poliklinika

Vasaris vadinamas burnos vėžio prevencijos mėnesiu. Šeškinės poliklinikos gydytojai primena: burnos vėžys – viena pavojingiausių burnos ertmės ligų. Ji gali išsivystyti ant lūpų, dantenų, liežuvio, vidinio žandų paviršiaus, gomurio, burnos dugno ar seilių liaukose. Laiku nepradėtas gydyti burnos vėžys gali tapti mirtina liga, o simptomus pastebėti ne visuomet paprasta. Lietuvoje nustatoma apie 75–80 proc. pažengusių (trečios, ketvirtos stadijos) burnos vėžio atvejų.

Tai, kad organizmas kovoja su įvairiomis ligomis, neretai išduoda padidėję limfmazgiai. Šis simptomas – gana dažnai pasireiškiantis imuninės sistemos atsakas į infekcijas ar piktybinius susirgimus, galintis signalizuoti tiek apie peršalimą, tiek apie kur kas rimtesnes ligas, pavyzdžiui, limfomą. Norint laiku nustatyti, kokios konkrečios priežastys sukėlė šią limfmazgių reakciją, svarbu įvertinti jų padidėjimo pobūdį bei, esant poreikiui, atlikti diferencinės diagnostikos tyrimus.

Eilės gydymo įstaigose – vienas didžiausių skaudulių sveikatos apsaugos sistemoje. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys gi tvirtina, kad mažiausiai 10 proc. eiles būtų galima sumažinti vien atsisakius nereikalingų siuntimų. Be to, jis siūlė atsigręžti ir į pačius pacientus, kurie, jo teigimu, patys reikalauja siuntimų, nors jų jiems net nereikia.

Nuo šios savaitės supaprastinta patekimo pas gydytojus specialistus tvarka – sveikatos apsaugos ministro įsakyme numatytais atvejais pacientai galės kreiptis į gydytojus specialistus ir be siuntimo. Be to, kitoms paslaugoms gauti siuntimą galės išduoti ne tik ųšeimos gydytojas. Kaip antradienį pranešė ministerija, siuntimo antrinio lygio konsultacijai nereikės, kai paciento greitojo atrankinio arba laboratorinio tyrimo dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) atsakymas teigiamas.

Dėl profilaktinio vairuotojų sveikatos patikrinimo į Karoliniškių polikliniką kreipusis vilnietė Gražina liko ne tik pasipiktinusi paslaugos organizavimu, bet ir be teisės kurį laiką vairuoti automobilį. Tiesa, kaip teigia moteris, ji galėjusi tapti pažeidėja to net nežinodama, mat neturėdama pažymos galėjo vairuoti. Poliklinika gi atsiprašė ir neslėpė, kad paslaugos šįkart nebuvo suteiktos sklandžiai.

Panevėžio miesto savivaldybėje vyko konkursas Panevėžio miesto poliklinikos direktoriaus pareigoms eiti, kurį laimėjo Aurelija Petronienė. A. Petronienė Lietuvos sveikatos mokslų universitete įgijo slaugos krypties bakalauro profesinį laipsnį, Klaipėdos universitete – sveikatos priežiūros vadybos magistrą. Moteris įvairiose įstaigose yra dirbusi slaugytoja, pastaruoju metu Panevėžio miesto poliklinikoje dirba vyriausiąja slaugos administratore.

Šiaulių miesto savivaldybė šių metų biudžeto projekte siekia numatyti 1 mln. eurų privatizuotam buvusios Dainų vaikų poliklinikos pastatui Aido g. 16a atpirkti, praneša „Šiaulių kraštas“. Leidinys primena, kad 2015 metais savivaldybė jį už 271,5 tūkst. eurų pardavė ten patalpas nuomojusiai UAB „Vaiteksai“. Pasak „Šiaulių krašto“ dabar aiškinama, esą Dainų pirminis sveikatos centras nebetelpa savo pastate, jam reikia papildomų patalpų.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuoti pokyčiai įgauna kūną – jau nuo sausio pacientus savarankiškai gali konsultuoti slaugytojai ir akušeriai. Nuo vasario mėnesio slaugytojai bus įgalioti atlikti dar daugiau funkcijų, pavyzdžiui, pratęsti vaistų receptus ar nedarbingumą. Pokyčių iniciatoriai žada, kad taip ne tik kils slaugytojo profesijos prestižas, bet ir mažės eilės pas šeimos gydytojus.

Į poliklinikas besikreipiančių pacientų nuo kitų metų laukia naujovė. Šeimos gydytojas arba kitas už pacientų registraciją atsakingas šeimos gydytojo komandos narys, įvertinęs priežastį, dėl kurios kreipiamasi, galės pacientus nukreipti slaugytojo ar akušerio konsultacijai. Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad sumažinus šeimos gydytojų administracinio darbo krūvį, mažės eilės ir gerės paslaugų prieinamumas pacientams.

Besiskundžiantiems dėl didelių eilių pas gydytojus, šie siūlo pacientams visų pirma atsigręžti į save. Tiek gydytojai, tiek poliklinikų vadovai sutartinai pabrėžia, kad užsiregistravę pas specialistą, tačiau negalėdami atvykti ir to neatšaukę asmenys dirbtinai išpučia eiles taip iš kitų atimdami brangaus vizito pas gydytoją laiką. Nors atšaukti vizitą įpareigoja jau trejus metus galiojantis įstatymas, dar kone 10–15 procentų nesivargina to daryti.

Sunegalavę per šventes ir tinkamai neįvertinę savo būklės gyventojai dažniausiai vyksta į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius. Ligonių kasos pataria į ligoninę vykti tik tais atvejais, kai prireikia būtinosios medicinos pagalbos, o ūmiai susirgus prisiminti, kad padėti gali poliklinikų budintys gydytojai. Neretai pasitaiko atvejų, kai pacientai, kuriems užtektų šeimos gydytojo paslaugų, atvyksta į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių.

Kai kuriems pacientams sudėtinga dėl sveikatos būklės savarankiškai atvykti į gydymo įstaigą, todėl jų galimybės naudotis medicinos paslaugomis tampa ribotos. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva, norint padėti pacientams paprasčiau pasiekti sveikatos priežiūros įstaigas, bandomojo projekto pavėžėjimo paslaugos jau yra prieinamos daliai gyventojų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Antakalnio poliklinika siekdama gerinti paslaugų prieinamumą, moderniai įrengtose operacinėse plečia dienos chirurgijos paslaugų spektrą. Patyrę gydytojai specialistai pradės atlikti laparoskopines kirkšnies išvaržos operacijas. „Antakalnio poliklinika plečia paslaugų spektrą. Šiemet didelį dėmesį skiriame dienos chirurgijos paslaugoms, nes šios paslaugos ypač reikalingos Vilniaus miesto ir aplinkinių rajonų gyventojams.

Subjurus orams agresyviau ėmė pulti kovidas ir gripas. Sergamumas kovidu peršoko tūkstantį atvejų šimtui tūkstančių gyventojų. Ligoninės griežtina pacientų lankymo tvarką – dalyje jų kaukės vėl privalomos. Dabar plinta naujas omikrono variantas, kuriam imuniteto neturime, todėl medikai ragina skubėti skiepytis, nes vėliau pavojus užsikrėsti tik didės. Žmonės, panašu, raginimų klauso – šiemet skiepijasi aktyviau nei pernai.

Nors viešojoje erdvėje girdimi gydytojų skundai apie per mažus atlyginimus, ne vienoje sostinės gydymo įstaigoje pastaraisiais metais vidutinis darbo užmokestis kilo ir 25, ir 32 proc. Kitaip sakant, vidutinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ kai kur padidėjo ir virš 1 tūkst. eurų. Tiesa, kitur pokyčiai kuklesni ir algos didėjo tik keliais procentais. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys prof.

Kalbant apie mūsų sveikatos apsaugos sistemą, kaip viena iš didžiausių ir kol kas niekaip neišsprendžiamų problemų yra įvardinamos didžiulės eilės pas gydytojus. Ar tą padėtų išspręsti poliklinikų darbas šeštadieniais? Plačiau apie tai – Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento prof. habil. dr. Juliaus Kalibato komentaras.

Dar viena šalies gydymo įstaiga pranešė, kad medicininių kaukių dėvėjimas tampa privalomas. Kaip paskelbė Alytaus poliklinika, taisyklės pasikeitė nuo lapkričio 6 d. Augant sergamumui viršutinių kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis ir COVID-19, siekiant sumažinti infekcijos plitimo riziką, nuo lapkričio 6 d. į įstaigą bus įleidžiami tik apsaugines veido kaukes dėvintys asmenys. Portalas tv3.lt primena rašęs, kad privalomas kaukes jau grąžino Panevėžio miesto poliklinika.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu atnaujinta lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ilgalaikio stebėjimo tvarka padės sumažinti biurokratinę naštą gydytojams ir paciento kelią padaryti aiškesnį bei tiesesnį. Atsisakius perteklinių administracinių reikalavimų, gydytojai turės pildyti mažiau dokumentų ir galės skirti daugiau laiko pacientui, o pacientai greičiau gaus jiems reikalingas paslaugas.

Vis daugiau sostinės poliklinikų kviečia registruotis pas gydytojus ir šeštadienį. Štai apie tokią naują galimybę ką tik pranešė ir Karoliniškių poliklinika.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena apie galimybę greitai ir patogiai pas gydytoją užregistruoti savo artimąjį ar kitą atstovaujamą asmenį, naudojantis išankstine pacientų registracijos (IPR) informacine sistema. „Susiduriame su situacijomis, kai ne visi asmenys turi elektroninę bankininkystę ar e. parašą, ne visi turi gebėjimų naudotis e. paslaugomis.

Augant sergamumui peršalimo ligomis gydymo įstaigos jau pradeda grįžti prie privalomo kaukių dėvėjimo ar bent svarsto tą daryti ir akylai seka situaciją. Vis tik kiti mano, kad kol kas apie tai galvoti ankstoka.

Dėl didelių eilių pas gydytojus, ne visada kokybiškai suteiktų paslaugų gyventojų nepasitenkinimas sveikatos apsaugos sistema tik auga. Netyla kritika, kad viešosioms gydymo įstaigoms laiku neužtikrinant pacientams reikiamos pagalbos šalies medicina tik stumiama privataus sektoriaus link. Viešųjų šalies sektorių vadinamojo privatizavimo rizikoms aptarti Lietuvos socialdemokratų partijos surengtoje diskusijoje dalyvavęs VU Medicinos fakulteto prodekanas prof.

Seimas antradienį pritarė įstatymų pakeitimų projektui, kuriuo, be kita ko, bus suteikta daugiau funkcijų slaugytojams. Nemažai diskusijų viešojo erdvėje paskatinęs sprendimas, tikimasi, padės sumažinti administracinę naštą šeimos gydytojams ir didinti slaugytojų savarankiškumą. Pakeitus Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymą, slaugytojai bei akušeriai gaus daugiau atsakomybių.

Siekiant stiprinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas, šeimos gydytojo komandose dirbantys slaugytojai perims dalį šeimos gydytojo funkcijų, skelbia Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM). „Slaugytojas pagal savo kompetenciją galės įvertinti paciento sveikatos būklę, paskirti tyrimus, vykdyti lėtinėmis ligomis sergančių pacientų stebėseną ir suteikti kitas sveikatos priežiūros paslaugas, o esant poreikiui – nukreipti pacientą pas šeimos gydytoją.

Lietuvos apeliacinis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas Centro poliklinikos pacientės ieškinys dėl žalos sveikatai atlyginimo, ir ieškovei priteisė 20 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinis teismas nurodo, kad pacientė kreipėsi į Centro poliklinikos gydytoją dėl sutrikusios klausos vienoje ausyje, tačiau gydytoja, įvertinusi pacientės būklę ir atlikusi tyrimus, patologijos nenustatė.

Lietuvoje kuriant Infekcinių ligų klasterį, numatoma modernizuoti Klaipėdos ligoninės Infekcinių ligų klinikos korpusą. Planuojama statyti dviejų aukštų antstatą, kuriame įsikurs ir Reanimacijos-intensyviosios terapijos skyrius, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Priestate planuojame įrengti naujus reikalavimus atitinkančias infekcines palatas, radiologijos patalpas.

Joniškio ligoninės direktorius Martynas Gedminas viešai pasakoja, kaip jam asmeniniu numeriu skambinėja rajono elitas, įtakingi asmenys ir reikalauja išskirtinių sąlygų gydant jų artimuosius ar juos pačius. Po tokio atviro ligoninės vadovo pasisakymo, nutarė prabilti ir kiti gydytojai. Į viešumą kyla įvairiausios istorijos, pavyzdžiui, kaip medikas specialiai buvo iškviestas iš atostogų tam, kad išrašytų receptą įtakingo politiko žmonai.

Nuo rugpjūčio trečdalyje šalies savivaldybių pradėjo veikti naujovė – pacientų pavėžėjimas. Pas gydytojus į procedūras bus nemokamai vežami tie žmonės, kuriems nėra būtina skubi pagalba. Ministras Arūnas Dulkys pripažįsta, kad neretai greitosios medicinos pagalbos tarnyba būdavo įdarbinama kaip taksi. Nuo šiol pacientus vežios specialus transportas. Jurbarko rajono gyventojai Veronikai reikia hemodializės procedūrų – kelis kartus per savaitę važiuoja į Jurbarko ligoninę.

Vilniaus Centro poliklinikos Pylimo gatvėje, šalia Halės turgaus, esantis padalinys persikels į šiuo metu rekonstruojamą pastatą Kauno gatvėje, antradienį pranešė sostinės savivaldybės valdoma įmonė „Vilniaus vystymo kompanija“. Projektavimo paslaugų sutartis dėl pastato Kauno gatvėje 3, kuriame šiuo metu yra įsikūręs Vilniaus miesto socialinių paslaugų centras, rekonstravimo, pasirašyta liepą. Beveik 1,5 tūkst. kvadratinių metrų patalpos priklauso savivaldybei.

Po žinios apie iš pareigų atleistą Centro poliklinikos vadovą Zdislavą Skvarciany paaiškėjo, kad per pirmą šių metų pusmetį įstaigą paliko 40 darbuotojų. Įstaigos vadovas buvo priverstas palikti postą dėl netinkamo elgesio ir gautų darbuotojų skundų. Iš darbo išėjo poliklinikos skyrių vadovai, beveik visa administracija, ūkio darbuotojai, atsistatydino visa gydymo taryba.

Gyventojai vis nesiliauja stebėtis gydymo įstaigose regėdami tuščius koridorius, nors eilės patekti pas gydytojus didžiulės. Poliklinikų vadovai atkerta, kad toks vaizdas – kaip tik gerai organizuoto darbo ženklas. Valstybinės institucijos gi pažymi, kad siekiant mažesnių eilių aktyviau galėtų prisidėti ir patys pacientai.

Viešoji erdvė mirga nuo gyventojų skundų, kad eilės pas gydytojus yra didžiulės. Neretai pavyksta užsiregistruoti ne vizitui pas gydytoją, o tik į išankstinę laukimo pas jį eilę. Ligonių kasų specialistai savo ruožtu ragina nepatingėti paieškoti valstybės apmokamų paslaugų ir kitose gydymo įstaigose. Vilnietė Miglė (vardas pakeistas) portalui tv3.lt pasiskundė, kad poliklinikoje, prie kurios yra prisirašiusi, negalėjo internetu užsiregistruoti vizitui pas gydytoją dermatovenerologą.

Ilgai laukus pagaliau patekote pas jums reikiamą gydytoją specialistą? Pasirodo, jis galės išspręsti ne visus, atrodytų, net ir formalius, klausimus vieno vizito metu. Ligonių kasų aiškinimu, pacientams ir dėl tos pačios problemos gali tekti ne kartą grįžti pas specialistą, tačiau sutinka, kad ligoniai neturėtų būti siuntinėjami ir be reikalo.

Deklaruodama siekius pagerinti pacientų gyvenimą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pastaruoju metu paruošė ne vieną naujovę. Gyventojai jas pirmiausia pajaus apsilankę pas šeimos gydytoją. Dalis jų jau įsigaliojo, kitos dar laukia. Portalas tv3.lt primena apie SAM neseniai įgyvendintus ir dar būsimus pokyčius.

Gerėjant epidemiologinei situacijai Lietuvos gydymo įstaigose – pokyčiai. Daugelyje jų atsisakoma reikalavimo dėvėti medicinines kaukes. Vis tik tam tikroms asmenų grupėms rekomendacija išlieka. Balandžio mėnesį šalies gydymo įstaigos viena po kitos paskelbė apie reikalavimo dėvėti medicinines kaukes atsisakymą. Argumentuojama, kad tokio žingsnio imtasi dėl mažo sergamumo COVID-19 infekcija.

Daugiau nei 400 mln. eurų – tiek Sveikatos apsaugos ministerija per artimiausius septynerius metus skirs gydymo įstaigų pertvarkai, kurią pradės jau rugpjūtį. Skirtingose šalies savivaldybėse sujungiant ligonines ir poliklinikas, atsiras sveikatos centrai. Jie orientuoti į pirminės grandies – šeimos gydytojų, psichikos, odontologijos ir įvairias ambulatorines paslaugas.

Gavę siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai, puolame ieškoti, kur pas jį galima užsiregistruoti greičiausiai. Tačiau dar ne visi žino, kad dalį valstybės apmokamų paslaugų ir tyrimų galima gauti ir privačiose gydymo įstaigose. Kitą kartą – galbūt net pas gydytoją patekti greičiau. Portalas tv3.lt primena rašęs apie tai, kas padėtų užsiregistruoti ten, kur eilė pas gydytoją yra trumpesnė.

Pacientai užsiregistruoti pas gydytojus specialistus galės per ilgesnį laikotarpį nei dabar. Ministerija siūlo tris kartus ilginti siuntimų galiojimo laiką – net iki šešių mėnesių. Tai esą ne tik palengvins gyvenimą eilėse užstrigusiems pacientams, bet ir sumažins šeimos gydytojų krūvį. Dalis pacientų pas juos registruojasi vien tam, kad prasitęstų siuntimo galiojimą.

Nors daug kam norint patekti pas gydytojus tenka susidurti su nemažomis eilėmis, šeimos gydytojas Andrius Bleizgys dalinasi patarimais, kurie gali padėti sutrumpinti laukimą ir greičiau patekti pas reikiamą specialistą. Gydytojas siūlo įsidėmėti kelis paprastus dalykus, kurie padėtų taupyti ir pacientų laiką, ir padėtų mažinti eiles bent pas šeimos gydytojus.

Vis pasitaikant gyventojų skundams dėl gydymo įstaigų reikalaujamų susimokėti papildomų priemokų gaunant įprastas sveikatos paslaugas, Valstybinė ligonių kasa (VLK) paaiškina, kada toks elgesys yra teisėtas.  Lietuvoje sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti tik tos gydymo įstaigos, kurios turi licencijas ir reikiamus žmogiškuosius bei materialinius išteklius. Tai gali būti viešosios ar privačios gydymo įstaigos.

Lietuvos ligoninės, poliklinikos skęsta pacientų eilėse. Medikai sunkiai susitvarko su darbo krūviu, aiškina, kad trūksta specialistų, o jau dirbantiems tenka gaišti laiką: galynėtis su dokumentų kalnais, pažymomis, siuntimais bei nuolatos stringančia e-sveikatos sistema. Tiesa, gydytojai vardija ne tik problemas, bet ir jų sprendimų būdus. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys aiškina, kad pašalinti įsisenėjusias bėdas ne taip paprasta ir prašo pagalbos.

Gydytojai apgailestauja, kad lietuviai vis dar labiau linkę pasitikėti ne jais, o kaimynų ar artimųjų patarimais. Ne išimtis – ieškomi savigydos būdai prasidėjus peršalimų sezonui. Medikai pažymi, kad itin ydingas pacientų įprotis – savarankiškai nuspręsti vartoti antibiotikus. Susirgus viršutinių kvėpavimo takų infekcija antibiotikus vartoti galima tik paskyrus gydytojui. O to paprastai prireikia vienu atveju – kai susergama bakterinės kilmės infekcija.

Nors pandemija nuslūgo, dalis sveikatos paslaugų vis dar teikiamos nuotoliniu būdu. Gydymo įstaigos teigia, kad gyvų vizitų šiandien yra daugiau, tačiau nuotolinių konsultacijų neretai prašo patys pacientai. Politikai gi ruošiasi užsiundyti patikrinimus, jei paslaugos nebus teikiamos „pilna koja“. Pandemijos įkarščiu, kai apskritai buvo ribojama dalis sveikatos paslaugų, nuotolinės šeimos gydytojo ar net specialisto konsultacijos tapo įprastu reiškiniu.

Sveikatos paslaugomis tiek vaikai, tiek privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) turintys suaugusieji sveikatos priežiūros paslaugas paprastai gauna nemokamai. Vis dėlto yra klinikų, kuriose PSD negalioja ir už viską tenka sumokėti patiems. Pašnekovai paaiškino, kad netgi už sveikatos įstaigų paslaugas vaikams reikia mokėti, jei klinika nėra sudariusi sutarties su ligonių kasomis.

Tai, kad rugsėjis su naujais mokslo metais – ant nosies, itin gerai savo kailiu pajunta šeimos gydytojai. Nors esama tėvelių, kurie vaiką sveikatos patikrinimui atveda ir kitais mėnesiais, vis tik nemaža dalis laukia paskutinės akimirkos. Gydytojai primena, kad tiek eilėmis pas gydytojus besipiktinančių tėvelių nebūtų, jei iš anksto pasirūpintų vaiko sveikata.   Vilnietė Inga (tikrasis vardas ir pavardė žinomi, – aut. past.

Kaunietei nepavyksta gauti gydytojų pagalbos, nes prisiskambinti į Kauno klinikas nepavyksta jau beveik metus laiko. Kauno klinikų Pacientų aptarnavimo centro vadovė aiškina, jog klientų srautai išaugę, o šiuo metu dirbama su naujai įdiegta sistema, todėl registracija gali užtrukti ilgiau, tačiau nuo šio mėnesio įvedama naujovė, kuri turėtų padėti lengviau užsiregistruoti pas norimą gydytoją.

Tokių pacientų, kurie pas šeimos gydytoją per metus sugeba apsilankyti ir 150 kartų, nors kitas iškart nepatenka ir sukarščiavęs, nėra didelė dalis, tikina profesorius Vytautas Kasiulevičius. Vis dėlto jis atkreipia dėmesį į gausybę kitų nesutvarkytų ir kasdienį darbą apsunkinančių dalykų, kurie ilgina eiles pas gydytojus. V. Kasiulevičiaus pasakojo, kad šiuo metu šeimos gydytojai dirbdami vienu etatu vidutiniškai konsultuoja 30 pacientų per dieną.

Siekiant paskatinti žmones prevenciškai tikrintis sveikatą – laisva apmokama diena. Tokį pasiūlymą inicijavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė socialdemokratė Orinta Leiputė. Seime užregistruotame projekte siūloma papildyti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, kuriame kalbama apie darbo laiku atliekamus privalomus sveikatos patikrinimus. Už darbo laiką, kuomet darbuotojas tikrinasi sveikatą, darbdavys moka darbuotojui vidutinį darbo užmokestį.