mažmeninės prekybos ekspertas apie besikeičiančias tendencijas optimistiškai nemąsto. Jau ne pirmus metus galioja draudimas Rugsėjo 1–ąją pardavinėti alkoholinius gėrimus.

Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras Sigmaras Gabrielis (Zigmaras Gabrielis) sekmadienį sakė, kad derybos dėl didelio masto prekybos tarp Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Valstijų iš esmės nebevyksta. „Derybos su JAV de facto žlugo, nes mes, europiečiai, žinoma, negalime nusileisti Amerikos reikalavimams, – sakė jis visuomeniniam transliuotojui ZDF. – Niekas nejuda į priekį.

Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES tema, rodos, iškedenta iki smulkiausių detalių, tačiau emocijų dedamoji vis dar užgožia racionalius skaičiavimus. Rytų Europos šalys savo santykį su „Brexit“ dažniausiai vertina per emigravusių tautiečių prizmę, dažnai pamiršdamos, kad Jungtinė Karalystė yra ir prekybos partnerė. Paprastai ne pati reikšmingiausia, tas tiesa, tačiau net ir nedideli pokyčiai gali neigiamai paveikti regiono šalių augimą.

Vilniaus Kalvarijų ir Gariūnų turgavietėse prekiaujama nelegaliais augalų apsaugos produktais. Tai nustatė Valstybinė augalininkystės tarnyba, kurios specialistai šiose turgavietėse atliko neplaninius patikrinimus.

Ieškodami nelegalių rūkalų ir alkoholio, Klaipėdos policininkai turgavietėje aptiko povandeninį šautuvą. Klaipėdos miesto policijos komisariato Šiaurinės policijos nuovados pareigūnai trečiadienį uostamiesčio turgavietėse vykdė tikslinę priemonę, kurios metu siekė išaiškinti asmenis, kurie užsiima nelegalia akcizais apmokestinamų prekių prekyba.

Sostinės gyventojai sukilo prieš prekybos centro ,,Lidl“ plėtrą. Nors verslininkai gyventojams žada nemokamas krepšinio ir vaikų žaidimo aikšteles, jie ašaras lieja dėl 500 nukirstų pušų. Miesto valdžia sako suprantanti gyventojų nepatogumą, bet planuose miškelio apskritai esą net neturėjo būti, juolab, kad vokiečiai už nukirstus medžius dosniai sumokėjo. Eilėmis ir užrašais ant statybinės tvoros Fabijoniškių gyventojai reikalauja stabdyti dar vieno vokiečių prekybos centro ,,Lidl“ statybą.

Šį rugpjūtį prekybos tinklas „Lidl“ tęs plėtrą Lietuvoje: paskutinįjį vasaros mėnesį keliuose šalies miestuose bus atidarytos dar 4 parduotuvės. Jau kitą savaitę, rugpjūčio 4 d., ketvirtadienį, „Lidl“ pirkėjams duris atvers Vilniaus Naujamiestyje, Žemaitės g. 16. Kaip rašoma įmonės pranešime spaudai, atidarymo dieną parduotuvėje Žemaitės g. 16 apsilankę pirkėjai galės rinktis iš specialių pasiūlymų.

Itin specifinė, bet gana populiari verslo niša Palangoje – prekyba paveikslais – išgyvena sunkius laikus. Bent taip tvirtina Basanavičiaus gatvės prieigose įsikūrę prekeiviai. Už galvos juos griebtis verčia ne tik sumenkę poilsiautojų srautai, bet ir beatodairiškas taupumas. Žmonės linkę itin stipriai derėtis, o nesulaukę pardavėjų palankumo tik numoja ranka ir dar vieną kitą riebų žodį lepteli. Susimąstė apie emigraciją 16 vasarų iš eilės, tiek suskaičiuoja 62 metų prekeivė Liudmila.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ketvirtadienį pareiškė Britanijos premjerei Theresai May, kad jos šalis turi rinktis – leisti laisvą europiečių judėjimą į Jungtinę Karalystę arba susitaikyti su apribojimais prekyboje su Europos Sąjunga. „Tai pats svarbiausias punktas... Britanija turės rinkti – likti bendrojoje rinkoje ir priimti laisvą judėjimą, arba įgyti kitą statusą“, – jis sakė po derybų Paryžiuje.

Europos Sąjungai (ES) tenkančios Lietuvos eksporto ir importo dalys yra kukliausios iš Baltijos valstybių, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duomenys. Per pirmus keturis šių metų mėnesius ES teko 62 proc. viso Lietuvos eksporto ir 71 proc. viso importo. Latvijos užsienio prekyboje šios dalys siekė atitinkamai 74 proc. ir 79 proc., Estijos - 75 proc. ir 84 procentus. Latvijai teko 9 proc., Estijai - 5 proc. viso Lietuvos eksporto; Lietuvai - 17 proc., Estijai - 13 proc.

Jungtinei Karalystės gyventojams referendume nusprendus pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES), premjeras Algirdas Butkevičius tikisi, kad prekyba tarp Bendrijos ir Britanijos išliks laisva. "Kalbant koks modelis bus pasirinktas, ar Norvegijos, ar Šveicarijos, ar prekybiniai santykiai bus vykdomi pagal Pasaulio prekybos organizaciją, kol kas nėra tvirto aiškumo, nes, aš manau, kad nebus tikriausiai įvesti papildomi muitai, nebus grįžtama prie muitų sistemos.

Pas nelegalius prekeivius cigaretėmis ir spiritu Panevėžio apskrities policija aptiko ne tik nelegalių prekių bet ir daugiau nei 30 tūkst. eurų grynaisiais pinigais. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, surinkę ir išanalizavę informaciją apie Panevėžio centrinėje turgavietėje vykstančią neteisėtą prekybą akcizais apmokestinamomis prekėmis, birželio mėnesį atliko kratas.

Prie parduotuvių ne tik tįsta eilės, bet ir pakrinka žmonių nervai. Pasitaiko, kad po sunkios dienos žmonės visai nebevaldo emocijų. TV3 žinios nufilmavo tai patvirtinančius vaizdus. „Lidl“ Parduotuvės aikštelė perpildyta, taigi apsauga žmonėms neleidžia išvažiuoti pro kur jie nori. Konfliktas įsižiebė iki paraudonavimo. Ramintojo vaidmuo teko policininkui. Maža to, policija čia atvažiavo, nes vos prieš pusvalandį čia jau įvyko panašus konfliktas.

2016 m. birželio 2 d. yra ir bus istorinė LIETUVAI. Sveikiname Lietuvą ir lietuvius, politikus ir piliečius, gyventojus ir besisvečiuojančius Lietuvoje, pirkėjus ir pardavėjus, gamintojus ir prekybininkus! LIDL LIETUVA parduotuvių atidarymas yra istorinis įvykis.

Seime vėl gaivinama idėja apriboti prekybos centrų veiklą per didžiąsias metų šventes. Jeigu Seimas tam pritartų, nauja tvarka įsigaliotų nuo 2017 metų. Socialdemokratės Birutė Vėsaitė ir Orinta Leiputė siūlo Darbo kodekse numatyti, kad parduotuvėms būtų uždrausta dirbti per šešias svarbiausias metų šventes - sausio 1-ąją, vasario 16-ąją, kovo 11-ąją, liepos 6-ąją bei pirmą Kalėdų ir pirmą Velykų dieną. Šį siūlymą svarstys Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o dėl jo balsuos visas Seimas.

Didysis ketvertas - „Maxima“, „Iki“, „Norf a“ ir „Rimi“ - plečia savo teritoriją iš rinkos stumdamas smulkiuosius prekybininkus. Dabar, kai į rinką žengia naujas varžovas „Lidl“, plėtra dar suintensyvėjo, rašo „Verslo žinios“. Šiandien didžiausi pagal parduotuvių skaičių yra „Iki“ ir „Maxima“ - abu valdo po 235 parduotuves.

2015 metais šešėlinė ekonomika Latvijoje traukėsi, Lietuvoje ir Estijoje – augo, tvirtina Stokholmo ekonomikos mokyklos (SSE) Rygoje ekspertai. Jų skaičiavimais, Lietuvoje šešėlinės ekonomikos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis padidėjo nuo 12,5 proc. užpernai iki 15,0 proc. pernai. Latvijoje šešėlinė ekonomika sumenko nuo 23,5 proc. iki 21,3 proc. BVP, Estijoje – išaugo nuo 13,2 proc. iki 14,9 proc. BVP. 42,3 proc.

Ar šiomis dienomis padaugėjo lietuvių, vykstančių apsipirkti į Lenkiją? TV3 žinių reporteriai šiandien apsilankė ir ten. Net ir šiandien, darbo dieną, Suvalkų prekybos centruose driekėsi mūsų tautiečių eilės - pilnas bagažines maisto produktų prisikrovę lietuviai sako, kad taip jie boikotuoja dideles kainas Lietuvoje, o nepatingėję nuvažiuoti iki Lenkijos sutaupo apie trisdešimt procentų savo pinigų.

Ar lietuviai solidarūs ir boikotuoja didžiuosius prekybos centrus? Socialiniuose tinkluose tris dienas neiti į parduotuves pažadėjo jau daugiau kaip 100 tūkstančių žmonių. Tačiau kol kas prekybininkai tvirtina didelio akibrokšto nejaučiantys – esą kur ne kur pirkėjų srautai skiriasi, bet ne drastiškai. Tuo tarpu boikoto organizatorius atšauna – aktyviausi mažesnių miestelių gyventojai, kurie prekybos centrus iškeičia į turgus ar nedideles krautuvėles.

Lietuvoje dėl kainų tradiciškai pirmiausia puolama į psichozę, po to pradedama ieškoti kaltų. O visos tos pastangos turėtų būti nukreiptos į sprendimus, kurie užtikrintų mūsų žmonių pajamų augimą, o ne į bandymą imituoti kažkokią kovą su didėjančiomis kainomis, - sako Liberalų sąjungos lyderis Eligijus Masiulis. „Kai kas dar bando aiškinti, kad kainos nepakilo. Labiausiai stebina premjero pozicija, kuri nuolat keičiasi.

„Lidl“ atidarymas Lietuvoje paveiks mažmeninės prekybos rinką: tik 4% internetu apklaustų pirkėjų teigia, jog „Lidl“ atėjimas neturės jokios įtakos ir nepakeis jų pirkimo įpročių. 10% respondentų yra pasiruošę tapti reguliariais „Lidl“ pirkėjais nuo pat parduotuvių atidarymo dienos, o 3 iš 4 apklaustųjų norėtų pirmiausia apsipirkti, kad nuspręstų dėl tolesnio lankymosi, rodo „Nielsen“ atliktas internetinis pirkėjų tyrimas.

Seimo Audito komitetas ketina nagrinėti Gariūnų turgavietės plėtros projekto įgyvendinimą. Komitetas pranešė, kad ketiname aiškintis, kodėl projektą įgyvendinančios bendrovės vengia pateikti informaciją apie jo eigą, taip pat ar projektą kontroliuojanti Ūkio ministerija ir Nacionalinė žemės tarnyba tinkamai vykdė sutarčių priežiūrą.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sako, jog prekybininkai kilstelėjo bendrą kainų lygį, norėdami susigrąžinti prarastas pajamas, kai prieš euro įvedimą tarp valdžios ir jų buvo susitarta pusę metų nedidinti kainų. Anot jos, kainas sumažintų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo mažinimas būtiniausiems maisto produktams. „Jeigu kalbėsime apie kainų kylimą, tai bendras brangimas yra. Aš neneigčiau kilimo vienos iš priežasčių ir situacijos dėl euro įvedimo. Tai ne pats euras pakėlė kainas.

Nėra galutinai aišku, kada JAV ir Europos Sąjunga baigs derybas dėl transatlantinė prekybos ir investicijų sutarties (TTIP), tačiau neatmetama, kad tai įvyks dar šiemet, sako už prekybą atsakinga Europos Komisijos narė Cecilia Malmstrom (Sesilija Malmstriom). „Nėra galutinio termino, nes susitarimas turi būti baigtas tuomet, kai abi pusės mano, kad jis yra pakankamai geras.

Prie vienos iš „Lidl“ parduotuvių – didžiulis sujudimas. Kameros, šviesos, atidengtos iškabos, o prie kasos jau sėdi mergina, skaičiuojanti prekes. Matyti, jog vyksta reklaminio klipo filmavimas. Susisiekus su „Lidl Lietuvos“ rinkodaros ir viešųjų ryšių departamento vadove Agne Gaižauskiene nei patvirtinimo, nei paneigimo negavome. „Mes dabar kiekvieną dieną turime kiekvienoje parduotuvėje ką veikti.

Tai būtų didžiausia pasaulyje prekybos sutartis, sujungsianti JAV ir Europos Sąjungą – du milžiniškus ūkius, turinčius 850 mln. gyventojų. Nors ekonominė Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) susitarimo nauda yra itin išliaupsinta, daugelis žmonių abejose Atlanto pusėse ir toliau ją vertina itin įtariai arba kategoriškai jai nepritaria.

Ar reikia rinkimų laikotarpiu Lietuvoje uždrausti prekiauti alkoholiu? Tokį siūlymą Seime užregistravo Valerijus Simulikas ir iškart sulaukė aštrios kritikos. Tačiau parlamentaras tikina, kad draudimas prekiauti alkoholiu per rinkimus pažabotų masinius papirkinėjimus „bambaliais“. Tuo metu TV3 žinių kalbinti gyventojai įsitikinę – kas norės, tas „bambaliais“ rinkėjus apdalins iš anksto. Seimo narys Valerijus Simulikas užsimojo pažaboti girtavimą ir žmonių papirkinėjimą per rinkimus.

Savaitgalio metu pareigūnai tikrino įmones, prekiaujančias alkoholiu ir maisto produktais, naktinius barus bei degalines. Iš viso patikrinta 18 skirtingų prekybos vietų. 12 iš jų nustatyti įvairaus pobūdžio pažeidimai. Dominuojantys – kasos kvito nedavimas, kasos aparate esančio pinigų likučio neatitikimas, alkoholio pardavimas po 22 val., darbo grafikų nebuvimas. Pareigūnai aptiko tiek maisto produktų, tiek ir pirotechninių medžiagų – fejerverkų, su pasibaigusiu galiojimu.

Baltarusijai bandant atnaujinti stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) procesą, Lietuva tiesiogiai su kaimynine šalimi nesiderės, nes už tai yra atsakinga Europos Komisija (EK), tačiau šalies interesai bus aktyviai ginami, naudojantis Europos Sąjungos (ES) institucijomis, teigia užsienio reikalų viceministras.

Europos Sąjungai (ES) tenkančios Lietuvos eksporto ir importo dalys išlieka kukliausios iš Baltijos valstybių, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duomenys. Pirmąjį šių metų mėnesį ES teko 65 proc. viso Lietuvos eksporto ir 67 proc. viso importo. Latvijos užsienio prekyboje šios dalys siekė atitinkamai 75 proc. ir 76 proc., Estijos - 79 proc. ir 84 procentus. Latvijai teko 9 proc., Estijai - 6 proc. viso Lietuvos eksporto; Lietuvai - 17 proc., Estijai - 13 proc.

Pirmadienio vakarą, apie 17 val., sujudimas kilo Žirmūnų rajone esančiame „Parkas Outlet“.  Kiek vėliau prekybos centras darbą tęsė. Pirminiais duomenimis, žmonės nenukentėjo. Pasirodo, kad sumaištį sukėlė vieno vyriškio palikta dėžė su neaiškios kilmės buteliukais. Į vaistinę atėjusiam vyrui vaistininkas pasakė, kad jos nepriims, todėl nieko nelaukęs vyriškis paliko dėžę su vaistais tiesiog prekybos centre. Buvo evakuoti žmonės.

Parlamentaras konservatorius Sergejus Jovaiša siūlo dar griečiau riboti prekybą alkoholiu parduotuvėse. Jis siūlo neleisti prekiauti alkoholiu darbo dienomis ir šeštadieniais nuo 20 val. vakaro iki 12 val. dienos, o sekmadieniais prekyba būtų galima tik tris valandas - nuo 12 val. iki 15 valandos. Draudimas negaliotų maitinimo įstaigoms. S.Jovaiša, kuris Seime užregistravo atitinkamą Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą, sako, kad tai yra efektyviausia alkoholio prieinamumo ribojimo priemonė.

Nepopuliaru išsakyti ir nemalonu išgirsti nuomonę, kad nereikėtų skubėti mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mėsai ar apskritai visoms prekėms. Vis tik apie tai diskutuoti reikia, nes kiekvieno mokesčio mažinimas, kaip ir didinimas, turi alternatyviuosius kaštus.

Sostinėje kuriama vis draugiškesnė aplinka verslui – nuo šių metų Vilniuje jau galima prekiauti iš prekybai pritaikyto automobilio ar jo priekabos važinėjant po skirtingas miesto vietas ir trumpam sustojant. Šia naujove jau spėjo pasinaudoti keli verslininkai, o gyventojai džiaugiasi turėdami progą savo mėgstamų valgių ar maisto produktų įsigyti visai šalia namų.

Lietuvos premjeras teigia, kad Honkongas galėtų tapti tiltu Kinijos investicijoms į Lietuvą bei Lietuvos eksportui - į Kiniją. „Honkongas yra teisingai apibūdinamas kaip vieta, kur Rytai susitinka Vakarus.

Lietuviai, plūstantys į Lenkijos parduotuves, atveria ir naują rinką kelionių agentūroms – pristatomos specialios apsipirkinėjimo kelionės. Agentūros noriai surenka lietuvius, perveža per Suvalkuose esančias parduotuves ir parveža lietuvius su pilnai pirkinių maišais.  Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas pripažįsta, kad tai kenkia biudžetui, tačiau verslo drausti negalima. „Jei yra tokia paklausa, tai ją uždrausti būtų neprotinga.

Pastebėję daržovių kainas Lietuvos prekybos centruose pamatysime tiesiog prieš akis brangstančias lietuviškas daržoves. Kai kurioms brangus daugiau nei dvigubai, ekspertai pasakoja, kad įtakos turėjo ne tik sumažėjęs derlius, bet ir patys prekeiviai. Pagal skelbiamus duomenis matome, kad prieš metus 28 centus kainavusios nefasuotos morkos šiuo metu kainuoja 41 centą, o tai – 60,71 proc. brangiau. Baltagūžiai kopūstai brango 56 proc., bulvės 48 proc., o svogūnai ir 65 proc.

Į Lietuvą atėjęs pavasaris neaplenkė ir parduotuvių lentynų. Pirkėjai jau gali įsigyti pirmuosius ilgavaisius agurkus ir salotas vazonėliuose, o netrukus galės mėgautis ir šviežiais lietuviškais trumpavaisiais agurkais. Dar už pusantro arba dviejų mėnesių parduotuvėse išvysime pirmuosius lietuviškus pomidorus.

Alkoholio prekybą Lietuvoje siūloma uždrausti nuo 20 val. iki 12 val. dienos. Draudimas negaliotų maitinimo įstaigoms. Parlamentaras konservatorius Sergejus Jovaiša, kuris Seime užregistravo Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą, sako, kad prekybos laiko ribojimas yra efektyviausia alkoholio prieinamumo ribojimo priemonė. „Dalis tautos blaivi galėtų dirbti bent pusę dienos. Iki pietų gal iškentės, o paskui jau gal ir nebesinorės“, - BNS sakė S.Jovaiša.

Vokietijos mažmeninės prekybos tinklo valdoma prekybos įmonė „Lidl Lietuva“ didina įstatinį kapitalą 30 mln. eurų. Registrų centro duomenimis, kapitalas papildomais įnašais didinamas nuo 147,7 mln. eurų iki 177,7 mln. eurų. Paskutinį kartą „Lidl“ kapitalą didino pernai gruodžio viduryje - tuomet tam skirta taip pat 30 mln. eurų. „Lidl Lietuva“ pernai rugpjūčio pabaigoje baigė 30 mln. eurų vertės logistikos centro statybas Kauno rajone, kuris bus atidarytas balandžio viduryje.

Premjeras Algirdas Butkevičius nepritaria Seime svarstomiems siūlymams drausti dovanas alkoholio pirkėjams, sakydamas, kad tai suvaržytų verslą. „Tai būtų tam tikras verslo suvaržymas, nes rinkodara yra toks dalykas, kur vyksta didžiulė konkurencija. Aš tikrai nerekomenduočiau tokiam pasiūlymui pritarti“, - žurnalistams Vyriausybėje trečiadienį sakė ministras pirmininkas.

Alkoholio prekybos laikas Lietuvoje turėtų sutrumpėti, savivaldybės spręs dėl jos vietos, o jo reklama bus leidžiama tik turint leidimus prekiauti. Vyriausybė pirmadienį pasitarime pritarė tai numatančioms Seimo narių pateiktoms Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, kurioms dar turės pritarti Seimas. „Tų pakeitimų esmė yra trys esminiai momentai: Seimo nariai siūlo sutrumpinti prekybos alkoholiu laiką - ryte leisti prekiauti alkoholiu ne nuo 8, o nuo 10 valandos.

Internetinė prekyba tampa tokia populiari, jog žmonės drąsiai galėtų niekur neiti iš namų. Dabar tiesiai į lovą galima užsisakyti maisto, buities prekių ir visoms progoms skirtų drabužių. Kitas privalumas – kaina. Dažniausiai internetinėse parduotuvėse parduodami drabužiai, buities prekės kainuoja tikrai mažiau už tai, ką galima rasti prekybos centuose. Vis dėlto perkant tokius daiktus visada egzistuoja rizika, kad nepavyks gauti to, ką buvote susiplanavęs.

Lietuvoje prekybininkai negalės nemokamai dalinti plastikinių maišelių nuo 2019 metų pradžios. Draudimas negalios tik ypač lengviems maišeliams, kurie kaip pirminė pakuotė naudojami nefasuotiems maisto produktams ir yra būtini dėl higienos. „Iš esmės mums šitas sprendimas nėra labai aktualus, nes prekybos tinklai nemokamų maišelių nedalina, išskyrus atvejus, kada parduodant drabužius, avalynę rinkodaros tikslais yra duodami.

Ar Lietuvoje yra bent viena moteris, kuri įsivaizduotų savo gyvenimą be kojinių? Net jei jos joms nepatinka, vien todėl, kad Lietuvoje dažniausiai šalta, kojinėms mūsų moterys išleidžia nemažai pinigų. O kai reikia pasipuošti kokioms ypatingoms progoms, ar Valentino dienai, tarkime, seksualiomis kojinėmis su nėriniais, moterys neretai neskaičiuoja pinigų.  Vis dėlto labiausiai lietuvės žiūri į kainą. O Lietuvoje gaminamas prabangesnes kojines dažniausiai nešioja išrankiosios britės.

Lietuvos prekybininkams ir laisvalaikio organizatoriams teks susitaikyti su tuo, kad dar labiau sumažės turistų iš Baltarusijos - pavasarį įsigalios naujos į šią šalį įvežamų prekių asmeniniam naudojimui normos.

Technika griovė prekybos paviljoną prie metro stoties „Kropotinskaja“. Teritoriją naktį apsupo milicija ir pareigūnams nė motais, kad viduje vis dar buvo žmonių. Aplinkiniai prašė jiems leisti bent jau išprašyti iš vidaus prekybininkus. Panašus vaizdelis buvo ir kitose Maskvos vietose. Paviljonai masiškai griaunami ir prie „Sucharevskos“ metro, taip pat prie „Oktiabrskoje pole“, „Konkava“, „Akademičeskaja“ ir kitose sostinės vietose.