politika

Prezidentūroje rinkosi valstybės gynimo taryba (VGT), kurios nariai aptarė saugumo ir gynybos klausimus. Po susitikimo jos dalyviai pranešė, kad buvo nutarta kurti lietuviškąją diviziją, nes Rusijos grėsmė –  nemažėja, Kaliningrade rusai planuoja naujas karines pertvarkas.  Po susitikimo buvo pareikšta, kad Lietuvos kariuomenėje bus kuriama divizija.

Kinijos vardas pasaulyje skamba plačiai ir kelia vis didesnį nerimą. Ne Rusija, o Kinija yra laikoma didžiausia JAV priešininke ir konkurente, o susidūrimas dėl Taivano, deja, bet nenumaldomai artėja. Kinija mankština raumenis ne tik pratybose Taivano sąsiauryje, bet tarptautinės diplomatijos frontuose. Ekspertai sako, kad verslams dabar pats laikas sprukti iš Kinijos, o Lietuvos politikams aiškiai susitarti, ką mes manome apie Kiniją. Laiko liko nedaug.

Kai JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas kas mėnesį čia, pietvakarių Vokietijoje, surenka daugiau nei 40 valstybių gynybos vadų, valandų valandas trunkantis susirinkimas paprastai baigiasi taip pat: Pentagono tarptautinių saugumo reikalų vadovė Celeste Wallander kviečia kiekvieną dalyvį perskaityti sąrašą, kokius ginklus jų tauta pasiruošusi perduoti Ukrainai, apie Ramšteine vykstančius susitikimus rašo Politico.

„Vyksta pokyčiai, kurių nematėme 100 metų“, – praėjusį mėnesį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui sakė Kinijos lyderis Xi Jinpingas, baigdamas valstybinį vizitą Rusijoje.

Prezidentūroje aptartos gynybos pramonės galimybės ir perspektyvos. Politikai ir verslo atstovai sutarė, kad skubiai reikia šalinti kliūtis šiai pramonei klestėti ir skinti kelią į didžiąsias rinkas. Pasak jų, pats laikas nustoti stigmatizuoti šią pramonės šaką.

Nepaisydamas karo, NATO susitikimo, siaučiančios infliacijos ir kitų reikalų, atkeliauja rinkimų sezonas. Politikai ir politinės partijos nors nedrąsiai, bet jau matuojasi postus, derina strategijas ir „išsukinėja“ galimus kandidatus. Ir nors valdantieji apie rinkimus nenori nei kalbėti, nei galvoti yra tų, kurie jau gyvena būsimuoju laiku. Štai socialdemokratai jau matuojasi potencialių nugalėtų kepurėlę, skelbia apie galimus premjerus ir, pasak politologų, gudriai strateguoja būsimą sėkmę.

Teismui dėl dokumentų klastojimo visiškai išteisinus buvusią Alytaus miesto savivaldybės tarybos narę Laurą Radzevičiūtę, teisėsauga dėl tokio pačio galimo nusikaltimo pradėjo tyrimą prieš bylos nukentėjusiąją.

Sunkiausi dalykai prasidės po Vilniaus NATO viršūnių susitikimo sako NATO Karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris kalbėdamas apie naujausius gynybos planus ir tai, kaip šalys privalės strateguoti savo gynybos ateitį ir būsimas išlaidas. Pasak jo, būtent vykdymas, o ne planavimas ir popierių pasirašymas yra sunkiausia ir nemaloniausia dalis.

Artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, NATO tobulina gynybos planus Baltijos šalims, jie bus palankūs mums. NATO parengė atnaujintus Baltijos šalių gynybos planus ir neseniai pristatė visų Aljanso valstybių atstovams, tai patvirtino ir Lietuvos ambasadorius prie NATO Deividas Matulionis.  Pasak ambasadoriaus, gynybos planai yra pateikti ir apie juos diskutuojama. „Jie tikrai bus palankūs rytinio flango apginamumui.

Šią savaitę Kinijos lyderis Xi Jinpingas savo kolegai prancūzui Emmanueliui Macronui pasakė vieną svarbią žinią: neleiskite Europai įsitraukti į Amerikos žaidimą. Pekinas trokšta, kad ES nepatektų į JAV įtakos zoną, tuo metu, kai Baltieji rūmai vykdo ryžtingesnę politiką Kinijos atžvilgiu. Tiesa, tokios idėjos nepatinka daliai Europos politikų, taip pat ir lietuviams.

Kremlius sugriežtino keliones savo valdininkams, o tai primena gūdų sovietmetį.  Rusijos saugumo tarnybos konfiskavo aukšto rango pareigūnų ir valstybinių įmonių vadovų pasus, kad užkirstų kelią jų kelionėms į užsienį.

Istorikas, naujos knygos apie Lietuvos politiką tarpukariu „Griūvanti taika: Lietuva didžiojoje politikoje, 1934–1939 (1940)“ autorius Algimantas Kasparavičius sako, kad tiek anuomet, tiek dabar svarbu vertinti aplinkybes, kuriose gyvename ir nekeikti savo geopolitinio likimo. Istorikas įsitikinęs, kad politinis įžvalgumas ir „didelio paveikslo“ matymas nebuvo svetimas tarpukario politikams, bet būta ir politinio aklumo, kuris, deja, nešė mirtį.

NATO ieško generalinio sekretoriaus, bet šis darbas netikėtai tapo toks politiškai jautrus ir aukšto lygio, kad imama kalbėti net apie Ursulą von der Leyen, esą ji galėtų imtis vadovauti NATO. Tiesa, toks įvykių posūkis mažai tikėtinas, rašo „Politico“. Gandai Briuselyje sklinda greitai. Kalbama, kad ES Komisijos vadovė Ursula von der Leyen gali keisti darbą  ir imti vadovauti NATO. Toks gandas yra gana logiškas.

Manoma, kad Meghan Markle planuoja pradėti politinę karjerą – yra keturi aiškūs ženklai, parodantys galimas jos ambicijas žengti į politinę areną. Sasekso kunigaikštienė viešumoje visada kalbėdavo socialiai svarbiomis temomis, o dabar yra požymių, kad ji svarsto eiti į politiką, rašo mirror.co.uk. Tokie gandai pasklido po to, kai paaiškėjo, kad Harry ir Meghan sumokėjo beveik 90 tūkst.

Iš ekonomikos ir inovacijų viceministro pareigų atsistatydinantis Vincas Jurgutis pranešė besitraukiantis ir iš Laisvės partijos. Jis sakė savo ateitį siejantis su privačiu sektoriumi, todėl taip nori atsikratyti bet kokių „interesų konflikto regimybių“. „Kadangi traukdamasis iš ekonomikos viceministro pareigų esu pasakęs, kad ketinu grįžti į privatų sektorių, tai pasitraukiau tiek iš Laisvės partijos valdybos, tiek ir apskritai iš jos narių, kad grįžtant į privatų sektorių nekiltų jokių inter...

Karas visada nustebina, trunka ilgiau, nei visi tikisi ir yra nenuspėjamas, sako buvęs JAV jūrų pėstininkų pulkininkas, strategas, o dabar „Heritage Foundation“ vyriausiasis saugumo analitikas Dakota Woods. Pasak atsargos karininko, net turint visą įmanomą informaciją žmonės iki paskutinės minutės tiki, kad karo nebus. Tokia yra žmogiškoji prigimtis ir būtent ji, o ne ginklai ir amunicija, šiuo metu „laiko“ Bachmutą ir kitas sunkias vietas fronte.

Prieš pirmąsias karo metines Ukrainos vidaus reikalų ministerija paskelbė apie papildomų puolimo brigadų, pavadintų „puolamąja gvardija“, sukūrimą. Šią gvardiją sudaro naujos „Azovo“, „Spartan“, „Geležinės sienos“ formacijos. Šie nauji daliniai kartu su kitais bus mesti išlaisvinti okupuotas Ukrainos teritorijas, įskaitant Donbasą ir Krymą.

Vokietija buvo šokiruota, kai prasidėjo karas Ukrainoje, nes niekas – nei vokiečių politikai, nei visuomenė, – nesitikėjo tokio akibrokšto iš Rusijos. Vokiečiai ilgus dešimtmečius jautė šiltus jausmus sovietams, vėliau jautėsi skolingi Michailui Gorbačiovui už abiejų Vokietijų suvienijimą, tai, pasak buvusio karinio jūrų laivyno kapitono ir Vokietijos tarptautinių ir saugumo instituto eksperto Goerano Swisteko, lėmė didelį vokiečių nustebimą prasidėjus karui.

Šešėlinio žvalgybos karo tarp Europos ir Rusijos fronto linija šiuo metu eina mieguista Pikk gatve, esančia Estijos sostinės Talino širdyje. Už veidrodinių langų 19 numeriu pažymėtame pastate, kitaip sakant Rusijos ambasadoje, stovi daugybė naujai atlaisvintų stalų.

Per pastaruosius kelis mėnesius Ukrainos miestas Bachmutas atsidūrė pasaulio žiniasklaidos antraštėse: šis mažas miestelis, kuriame kažkada gyveno 70 tūkstančių žmonių, o dabar beveik nėra gyventojų, tapo svarbiausiu Putino karių ir Ukrainos konfrontacijos centru. Miestas neturi strateginės reikšmės, tačiau Kremlius metė milžiniškas pajėgas, kad jį užgrobtų.

Netoli įėjimo į Kijyvo Pečersko lavrą – XI a. stačiatikių urvų vienuolyno kompleksą miesto centre – policija sustabdo kiekvieną automobilį trumpam patikrinimui. Trečiadienį baigėsi 1000 vienuolyno gyventojų, vienuolių laikas čia.

Politologas ir saugumo specialistas Deividas Šlekys savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo nuomone apie netylančias kalbas apie tai, ką pasakė JAV atsargos generolas Benas Hodgesas. Pasak politologo, lyg ir nieko naujo neišgirdome, bet aistros verda jau beveik savaitę. „Jau beveik savaitė, kaip netyla kalbos apie tai, ką pasakė generolas B. Hodgesas. Dviprasmiškas jausmas vertinant išsakytas mintis.

Prieš devynerius metus po okupuotame Kryme surengto „referendumo“, Rusija neteisėtai „aneksavo“ pusiasalį. Ilgą laiką „Krymo klausimas“ priklausė įšaldytų konfliktų kategorijai ir atrodė, kad niekas negalėjo sutrukdyti Rusijai de facto kontroliuoti šios teritorijos. Tačiau po karo su Ukraina pradžios situacija pasikeitė.

Seime šią savaitę svarstant, kokioms sukaktims paminėti daugiausiai dėmesio skirti 2024 metais, vėl kilo ginčai dėl prezidento Antano Smetonos asmenybės. Per balsavimą nuspręsta 2024-uosius skelbti nebe prezidento A. Smetonos ir jo žmonos Sofijos Smetonienės, kaip buvo ankstesniame projekte, o diplomatų Lozoraičių metais: už tai buvo 94 Seimo nariai, prieš – šeši, susilaikė 20 parlamentarų.

Sąjungininkai nerimauja dėl mažėjančių amunicijos ir ginkluotės atsargų ir visa tai vyksta tuo pat metu, kai NATO prisiima vis daugiau įsipareigojimų dėl naujų atsargų ir karių rytiniame flange.

Populiariausiomis partijomis išlieka opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, socialdemokratai bei valdantieji konservatoriai. Jei rinkimai vyktų ateinantį sekmadienį, „Vardan Lietuvos“ vasarį vykdytos apklausos duomenimis būtų rinkęsi 13,1 proc. apklaustųjų (14,7 proc. sausį), už Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) būtų balsavę tiek pat – 13,1 proc. rinkėjų, (14,4 proc. sausį), , rodo penktadienį lrt paskelbta „Baltijos tyrimų“ apklausa.

Didžiausia rinkimų staigmena merų rinkimuose tapo griuvusi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos tvirtovė Vilniaus rajone, o nauju lyderiu išrinktas socialdemokratas Robert Duchnevič. Laidoje „Dėmesio centre“ apsilankęs naujasis Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius įvertino, kaip kalbėsis su priešiškai nusiteikusia taryba bei kokių realių pokyčių gali sulaukti Vilniaus rajonas.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) vadovas Waldemaras Tomaszewskis rytą po rinkimų buvo geros nuotaikos, nors jo vadovaujama partija prarado mero Vilniaus rajone postą. Tiesa, savo kaltės jis čia nemato, jo manymu, dėl nesėkmės kalti konkurentai ir spaudimas, kurį patyrė jo partija ir kandidatai.

Sekmadienį vykusiuose merų rinkimuose jau paaiškėjo ir pirmieji nugalėtojai. Kai kurie išrinkti merai miestams vadovaus jau ne pirmąjį kartą. Kandidatas į Vilniaus merus Artūras Zuokas sekmadienį pripažino pralaimėjimą rinkimuose konservatoriui Valdui Benkunskui. „Mieli vilniečiai, ačiū už pasitikėjimą, bet šių rinkimų aš nelaimėjau ir sveikinu V. Benkunską“, – žurnalistams savo štabe sakė A. Zuokas.

Žiaurus Rusijos karas Ukrainoje tęsiasi ir galo dar nematyti. Karšti kariniai veiksmai kaitaliojasi su kalbomis apie taikos derybas. Nė viena pusė nesitiki visiškos karinės pergalės ar besąlygiško pasidavimo. Kol kas visos konflikto šalys sako manančios, kad diplomatijai dar per anksti.

XI Jinpingas Vladimirą Putiną vadino geriausiu draugu, tačiau dabar, kai Rusijos lyderiui skubiai reikia pagalbos iš Kinijos, kyla klausimas ar Pekinas vis dar yra toks didelis rusų draugas? Putino armija įstrigo Ukrainoje ir jai trūksta amunicijos.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė balsuodama antrame savivaldos rinkimų rate neišvengė klausimų ir apie Lietuvos politiką. Prezidentės klausta, ką ji mano apie VSD skandalą, kuris kilo po dviejų žurnalistų parašytos knygos, teirautasi ar ji prašė tikrinti savo komandą.  Atasakydama į tai ji, tikino, jog sprendimas dėl galimo tyrimo yra Seimo rankose. Visgi, ji teigė, jog „prieskonis yra nemalonus“. „Pasakyčiau, kad prieskonis nemalonus.

Metų pradžioje krašto apsaugos ministras su trenksmu pristatė planuojamą šauktinių pertvarką, tada buvo siūloma privalomąją karo tarnybą trumpinti iki pusės metų, gausiai įtraukti studentus. Tiesa, šios idėjos sulaukė nemažai kritikos, vienas pagrindinių priekaištų, kad apie tai nebuvo iš anksto kalbėta. Kritika nutilo, bet planuojamos reformos atšaukti neketinama. Dabar apie ją diskutuojama mažose grupėse ir pripažįstama, kad daugiausiai iššūkių kels studentai.

Savivaldos rinkimų padangę sudrebinus teisminiams pasistumdymams dėl galimybės tapti merais, politologams kilo klausimas, kodėl Lietuvos rinkėjai tokie tolerantiški teistiems politikams ir norintiems tokiais tapti. Šiemet mero posto siekė net 25 teisti asmenys, ne vienas jų išėjo į antrą turą. Dalis jų gali tapti merais. Teistų asmenų sąrašuose į savivaldos tarybas buvo tiek, kad mirgėjo akyse. Rinkėjai, regis, nesipiktino, rinko.

Teismams ir Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) susivėlus dėl dviejų kandidatų į merus galimybių toliau tęsti kovą dėl posto, netikrumo ir chaoso sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose padaugėjo. Po pirmojo rinkimų turo Anykščių ir Visagino merais norintys tapti kandidatai dėl teistumo buvo pašalinti iš tolimesnės kovos, bet šiandien, jau prasidėjus išankstiniam balsavimui, aiškėja, kad jiedu rinkimuose, matyt, dalyvaus.

Tarp miegančių keleivių, skridusių naktiniu skrydžiu iš Majamio į Miuncheną praėjusį mėnesį, buvo du keliautojai, du šnipai dirbę priešingoms stovykloms. Vienoje sėdynėje sėdėjo Vokietijos pilietis, kuris atvykus į Miuncheną buvo suimtas ir apkaltintas išdavyste ir siekį užverbuoti šnipą, dirbantį Vokietijos žvalgybos tarnyboje.

Estija mokosi iš Švedijos ir Suomijos ir kuria sistemą, kad civiliai prisidėtų prie krašto apsaugos invazijos atveju. Kai Rusija prieš metus įsiveržė į Ukrainą, buvo sukrėsti pamatę, kad ukrainiečiai nori ginti savo šalį – vieni tarnavo kariuomenėje, kiti palaikė pilietinę visuomenę.

Per savivaldos rinkimus paaiškėjo, kad į miestų tarybas partijos susodins daugybę giminystės ir kitais ryšiais su partijos įtakingais nariais susijusių žmonių. Tarybose dirbs ministrų ir seimūnų vyrai, žmonos, giminaičiai, bendradarbiai. Gausų desantą savo padėjėjų valdyti miestų siunčia parlamentarai ar ministrų patarėjai. Politikos lyderiai į rinkimų vežimą įsirašė ir vaikus ar marčias.

Prezidentas Gitanas Nausėda susitinko su parlamento valdyba aptarti netrukus prasidėsiančios  pavasario sesijos darbų. Po susitikimo prezidentas ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė bendravo su žurnalistais. G. Nausėda patvirtino, kad jo ir Vokietijos kanclerio susitarimas dėl brigados – galioja, todėl dramos jis nemato, bet mato poreikį dirbti kartu su vokiečiais.

Kovo 8-osios proga Viktoras Uspaskichas nepraleido progos pasveikinti moteris su švente. Savo socialinio tinklo paskyroje jis parašė ilgą sveikinimą, kuriame linki moterims nesistengti būti lygiomis su vyrais, nes pasak jo – laiminga moteris džiaugiasi ne savo, o vyro pergalėmis.  „Šilčiausi sveikinimai tarptautinės Moters dienos proga! Meilės, sveikatos, laimės ir geros pavasariškos nuotaikos. Ir ta proga, noriu palinkėti nesistengti būti lygia su savo vyru.

Sekmadienį baigėsi pirmasis savivaldybių rinkimų turas – gyventojai išsirinko ne tik nemažą dalį merų, bet ir tarybų narius. Tarp jų – tiek būrys senbuvių, tiek ir keletas naujokų. O kai kurių laukia rimtas pasiruošimas antrajam rinkimų turui.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį kvietė Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį. Pasibaigus posėdžiui prezidento patarėjas Kęstutis Budrys ir Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas komentavo tai, kas buvo nutarta. Siekiama, pasak politikų, didinti Lietuvos kariuomenę, kalbama apie diviziją. Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja 11,5 tūkst. profesinės karo tarnybos karių, 5,2 tūkst. karių savanorių ir 3,8 tūkst. šauktinių.

Karas Ukrainoje žengia į naują ir pavojingą etapą, kurio baigtis gali būti lemtinga ne tik Ukrainai, bet ir aplinkinėms šalims. Gynybos ir politikos ekspertai sako, kad Ukrainos karas jau davė neįkainojamų pamokų, kurias Lietuva privalo išmokti. Tie patys ekspertai tikina, kad nereikia aklai pasitikėti kolektyviniu atgrasymu, bet reikia kasdien dėl to dirbti. Nieko, pasak jų, nėra garantuoto, todėl privalu būti budriems.

Aršiausiai Rusijoje karą kritikuoja tie, kuriems pavesta jame kovoti. Praėjus metams nuo invazijos į Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nėra nusiteikęs baigti karo, nepaisant didelių aukų ir atsitraukimų mūšio lauke. Praėjusią savaitę ilgame pranešime jis nepasakė, kodėl vadinamoji specialioji karinė operacija, turėjusi tikslą per kelias dienas sugriauti Ukrainos valstybę, užsitęsė metus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas daug kartų suklydo, kai nusprendė įsiveržti į Ukrainą. Jis pervertino savo kariuomenės karinius sugebėjimus. Jis neįvertino Ukrainos nacionalizmo galios ir jos ginkluotųjų pajėgų gebėjimo apginti savo tėvynę. Panašu, kad jis neteisingai įvertino ir Vakarų vienybę, greitį, kuriuo NATO ir kiti ateis į pagalbą Ukrainai, ir energiją importuojančių šalių norą bei gebėjimą įvesti sankcijas Rusijai.

Kinija kitą savaitę vyksiančiame kasmetiniame Nacionaliniame Liaudies Kongrese tikriausiai iškels vieną iš mažiausių šalies augimo tikslų per kelis dešimtmečius, atsižvelgdama į šalies nekilnojamojo turto sektoriaus problemas, pasaulinės ekonomikos vangumą ir geopolitines įtampas, naujienų agentūrai AFP teigė ekspertai.  Tūkstančiai partijos delegatų iš visos Kinijos susirinks į Pekiną nustatyti ateinančių metų politikos.

Premjerė Ingrida Šimonytė iš anksto balsavo savivaldos rinkimuose Vilniaus miesto savivaldybėje. Ministrės pirmininkės atstovaujama partija Vilniaus miesto mero rinkimuose kandidatu yra iškėlusi konservatorių Valdą Benkunską. Jis šiuo metu yra Vilniaus vicemeras. Po balsavimo premjerė trumpai atsakė į žiniasklaidos klausimus.

Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, kalbėdamas apie praėjusius karo Ukrainoje metus, prisipažino, kad jie buvo kupini įtampos ir nerimo, o kartu ir labai darbingi, nemenkai nustebinę. Tiesa, dar praeitą vasarį skaitydami žvalgybos ataskaitas kariuomenės specialistai aiškiai matė, kad Rusija ruošiasi plačiai pulti Ukrainą, o jėgų persvara buvo ne Ukrainos naudai.

Neseniai dalyvavau vienoje iš Baltijos šalių vykusioje konferencijoje, kurioje buvo diskutuojama apie demokratiją ir žmogaus teises Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Joje kalbėjo žymus rusų išeivis, aršus Vladimiro Putino režimo priešininkas, padaręs puikią kultūrinę karjerą. Konferencija nebuvo vieša, todėl vadinsiu jį Andrejumi.