prancūzija

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį paragino Vokietiją pademonstruoti europinį „solidarumą“ sparčiai didėjančių energijos kainų fone, perspėdamas, kad Berlyno milijardinės vertės planas, skirtas padėti savo šalies vartotojams, gali lemti ES rinkos „iškraipymų“.  „Negalime laikytis nacionalinių politikų, nes tai sukuria iškraipymų Europos žemyne“, – teigė Prancūzijos vadovas prancūzų dienraščiui „Les Echos“ duotame interviu, kuris turėtų pasirodyti pirmadienį.

Prancūzijoje per šernų medžioklę sekmadienį įvykus „dramatiškai nelaimei“ buvo nušauta britė, pranešė vietos prokuroras. 67 metų moteris buvo sužeista „virš širdies“ ir nuvežta į ligoninę Bretanės regiono mieste Sen Brijė ir ten maždaug vidurdienį mirė, sakė prokuroras Nicolas Heitzas. Moterį pašovęs jos 69 metų draugas sulaikytas, pradėtas tyrimas dėl nužudymo.

Tūkstančiai protestuotojų, tarp kurių buvo ir šių metų Nobelio literatūros premijos laureatė, sekmadienį išėjo į Paryžiaus gatves, demonstruodami pyktį dėl kylančių kainų ir didindami spaudimą prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybei. Eitynes už darbo užmokesčio didinimą ir kitus reikalavimus organizavo kairiojo sparno E. Macrono oponentai prieš prasidedant savaitei, kuri žada būti nemaloni jo centristinei vyriausybei.

Prancūzijoje šiuo metu atostogaujanti atlikėja Mia Pilibaitytė ten jau ne kartą susidūrė su apgavystėmis. Moteris įspėja, kad atostogaudami Lietuviai atidžiai apsižiūrėtų, kiek ir už ką moka. Savo kelionės akimirkomis socialiniuose tinkluose besidalinanti atlikėja ne tik džiaugiasi gražiais vaizdais ir puikiu oru – ji taip pat pasidalino istorija, kaip su draugu apsilankę viename restorane Kanuose liko apgauti.

Rekordiškai kylant maisto, degalų ir paslaugų kainoms Lietuvoje, tautiečiai ne atsisako kelionių ir atostogų, bet ieško būdų, kaip sutaupyti jų metu. O jų keliai veda ne tik į Lenkiją ar Turkiją. Naujienų portalas tv3.lt dalijasi skaitytojos Ugnės istorija, kuri kartu su draugų kompanija rugsėjo pabaigoje lankėsi pietų Prancūzijoje, kurortiniame Žydrosios pakrantės regione.

Du Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) ir „Wagner“ grupės darbuotojai vienu metu pasiprašė prieglobsčio Prancūzijoje, praneša gulagu.net įkūrėjas Vladimiras Osečkinas. Anot jo, abu jie turi svarbios informacijos. V. Osečkino teigimu, vienas asmuo yra susijęs su verslininku Jevgenijumi Prigožinu, o kitas yra FSB darbuotojas. Pranešama, kad abu jie atsidūrė tame pačiame lėktuve.

Prancūzijos prezidentūra ketvirtadienį atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiūlymą sukurti naują „dujų centrą“ Turkijoje, per kurį dujos būtų tiekiamos Europai, pareikšdamas, kad toks pasiūlymas yra „beprasmis“.  „Nėra prasmės kurti naujų infrastruktūrų, kurios leistų importuoti daugiau rusiškų dujų“, – pažymėjo prezidentūra.  V. Putinas pateikė pasiūlymą Turkijos lyderiui Recepui Tayyipui Erdoganui per asmeninį susitikimą, įvykusį ketvirtadienį Kazachstane.

Europą apėmus Rusijos agresyvumo išprovokuotai energetikos krizei, Prancūzija pradeda tiekti dujas Vokietijai, skelbia „Deutsche Welle“. Pasak Prancūzijos dujotiekių operatorės „GRTGaz“ pranešimo, dujos į Vokietiją nuo spalio 13-osios pumpuojamos per jungtį, esančią netoli Niederheilbacho kaimo Vokietijos Saro federalinėje žemėje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi „grįžti prie derybų stalo“ aptarti taikos sudarymą Ukrainoje, trečiadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir pridūrė, kad Kyjivui taip pat ateis laikas derėtis.

Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu pareiškė, kad Prancūzija artimiausiomis savaitėmis dislokuos daugiau karių ir įrangos Rumunijoje ir sustiprins savo buvimą kitose Rytų Europos šalyse, tęsiantis karui Ukrainoje. Prezidento Emmanuelio Macrono sprendimas „sustiprinti mūsų gynybines pozicijas rytiniame Europos flange“ bus priimtas vykdant Prancūzijos įsipareigojimus NATO, sakė S. Lecornu Senato komisijai.

Prancūzijoje jau trečią savaitę tęsiantis energetikos milžinės „TotalEnergies“ darbuotojų streikui, kurio nesustabdo net vyriausybės spaudimas derėtis, pirmadienį įvairiose šalies degalinėse trūko benzino. Oficialiais skaičiavimais, apie 30 proc. degalinių nebeturėjo visų arba bent kai kurių rūšių degalų, todėl vis labiau nusiviliančių vairuotojų laukė ilgos eilės.

Prancūzijos teismas JAV technologijų milžinei „Apple“ 2020 metais skirtą rekordinę 1,1 mlrd. eurų baudą ketvirtadienį sumažino daugiau kaip 700 mln. eurų, pranešė naujienų agentūros AFP informuoti šaltiniai. Prancūzijos konkurencijos tarnyba šią baudą – didžiausią jos istorijoje – skyrė nustačiusi, kad JAV bendrovė darė spaudimą nepriklausomiems „Apple“ gaminių pardavėjams, mėgindama nukreipti pirkėjus į savo ir mažmenininkų, kuriems teikė pirmenybę, parduotuves.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paragino savo kolegą iš Turkijos Recepą Tayyipą Erdoganą kovoti su sankcijų, įvestų Rusijai dėl jos karo prieš Ukrainą, apeidinėjimu. E. Macronas „pabrėžė Europos sankcijų režimų svarbą stabdant Rusijos mėginimus aštrinti padėtį ir paragino kovoti su bet kokiomis jų vengimo strategijomis“, po derybų viršūnių susitikimo Prahoje kuluaruose pareiškė Prancūzijos prezidentūra.

Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Liz Truss ketvirtadienį taisė santykius su Prancūzija, nors dar prieš kelias savaites sakė, kad „neaišku“, ar prezidentas Emmanuelis Macronas yra Britanijos draugas, ar priešas. Tokiu dviprasmišku atsakymu per JK Konservatorių partijos lyderio rinkimų kampaniją L. Truss įtiko euroskeptiškiems toriams.

Europos Sąjunga nusiųs į Armėniją „civilinę misiją“, padėsiančią nustatyti sieną su Azerbaidžanu, penktadienį, po Prahoje įvykusio susitikimo su Prancūzija, paskelbė tarpininkai. Misija prasidės spalį ir truks daugiausia du mėnesius, sakoma bendrame pareiškime, paskelbtame po Armėnijos premjero Nikolo Pašiniano, Azerbaidžano prezidento Ilhamo Aliyevo, Prancūzijos vadovo Emmanuelio Macrono ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko Charles'io Michelio derybų.

 Iranas ketvirtadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas dvejų Prancūzijos piliečių suėmimas už šnipinėjimą. Cecile Kohler ir Jacques'as Paris, profesinių sąjungų nariai, yra susiję su Prancūzijos nacionaline švietimo, kultūros ir profesinio mokymo federacija.

Prancūzija antradienį pradėjo procesą, kuriam pasibaigus valstybė įgis vienvaldę didžiulių skolų slegiamos energetikos milžinės EDF kontrolę. Valstybė, kuri šiuo metu valdo 84 proc. EDF akcijų, per finansų rinkos reguliavimo instituciją pateikė pasiūlymą įsigyti visas jai dar nepriklausančias elektros energijos bendrovės akcijas, žengusi pirmą žingsnį, kad EDF akcijos būtų pašalintos iš rinkos.

Prancūzijos ministrė pirmininkė Elisabeth Borne pirmadienį pareiškė, kad, nepaisant dujų trūkumo Europoje, šalis yra „pasirengusi“ žiemai ir ją atlaikys, jei vartotojai pasistengs sumažinti savo energijos vartojimą. „Kas benutiktų, esame pasirengę šiai žiemai. Numatėme šią situaciją iš anksto“, – pareiškė ji parlamentui per debatus apie karą Ukrainoje.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono biuro aukščiausio rango pareigūnas buvo apkaltintas interesų konfliktu einant pareigas, pirmadienį pranešė vyriausiasis finansinių nusikaltimų prokuroras. Alexis Kohleris, užimantis vieną įtakingiausių Prancūzijoje Eliziejaus generalinio sekretoriaus postą, kaltinamas dėl savo profesinių ir giminystės ryšių su Italijos ir Šveicarijos laivybos bendrove MSC, valdomą jo motinos pusbrolių.

Prancūzijos teisingumo ministras Ericas Dupond'as-Moretti turės stoti prieš teismą byloje dėl interesų konflikto, pranešė jo advokatai. Teisininkai nurodė, kad iškart apskundė tokį sprendimą.

Pergalę Prancūzijos lygoje iškovojo Monako „AS Monaco“ ekipa, kuri namuose 109:82 (22:15, 30:27, 29:23, 28:17) sutriuškino Roano „Chorale Basket“ komandą. Donatas Motiejūnas nugalėtojams per 13 minučių įmetė 12 taškų (3/5 dvit., 0/1 trit., 6/6 baud.), sugriebė 2 kamuolius, perėmė 1 kamuolį, bet prasižengė 3 kartus ir padarė 1 klaidą. „Chorale Basket“: Kadri Moendadze'as 12, Maxime'as Roosas 12 (4 atk. kam.), Sousa De'as 11, Ronaldas Marchas 11 (4 atk. kam.

Dvi pirmaujančios Prancūzijos elektros energijos tiekėjos šią žiemą pasiūlys premijas namų ūkiams, kurie sumažins vartojimą kylančių kainų ir galimų tiekimo sutrikimų fone.  Rusija sumažino dujų eksportą į Europą, reaguodama į Vakarų šalių sankcijas, paskelbtas dėl karo prieš Ukrainą, o daugelis Prancūzijos branduolinių reaktorių, tenkinančių apie 70 proc. šalies elektros energijos poreikio, yra išjungti dėl saugumo patikrinimų ar remonto darbų.

Iki 2024 metų Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių likus kiek mažiau nei dvejiems metams šalių olimpinių misijų vadovams buvo pristatyta pasiruošimo strategija, aprodytos žaidynių sporto bazės bei funkcinės zonos. Susitikime dalyvavo ir Lietuvos olimpinės misijos vadovas, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Olimpinio sporto direktorius Einius Petkus bei direktoriaus pavaduotoja Agnė Vanagienė.

Iki pasaulio futbolo čempionato Katare lieka lygiai 7 savaitės. Lapkričio 18 d. prasidėsianti ir visą mėnesį truksianti šventė bus išskirtinė, kadangi čempionatas, skirtingai nei anksčiau, vyks žiemą. Vasarą Arabijos šalyje tvyro 40 laipsnių karštis, todėl dar 2014 m. rudenį FIFA patvirtino, jog dėl išskirtinių Kataro klimato sąlygų 2022 m. pasaulio futbolo čempionatas bus perkeltas į lapkričio–gruodžio mėnesius.

Naujajam Eurolygos sezonui besirengiantis Monako „AS Monaco“ klubas disponuoja biudžetu, kokio dar niekuomet neturėjo jokia Prancūzijos lygos komanda. Praėjusiais metais tarp 8 stipriausių Eurolygos klubų patekusi Donato Motiejūno ekipa šįmet startuoja su daugiau nei 20,7 mln. eurų, kai pernai klubo biudžetas siekė 14,1 mln. Antroje vietoje kita Eurolygoje besivaržanti komanda – Vilerbano ASVEL.

Vokietija antradienį pareiškė, kad po 2022 metų išlaikys dvi atomines elektrines, jei problemos, dėl kurių buvo sustabdyti branduoliniai reaktoriai Prancūzijoje, liks neišspręstos.  Energetikos krizės, kurią sukėlė rusiškų dujų tiekimo mažinimas, akivaizdoje Berlynas kiek anksčiau šį mėnesį jau paskelbė, kad elektrinės liks veikti parengties režimu ir po 2022 m. pabaigos, o ne bus uždarytos, kaip planuota iš pradžių.

Prancūzijos vyriausybė kitais metais pasiskolins rekordinę 270 mlrd. eurų (260 mlrd. JAV dolerių) sumą, skirtą finansuoti biudžetą, į kurį įtrauktos viršutinės energijos kainų, kurios, kaip tikimasi, išaugs per žiemą, ribos, pirmadienį pranešė pareigūnai. „Tai nėra ribojantis ar lengvas biudžetas – tai atsakingas ir saugus biudžetas didelio neapibrėžtumo metu“, – spaudos konferencijoje sakė finansų ministras Bruno Le Maire‘as.

Klaipėdoje ketinama pagerbti prancūzų karių atminimą dviejose miesto vietose – Skulptūrų parke ir universitete. Tai numatoma padaryti Prancūzijos ambasados prašymu. Šis klausimas šią savaitę aptartas Klaipėdos savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos posėdyje.

Prancūzijos policija areštavo 48 žmones, įtariamus šią vasarą sukėlus gamtinių gaisrų, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė atstovė. Šią vasarą su didžiuliais miškų gaisrais kovodavo iki 10 tūkst. prancūzų ugniagesių per dieną. Ugnis nuniokojo daugiau kaip 65 tūkst. ha plotų – rekordiškai daug, rodo Europos miškų gaisrų informacijos sistemos (EFFIS) duomenys.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtą „dalinę mobilizaciją“ vadina klaida. E. Macronas taip pat pridūrė, kad V. Putinas nutolo nuo galimybės pasiekti taikos susitarimą su Ukraina.

Thomasas Heurtelis nebus laukiamas Prancūzijos rinktinėje, jeigu krepšininkas sužais bent vienas rungtynes Sankt Peterburgo „Zenit“ komandoje. Tai paskelbė pati Europos vicečempionų krepšinio federacija. „Jis pasirašė susitarimą, pagal kurį negalėjo žaisti Rusijos ir Baltarusijos komandose. Jeigu jis debiutuos „Zenit“ komandoje, tada pažeis susitarimą ir negalės žaisti rinktinėje“, - rašo federacija. 32 metų gynėjas praėjusiame Europos čempionate buvo vienas rinktinės lyderių.

Thomasas Heurtelis karjerą tęs Sankt Peterburgo „Zenit“ komandoje, su kuria oficialiai sudarė vienerių metų trukmės kontraktą. Taip pat numatyta galimybė kontraktą pratęsti dar vienam sezonui. Rusijos klubas artėjančiame sezone dėl Rusijos karo veiksmų Ukrainoje nežais nei viename tarptautiniame turnyre. Anksčiau skelbta, kad Prancūzijos krepšinio federacija nekvies į rinktinę krepšininkų, kurie žais Rusijoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį Jungtinėms Tautoms pareiškė, kad Rusijos invazija į Ukrainą primena imperializmo epochą. „Tai, ką matome nuo vasario 24 dienos, yra grįžimas į imperializmo ir kolonijų amžių. Prancūzija su tuo nesutinka ir atkakliai sieks taikos“, – sakė jis JT Generalinei Asamblėjai. „Kas dabar yra hegemonas, jei ne Rusija?“ – klausė jis.

Prancūzijos garsieji Luvro ir Versalio muziejai anksčiau išjungs apšvietimą, imdamiesi šios simbolinės priemonės, kad primintų visuomenei apie Ukrainos karo sukeltą energetikos krizę, šeštadienį pranešė kultūros ministrė.  Paryžius praėjusią savaitę paskelbė, kad pradės išjungti dekoratyvines šviesas, puošiančias miesto paminklus, keliomis valandomis anksčiau nei įprastai, o Eifelio bokštas ir kiti objektai jau sumažino apšvietimą dėl išaugusių elektros kainų.

Evanas Fournier sužaidė vienas geriausių rungtynių Europos čempionate, tačiau finale to buvo maža. Gautą sidabro medalį jis iš karto nusiėmė ir pripažino, kad tai – nuviliantis rezultatas. Europos krepšinio čempionato finale prancūzai nesulaikė Juancho Hernangomezo, kuris surengė karjeros šou ir pralaimėjo Ispanijai 76:88. Prancūzijos negelbėjo E. Fournier, pelnęs 23 taškus (3/6 dvit., 4/8 trit., 5/5 baud.). „Esu nusivylęs“, – sakė be medalio pasirodęs E. Fournier, aiškindamas tokį poelgį.

Europos krepšinio čempionatas pasiekė savo finišo tiesiąją. Sekmadienio vakarą Vokietijos sostinėje Berlyne paaiškės Senojo žemyno geriausieji, o rungtynes dėl bronzos ir aukso medalių atitinkamai galėsite tiesiogiai stebėti TV6 ir TV3 kanalu. 18:15 val. Lietuvos laiku dėl bronzos medalių į kovą stos šeimininkai vokiečiai ir mūsų kaimynai lenkai. 21:30 val. Lietuvos laiku  prasidės mūšis dėl pagrindinio trofėjaus, o jame rungsis Prancūzijos ir Ispanijos rinktinės.

Lenkija šiame „EuroBasket 2022“ čempionate jau įrodė, kad gali pademonstruoti meistrišką krepšinį. Krepšinio treneris įvertino, ar sėkmė nuo lenkų rinktinės nenusisuks ir šįkart. Šiame ketvirtfinalyje lenkų rinktinė prieš varžovus sugebėjo susikrauti net dviženklį pranašumą ir nors žaidimo metu rezultatai drastiškai keitėsi ne kartą, čempionato favoritais laikyti slovėnai galiausiai turėjo pripažinti lenkų pranašumą.

Penktadienį atšaukta apie 1 tūkst. skrydžių į Prancūziją ir iš jos, šios šalies skrydžių vadovams pradėjus streiką, lėmusį daug vėlavimų visoje Europos oro erdvėje.  Prancūzijos civilinės aviacijos administracija DGAC nurodė, kad 16 oro uostų, taip pat eismo valdymo centrai, nukreipiantys per Prancūzijos teritoriją skrendančius lėktuvus, penktadienį teikia tik minimalias paslaugas.

Prancūzijos valstybinė energetikos įmonė EDF ketvirtadienį pareiškė, kad sumažėjus elektros gamyba dėl branduolinių reaktorių sustabdymo 2022 metais, jos veiklos pelnas bus mažesnis 29 mlrd. eurų (29 mlrd. JAV dolerių) – daugiau nei buvo skaičiuota anksčiau. Beveik pusė Prancūzijoje esančių reaktorių šiuo metu yra sustabdyti dėl techninės priežiūros, kuri buvo atidėta per koronaviruso krizę, arba dėl kai kurių avarinio aušinimo sistemų korozijos problemų.

Prancūzijos policija ieško 11 nelegalių imigrantų, pabėgusių iš sulaikymo centro šalies šiaurės rytuose, kur laukė deportacijos, ketvirtadienį pranešė pareigūnai. Pasak vietos žiniasklaidos, trečiadienio vakarą 12 vyrų, pasinaudojusių savadarbiu kabliu, atidarė vartus ir pabėgo per sieną, juosiančią Meco mieste įsikūrusį centrą. Regiono valdžia informavo, kad „vyksta teisminis tyrimas“ ir kad „imamasi priemonių šiems asmenims surasti“. Tarp minėtų bėglių yra alžyriečių, libių ir marokiečių.

Didelis miško gaisras Prancūzijos pietvakariuose ketvirtadienį liovėsi plitęs, pranešė vietos pareigūnai. Žirondos departamento valdžia nurodė, kad ugnis nuo pirmadienio nusiaubė daugiau kaip 37 kv. km plotą, teko evakuoti 1 840 žmonių. Su liepsnomis kovoja daugiau kaip 1 tūkst. ugniagesių, šeši lėktuvai „Canadair“ ir trys lėktuvai „Dash“, du sraigtasparniai. Karščio bangų virtinė šią vasarą dar labiau padidino sunkią sausrą didelėje Europos dalyje ir sukūrė gaisrams itin palankias sąlygas.

Nauji dujų eksporto pajėgumai iš Prancūzijos į Vokietiją bus prieinami nuo spalio vidurio, trečiadienį pranešė Prancūzijos dujų tinklo operatorė, Europos energetikos sistemai persitvarkant po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.  „Istoriniai dujų srautai iš rytų pakito dėl karo Ukrainoje“, – sakoma operatorės „GRTgaz“ pranešime.

Paryžiaus teismas trečiadienį pripažino Jemeno nacionalinę oro linijų bendrovę „Yemenia Airways“ kalta dėl netyčinės žmogžudystės ir sužalojimų, susijusių su 2009 metais Indijos vandenyne netoli Komorų salų įvykusia lėktuvo katastrofa. Per avariją žuvo 152 žmonės, išskyrus 12 metų mergaitę, kuri per stebuklą išgyveno.  „Yemenia Airways“, kurios vadovai teisme nedalyvavo, buvo skirta maksimali 225 tūkst. eurų (225 tūkst.

Prancūzijos nacionalinė oro vežėja „Air France“ trečiadienį pranešė, kad penktadienį atšauks daugiau nei pusę savo trumpųjų ir vidutinių nuotolių skrydžių dėl planuojamo dispečerių streiko Prancūzijoje.  „Negalime atmesti galimybės, kad, kalbant apie likusius skrydžius, bus atidėtų ar paskutinę minutę atšauktų skrydžių“, sakoma aviakompanijos pranešime, kuriame priduriama, kad paveikti klientai bus įspėjami trumpąja žinute ir el. paštu.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) trečiadienį pasmerkė Prancūziją dėl atsisakymo repatrijuoti dvi savo pilietes iš Sirijos, į kurią jos nuvyko, kad prisijungtų prie savo partnerių islamistų. Prancūzijos valdžios institucijos turėtų iš naujo išnagrinėti šių moterų tėvų prašymą leisti joms grįžti namo, nurodė EŽTT. Vyriausybė jau ilgą laiką priešinasi tokiam žingsniui, tvirtindama, kad džihadistų kovotojai ir jų šeimų nariai turi būti teisiami vietos teismuose.

Prancūzijos policija tiria dviejų ukrainiečių moterų sumušimą. Moterų teigimu, jas už tai, kad klausėsi ukrainietiškos muzikos viešoje vietoje, sumušė rusas. Ukrainos ambasada Prancūzijoje perėmė bylą ypatingai kontrolei.

Paryžiuje pirmadienį prasidėjo dviejų asmenų, nuteistų dėl bendrininkavimo su satyrinio laikraščio „Charlie Hebdo“ redakcijoje ir vienoje košerinio maisto parduotuvėje 2015 metais surengtų atakų vykdytojais, apeliacijos nagrinėjimas. Broliai Saidas ir Cherifas Kouachi, kurie teigė, kad veikė „al Qaeda“ vardu, norėdami atkeršyti už laikraščio sprendimą išspausdinti pranašo Mohammedo karikatūras, Paryžiaus „Charlie Hebdo“ redakcijoje 2015-ųjų sausio 7-ąją nužudė 12 žmonių.

Taivane trečiadienį nusileido Prancūzijos parlamentarų grupė – pirmoji aukšto lygio Europos delegacija, atvykusi po didžiulių Kinijos karinių pratybų, surengtų Pekinui protestuojant prieš JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi (Nensi Pelousi) vizitą Taibėjuje. Kelionė prasidėjo Taivanui surengus dviejų dienų trukmės mokymus, per kuriuos strategiškai svarbioje saloje, esančioje tarp jo pakrantės ir Kinijos, buvo šaudoma koviniais šoviniais. Demokratiškai valdomas Taivanas, turintis 23 mln.

Prancūzijos energetikos transformacijos ministrė Agnes Pannier-Runacher (Anjes Panjė-Runašer) pranešė, jog šalies vyriausybės tikslas – žiemai kuo labiau pripildyti dujų saugyklas – jau pasiektas. „Šiandien pasiekėme maksimaliai galimą dujų atsargų lyg. Šios atsargos atitinka 50 proc. viso mūsų poreikio žiemą, todėl esame gerai pasirengę“, – antradienį interviu CNews televizijai sakė ministrė. Ji paaiškino, kad saugyklos negali būti užpildytos iki 100 proc., nes jose turi likti vietos orui.