poliklinika

Pacientai užsiregistruoti pas gydytojus specialistus galės per ilgesnį laikotarpį nei dabar. Ministerija siūlo tris kartus ilginti siuntimų galiojimo laiką – net iki šešių mėnesių. Tai esą ne tik palengvins gyvenimą eilėse užstrigusiems pacientams, bet ir sumažins šeimos gydytojų krūvį. Dalis pacientų pas juos registruojasi vien tam, kad prasitęstų siuntimo galiojimą.

Nors daug kam norint patekti pas gydytojus tenka susidurti su nemažomis eilėmis, šeimos gydytojas Andrius Bleizgys dalinasi patarimais, kurie gali padėti sutrumpinti laukimą ir greičiau patekti pas reikiamą specialistą. Gydytojas siūlo įsidėmėti kelis paprastus dalykus, kurie padėtų taupyti ir pacientų laiką, ir padėtų mažinti eiles bent pas šeimos gydytojus.

Vis pasitaikant gyventojų skundams dėl gydymo įstaigų reikalaujamų susimokėti papildomų priemokų gaunant įprastas sveikatos paslaugas, Valstybinė ligonių kasa (VLK) paaiškina, kada toks elgesys yra teisėtas.  Lietuvoje sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti tik tos gydymo įstaigos, kurios turi licencijas ir reikiamus žmogiškuosius bei materialinius išteklius. Tai gali būti viešosios ar privačios gydymo įstaigos.

Lietuvos ligoninės, poliklinikos skęsta pacientų eilėse. Medikai sunkiai susitvarko su darbo krūviu, aiškina, kad trūksta specialistų, o jau dirbantiems tenka gaišti laiką: galynėtis su dokumentų kalnais, pažymomis, siuntimais bei nuolatos stringančia e-sveikatos sistema. Tiesa, gydytojai vardija ne tik problemas, bet ir jų sprendimų būdus. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys aiškina, kad pašalinti įsisenėjusias bėdas ne taip paprasta ir prašo pagalbos.

Gydytojai apgailestauja, kad lietuviai vis dar labiau linkę pasitikėti ne jais, o kaimynų ar artimųjų patarimais. Ne išimtis – ieškomi savigydos būdai prasidėjus peršalimų sezonui. Medikai pažymi, kad itin ydingas pacientų įprotis – savarankiškai nuspręsti vartoti antibiotikus. Susirgus viršutinių kvėpavimo takų infekcija antibiotikus vartoti galima tik paskyrus gydytojui. O to paprastai prireikia vienu atveju – kai susergama bakterinės kilmės infekcija.

Nors pandemija nuslūgo, dalis sveikatos paslaugų vis dar teikiamos nuotoliniu būdu. Gydymo įstaigos teigia, kad gyvų vizitų šiandien yra daugiau, tačiau nuotolinių konsultacijų neretai prašo patys pacientai. Politikai gi ruošiasi užsiundyti patikrinimus, jei paslaugos nebus teikiamos „pilna koja“. Pandemijos įkarščiu, kai apskritai buvo ribojama dalis sveikatos paslaugų, nuotolinės šeimos gydytojo ar net specialisto konsultacijos tapo įprastu reiškiniu.

Sveikatos paslaugomis tiek vaikai, tiek privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) turintys suaugusieji sveikatos priežiūros paslaugas paprastai gauna nemokamai. Vis dėlto yra klinikų, kuriose PSD negalioja ir už viską tenka sumokėti patiems. Pašnekovai paaiškino, kad netgi už sveikatos įstaigų paslaugas vaikams reikia mokėti, jei klinika nėra sudariusi sutarties su ligonių kasomis.

Tai, kad rugsėjis su naujais mokslo metais – ant nosies, itin gerai savo kailiu pajunta šeimos gydytojai. Nors esama tėvelių, kurie vaiką sveikatos patikrinimui atveda ir kitais mėnesiais, vis tik nemaža dalis laukia paskutinės akimirkos. Gydytojai primena, kad tiek eilėmis pas gydytojus besipiktinančių tėvelių nebūtų, jei iš anksto pasirūpintų vaiko sveikata.   Vilnietė Inga (tikrasis vardas ir pavardė žinomi, – aut. past.

Kaunietei nepavyksta gauti gydytojų pagalbos, nes prisiskambinti į Kauno klinikas nepavyksta jau beveik metus laiko. Kauno klinikų Pacientų aptarnavimo centro vadovė aiškina, jog klientų srautai išaugę, o šiuo metu dirbama su naujai įdiegta sistema, todėl registracija gali užtrukti ilgiau, tačiau nuo šio mėnesio įvedama naujovė, kuri turėtų padėti lengviau užsiregistruoti pas norimą gydytoją.

Tokių pacientų, kurie pas šeimos gydytoją per metus sugeba apsilankyti ir 150 kartų, nors kitas iškart nepatenka ir sukarščiavęs, nėra didelė dalis, tikina profesorius Vytautas Kasiulevičius. Vis dėlto jis atkreipia dėmesį į gausybę kitų nesutvarkytų ir kasdienį darbą apsunkinančių dalykų, kurie ilgina eiles pas gydytojus. V. Kasiulevičiaus pasakojo, kad šiuo metu šeimos gydytojai dirbdami vienu etatu vidutiniškai konsultuoja 30 pacientų per dieną.

Siekiant paskatinti žmones prevenciškai tikrintis sveikatą – laisva apmokama diena. Tokį pasiūlymą inicijavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė socialdemokratė Orinta Leiputė. Seime užregistruotame projekte siūloma papildyti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, kuriame kalbama apie darbo laiku atliekamus privalomus sveikatos patikrinimus. Už darbo laiką, kuomet darbuotojas tikrinasi sveikatą, darbdavys moka darbuotojui vidutinį darbo užmokestį.

Nors ministerija dar tik ruošiasi detaliau braižyti Seime judančios sveikatos įstaigų pertvarkos eskizus, gyventojai skundžiasi jau dabar atsiduriantys beviltiškoje situacijoje. Štai vilnietė Rūta negali atsistebėti, kad po vyrui atliktos stuburo operacijos sanatorinis gydymas jam nepriklauso, o į būtinas procedūras siūloma važiuoti troleibusu. Rūta (vardas pakeistas ir žinomas, – aut. past.

Sostinės gydymo įstaigoje negailestingą diagnozę netikėtai išgirdusi moteris dar kartą patyrė šoką sužinojusi, kad jos ligos istorijoje aprašyta konsultacija Biržų ligoninėje ir diagnostinis tyrimas. Rokiškio rajone gyvenanti pacientė niekada nesilankė pas Biržų ligoninėje dirbančią gydytoją akušerę – ginekologę, kurios parašu patvirtintas įrašas. „Istorijos nesuklastosi“? Posakis neva tiesos nepaslėpsi ir istorijos nesuklastosi gali būti sąlyginis.

Gyventojai neretu atveju priversti laukti net mėnesiais, kol galės patekti pas gydytoją specialistą. Tačiau jei atvertų piniginę, pas tą patį gydytoją galėtų patekti kad ir kitą dieną. Tokia tvarka – jokia naujiena, visgi poliklinikų vadovai primena, kad gauti konsultaciją daug greičiau būtų galima ir kitu būdu papildomai netuštinant kišenės. Jau seniai ką benustebina tokia realybė, kad norint patekti pas konkretų specialistą pasiruošti laukti gali tekti net kelis mėnesius.

„Noriu pasidalinti itin nemalonia patirtimi, su kuria susidūriau atvedusi vaiką kraujo tyrimams. Nenoriu sakyti, kokioje poliklinikoje vyko veiksmas, nes mano tikslas atkreipti dėmesį ne į vietą, kur tai įvyko, bet į patį faktą, kuris man pasirodė nenormalus“, – rašo Julija iš Vilniaus. Mano vaikas sunegalavo, gavau siuntimą kraujo tyrimams atlikti. Ir, žinoma, ašarų pakalnė, nenori duoti pirštelio, o aš, kaip įmanydama, jį raminu.

Pandemijai nuslūgus ypač pacientai viliasi, kad pagaliau grįš įprasta patekimo pas gydytojus tvarka. Visgi patys medikai pažymi, kad ilgos eilės, neprieinamos ar atrodančios per mažai kokybiškos paslaugos – daug sudėtingesnių procesų pasekmė. Apie tai, kokios šiandien didžiausios sveikatos sistemos bėdos ir kodėl tiek metų vis nesiliauja skundai dėl medikų darbo ir prieinamumo pas juos, su Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentu prof. habil. dr.

Pasibaigus ekstremaliajai situacijai šalies gyventojai ir toliau turės daugiau laiko užsiregistruoti konsultacijai pas gydytojus specialistus. Iš savo šeimos gydytojų gavę siuntimą konsultacijai pas gydytoją specialistą, užsiregistruoti konsultacijai galės ne per 30 dienų, kaip buvo iki ekstremaliosios situacijos, bet per 60 dienų, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Ekstremaliosios situacijos metu žmonėms tapo įprasta praktika turėti daugiau laiko užsiregistruoti gydytojo specialisto...

Biržų rajono poliklinika sulaukė akibrokšto — vieną dieną visi Legailių globos namų gyventojai buvo perrašyti į privačią kliniką „Medicinos namai“, kuri Biržuose duris atvėrė visai neseniai, todėl beliko surinkti pacientų medicinines korteles ir perduoti kitai įstaigai. Globos namų direktorius Renaldas Simėnas teigė, kad jokio kriminalo šioje istorijoje neįžvelgiantis ir tikino tokiam senelių sprendimui įtakos nedaręs.

Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą ir reikiamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą gyventojams šventiniu laikotarpiu bei sumažinti pacientų srautus ligoninių priėmimo skyriuose, pirmines ambulatorines ir kai kurias specializuotas sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos, COVID-19 tyrimus atliekančios laboratorijos, mobilieji punktai ir karščiavimo klinikos dirbs ir šventinėmis dienomis – gruodžio 24–26 d., rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime.

Internautai nesiliauja dalintis tuščių koridorių nuotraukomis iš gydymo įstaigų baksnodami pirštais, neva gydytojai dirba tik nuotoliu ar apskritai tegeria kavą. Poliklinikų vadovai gi siūlo nekalbėti niekų, mat dabar kaip tik nebeliko tų, kurie ateina „tik paklausti“, tad pacientai eilę prieina laiku. Be kita ko, paslaugų apimtys grįžta į priešpandeminį lygį.

„Lietuvoje žiema atėjo staiga ir netikėtai. Dar vieną dieną atrodė, kad šviečia saulė, o dabar, žiūrėk, kur eini, ten su savimi nešiesi sniego. Limpa jis ir prie batų, o ką jau kalbėti, kiek išsinešioja sniego per laiptines, parduotuves ir prekybos centrus“, – laišką tv3.lt pradeda Ramunė iš Šakių. Buvau aš nuėjusi į polikliniką. Nusivilkau paltą rūbinėje, o batai nuo sniego – šlaputėliai, nors ir nutrepsėjau kiek galėdama prie įėjimo.

Prieinamumas pas gydytojus ir sveikatos paslaugų kokybė – kone kiekvieną jaudinantis dalykas. Naujas tyrimas atskleidė, kad COVID-19 pandemija turėjo reikšmingą pokytį sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo vertinimui.  Lietuvoje sveikatos priežiūros paslaugos yra aktualios kiekvienam gyventojui. Ištikus bėdai, bet kuris asmuo gali kreiptis į medikus.

COVID-19 pandemijai apribojus sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, sistema ėmė gerokai strigti. Talonų pas gydytojus tenka laukti mėnesius arba net metus, sunku net prisiskambinti į poliklinikas. Medikai sako, kad ir jie patiria didžiulį krūvį ir priimti visų pacientų tiesiog fiziškai nespėja.

COVID-19 pandemijai apribojus sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą gyventojai įsiutę – užsiregistruoti pas gydytojus beveik neįmanoma. Talonų tenka laukti mėnesių mėnesius arba siūloma palaukti kitų metų.

Šalyje siaučiant pandemijai, atsiranda asmenų, norinčių „apeiti“ sistemą. Įtariama, kad Vilniaus poliklinikoje už kyšius buvo klastojami įrašai, esą asmuo pasiskiepijo nuo COVID-19 ligos. Policija ir prokuratūra pranešė, kad dauguma įtariamųjų yra medikai – 4 asmenys iš 6. Už neteisėtą veiklą jie galimai gaudavo kyšius, siekiančius 200–350 eurų.

Paauglys sirguliuoja jau antrą savaitę, o gydytojo konsultacija – tik po pusantros savaitės. Su tokia realybe susidūręs vilnietis Linas (vardas pakeistas ir žinomas, – aut.) piktinosi, kad šiuo metu į polikliniką apskritai vos įmanoma prisiskambinti, ką jau kalbėti apie gyvą vizitą pas gydytoją. Pati gydymo įstaiga tvirtina, kad tai tebuvęs nesusikalbėjimas ir situacija jau išspręsta.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi vilnietis, kuris sunerimęs dėl tvarkos vienoje iš Vilniaus poliklinikų. Vyrą suglumino faktas, kad sąlytį turėjusi žmona su sergančiu COVID-19 vaiku, gali laisvai atvykti į polikliniką ir prasitęsti nedarbingumo pažymėjimą. Naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntęs vyras pranešime rašo: „Vaikas serga COVID-19, o žmonai šiandien reikia pas gydytoją šeimos prasitęsti nedarbingumo pažymėjimą.

Dėl siaučiančios pandemijos pasirodo vis daugiau nusiskundimų, jog gauti sveikatos paslaugas ar patekti į gydymo įstaigas, netikėtai užklupus negalavimams, darosi vis sunkiau. Naujienų portalas tv3.lt sulaukė skaitytojos Agnės laiško, kuriame ji pasakojo, jog jos sesuo penktadienį, spalio pirmą dieną, kartu su sergančiu mažamečiu vaiku nuvykusi į VšĮ Šalčininkų pirminės sveikatos priežiūros centrą (PSPC) nesulaukė pagalbos, todėl kartu su vaiku teko keliauti į Vilnių.

Regint tuščius koridorius poliklinikose nesiliauja tautiečių piktinimasis, neva atėjus pandemijai medikai nustojo dirbti ir užsidarę kabinetuose tik geria kavą. Patys šeimos gydytojai sako, kad tenka tik apgailestauti girdint tokius žodžius, mat jie tempia ir taip gerokai didesnį krūvį. Ne gana to, prie ilgesių eilių prisideda ir patys pacientai.

Per pastaruosius metus pas savo šeimos gydytoją lankėsi kas antras (50 proc.) šalies gyventojas, iš jų daugiau nei pusė (27 proc.) apsiribojo vienu vizitu, likusi dalis (23 proc.) lankėsi dažniau, rodo Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenys. Likusieji arba nesiskundė jokiais sveikatos sutrikimais, arba vengė vizito pas medikus net negaluodami.

Nors iki naujų mokslo metų pradžios dar geras mėnuo, ligonių kasos jau dabar primena tėvams apie būtinybę atlikti profilaktinę vaikų sveikatos patikrą. Vizito pas šeimos gydytojus raginama neatidėlioti, nes rudenį prie medikų kabinetų gali nutįsti pasitikrinti atėjusiųjų eilės. Kasmet profilaktiškai tikrintis sveikatą pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą privaloma visiems vaikams iki 18 metų.

Geresnė Vilniaus miesto sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas, efektyvesnė sveikatos priežiūros įstaigų veikla, optimizuota teikiamų paslaugų apimtis ir struktūra miesto pietrytinėje ir pietvakarinėje dalyje, – tokiems pokyčiams pasirengta po to, kai kovo mėnesį miesto Taryba priėmė sprendimą pritarti kelių Vilniaus poliklinikų reorganizavimui.

Karantinui pasibaigus į Lietuvą sugrįžo poliklinikų eilės. Mat, švelnėjant ribojimams, ligas anksčiau apleidę gyventojai vėl užplūdo savo gydytojus, tad nutįso eilės. Dalis gyventojų skundžiasi, kad vizito pas specialistus priversti laukti net kelis mėnesius, todėl bijo dėl sveikatos.  Vilnietė Beata atėjo į vieną iš sostinės poliklinikų, kur šeimos gydytoja jai išrašo vaistų.  „Pas šeimos gydytoją visada greičiau, aišku pas specialistus visada reikės laukti ilgiau.

Atlaisvėję ribojimai ir naujos koronaviruso bangos rudenį baimė gena tautiečius pas medikus. Gyventojai skundžiasi, kad eilės pas šeimos gydytojus didžiuosiuose miestuose didžiulės, o dar ilgiau tenka laukti, kol pateks pas specialistą. Savo ruožtu šeimos gydytojai, ragindami tiek neatidėlioti vizitų, tiek ir neskubėti kreiptis be reikalo, apgailestauja, kad ministro pažadas ištraukti juos iš popierizmo liūno bliūkšta.

Sveikatos priežiūros įstaigos kasmet sudaro sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, kuriose įvardijama, kiek ir kokių paslaugų pacientams bus galima teikti per ateinančius metus. Atsižvelgiant į tų paslaugų įkainius. Vienos didžiausių sostinės gydymo įstaigų Antakalnio poliklinikos direktorius tikina, jog augantis pacientų skaičius lėmė, kad poliklinika kiekvieną mėnesį viršija sutartą sumą.

Paprastai prieš pat rugsėjo 1-ąją šeimos gydytojų kabinetus užplūsta tėveliai, vedini vaikais dėl būtinojo sveikatos patikrinimo. Nors šiuo metu pacientai kviečiami atvykti gyvai ir tvarka veikia kaip prieš karantiną, šiemet tėveliai įspėjami apsilankymo pas gydytojus neatidėlioti paskutinei minutei. Negana to, reikėtų žinoti, ir kaip kasmetinei patikrai pasiruošti.

Pastaruoju metu ligonių kasos sulaukia nemažai gyventojų klausimų dėl pirminės psichikos sveikatos paslaugų ir emocinės pagalbos. Gyventojus domina, kaip yra apmokamos šios paslaugos, kur tokias paslaugas galima gauti, ar gali pacientai patys pasirinkti įstaigą ir gydytoją. Pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Neregėta kova dėl pacientų Panevėžyje. Per karantiną miesto poliklinika staiga praturtėjo daugiau kaip 10 tūkstančių pacientų. Įstaiga aiškina, kad panevėžiečiai tiesiog pakeitė gydymo įstaigą, o pacientai piktinasi, kad poliklinika juos priglaudė prieš jų valią – be jokių sutikimų. Tyrimo ėmėsi ir ligonių kasos. Masinė pacientų migracija Panevėžyje ir dar per karantiną, tokį galvosūkį sprendžia ligonių kasa.

Teismui perduota baudžiamoji byla dėl galimo piktnaudžiavo Kauno Šilainių poliklinikoje ir fiktyvaus neįgaliųjų įdarbinimo bei apgaule įgyto turto keliose įmonėse, antradienį pranešė Kauno apygardos prokuratūra.  Pasak prokuratūros, kaltinimai sukčiavimu ir dokumentų klastojimu yra pareikšti trims uždarosioms akcinėms bendrovėms ir vienai mažajai bendrijai, dalis jų kaltinamos ir piktnaudžiavimu bei apgaulingu apskaitos tvarkymu, viena – neteisėta ūkine, finansine ir komercine veikla.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa (Panevėžio TLK) pastaruoju metu sulaukia nemažai gyventojų klausimų dėl prisirašymo prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų (PASPĮ) tvarkos. Gyventojus domina, ar galima pasirinkti privačią šeimos kliniką, kaip dažnai galima keisti šeimos gydytoją, kokiose įstaigose galima gauti psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis ir kt.

Platesnis gydymo paslaugų spektras, šeimos gydytojų ir antrinio lygio specialistų pritraukimas, eilių pas gydytojus sumažėjimas, medicininės įrangos atnaujinimas, o tuo pačiu – ir įstaigų veiklos optimizavimas bei resursų taupymas. Tokios permainos, šiandien pritarus miesto Tarybai, įvyks keliose Vilniaus poliklinikose.

Ministerijos ilgai laukta įdiegti išankstinė pacientų registravimo informacinė sistema (IPR IS), panašu, kol kas palengvėjimo dėl mažesnių eilių neatnešė. Atvirkščiai – vyresnio amžiaus pacientams tik padidino naštą. Nors gydytojai vieną po kitos vardija naujosios sistemos spragas, prie jos iki balandžio turėtų prisijungti dauguma gydymo įstaigų, nes senosios sergu.lt svetainės nebeliks.

Brangiausias vieno paciento gelbėjimas nuo mirties atsiėjo 134 tūkst. eurų. Tiek kainuoja gretutinių ligų turinčio žmogaus gydymas. O vidutiniškai vienas ligonis stacionare ligonių kasoms kainuoja kiek daugiau nei pusantro tūkstančio. Dajanai koronavirusas smogė netikėtai ir skaudžiai. Pirmieji simptomai pasireiškė stipriu kosuliu, greitai kūno temperatūra šoktelėjo iki beveik 40 laipsnių ir tris paras jos sumažinti nepadėjo jokie vaistai. „Kosulys begalinis, pradėjau dusti momentais.

Itin aktuali problema pandemijos metu – paslaugų karščiuojantiems pacientams teikimas. Štai Antakalnio poliklinika informuoja, kad jau pradėjo teikti radiologinės diagnostikos paslaugas karščiuojantiems pacientams. Siekiant apsaugoti kitus poliklinikos lankytojus, tam specialiai įrengtas atskiras įėjimas.

Į naujienų portalą JP kreipėsi panevėžietė Rita, kuri skundėsi, kad jau net du mėnesius niekaip negali patekti pas endokrinologą. Moteris teigė, kad pas gydytoją registruojasi per esveikata.lt puslapį. Nors sistema patvirtina, kad panevėžietė sėkmingai užsiregistravo, tačiau kiek vėliau išaiškėja, kad Panevėžio konsultacijų poliklinika šios registracijos nemato. Vadinasi, vizito pas gydytoją nepateksi. „Jūsų sąraše nėra“ „Dabar tikrai visi vargsta su esveikata.lt.

Nors Sveikatos apsaugos ministerija yra nustačiusi skiepijimo nuo COVID-19 prioritetų tvarką ir masinė gyventojų vakcinacija numatyta II–III ketvirčiais, kai kurios poliklinikos jau dabar kviečia užsirašyti į eilę. Kauno miesto poliklinika pranešė, laukianti pacientų įsitraukimo į eilę COVID-19 vakcinacijai.  „Informuojame, kad vadovaujantis LR Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.

Ne vienus metus netylant skundams dėl didžiulių eilių sveikatos įstaigose ir sunkumų registruojantis pas gydytojus imtasi kurti išankstinę pacientų registravimosi (IPR) sistemą per e.sveikatos portalą. Nors keli šimtai įstaigų prie jos jau prisijungė ir nuo balandžio įprastos buvusios platformos sergu.lt nebeliks, kol kas ir naujoji jos versija veikia ne be nesklandumų.

Vis daugiau gydymo įstaigų iš sergu.lt pereinant į jos naują versiją IPR IS, pacientams svarbu žinoti, kaip keičiasi registracija pas gydytojus. Štai Kauno klinikos pranešė, kad buvusi išankstinė pacientų registracijos sistema www.sergu.lt jau visiškai nebeveikia. O nuo šiol registruotis pas visus Kauno klinikų gydytojus specialistus internetu reikia per https://ipr.esveikata.lt/. Bandant užsiregistruoti ir į dalį sostinės gydymo įstaigų veikia jau tik naujoji sistema.