politika

Ignas Vėgėlė trečiadienį Vilniuje, Vaidilos teatre, pranešė apie apsisprendimą dėl dalyvavimo politikoje ir kitų metų prezidento rinkimuose. „Atėjo laikas veikti. Veikti atvirai, veikti drąsiai. <...>  Apsisprendžiau dalyvauti ateinančiais metais vyksiančiuose Lietuvos prezidento rinkimuose“, – teigė kandidatas į prezidento postą. Jis pridėjo, kad neatstovauja jokiai politinei partijai ar interesui.

Lietuvos aštuntokai pasižymi tokiu pat pilietiškumo lygiu, kaip ir jų bendraamžiai Europoje, dažniau nei kitų šalių bendraamžiai domisi socialinėmis ir politinėmis aktualijomis.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) taryba penktadienį griežtai pasmerkė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko, užsienio reikalų ministro pareigas einančio Gabrieliaus Landsbergio pareiškimus apie didėjančias grėsmes nacionaliniam saugumui.

Istorinėje byloje – istorinis posūkis. Eligijus Masiulis, Raimondas Kurlianskis ir Vytautas Gapšys sės į kalėjimą – tokį nuosprendį paskelbė „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą išnagrinėjęs Apeliacinis teismas. Jis pakeitė pirmos instancijos teismo nutartį, kuria pernai visi kaltinamieji buvo išteisinti. Kurlianskiui skirti šešeri metai kalėjimo, Masiuliui – penkeri su puse, Gapšiui – ketveri su puse. Į įkalinimo įstaigas jie turėtų patekti jau po poros dienų.

Estijos valdančioji Reformų partija šeštadienį perrinko premjerę Kają Kallas savo pirmininke ir patvirtino, kad ji lieka vyriausybės vadove, nors opozicija ir rinkėjai ragino ją atsistatydinti dėl anksčiau šiemet kilusio skandalo, susijusio su jos vyro verslo ryšiais Rusijoje. K. Kallas buvo vienintelė kandidatė į partijos vadovo postą rinkimuose, surengtuose per sostinėje Taline vykusį centro dešiniųjų Reformų partijos visuotinį susirinkimą.

Danijos ministrės pirmininkės pavaduotojas Jakobas Ellemannas-Jensenas pirmadienį, praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai grįžo po pusmečio atostogų, į kurias buvo išėjęs dėl streso ir pervargimo, pranešė pasitraukiantis iš politikos. Jo atsistatydinimas taip pat reiškia, kad jis pasitraukia iš Danijos valdančiajai koalicijai priklausančios liberalios partijos „Venstre“ lyderio posto.

Dešiniojo sparno populistinė Šveicarijos liaudies partija (SVP) sekmadienį vykusiuose parlamento rinkimuose užtikrintai pirmauja, rodo pirmieji preliminarūs rezultatai.  SVP vykdė kampaniją, kurios metu buvo pasitelkta prieš masinę migraciją nukreipta retorika ir pažadai kovoti su „beprotybe“, Rinkimuose į žemesniuosius parlamento rūmus SVP surinko 29 proc.

Baltarusių opozicija prisistatantys ginkluoti vyrai viešai pagrasino, kad užsitraukus jų rūstybę, lietuvių politikų namai užsidegs. Beveik 2 minučių trukmės vaizdo įrašas su trim ginkluotais vyrais, baltarusių opozicijos vėliavų fone pasirodė internete – jame reikalaujama, kad Lietuvos valdžia ir tarnybos nustotų persekioti baltarusių opoziciją.  Pabrėžė, kad LDK žemės buvo baltarusių, Vytis yra baltarusių herbas, o baltų genčiai neva priklausė tik neturtingos laukymės.

Ingridos Šimonytės paraiška į prezidento postą, regis, atvėrė Pandoros skrynią – vadovauti šaliai jau skelbiasi susiruošę riaušių byloje teisiamas Antanas Kandrotas-Celofanas bei buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus. Tiesa, kol tokie veikėjai tiesiog ieško būdų šmėžuoti ekranuose, ir pačios premjerės galimybės iškopti į antrąjį turą toli gražu nėra ranka pasiekiamos. Politologai pabrėžia, kad tikroji grėsmė Nausėdai rinkimuose gali būti Ignas Vėgėlė, tiesa, jis savo dalyvavimo dar nepatvirtino.

Ukrainos politikė parašė pareiškimą policijai po skandalingų Oleksijaus Arestovyčiaus – buvęs Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas – pareiškimų apie moteris. Pasak politikės, pareiškimas parašytas pagal šalies Baudžiamojo kodekso 300 straipsnį (smurto ir žiaurumo kultą propaguojančių kūrinių importas, gamyba ar platinimas, rasinė, tautinė ar religinė netolerancija bei diskriminacija).  „Ukrainska Pravda.

Seimas svarstys Politinių organizacijų įstatymo pakeitimo projektą, siūlantį leisti kredito įstaigoms finansuoti politines partijas. Siekiant išplėsti politinių organizacijų ir partijų galimybes gauti paskolą, didinti kredito įstaigų konkurenciją, tai numatančias įstatymo pataisas antradienį Seimui pateikė Demokratų frakcijos “Vardan Lietuvos” seniūno pavaduotojas Domas Griškevičius.

Lietuvos bankas beda pirštu į rekordiškai aukštas maisto kainas ir žeria kritiką prekybininkams. Pasak banko vadovo Gedimino Šimkaus,  jeigu tik norėtų, prekybininkai galėtų sumažinti prekių kainas, mat galimybių tam tikrai yra. Lietuvos bankas taip pat atnaujino ir ekonomines prognozes ir prakalbo apie „amerikietiškus kalnelius“. Esą šie metai bus geresni nei tikėjosi specialistai, tačiau kitąmet ekonomika augs lėčiau, nes Europa vis labiau jaus aukštų palūkanų naštą.

Seimo opozicinės frakcijos įregistravo projektą, kuriuo siūlo iš Gyvenimo įgūdžio programos išbraukti lytiškumo ugdymo dalį. Šia inciatyva siekiama, kad lytiškumo ugdymas būtų integruotas į dorinį ugdymą, o tėvai galėtų pasirinkti, ar vaikai mokytųsi pagal tikybos pamokoms, ar pagal etikos pamokoms pritaikytą programą.

Socialdemokratai jau matuojasi Valdžios švarkus ir į šuns dienas deda visus valdančiųjų darbus. Esą valdžia negirdi žmonių. O socialdemokratai girdi? Ką be kritikos gali pasiūlyti? Kodėl galimai neteisėtai savivaldoje lėšas švaistę politikai vis dar partijoje? Ką rodo prieš vasarą žadėto vidinio partijos „Skaidrinam“ tyrimo rezultatai? Ar realiai toks tyrimas išvis vyko? Apie visa tai – socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė „Dėmesio centre“ pirmadienį, 19.30 val.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius reikalauja LNK televiziją paneigti žinių reportaže pateiktą, pasak jo, klaidingą informaciją apie galimas politiko sąsajas su nusikalstama grupuote. Pasak buvusio premjero, rugsėjo 15 d. LNK televizijos transliuotame reportaže nurodoma, kad aferomis užsiiminėjantys ir į teisėsaugos akiratį pakliuvę automobilių prekeiviai A. Butkevičiumi naudojosi kaip priedanga.

Siekiant išplėsti politinių organizacijų ir partijų galimybes gauti paskolą, didinti kredito įstaigų konkurenciją, Seimo Demokratų frakcijos “Vardan Lietuvos” seniūno pavaduotojas Domas Griškevičius įregistravo Politinių organizacijų įstatymo pakeitimo projektą.

Liberalų sąjūdžio vadove trečiai kadencijai perrinkta Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad liberalai užsibrėžė grįžti kaip solidi, patikima jėga, o dirbdami valdančiojoje koalicijoje stengiasi nežadėti neįgyvendinamų dalykų, nemanipuliuoti, neklaidinti, vertinti pasitikėjimą ir padorumą, daryti atsakingus sprendimus, galvojant ne kadencijomis, o kartomis. „Jūsų įvertinimas man labai svarbus, turint galvoje didėjantį aktyvumą ir akivaizdų partijos krypties palaikymą.

„Įsigilinkite į mūsų himno mintį: ir šviesa, ir tiesa mus žingsnius telydi“, – tokį pasiūlymą politikams turi aktorius Leonardas Pobedonoscevas. Politikai Leo kol kas pasiryžo tik naujoje režisieriaus Roberto Kuliūno komedijoje „Aš gyvas“. Filmo personažui būtent rinkimai padėjo garsiai pasakyti, kad jis – gyvas, o visai ne miręs.

Pandemijos laikotarpiu skandalingais pareiškimais išgarsėjęs advokatas Ignas Vėgėlė – ne politikas, tačiau yra laikomas antru populiariausiu kandidatu į prezidentus.

Britų vidaus reikalų sekretorė Suella Braverman šeštadienį sakė nurodžiusi šalies teisėsaugos priežiūros institucijai patikrinti politinį aktyvizmą ir nešališkumą policijoje, nors šis sprendimas tikriausiai bus laikomas labai politizuotu. Prieš beveik metus darbą šiame poste pradėjusi S. Braverman, kuri papiktino oponentus savo retorika prieš liberaliąją, antirasistinę ideologiją ir griežta pozicija dėl imigracijos, užsakė „policijos dalyvavimo politiniuose reikaluose poveikio“ tyrimą.

Pasitraukimas iš partijų susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos ir savo parašo atsiėmimas parodytų, kad ši problema neberūpi, o artėjant rinkimams tai tėra politinis šou, sako Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas. Opozicinė Darbo partija šią savaitę pranešė, kad jei pasitvirtins, jog partijų susitarimas dėl Lietuvos švietimo politikos nėra vykdomas, jie svarstys trauktis iš jo.

Buvęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius grįžo į privatų sektorių – dirba dviejuose analitiniuose centruose. Socialinio tinklo „LinkedIn“ paskyroje jis skelbia, jog gegužę tapo įstaigos „Centenary Policy Institute“ vyresniuoju patarėju, taip pat su kitais asmenimis birželį įsteigė analitinį centrą „World is a School“. Kaip BNS nurodė R. Šimašius, „World is a School“, kuriai vadovauja buvęs jo politinis bendražygis, buvęs sostinės vicemeras Tomas Gulbinas, yra nedidelis analitinis centras, skirt...

Dėl Kupiškio rajono mero posto varžytis ketina penki kandidatai, kuriuos kelia socialdemokratų, konservatorių, valstiečių, Lietuvos regionų partijos ir Liberalų sąjūdis. Penktadienį iki darbo dienos pabaigos politikams, siekiantiems dalyvauti Kupiškio mero rinkimuose, baigiasi terminas pateikti pareiškinius dokumentus. Juos iškelti gali tik penkios minėtos partijos, kurios anksčiau registravosi politinės kampanijos dalyvėmis.

Advokatas Ignas Vėgėlė teigia rudenį paskelbsiąs, ar planuoja sukti į politiką, bet pabrėžia, kad tai darytų ne vienas, o su didele komanda bendraminčių. „Kalbant apie konkrečias datas, manau, kad baigsis vasara, ateis ruduo ir esu užsiminęs, kad rudenį tikrai paskelbsiu sprendimą, ką aš toliau ketinu daryti ir ar ketinu eiti į politiką“, – pirmadienį BNS sakė teisininkas.

Populiariausia Lietuvos partija išlieka opoziciniai socialdemokratai, į antrą vietą grįžta valdantieji konservatoriai. Jos duomenimis, jei kitą sekmadienį vyktų rinkimai į Seimą, už Lietuvos socialdemokratų partiją balsuotų 19,1 proc. apklaustųjų. Gegužės mėnesį, kai pastarąjį kartą vyko apklausa, socialdemokratams savo balsą žadėjo 18,1 proc. respondentų.

Iniciatyvos „Skaidrinam“ iniciatorius visuomenininkas Andrius Tapinas trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ apžvelgė, kokių veiksmų ėmėsi kaltinimų sulaukę politikai.

Valstybės gynybos taryba (VGT) siūlo steigti Lietuvoje dar vieną karinį poligoną, taip pat, pasak jų, keičiasi požiūris į mūsų gynybą. Posėdžio metu kalbėta ir apie norą pirkti vokiškus tankus. Pasibaigus VGT prezidento patarėjas Kęstutis Budrys trumpai paaiškino, kad valstybės ginkluotos gynybos koncepcijos klausimas yra įslaptinas, todėl daug apie tai kalbėti neišeina, bet esmė ta, pasak jo, kad keičiasi mūsų požiūris į gynybą.

Valstybės gynimo taryba posėdyje svarstė elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa situaciją.  Valstybės gynimo taryba pirmadienį pavedė Vyriausybei artimiausiu metu sutarti su Latvija ir Estija dėl elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa 2025 metų pradžioje.

Europa ir Amerika – tiesiogine prasme verda nuo karščio, tačiau transatlantinis dėmesys sutelktas kitur. Ištisus mėnesius mokslininkai skambino pavojaus varpais dėl neįprastų sausumos ir vandenynų temperatūros pakilimų. Liepos pradžia buvo šilčiausia planetos savaitė istorijoje. Birželis taip pat nemaloniai nustebino. Tikėtina, kad stipraus El Ninjo atėjimas dar labiau padidins pasaulinę temperatūrą ir visame pasaulyje kils ekstremalūs orų reiškiniai, rašo Politico.

„Nežinome, kas bus po Zelenskio“, – sako politologė Kimberly Marten, aiškindama NATO atsisakymą suteikti Ukrainai narystės terminą. NATO viršūnių susitikime Vilniuje Ukraina negavo oficialaus kvietimo prisijungti prie aljanso, nors Zelenskis buvo nepatenkintas, o ukrainiečių ir jos rėmėjų delagacijos – nusivylę, rašo „Meduza.io“. Tuo pačiu metu neaišku, kokių kitų galimybių Rusija turi eskaluoti konfliktą, jei nenaudoja branduolinių ginklų.

Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallece'as kalbėdamas NATO viršūnių susitikimo diskusijose sakė suprantantis Volodymyro Zelenskio nekantrumą ir norą prisijungti prie NATO, bet tikino, kad NATO neturi priimti norinčios į Aljansą įstoti šalies konfliktų. Na, o Putiną B. Wallesas pavadino paprasčiausiu melagiu ir patikino, kad jokie triukai, liečiantys branduolinį ginklą ar branduolinę jėgainę – neprasprūs nepastebėti.

Tarptautiniai rinkimų stebėtojai pirmadienį pareiškė, kad savaitgalį Uzbekistane vykusiuose prezidento rinkimuose stigo realios konkurencijos. „Uzbekistano prezidento rinkimuose stigo –tikros politinės konkurencijos, nepaisant tam tikrų reformų pastangų“, – teigiama Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) rinkimų stebėjimo misijos pareiškime.

Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte, ilgiausiai pareigas einantis šios šalies vadovas, pirmadienį pareiškė, kad po rinkimų, kuriuos tenka rengti žlugus jo koalicinei vyriausybei, pasitrauks iš politikos. „Kai po rinkimų bus prisaikdinta nauja vyriausybė, aš pasitrauksiu iš politikos“, – parlamentui pareiškė nuo 2010 metų pareigas einantis M. Rutte.

Įtampa tarp NATO sąjungininkių ir Rusijos, regis, pasiekė aukščiausią tašką. Bet tai – ne naujiena nei NATO, nei rusams. Ilga ir gana nedraugiška abiejų pusių istorija rodo, kad ginklais žvanginta ne kartą, o ir branduoliniu vėzdu mojuota dažniau nei norėtųsi. Buvo laikas, kai NATO sąjungininkai nė akimirkos neabejojo, kad sovietų grasinimai rimti, todėl greta sienos laikė įspūdingas karines pajėgas.

Lietuvos ir Lenkijos specialiųjų operacijų kariai penktadienį Klaipėdoje, Danės upėje, treniravosi vaduoti užimtą kritinę infrastruktūrą. Pratybas stebėjo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda bei Lenkijos vadovas Andrzejus Duda, po jų prezidentai prasitarė, kad dėl pakitusios saugumo situacijos regione jie atskiru laišku kreipsis į NATO sąjungininkus.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje porai dienų mūsų sostinę padarys bene saugiausia vieta šioje Europos dalyje. Atvykstantys aukšti pareigūnai bus saugomi ne tik policijos, kariuomenės, bet ir oro gynybos sistemų „Patriot“, žvalgybos pareigūnų. Toks aukštas saugumo lygis – nieko naujo, nes Lietuvoje susiriks 31 NATO valstybių vadovai.

Aršiausio visų laikų iššūkio Vladimirui Putinui per jo prezidentavimo 23 metus poveikis vis dar sklando ore. Maskvos elitas turi klausimų Kremliaus vadovui ir svarbiausias jų – ar Rusijos prezidentas bent akimirkai prarado šalies kontrolę, rašo „The Washington Post“.  Putinas, pirmadienį kreipdamasis į tautą pirmą kartą po šio savaitgalio ginkluoto maišto, padėkojo gyventojams už „vienybę ir patriotizmą“, o tai, anot jo, aiškiai parodo, kad „bet koks bandymas sukelti vi...

Visų akys nukreiptos į Maskvą, bet niekas nežino, į ką žiūri Maskva. Ar bus ir daugiau sukilimų? Ar Vladimiras Putinas ims dar labiau siautėti Ukrainoje, kad atlygintų? Ar jo branduoliniai ginklai saugūs? Ar viskas kažkaip grįš į status quo laikus iki karo? Tokio pobūdžio klausimai pasipylė po nesėkmingo maišto Rusijoje, kai Wagnerio grupės samdiniai buvo vos kelios valandos iki Maskvos, bet paskutinę minutę apsisuko, klausia Politico.

Šiemet Lietuvoje startavusio socialinio tinklo „77.lt“ puslapio kūrimas buvo finansuotas europarlamentaro Viktoro Uspaskicho ir jo buvusios žmonos Jolantos Blažytės įmonių lėšomis, skelbia portalas LRT.  Kaip skelbiama, naujame socialiniame tinkle susibūrė veikėjai, socialiniuose tinkluose platinę dezinformaciją apie pandemiją, skiepus, Rusijos sukeltą karą Ukrainoje.

Jungtinėms Valstijoms ir jų Europos sąjungininkėms besistengiant suprasti praėjusį savaitgalį Kremliuje tvyrojusį chaosą ir jo priežastis, jos tuo pat metu ragina Kyjivą pasinaudoti „langu“, galimybe ir ryžtingiau veržtis atsiimant savo teritorijas. Tuo pat metu NATO šalys laikosi tyliai Kremlius atžvilgiu ir pabrėžia, kad tai, kas vyksta Rusijoje, yra Rusijos vidaus reikalas, rašo Politico.

Spaudos konferencijos Pabradėje metu NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas padarė klaidą, kuri pralinksmino Vokietijos gynybos ministrą Borisą Pistorius ir visus susirinkusius konferencijos dalyvius.

2022 m. vasario 24 d. didysis ukrainiečių romanistas Andrejus Kurkovas ir jo žmona savo namuose Kyjive buvo pažadinti Rusijos raketų garsų. Iš pradžių jis negalėjo patikėti tuo, kas vyksta. „Jūs turite psichologiškai priprasti prie minties, kad karas prasidėjo“, – rašė jis.

Pasaulis žinojo, kad 1985 m. Robertas Ballardas skyrė labai daug dėmesio tiksliai nustatyti „Titaniko“, kuris prieš kelis dešimtmečius dingo Atlanto vandenyno gelmėse, nusinešęs daugiau nei 1500 žmonių, buvimo vietą. Bet visa tiesa apie paieškas paaiškėjo tik po daugelio metų, rašo „The Washington Post“.  Patyręs okeanografas Ballardas atrado „Titaniko“ skendimo vietą itin slapto JAV karinio jūrų laivyno tyrimo dėl dviejų nuskendusių branduolinių povandeninių laivų, metu.

Prezidentas ir premjerė – nesutaria. Tai buvo galima pastebėti nuo pat pirmos jų darbo dienos. Tiesa, vieši apsižodžiavimai, nenoras susitikti ar institucijų, kurioms vadovauja šie politikai, tarpusavio konkurencija, kuo toliau tuo labiau verčia stebėtis net ir visko mačiusius ekspertus. Aukščiausių šalies vadovų antipatiją vienas kitam, pasak portalo tv3.lt kalbintų ekspertų, lemia asmeninės ambicijos, patirtos nuoskaudos ir mintis, kad vėl gali tekti susiremti rinkimuose.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje porai dienų mūsų sostinę padarys bene saugiausia vieta šioje Europos dalyje. Atvykstantys aukšti pareigūnai bus saugomi ne tik policijos, kariuomenės, bet ir oro gynybos sistemų „Patriot“, žvalgybos pareigūnų. Toks aukštas saugumo lygis – nieko naujo, nes Lietuvoje susiriks 31 NATO valstybių vadovai, tarp jų ir tie, kuriems, pasak ekspertų, gresia realus pavojus.

Dėl pirmalaikių rinkimų šalyje kilusi politinė krizė atspindi ilgalaikes valdančiųjų  problemas, partijos suvažiavime šeštadienį sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Jis taip pat pabrėžė, kad aukštos politinės kultūros standarto Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) siekė tik būdama opozicijoje.

Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė ketvirtadienį Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ valdybai pateikė prašymą stabdyti narystę partijoje iki to laiko, kol Lazdijų rajono savivaldybėje bus baigtas jos inicijuotas neplaninis auditas tema „Lazdijų r. sav. tarybos narių išlaidų kompensavimo ir jų dalinio darbo apmokėjimo pagrįstumas“. Politikė iki minėto laikotarpio atsisako ir visų partijoje užimamų pareigų: partijos pirmininko pavaduotojos ir valdybos narės.

Jei kas nors ir pateisino Putino lūkesčius karo Ukrainoje metu, tai buvo Kremliaus propagandos mašina. Propaganda – tai šiuolaikinės Rusijos morka, siūloma jos piliečiams. Ji atsakinga už visuomenės įtraukimą į valstybės karo darbotvarkę. Kasdien 82 milijonai rusų įsijungia į didžiulį valstybės kontroliuojamos televizijos kanalų tinklą, kuris suteikia jiems vienodą pasaulio viziją: priešišką, baisią vietą, kurioje Rusija kovoja su blogio jėgomis.

Turkijoje neseniai praūžė rinkimai, kuriuos laimėjo prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, užsitikrinęs naują kadenciją šalies vadovo poste.  Prezidentą matome kaip vienos stipriausių šalių vadovą, tačiau kas žinoma apie jo asmeninį gyvenimą ir Turkijos pirmąją ponią? Ji tvirtina gyvenanti „nuolankų ir kuklų“ gyvenimą, be išimčių paisanti itin griežtų musulmoniškų vertybių. Tačiau realybėje – kiek kitaip.