poliklinika

Norite atsikratyti papildomų kilogramų ir išsigydyti su antsvoriu susijusias ligas? Pasiruoškite – bent jau kol kas piniginę teks atverti plačiau. Prieš kelerius metus valdžia pažadėjo nemokamus dietologus poliklinikose, o sąlygų tam, kaip sako poliklinikos, nėra. Pažadėt pažadėjo, tačiau specialistų šiandien kaip trūko, taip trūksta. O ir algos tiems, kas ryžtasi ateiti į valstybinę įstaigą, apverktinos, todėl dažnas dietologas, padirbėjęs mėnesį kitą, pabėga į privačias klinikas.

Kaune veikiančios Dainavos, Šilainių, Kalniečių, Centro ir Šančių poliklinikos nuo metų pradžios sujungtos į vieną įstaigą – Kauno miesto polikliniką. Kaip pranešė Kauno miesto savivaldybė, ketinama visas įstaigas sujungti į vieną bendrą informacinę sistemą.

Anot medikų, valstybės skiriamų pinigų dantų gydymui – katastrofiškai trūksta. Skaičiuojama, jog metinė bazinė odontologinės priežiūros kaina, kurią skiria valstybė gydymo įstaigoms, vienam vaikui iki 18 metų amžiaus yra 12,83 eurų. Tuo tarpu suaugusiam mokesčių mokėtojui valstybės finansuojama suma siekia 10,33 eurų. Valstybinėse įstaigose gydymas mokesčių mokėtojams yra nemokamas. Tačiau medikų bendruomenę ši informacija spaudžia į kampą.

Panevėžio varguolių švarai ir higienai miesto valdžia ruošiasi skirti 100 tūkstančių eurų. Savivaldybė ruošiasi įrengti dušus ir gyventojus maudyti poliklinikos patalpose. Tokios valdžios užmačios kiek pradžiugino medikus, kurie vargsta su nesiprausiančiais pacientais, tačiau netiki, kad visi puls praustis. 71-erių panevėžietis Edmundas nakvynės namų gyventoju tampa per žiemą.

Pas gydytoją užsiregistravęs pacientas privalės pranešti, jeigu nebegalės atvykti jam rezervuotu laiku. Seimas antradienį priėmė tokią Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisą. Už ją balsavo 79 Seimo nariai, keturi susilaikė.

Pas gydytoją užsiregistravęs pacientas privalėtų pranešti, jeigu nebegali atvykti - tokiai įstatymo pataisai ketvirtadienį preliminariai pritarė Seimas. Už ją po pateikimo balsavo 48 Seimo nariai, prieš nebuvo nė vieno, 15 susilaikė.

 Užsienyje gyvenantys lietuviai dažnai teigia, kad gyvenimo kokybė svečioje šalyje žymiai geresnė, tačiau neretas sveikatos tikrintis ar gydytis grįžta į Lietuvą. Pasirinkti tokį kelią juos skatina brangus gydymas užsienio šalyje, menka gydytojų kompetencija, nepasitikėjimas vietiniais specialistais.

  Eilės gydymo įstaigose sutrumpėtų, jeigu pacientai pas gydytojus atvyktų su reikiamais dokumentais, sako sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalašeivičiūtė. „Apie 43 procentus pacientų, kurie atvyksta į tretinį lygį, atvyksta su nesutvarkytais dokumentais – neatliktais tyrimais. Ir todėl didžiosios ligoninės turi problemą, kad pirmiausia turi atlikti tuos darbus, kuriuos jau turėjo atlikti žemesnio lygmens gydymo įstaigos arba poliklinikos“, – antradienį Žinių radijui sakė R.Šalaševičūtė.

 Dažnai Lietuvos gyventojai kreipiasi į ligonių kasų specialistus su klausimu, kaip reikia elgtis, jeigu nori pasirinkti gydymo įstaigą ar gydytoją. Vilniaus teritorinė ligonių kasa (Vilniaus TLK) primena, kad kiekvienas asmuo gali laisvai pasirinkti arčiausiai jo gyvenamosios vietos esančią arba jam patogiau pasiekiamą pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą (PASPĮ) ir gauti pasirinkto šeimos gydytojo paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.

 Vilniaus mero pavaduotojas Gintautas Paluckas susitiko su visų 17-os Vilniaus miesto savivaldybei pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų vadovais. Ligoninių ir poliklinikų direktoriai pristatė įstaigos veiklą, darbus, planus, išsakė pagrindines problemas. Mero pavaduotojas atkreipė dėmesį į bendro strateginio plano nebuvimą sveikatos priežiūros srityje - planuojama jį parengti. Sveikatos įstaigose naudojamas informacines technologijas reikia integruoti į bendrą e. sveikatos sistemą.

Pirmadienį, apie 18 val. Vilniuje, Šeškinės g., prie poliklinikos, automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilyje „Peugeot 306“ rastas 64-erių metų vyro kūnas su šautine žaizda galvoje. Šalia kūno rastas ir paimtas revolveris bei keturi šoviniai. Įtariama savižudybė. Jaunimo linija Pagalbą teikia savanoriai www.jaunimolinija.ltwww.jaunimolinija.lt/laiskai 00:00 - 24:00 (I-VII) 8 800 28888 Vaikų linija Pagalba teikia savanoriai www.vaikulinija.

 Į valdiškai dirbančio odontologo kėdę anksčiau sėsdavo kas trečias, o dabar – kas ketvirtas gyventojas. Tačiau eilės pas pirminę odontologinę pagalbą teikiančius gydytojus netrumpėja. Mieste sutartis su Panevėžio teritorine ligonių kasa dėl pirminės odontologinės pagalbos teikimo sudarė 13 gydymo įstaigų. Daugelyje jų talono pas gydytoją tenka laukti mėnesį ar du. Panevėžio poliklinikoje dirba vienuolika odontologų. Nesirenkant gydytojo vakar taloną buvo galima gauti balandžio viduriui.

Vasario 20 d. 14 val. 30 min. Šiauliuose, Vilniaus-Vasario 16-osios g. sankryžoje, žurnalistei (gimusiai 1975 m.) imant interviu iš kandidato į Alytaus miesto tarybą D. S., pastarasis įlipęs į savo automobilį trenkė durelėmis ir sužalojo žurnalistei dešinę ranką. Moteris dėl dešinės plaštakos sumušimo gydoma ambulatoriškai.

Naujienų portalo „Balsas.lt“ redakciją šį rytą pasiekė pasipiktinusios skaitytojos laiškas. Vienoje sostinės poliklinikoje apsilankiusi moteris skundžiasi netvarka gydymo institucijų sistemoje. Ar buvote atsidūrę panašioje situacijoje? Komentarų skiltyje kviečiame dalintis savo patirtimi ir pastabomis. „Esu pasipiktinusi netvarka Lietuvos sveikatos įstaigų sistemoje. Prieš savaitę internetu užpildžiau registracijos formą pas savo šeimos gydytoją.

 Nuo lapkričio 1 dienos sergantiems lėtinėmis ligomis bus lengviau pakliūti pas reikiamus specialistus. Užteks vieno šeimos gydytojo siuntimo, kad pacientas pas specialistą galėtų lankytis pakartotinai. „Lėtine liga sergantis žmogus, prieš eidamas pas specialistą, anksčiau kiekvieną kartą turėdavo gauti šeimos gydytojo siuntimą.

Loreta Mačiulienė,Aurelija Malakauskaitė, LRT naujienų tarnyba, LRT.lt Rajonų ligoninėse ir poliklinikose vasarą neteikiamos kai kurios sveikatos priežiūros paslaugos. Gydytojai atostogauja, esą jų nėra kuo pakeisti – trūksta specialistų. Pacientams siūloma ieškoti pagalbos už pusšimčio ar daugiau kilometrų esančiose gydymo įstaigose. Jurbarko ligoninė ir konsultacinė poliklinika vasarą ištuštėjo – gydytojai specialistai atostogauja.

Gegužės 31 d. į Vilniaus ligoninę atvežta ir dėl šautinės žaizdos krūtinėje paguldyta 1999 m. gimusi nepilnametė, kurios tėvai paaiškino, kad tą pačią dieną apie 14 val. 10 min. Vilniuje, Filaretų g., netoli namų, į ją šovė, galimai, iš pneumatinio ginklo. Aplinkybės aiškinamos.

2014-04-30 Varėnos ''Ryto" progimnazijoje pertraukos metu įvykus konfliktui tarp 5b klasės mokinių D. B., gim. 2002 m. ir A. K., gim. 2002 m., mokytoja L. S. gimusi 1966m., paėmusi jiems abiems už sprandų tyčia trenkė jų galvas vieną į kitą. Abu vaikai kreipėsi į Varėnos polikliniką.

Vasario 22 d. 20 val. 40 min. į Vilniaus ligoninę iš Vilniaus, Fabijoniškių g., pristatyta ir dėl pilvo sumušimo paguldyta 1997 m. gimusi mergina, kuri paaiškino, kad tą pačią dieną apie 20 val. Vilniuje, Fabijoniškių g., ją sumušė asmuo.

Vytautas RUŠKYS Naujosios Akmenės ligoninė tuštėja, šalimais esanti poliklinika pilna pacientų tik kelias valandas per parą, o šioms įstaigoms išlaikyti išleidžiami milijonai. Todėl Savivaldybėje ruošiama pertvarka. Abi medicinos įstaigos gali atsidurti po vienu stogu, o vėliau gal taps ir „Vardiniai daktarų kabinetai“ – per brangu Savivaldybės tarybos kolegijos posėdyje aptarta būtinybė pertvarkyti Naujosios Akmenės poliklinikos darbą.

Prieš metus spaudoje nuskambėjo istorija apie šeimą, kuri į kelionę į Turkiją vežėsi vėjaraupiais sergančią atžalą. Tuomet kelionė apkarto ne tik šia liga sirgusiam mažyliui, kuris, anot tėvų, „būdamas alergiškas šokoladui“, kamavosi dėl aukštos temperatūros ir buvo išbertas, bet ir kitos atostogauti skridusios šeimos vaikui, kuris šia „alergija“ užsikrėtė.

Nijolė KOSKIENĖ Šiaulių Centro poliklinikos psichologė Eglė Linkevičienė buvo užpulta įtūžusio įstaigos kliento. Šios įstaigos Psichikos sveikatos centro personalas, tarp kurio absoliuti dauguma moterų, pirmą kartą viešai prabilo apie ilgai brendusią problemą. „Mes jaučiamės nesaugios, tai paskutinis lašas“, – sakė medicinos darbuotojos. Nors smurto atvejų medicinos įstaigose vis daugėja, jie nėra reglamentuoti Lietuvos įstatymais ir tampa paties nukentėjusiojo problema.

 Ketvirtadienį Anapus išėjo Vilniaus Antakalnio poliklinikos direktorius Arūnas Grigaitis. Gydytojui šiemet rugpjūtį būtų sukakę 48-eri. Apie A. Grigaičio mirtį pirmoji sužinojo žmona Dalia. Ji prieš keletą dienų išlydėjo vyrą į Norvegiją, kur poliklinikos vadovas ketino ilsėtis. „Sutuoktinei paskambino žmonės, su kuriais direktorius buvo Norvegijoje, ir pranešė“, – paaiškino Antakalnio poliklinikos darbuotoja. Ji sakė, kad į polikliniką A. Grigaičio žmona atvyko prislėgta.

Ar įsivaizduojate polikliniką, kurioje dirbantys dešimtys įvairiausių sričių specialistų nesugebėtų suteikti paprasčiausios pirmosios pagalbos? Galbūt kur nors tolimoje Afrikos šalyje, bet tik ne čia, Lietuvoje, kur elementariausias žaizdos sutvarstymo žinias turi kiekvienas, net vidurinės mokyklos nebaigęs vairuotojas.

Kritikos audrą savo pasiūlymais, kaip reformuoti sveikatos apsaugos sistemą, sukėlęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis pagaliau nusprendė išklausyti ir antrąją pusę. Antradienį ministerijoje jis susitiko su Lietuvos poliklinikų vadovais ir išklausė jų nusiskundimų bei pasiūlymų, susijusių su valdiškų ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų santykiais.

Sostinės Pilaitės mikrorajono gyventojai netrukus galės lankytis naujai pastatytame Karoliniškių poliklinikos filiale. Iki šiol gyvenamajame name buvusią polikliniką į naujas patalpas planuojama perkelti kitų metų pradžioje. Pilaitėje sausio pradžioje taip pat bus atidarytas ir miesto viešosios bibliotekos filialas. Vilniaus meras Artūras Zuokas šiandien lankėsi baigiamose įrengti bibliotekos ir poliklinikos filialo patalpose. Abu projektai buvo pradėti įgyvendinti prieš metus.

Kaip skelbia informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos užsakymu atlikto tyrimo duomenys, šiuo metu 70 proc. Lietuvos gyventojų naudojasi kompiuteriais, 68 proc. – internetu. Tokia statistika yra puikus atramos taškas valdžios atstovams, su pasididžiavimu skelbiantiems, kokia progresyvi ir pažangi šalis yra Lietuva.

Teismui nutarus, kad nėra įrodymų, jog dviejų žmonių nužudymu įtariamo velionio Drąsiaus Kedžio teta Audronė Skučienė savo netinkamu elgesiu kaip nors pažeidė vaiko teises sveikatos priežiūros įstaigoje, byla jos atžvilgiu nutraukta. Tokią nutartį pirmadienį priėmė Kauno rajono apylinkės teismas. ELTA primena, jog sausio 9 dieną į Garliavos šeimos kliniką medikai iškvietė policijos pareigūnus dėl neva skandalą čia sukėlusios A. Skučienės ir D. Kedžio sesers Neringos Venskienės veiksmų.

Statistika skelbia, kad slaugytojų šalyje nuolat mažėja. Teigiama, jog per dešimt metų slaugytojų ir akušerių šalyje sumažėjo maždaug dešimtimi tūkstančių. Tam įtakos, be abejo, turėjo, kad kolegijos išleidžia mažiau specialistų, bet ir augantys emigracijos mastai. Buvo laikas, kai Panevėžio kolegijos Medicinos ir socialinių mokslų fakultetas kasmet į gyvenimą išleisdavo po septynias grupes diplomuotų slaugytojų.

Susirgę ir atėję į polikliniką galite netikėtai sužinoti, kad už visas paslaugas teks sumokėti iš savo kišenės, nors ir esate socialiai draustas. Panašiai nutiko ir į „Šiaulių naujienų“ redakciją paskambinusiai kūdikį auginančiai šiaulietei, kuri atėjusi į polikliniką sužinojo, kad nebėra socialiai drausta ir už ją ligonių kasa gydymo įstaigai nesiruošia mokėti.

Tuštėjančių kaimų gyventojai baiminasi, kad greitai gali nelikti arčiausiai namų esančių sveikatos įstaigų – medicinos punktų. Dvylikoje Panevėžio rajono seniūnijų suskaičiuojami 28 medicinos punktai. Kai kurių jų išlikimas jau seniai kabo ant plauko, nes kaimuose gyventojų mažėja ir išlaikyti tokius punktus vis sunkiau. Kaip teigia Panevėžio rajono poliklinikos direktorės pavaduotoja Danutė Pajėdienė, yra tokių kaimų vietovių, prie kurių medicinos punktų prirašyti tik 200–300 gyventojų.

Bankrutavus „Snorui“ paaiškėjo, kad milijoninius indėlius banke laikė ne tik verslininkai, bet ir šalies ligoninės, poliklinikos, greitosios pagalbos stotys. Ligoninių turtus tirs auditas. Tačiau teisės aktų, kiek ligoninės sąskaitose gali turėti neišleistų pinigų, nėra. Tad politikai neatmeta, kad dėl tokio taupymo gali nukentėti gydytojų algos ar net pacientai, todėl ligoninėms rengiama tvarka, kiek ir kam ateityje šios galės taupyti.

Biržų rajono savivaldybės poliklinikai galvos skausmu tampa nedrausti ligoniai ir greitosios pagalbos medikų pasiruošimas dirbti valdomiems iš Panevėžyje esančios dispečerinės tarnybos. Ligonių kasos moka tik už apdraustuosius Dėl geresnio ligonių aptarnavimo poliklinikoje ir kaimo medicinos punktuose nemažai pastangų įdėjusiai Biržų rajono poliklinikai gerus užmojus gali tekti pristabdyti dėl mažėjančio finansavimo.

Sveikatos apsaugos ministerija turėtų skambinti pavojaus varpais – po dešimtmečio šalies rajonų sveikatos priežiūros įstaigų darbas gali būti visiškai paralyžiuotas dėl medikų stygiaus. Šiemet medikų emigracijos mastas gali būti pasiekęs naujas aukštumas. Tačiau sveikatos politikos strategai dėl tuštėjančių ligoninių linkę kaltinti savivaldą. Kol kas gydytojų trūkumą užmaskuoja pensinio mažiaus ir keliais etatais dirbantys specialistai.

Medikai sako, kad prie eilių konsultacinėse poliklinikose teks priprasti. Esą žmonės pas gydytoją net po tris mėnesius priversti laukti, nes šiuo metu Lietuvoje yra per mažai medikų. Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad medikų trūksta dėl netolygaus specialistų pasiskirstymo gydymo įstaigose ir emigracijos. Šiaulių ligoninės konsultacinės poliklinikos koridoriuose driekiasi pacientų eilės.

Vakar Respublikinės Šiaulių ligoninės organizuotoje spaudos konferencijoje akcentuota, kad planinė konsultacija nėra skubi. Jei pacientui medicinos pagalbos reikia tuoj pat — jis turi kreiptis į Priėmimo skyrių. Planinė konsultacija ir po mėnesio Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikos vedėjas Antanas Lukošaitis priminė, jog teikiama planinė konsultacinė pagalba nėra skubi. Konsultaciją ligonis gali gauti po savaitės, dviejų ar po mėnesio.

Nuo užsienyje gyvenančių ir dirbančių piliečių Ligonių kasos apvalyta ir taip 6000 klientų bei milijono litų netekusi Panevėžio poliklinika griebėsi įkyrumu piktinančių prekybos agentų metodų. Atleidusi keturis šeimos gydytojus įstaiga ėmėsi medžioti paskui juos patraukusius pacientus. Pritaikiusi prekeivių patirtį, administracija iš atostogų iškviestas slaugytojas pasiuntė ieškoti klientų po daugiabučius, o išeinančius pacientus atakuoti telefono skambučiais, įkalbinėdama pasilikti.

Lietuvos gyventojų išlaidos nekompensuojamiesiems vaistams ir maisto papildams nuolat auga. Tam paranki ir agresyvi jų reklama. Pastaruoju metu ji užkariauja ir poliklinikų erdves, kurių praktiškai niekas nekontroliuoja. Interaktyvi reklama LCD ekranuose čia atsirado palyginti neseniai. Tačiau Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) atkreipė dėmesį, kad ši reklama dažnai pateikiama pažeidžiant teisės aktus.

Greitosios medicinos pagalbos ekipažo vasarą rajono gyventojui gali tekti dairytis net 40 minučių. Tačiau ir sulaukus galbūt atsitiks taip, kad atsiprašę ir pažadėję sugrįžti medikai išlėks, mat jų pagalbos laukia gimdyvė ar besivaduojantis mirtimi ligonis. Tokiais tempais, kaip šią vasarą, Panevėžio rajono poliklinikos greitosios pagalbos medikams dar neteko suktis.

Gydymo įstaigų vadovams gresia permainos – ligoninėms galės vadovauti ne vyresni kaip 65-erių asmenys ir ne ilgiau kaip dvi kadencijas. Tokioms Prezidentės siūlomoms pataisoms jau pritarė Vyriausybė. Gydymo įstaigos perspėja: jų laukia šokas, nes per metus darbo neteks 8 iš 10 vadovų, praneša LTV „Šiandien“. Virš ligoninių vadovų galvų tvenkiasi permainų debesys.

Panevėžio rajono poliklinikoje egzistuoja savi įstatymai ir čia dirba fenomenaliais sugebėjimais pasižymintys medikai. Viešumas – nepatogus Kai kurie gydytojai tuo pat metu sugeba būti dviejose vietose – konsultuoti poliklinikoje ir tuo pat metu dirbti kitoje gydymo įstaigoje. Viena gydytoja tuo pačiu metu sugebėjo rūpintis ligoniais netgi Ukmergėje. Žinoma, iš karto dirbdami dviejose vietose jie atitinkamai ir uždirbo.

Konstitucijoje įteisintas nemokamas gydymas, tačiau ir politikai, ir gydytojai, ir pacientai pripažįsta, kad nemokama medicina Lietuvoje – tik afiša. Gyventojų skundai dėl nelegalių priemokų ligoninėse ir poliklinikose pasiekė ir valstybės kontrolierių ausis. Jie konstatavo, kad kartais gydymo įstaigos dvigubai uždirba, gaudamos atlygį ir iš pacientų, ir iš ligonių kasų.

Gyventojų skundai dėl nelegalių priemokų ligoninėse ir poliklinikose pasiekė ir valstybės kontrolierių ausis. Jie konstatavo, kad kartais gydymo įstaigos dvigubai uždirba, gaudamos atlygį ir iš pacientų, ir iš ligonių kasų. Auditoriai ragina netoleruoti dvigubo mokėjimo už gydymo paslaugas, tačiau ligonių kasos tvirtina, kad neturi galių bausti prasižengėlius. Tai esą turėtų daryti sveikatos priežiūros įstaigų steigėjai.

Panevėžio poliklinikų pacientai ir gydytojai nesuka sau galvos, kad jų pokalbį gali girdėti laukiantieji už durų. Todėl miesto pirminės sveikatos gydymo įstaigos neketina ko nors imtis, kad užtikrintų geresnę garso izoliaciją ar nukreiptų eilėje laukiančiųjų dėmesį kitur, kaip neseniai tai padarė Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centras.

Valdininkai pripažįsta, kad gydymo įstaigose įsitvirtinančio simbolinio registracijos mokesčio uždraudimas neturi teisinio pagrindo. Simbolinis – kelių litų renkamas kas mėnesį, didesnis – kas metus. Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta, kad teisinio pagrindo uždrausti naują finansinę naštą pacientams kol kas nėra, praneša LTV „Šiandien“. Prieš kelerius metus sveikatos apsaugos valdininkai tik diskutavo apie tokio simbolinio mokesčio, koks patvirtintas kaimyninėje Latvijoje, įvedimą.

Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai dviem valandoms tapo paprastais žmonėmis – iš Seimo aukštybių nusileido į Vilniaus poliklinikas. Ir pamatė, kad ten kur kas baisiau, nei jie įsivaizdavo sėdėdami parlamento rūmuose. Pamatė realybę Sveikatos reikalų komitetas į pagalbą pasitelkė Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos bei kitus specialistus, nepabijojusius įkišti nosių į sostinės poliklinikas.

Sostinės Karoliniškių poliklinikoje, nepatekusi pas savo šeimos gydytoją, mirė 88 metų pacientė. Medikų knibždančioje įstaigoje moteriai niekas padėti negalėjo, o iškviesti greitosios medicinos pagalbos darbuotojai blaškėsi prie užrakinto tarnybinio įėjimo. Medikai neišgelbėjo Praėjusį penktadienį vilnietę N.O. į polikliniką atvedė dukra. Senolė skundėsi krūtinės skausmais, tačiau talonėlio pas šeimos gydytoją negavo.

Vidaus reikalų ministerija pradėjo (VRM) mįslingą Vilniaus centre įsikūrusios poliklinikos reorganizaciją. Manoma, kad pertvarkos tikslas − brangi žemė ir pastatas prie Gedimino prospekto, rašo "Balsas.lt savaitė". Liberalcentristų pėdos Manoma, kad pertvarkos tikslas − brangi žemė ir pastatas prie pat sostinės Gedimino prospekto. Suskilinėjusios sienos, aptrupėję balkonai, varvantis stogas – taip dabar atrodo VRM poliklinika.

Pensinio amžiaus sulaukę gydytojai, skirtingai nei kitų profesijų senjorai, neketina mesti darbo, nors daugeliui jų pensijos mažėja net 60–70 procentų. Nė vienos Panevėžio gydymo įstaigos vadovai nesulaukė iš pensinio amžiaus gydytojų prašymų atleisti juos iš darbo. Tiesa, ir patys pensijas gaunantys vadovai neketina užleisti savo kėdžių kitiems.