poliklinika

Sostinės gydymo įstaigoje negailestingą diagnozę netikėtai išgirdusi moteris dar kartą patyrė šoką sužinojusi, kad jos ligos istorijoje aprašyta konsultacija Biržų ligoninėje ir diagnostinis tyrimas. Rokiškio rajone gyvenanti pacientė niekada nesilankė pas Biržų ligoninėje dirbančią gydytoją akušerę – ginekologę, kurios parašu patvirtintas įrašas. „Istorijos nesuklastosi“? Posakis neva tiesos nepaslėpsi ir istorijos nesuklastosi gali būti sąlyginis.

Gyventojai neretu atveju priversti laukti net mėnesiais, kol galės patekti pas gydytoją specialistą. Tačiau jei atvertų piniginę, pas tą patį gydytoją galėtų patekti kad ir kitą dieną. Tokia tvarka – jokia naujiena, visgi poliklinikų vadovai primena, kad gauti konsultaciją daug greičiau būtų galima ir kitu būdu papildomai netuštinant kišenės. Jau seniai ką benustebina tokia realybė, kad norint patekti pas konkretų specialistą pasiruošti laukti gali tekti net kelis mėnesius.

„Noriu pasidalinti itin nemalonia patirtimi, su kuria susidūriau atvedusi vaiką kraujo tyrimams. Nenoriu sakyti, kokioje poliklinikoje vyko veiksmas, nes mano tikslas atkreipti dėmesį ne į vietą, kur tai įvyko, bet į patį faktą, kuris man pasirodė nenormalus“, – rašo Julija iš Vilniaus. Mano vaikas sunegalavo, gavau siuntimą kraujo tyrimams atlikti. Ir, žinoma, ašarų pakalnė, nenori duoti pirštelio, o aš, kaip įmanydama, jį raminu.

Pandemijai nuslūgus ypač pacientai viliasi, kad pagaliau grįš įprasta patekimo pas gydytojus tvarka. Visgi patys medikai pažymi, kad ilgos eilės, neprieinamos ar atrodančios per mažai kokybiškos paslaugos – daug sudėtingesnių procesų pasekmė. Apie tai, kokios šiandien didžiausios sveikatos sistemos bėdos ir kodėl tiek metų vis nesiliauja skundai dėl medikų darbo ir prieinamumo pas juos, su Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentu prof. habil. dr.

Pasibaigus ekstremaliajai situacijai šalies gyventojai ir toliau turės daugiau laiko užsiregistruoti konsultacijai pas gydytojus specialistus. Iš savo šeimos gydytojų gavę siuntimą konsultacijai pas gydytoją specialistą, užsiregistruoti konsultacijai galės ne per 30 dienų, kaip buvo iki ekstremaliosios situacijos, bet per 60 dienų, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Ekstremaliosios situacijos metu žmonėms tapo įprasta praktika turėti daugiau laiko užsiregistruoti gydytojo specialisto...

Biržų rajono poliklinika sulaukė akibrokšto — vieną dieną visi Legailių globos namų gyventojai buvo perrašyti į privačią kliniką „Medicinos namai“, kuri Biržuose duris atvėrė visai neseniai, todėl beliko surinkti pacientų medicinines korteles ir perduoti kitai įstaigai. Globos namų direktorius Renaldas Simėnas teigė, kad jokio kriminalo šioje istorijoje neįžvelgiantis ir tikino tokiam senelių sprendimui įtakos nedaręs.

Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą ir reikiamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą gyventojams šventiniu laikotarpiu bei sumažinti pacientų srautus ligoninių priėmimo skyriuose, pirmines ambulatorines ir kai kurias specializuotas sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos, COVID-19 tyrimus atliekančios laboratorijos, mobilieji punktai ir karščiavimo klinikos dirbs ir šventinėmis dienomis – gruodžio 24–26 d., rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime.

Internautai nesiliauja dalintis tuščių koridorių nuotraukomis iš gydymo įstaigų baksnodami pirštais, neva gydytojai dirba tik nuotoliu ar apskritai tegeria kavą. Poliklinikų vadovai gi siūlo nekalbėti niekų, mat dabar kaip tik nebeliko tų, kurie ateina „tik paklausti“, tad pacientai eilę prieina laiku. Be kita ko, paslaugų apimtys grįžta į priešpandeminį lygį.

„Lietuvoje žiema atėjo staiga ir netikėtai. Dar vieną dieną atrodė, kad šviečia saulė, o dabar, žiūrėk, kur eini, ten su savimi nešiesi sniego. Limpa jis ir prie batų, o ką jau kalbėti, kiek išsinešioja sniego per laiptines, parduotuves ir prekybos centrus“, – laišką tv3.lt pradeda Ramunė iš Šakių. Buvau aš nuėjusi į polikliniką. Nusivilkau paltą rūbinėje, o batai nuo sniego – šlaputėliai, nors ir nutrepsėjau kiek galėdama prie įėjimo.

Prieinamumas pas gydytojus ir sveikatos paslaugų kokybė – kone kiekvieną jaudinantis dalykas. Naujas tyrimas atskleidė, kad COVID-19 pandemija turėjo reikšmingą pokytį sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo vertinimui.  Lietuvoje sveikatos priežiūros paslaugos yra aktualios kiekvienam gyventojui. Ištikus bėdai, bet kuris asmuo gali kreiptis į medikus.

COVID-19 pandemijai apribojus sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, sistema ėmė gerokai strigti. Talonų pas gydytojus tenka laukti mėnesius arba net metus, sunku net prisiskambinti į poliklinikas. Medikai sako, kad ir jie patiria didžiulį krūvį ir priimti visų pacientų tiesiog fiziškai nespėja.

COVID-19 pandemijai apribojus sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą gyventojai įsiutę – užsiregistruoti pas gydytojus beveik neįmanoma. Talonų tenka laukti mėnesių mėnesius arba siūloma palaukti kitų metų.

Šalyje siaučiant pandemijai, atsiranda asmenų, norinčių „apeiti“ sistemą. Įtariama, kad Vilniaus poliklinikoje už kyšius buvo klastojami įrašai, esą asmuo pasiskiepijo nuo COVID-19 ligos. Policija ir prokuratūra pranešė, kad dauguma įtariamųjų yra medikai – 4 asmenys iš 6. Už neteisėtą veiklą jie galimai gaudavo kyšius, siekiančius 200–350 eurų.

Paauglys sirguliuoja jau antrą savaitę, o gydytojo konsultacija – tik po pusantros savaitės. Su tokia realybe susidūręs vilnietis Linas (vardas pakeistas ir žinomas, – aut.) piktinosi, kad šiuo metu į polikliniką apskritai vos įmanoma prisiskambinti, ką jau kalbėti apie gyvą vizitą pas gydytoją. Pati gydymo įstaiga tvirtina, kad tai tebuvęs nesusikalbėjimas ir situacija jau išspręsta.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi vilnietis, kuris sunerimęs dėl tvarkos vienoje iš Vilniaus poliklinikų. Vyrą suglumino faktas, kad sąlytį turėjusi žmona su sergančiu COVID-19 vaiku, gali laisvai atvykti į polikliniką ir prasitęsti nedarbingumo pažymėjimą. Naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntęs vyras pranešime rašo: „Vaikas serga COVID-19, o žmonai šiandien reikia pas gydytoją šeimos prasitęsti nedarbingumo pažymėjimą.

Dėl siaučiančios pandemijos pasirodo vis daugiau nusiskundimų, jog gauti sveikatos paslaugas ar patekti į gydymo įstaigas, netikėtai užklupus negalavimams, darosi vis sunkiau. Naujienų portalas tv3.lt sulaukė skaitytojos Agnės laiško, kuriame ji pasakojo, jog jos sesuo penktadienį, spalio pirmą dieną, kartu su sergančiu mažamečiu vaiku nuvykusi į VšĮ Šalčininkų pirminės sveikatos priežiūros centrą (PSPC) nesulaukė pagalbos, todėl kartu su vaiku teko keliauti į Vilnių.

Regint tuščius koridorius poliklinikose nesiliauja tautiečių piktinimasis, neva atėjus pandemijai medikai nustojo dirbti ir užsidarę kabinetuose tik geria kavą. Patys šeimos gydytojai sako, kad tenka tik apgailestauti girdint tokius žodžius, mat jie tempia ir taip gerokai didesnį krūvį. Ne gana to, prie ilgesių eilių prisideda ir patys pacientai.

Per pastaruosius metus pas savo šeimos gydytoją lankėsi kas antras (50 proc.) šalies gyventojas, iš jų daugiau nei pusė (27 proc.) apsiribojo vienu vizitu, likusi dalis (23 proc.) lankėsi dažniau, rodo Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenys. Likusieji arba nesiskundė jokiais sveikatos sutrikimais, arba vengė vizito pas medikus net negaluodami.

Nors iki naujų mokslo metų pradžios dar geras mėnuo, ligonių kasos jau dabar primena tėvams apie būtinybę atlikti profilaktinę vaikų sveikatos patikrą. Vizito pas šeimos gydytojus raginama neatidėlioti, nes rudenį prie medikų kabinetų gali nutįsti pasitikrinti atėjusiųjų eilės. Kasmet profilaktiškai tikrintis sveikatą pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą privaloma visiems vaikams iki 18 metų.

Geresnė Vilniaus miesto sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas, efektyvesnė sveikatos priežiūros įstaigų veikla, optimizuota teikiamų paslaugų apimtis ir struktūra miesto pietrytinėje ir pietvakarinėje dalyje, – tokiems pokyčiams pasirengta po to, kai kovo mėnesį miesto Taryba priėmė sprendimą pritarti kelių Vilniaus poliklinikų reorganizavimui.

Karantinui pasibaigus į Lietuvą sugrįžo poliklinikų eilės. Mat, švelnėjant ribojimams, ligas anksčiau apleidę gyventojai vėl užplūdo savo gydytojus, tad nutįso eilės. Dalis gyventojų skundžiasi, kad vizito pas specialistus priversti laukti net kelis mėnesius, todėl bijo dėl sveikatos.  Vilnietė Beata atėjo į vieną iš sostinės poliklinikų, kur šeimos gydytoja jai išrašo vaistų.  „Pas šeimos gydytoją visada greičiau, aišku pas specialistus visada reikės laukti ilgiau.

Atlaisvėję ribojimai ir naujos koronaviruso bangos rudenį baimė gena tautiečius pas medikus. Gyventojai skundžiasi, kad eilės pas šeimos gydytojus didžiuosiuose miestuose didžiulės, o dar ilgiau tenka laukti, kol pateks pas specialistą. Savo ruožtu šeimos gydytojai, ragindami tiek neatidėlioti vizitų, tiek ir neskubėti kreiptis be reikalo, apgailestauja, kad ministro pažadas ištraukti juos iš popierizmo liūno bliūkšta.

Sveikatos priežiūros įstaigos kasmet sudaro sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, kuriose įvardijama, kiek ir kokių paslaugų pacientams bus galima teikti per ateinančius metus. Atsižvelgiant į tų paslaugų įkainius. Vienos didžiausių sostinės gydymo įstaigų Antakalnio poliklinikos direktorius tikina, jog augantis pacientų skaičius lėmė, kad poliklinika kiekvieną mėnesį viršija sutartą sumą.

Paprastai prieš pat rugsėjo 1-ąją šeimos gydytojų kabinetus užplūsta tėveliai, vedini vaikais dėl būtinojo sveikatos patikrinimo. Nors šiuo metu pacientai kviečiami atvykti gyvai ir tvarka veikia kaip prieš karantiną, šiemet tėveliai įspėjami apsilankymo pas gydytojus neatidėlioti paskutinei minutei. Negana to, reikėtų žinoti, ir kaip kasmetinei patikrai pasiruošti.

Pastaruoju metu ligonių kasos sulaukia nemažai gyventojų klausimų dėl pirminės psichikos sveikatos paslaugų ir emocinės pagalbos. Gyventojus domina, kaip yra apmokamos šios paslaugos, kur tokias paslaugas galima gauti, ar gali pacientai patys pasirinkti įstaigą ir gydytoją. Pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Neregėta kova dėl pacientų Panevėžyje. Per karantiną miesto poliklinika staiga praturtėjo daugiau kaip 10 tūkstančių pacientų. Įstaiga aiškina, kad panevėžiečiai tiesiog pakeitė gydymo įstaigą, o pacientai piktinasi, kad poliklinika juos priglaudė prieš jų valią – be jokių sutikimų. Tyrimo ėmėsi ir ligonių kasos. Masinė pacientų migracija Panevėžyje ir dar per karantiną, tokį galvosūkį sprendžia ligonių kasa.

Teismui perduota baudžiamoji byla dėl galimo piktnaudžiavo Kauno Šilainių poliklinikoje ir fiktyvaus neįgaliųjų įdarbinimo bei apgaule įgyto turto keliose įmonėse, antradienį pranešė Kauno apygardos prokuratūra.  Pasak prokuratūros, kaltinimai sukčiavimu ir dokumentų klastojimu yra pareikšti trims uždarosioms akcinėms bendrovėms ir vienai mažajai bendrijai, dalis jų kaltinamos ir piktnaudžiavimu bei apgaulingu apskaitos tvarkymu, viena – neteisėta ūkine, finansine ir komercine veikla.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa (Panevėžio TLK) pastaruoju metu sulaukia nemažai gyventojų klausimų dėl prisirašymo prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų (PASPĮ) tvarkos. Gyventojus domina, ar galima pasirinkti privačią šeimos kliniką, kaip dažnai galima keisti šeimos gydytoją, kokiose įstaigose galima gauti psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis ir kt.

Platesnis gydymo paslaugų spektras, šeimos gydytojų ir antrinio lygio specialistų pritraukimas, eilių pas gydytojus sumažėjimas, medicininės įrangos atnaujinimas, o tuo pačiu – ir įstaigų veiklos optimizavimas bei resursų taupymas. Tokios permainos, šiandien pritarus miesto Tarybai, įvyks keliose Vilniaus poliklinikose.

Ministerijos ilgai laukta įdiegti išankstinė pacientų registravimo informacinė sistema (IPR IS), panašu, kol kas palengvėjimo dėl mažesnių eilių neatnešė. Atvirkščiai – vyresnio amžiaus pacientams tik padidino naštą. Nors gydytojai vieną po kitos vardija naujosios sistemos spragas, prie jos iki balandžio turėtų prisijungti dauguma gydymo įstaigų, nes senosios sergu.lt svetainės nebeliks.

Brangiausias vieno paciento gelbėjimas nuo mirties atsiėjo 134 tūkst. eurų. Tiek kainuoja gretutinių ligų turinčio žmogaus gydymas. O vidutiniškai vienas ligonis stacionare ligonių kasoms kainuoja kiek daugiau nei pusantro tūkstančio. Dajanai koronavirusas smogė netikėtai ir skaudžiai. Pirmieji simptomai pasireiškė stipriu kosuliu, greitai kūno temperatūra šoktelėjo iki beveik 40 laipsnių ir tris paras jos sumažinti nepadėjo jokie vaistai. „Kosulys begalinis, pradėjau dusti momentais.

Itin aktuali problema pandemijos metu – paslaugų karščiuojantiems pacientams teikimas. Štai Antakalnio poliklinika informuoja, kad jau pradėjo teikti radiologinės diagnostikos paslaugas karščiuojantiems pacientams. Siekiant apsaugoti kitus poliklinikos lankytojus, tam specialiai įrengtas atskiras įėjimas.

Į naujienų portalą JP kreipėsi panevėžietė Rita, kuri skundėsi, kad jau net du mėnesius niekaip negali patekti pas endokrinologą. Moteris teigė, kad pas gydytoją registruojasi per esveikata.lt puslapį. Nors sistema patvirtina, kad panevėžietė sėkmingai užsiregistravo, tačiau kiek vėliau išaiškėja, kad Panevėžio konsultacijų poliklinika šios registracijos nemato. Vadinasi, vizito pas gydytoją nepateksi. „Jūsų sąraše nėra“ „Dabar tikrai visi vargsta su esveikata.lt.

Nors Sveikatos apsaugos ministerija yra nustačiusi skiepijimo nuo COVID-19 prioritetų tvarką ir masinė gyventojų vakcinacija numatyta II–III ketvirčiais, kai kurios poliklinikos jau dabar kviečia užsirašyti į eilę. Kauno miesto poliklinika pranešė, laukianti pacientų įsitraukimo į eilę COVID-19 vakcinacijai.  „Informuojame, kad vadovaujantis LR Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.

Ne vienus metus netylant skundams dėl didžiulių eilių sveikatos įstaigose ir sunkumų registruojantis pas gydytojus imtasi kurti išankstinę pacientų registravimosi (IPR) sistemą per e.sveikatos portalą. Nors keli šimtai įstaigų prie jos jau prisijungė ir nuo balandžio įprastos buvusios platformos sergu.lt nebeliks, kol kas ir naujoji jos versija veikia ne be nesklandumų.

Vis daugiau gydymo įstaigų iš sergu.lt pereinant į jos naują versiją IPR IS, pacientams svarbu žinoti, kaip keičiasi registracija pas gydytojus. Štai Kauno klinikos pranešė, kad buvusi išankstinė pacientų registracijos sistema www.sergu.lt jau visiškai nebeveikia. O nuo šiol registruotis pas visus Kauno klinikų gydytojus specialistus internetu reikia per https://ipr.esveikata.lt/. Bandant užsiregistruoti ir į dalį sostinės gydymo įstaigų veikia jau tik naujoji sistema.

Pastaruoju metu ne kartą pacientų įvardyta problema dėl negalėjimo prasibrauti pas gydytojus ir gauti taloną kai kuriais atvejais tėra perkeliamos informacijos sistemos simuliuojama problema. Dėl to sistemoje laisvų vietų pas specialistą pacientas tiesiog nemato, nors realybėje jų yra. Apie šią bėdą Seimo sveikatos reikalų komitete trečiadienį užsiminė ir Kauno klinikų vaikų klinikos vadovas, profesorius Rimantas Kėvalas.

Už savo pinigus atlikti PGR testus jau kviečia ne tik privačios klinikos, bet ir poliklinikos. Štai Antakalnio poliklinika skelbia tokią paslaugą teiksianti jau nuo gruodžio 21 d. ir, panašu, už mažesnę kainą. Įstaiga pranešė, kad pacientai, norintys sužinoti ar serga COVID – 19, tai padaryti galės greičiau., mat nuo gruodžio 21 d. mokami COVID-19 testai atliekami ir Antakalnio poliklinikos laboratorijoje.

Pasitaiko žmonių manančių, kad skaitmeninis infraraudonųjų spindulių termometras pridėtas prie kaktos gali skaityti jų mintis, o tokie nusiskundimai verčia kai kurias poliklinikas keisti įprastą darbo tvarką – tokia istorija dalinasi žurnalistas Rytis Zemkauskas. Didžiosios šalies gydymo įstaigos visgi sako, kad tokie „kliedesiai“ nėra plačiai paplitę ir kol kas nieko keisti neketina.

​Šiaulių teritorinė ligonių kasa sulaukia gyventojų klausimų, kiek kainuoja prisirašymo dokumentų tvarkymas ir medicinos dokumentų persiuntimas, keičiant pirmines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią gydymo įstaigą. Primename, kad už prisirašymo dokumentų tvarkymą gydymo įstaigai reikia sumokėti 0,29 euro. Keičiant įstaigą nepraėjus 6 mėnesiams nuo prisiregistravimo, reikia sumokėti 2,90 euro už prisirašymo dokumentų tvarkymą ir medicininės dokumentacijos persiuntimą.

Suskaudo dantį? Deja, nors visuotinis karantinas jau seniai užmarštyje, odontologų pagalbos daliai gyventojų tenka laukti ištisus mėnesius. Poliklinikos atvirauja, kad dantis taisyti norinčių pacientų eilės driekiasi net ir po Naujųjų metų, todėl odontologo pagalbos sunku sulaukti net už savus pinigus. Portalas tv3.lt pasidomėjo, su kokiais pacientų srautais šiuo metu susiduria odontologai Vilniaus miesto savivaldybėje.

Ūmus idiopatinis prikurtimas gali atsirasti staiga, skaičiuojama, jog jis pasireiškia kasmet dvidešimčiai žmonių iš 100 tūkst. gyventojų. Pasak Respublikinės Klaipėdos ligoninės Konsultacinės poliklinikos gydytojų surdologų, gydyti idiopatinį prikurtimą reikia per pirmąsias 14 dienų pajutus pirmuosius simptomus. Ūmus idiopatinis prikurtimas – tai klausos nervo arba vidinės ausies pažeidimas.

Vėl nerimo dienos šeimos gydytojų bendruomenėje. Neseniai nuogąstavę dėl galimo mobiliųjų punktų naikinimo ir viso Covid-19 pacientų tyrimo ir priežiūros krūvio užkrovimo vien ant jų pečių, medikai vėl neatsistebi sulaukę naujų nurodymų. Jų teigimu, tai vėl pablogintų paslaugų prieinamumą daugeliui pacientų. Savo ruožtu ministras Aurelijus Veryga to siūlo taip nedramatizuoti.

Dažnai gyventojai nustemba atsitiktinai sužinoję, kad ne savoje poliklinikoje jiems suteikta gydytojo specialisto paslauga, už kurią jie susimokėjo, galėjo būti suteikta nemokamai. Šie pacientai kreipiasi į ligonių kasą klausdami, ar apdraustiesiems gydymo įstaigose, kuriose jie nėra prisirašę, specialistų konsultacijos ir tyrimai tikrai gali būti nemokami. Atsakymas – gali.

Lietuvos rajonų poliklinikose dabar tikras darbymetis – netyla pacientų skambučiai, o kai kur eilėse gali tekti pralaukti ir kelias savaites. Poliklinikų vadovai sako, kad kol kas dar susitvarko su sergančiųjų antplūdžiu, tačiau nuo ateinančio pirmadienio dėl karantino kai kur darbas gali ir sustoti.

Naujausios gyventojų apklausos atskleidė liūdną realybę – kas penktas gyventojas vizito pas gydytoją atsisako dėl per didelių eilių. Taip pat gerokai išaugo negalinčių susimokėti už odontologo paslaugas žmonių skaičius. Lietuvos statistikos departamentas pristatė naują Lietuvos gyventojų sveikatos tyrimą. Jame dalyvavo 15 m. ir vyresni asmenys, apklausa atlikta 2019 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais. Nors daugiau nei pusė (52 proc.

Dažnai prieš ruošdamiesi įsigyti daiktą, lyginame jo kainas skirtingose parduotuvėse. Tačiau kai prireikia medicininių paslaugų, retas kuris pasidomime kainomis skirtingose viešose gydymo įstaigose. Pasirodo, tos pačios sveikatos paslaugos skirtingose gydymo įstaigose gali kainuoti skirtingai. Naujienų portalas tv3.lt domisi, kodėl taip yra. Domėjomės dviejų paslaugų – nugaros ir juosmens srities masažo ir skiepo nuo erkinio encefalito kainomis trijose šalies poliklinikose.

Kiek laiko reikėtų laukti norint patekti pas tam tikrą sveikatos priežiūros specialistą, o kada jau vertėtų pasiduoti? Su naujienų portalo tv3.lt redakcija susisiekusi klaipėdietė sako, kad taip nerimauja jau tris mėnesius, o ir prisiskambinti poliklinikai, anot jos, niekaip nepavyksta. Gydymo įstaigos atstovai teigia problemą suprantantys ir bandantys ieškoti tinkamų sprendimų.  Su tv3.lt kalbėjusi Giedrė (vardas pakeistas – aut. past.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas, kuris trečiadienį lankėsi Marijampolės poliklinikoje dėl skaudančio danties. Vyras guodėsi, kad skausmą gali vos tverti, bet gydytojos esą gėrė kavą, o jis buvo išsiųstas į namus. Poliklinikos darbuotojai sako, kad situacija keista, mat ūmaus skausmo kamuojamiems žmonėms paprastai padedama iškart. Su naujienų portalo redakcija susisiekė marijampolietis Arūnas, kuris pasakojo apie nemalonę patirtį Marijampolės poliklinikoje.