pilietybė

Kauno „VIČI-Aisčių“ puolėja Courtnay Pilypaitis nuo šiol be jokių apribojimų galės žaisti LMKL lygoje, kurioje galioja 3 legionierių registravimo rungtynėms limitas. Antradienį ryte Kanadoje gimusiai krepšininkei buvo įteiktas Lietuvos Respublikos pasas, praneša klubas. Lietuviška C. Pilypaitis kilmė, kuria remiantis buvo prašoma suteikti pilietybę, nekėlė jokių abejonių – abu krepšininkės seneliai buvo lietuviai, savo gimtąją šalį palikę prieš Antrąjį pasaulinį karą.

Praėjusių metų gruodį Lietuvą palikusi ir už Rusiją startuoti nusprendusi viena pajėgiausių šiuolaikinės penkiakovės atstovių pasaulyje 23 metų Donata Rimšaitė oficialiai tapo kaimyninės šalies piliete. Kaip rašo delfi.lt, Rusijos pilietybę jai specialiu įsaku suteikė šios šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Pagal mūsų šalyje galiojančius įstatymus, Lietuvos pilietybės D. Rimšaitė turėtų netekti artimiausiu metu. „Gaila. Geras žmogus ir puiki sportininkė“, – Balsas.

Referendumą dėl dvigubos pilietybės būtų tikslinga surengti kartu su 2012 m. vyksiančiais Seimo rinkimais, tačiau tuo pat metu reikėtų sudaryti kuo palankesnes sąlygas šalies gyventojams pareikšti savo nuomonę. Taip mano Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Arminas Lydeka.

Seimo Pirmininkė I. Degutienė trečiadienį teigė suprantanti JAV lietuvių, ypač neseniai persikėlusių gyventi į JAV, baimę netekti Lietuvos pilietybės gavus JAV pilietybę, tačiau pabrėžė, kad reikia atskirti emocijas ir teisinius dalykus. „Viena yra teisinis dalykas, kita yra emocijos.

„Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, jos piliečiams tapo paprasčiau keliauti po Europą, mokytis ar dirbti pasirinktoje valstybėje, atsivėrė keliai naujoms pažintims ir bendradarbiavimui su kitų kultūrų žmonėmis. Tačiau kartu su naujomis galimybėmis sulaukėme ir neigiamų reiškinių, kurių išvengti galėtume daugiau dėmesio skirdami švietėjiškai veiklai“, – sako Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininkas Gintaras Bagužis.

Kenos pasienio kontrolės punkte pasieniečiai į Lietuvą neįleido Kongo piliečio. Jis per valstybės sieną mėgino vykti pasinaudojęs vogtu dokumentu. Pirmadienio vakarą Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus rinktinės pareigūnai Kenos geležinkelio kontrolės punkte tikrino traukinio Minskas-Vilnius keleivių dokumentus. Kontrolės metu pasieniečiams vienas vyras pateikė įtarimų nekeliantį Kongo piliečio pasą ir leidimą gyventi Graikijoje.

Nesiliaujančios kalbos apie lietuvių tautos tarpusavio atšalimą, vis didėjančią emigraciją, kandūs juokeliai valdžios atžvilgiu – tik keli šiuolaikinių stereotipų pavyzdžiai. Ypač dažnai galima susidurti su nuomone, kad Lietuvoje nebeliko nieko gero, o naujoji karta neįvertina šalies, kurioje auga, praeities ar net nežino, kas yra pilietiškumas.

Vienas geriausių Italijos dviratininkų Alessandro Petacchi yra pasirengęs atstovauti kitai šaliai, kad galėtų dalyvauti šių metų pasaulio čempionate Kopenhagoje (Danija). „Pasaulio čempionato lenktynėse kovoti prieš Italiją? Kodėl gi ne.

Nuolatinių Belgijos gyventojų, neturinčių jos pilietybės, skaičius pasiekė 1 milijoną žmonių. Tai sudaro beveik 10 procentų šalies gyventojų, praneša televizijos kanalas RTBF. Jo duomenimis, didžioji dalis užsieniečių įsikūrė Briuselyje. Sostinėje yra nemažai komunų, kur imigrantai sudaro daugiau kaip 60 procentų gyventojų. Tris pirmąsias pozicijas pagal užsienio piliečių skaičių Belgijoje užima italų, prancūzų ir olandų diasporos, po jų eina marokiečiai, turkai ir lenkai.

Demokratijos akiratyje nei tautos, nei tautybės nėra, demokratijos mechanizmas pripažįsta tik valstybę ir pilietybę. Neseniai, iš reikalo įvardyti valstybėje gyvenančius ir Lietuvos pilietybę turinčius kitų tautybių žmones, sugalvotas ir jau vartojamas terminas pilietinė tauta. Šis terminas demokratijos mechanizmui yra tinkamas ir nesunkiai apibrėžiamas: pilietinė tauta – konkrečios valstybės pilietinė visuomenė.

Pasieniečiai sulaikė Gvinėjos pilietį, kuris į Lenkiją bandė išvažiuoti turėdamas suklastotą prancūzišką pasą. Kaip paaiškėjo, šis užsienietis yra prieglobsčio Latvijoje prašytojas. Šeštadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos pasieniečiai Kalvarijos savivaldybės ribose, kelyje Marijampolė – Suvalkai, sustabdė maršrutinį autobusą Ryga – Londonas. Keleivių dokumentų patikrinimas vyko prie pat sienos su Lenkija, į kurią vyko autobusas.

Lengvo uždarbio besivaikančios lietuvaitės ryžtasi viskam - netgi nutekėti už pirmąkart matomo trečiųjų šalių piliečio. Paaiškėjo, kad kas dešimta tokia Lietuvoje registruota santuoka - fiktyvi. Tačiau su šiuo reiškiniu susiduriantys specialistai tvirtina, kad tai atsisuka prieš pačias tautietes - jos vėliau lieja ašaras tapusios smurto aukomis ar sutuoktinių įkaitėmis.

Rusijos krepšinio rinktinės ir Šiaurės Amerikos Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) klubo "Utah Jazz" puolėjas Andrejus Kirilenka išlaikė privalomąjį egzaminą ir tapo JAV piliečiu, praneša leidinys "The Salt Lake Tribune". Krepšininkas, kuriam vasario 18 dieną sukaks 30 metų, pilietybės egzaminą pavadino sudėtingu bei prisipažino, kad neatsakė į klausimą apie JAV Nepriklausomybės karo priežastis.

„Jeigu gyvenimas neiškrės nemalonių staigmenų, Lietuva vėl turės aukščiausio lygio šokių ant ledo porą“, – šypsosi šalies čiuožimo federacijos prezidentė Lilija Vanagienė. Ji atskleidžia, kad 2011-aisiais Deividas Stagniūnas su naująja partnere Isabella Tobias planuoja dalyvauti abejose prestižinėse varžybose – Europos ir pasaulio čempionatuose. Permainų metai Besibaigiantys 2010-ieji D.Stagniūnui buvo labai permainingi.

Po Baltarusijos prezidento rinkimų kilus masiniams protestams, Minske buvo sulaikyta ir viena Lietuvos pilietė. Lietuvos ambasados Baltarusijoje duomenimis, jai skirta 10 parų arešto. Minske studijuojanti mergina buvo sulaikyta „Už mitingo taisyklių pažeidimą. Ji buvo viena iš daugelio, kurie gavo po 10 parų“,  – informavo Ambasados įgaliotasis ministras Tauras Pajaujis.

Gerokai užtrukę tvirtindami dienotvarkę, Seimo nariai balsų dauguma priėmė Pilietybės įstatymą su Prezidentės teiktais pakeitimais. „Už“ balsavo 65, „prieš“ – 21 ir susilaikė 40 parlamentarų. Svarstymai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlė priimti įstatymą su Prezidentės pateiktais papildymais. Tuo tarpu  Užsienio reikalų komitetas siūlė atmesti veto ir priimti ankstesnį variantą.

Valdančioji koalicija laikosi vieningos pozicijos atmesti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl dvigubos pilietybės. Papildyta (11.40) Politologas V. Laučius portalui „Balsas.lt" sakė, jog nenustebtų, jei Seimas tikrai ryžtųsi atmesti prezidentės veto, bet tai jo nenudžiugintų. „Prezidentės veto buvo visiškai logiškas ir pagrįstas svariais argumentais.

Klausimas ar Lietuvą dar galima priskirti prie teisinių demokratinių valstybių tampa vis aktualesniu. Balsavimai Seime dėl dviejų parlamentarų mandatų panaikinimo ir dvigubos pilietybės tik sustiprino abejones – mūsų šalis vis labiau tolsta nuo teisinės demokratinės valstybės principų ir normų. Kuomet Seime LR Konstitucija paverčiama vos ne kilimėliu kojoms nusivalyti, o Konstitucinis Teismas – pereinamuoju kiemu, tuomet gal jau ir abejonių turėtų nebekilti.

Seimo nariai Prezidentės Dalios Grybauskaitės prašo vetuoti atskirus Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo straipsnius, kuriais išplečiamos dvigubos pilietybės ribos. 22 parlamentarų grupė pasirašė kreipimąsi į Prezidentę, kuriame prašoma vetuoti Pilietybės įstatymo atskirus straipsnius (2 straipsnio sąvokas, 7 straipsnio 2, 3, 4, 5 punktus bei 21 straipsnio 1 dalį), taip pat siūloma teikti oficialią konstitucinę doktriną atitinkančias pataisas.

Puikiai suprantu, jog dauguma lietuvių į Airiją, Angliją ar Norvegiją išvyko ne iš gero gyvenimo. Nedarbas, skurdas, nežinia dėl ateities privertė ir vis dar verčia krauptis lagaminus šimtus tūkstančių Lietuvos piliečių. Dabartinės valdžios politika emigraciją pavertė nebevaldomu reiškiniu. Demografinės, socialinės, ekonominės pasekmės bus ilgalaikės ir skausmingos. Nepaisant grėsmingos situacijos, nematau motyvų į kairę ir į dešinę dalinti dvigubų pilietybių.

Viešojoje erdvėje vyksta „paskutiniai pasispardymai“ dėl dvigubos pilietybės – po kelerių metų diskusijų ir įvairių įstatymo variantų pagaliau pasiektas didžiausias kompromisas, dabar laukiantis Prezidentės verdikto. Tačiau praūžus diskusijų audrai lieka neaiškūs kertiniai principai ir Lietuvos vykdoma strategija, kuria vadovaujantis reikėtų pritarti arba nepritarti leisti antrosios Respublikos piliečiams įgyti kitos šalies pilietybę neprarandant gimtosios.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės nuomone, klausimas dėl dvigubos pilietybės turėtų būti patikėtas tautai apsispręsti. O ar pasirašys ketvirtadienį Seimo priimtą įstatymą, valstybės vadovė sakė nuspręs jį išanalizavusi.

LR Seimas mėgina priimti Pilietybės įstatymo pataisas, kuriomis būtų įteisinta galimybė išlaikyti Lietuvos pilietybę visiems asmenims, tapusiems kitų ES ir NATO šalių piliečiais. Įstatymo pataisos svarstomos moralinio ir psichologinio spaudimo Seimui sąlygomis, pasitelkiant atvirą demagogiją, šiurkščiai iškraipant svarstomo klausimo esmę ir klaidinant visuomenę.

Jau daug kartų Seimas taisė Pilietybės įstatymą bandydamas išplėsti dvigubos pilietybės ribas. Pagaliau Seimo pirmininkė Irena Degutienė pareiškė, kad eita klaidingu keliu. Vienintelė galimybė – referendumu pakeisti Konstitucijos straipsnį. Amoralu balsuoti už tokį įstatymą Justinas Karosas, Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Kito varianto nei pakeisti Konstituciją aš nematau. Nebalsuosiu už tą įstatymą, kuris ignoruoja Konstitucijos nuostatas.

Seime jau pritarta, kad teisę į dvigubą pilietybę įgytų į ES ir NATO šalis emigravę lietuviai. Balsavimai dėl kiekvieno Pilietybės įstatymo straipsnio tęsis ir tolesniuose posėdžiuose. Tuo tarpu išeivijos atstovai nevadina įstatymo tobulai atspindinčiu jų lūkesčius, bet džiaugiasi, kad dvigubos pilietybės klausimas pagaliau pradėtas svarstyti aukščiausiu lygiu. Kelios dešimtys Seimo narių, savo ruožtu, sako, kad dviguba pilietybė iš esmės pažeidžia Konstituciją.

Seime toliau tebestringa Pilietybės įstatymo priėmimas. Balsuojant parlamentarai suabejojo, ar nuostata, kuri leistų dvigubą pilietybę turėti išvykusiems po nepriklausomybės atkūrimo emigrantams ir tapusiems Europos Sąjungos arba NATO valstybių piliečiais, atitinka Konstituciją. Teisės ir teisėtvarkos komitetas jau ne pirmą kartą teikia išvadą, kad ši pataisa atitinka Konstituciją.

Nors JAV nedarbo lygis vis dar siekia 9,6 procento, vėl milijonai žmonių, tarp jų lietuviai, bandys laimę imigracinių vizų loterijoje, kuri prasidės spalio 5-ąją. Amerikiečiai pasirengę išdalyti 50 tūkst. „žaliųjų kortų“, kurios užsieniečiams suteikia teisę gyventi ir dirbti JAV, rašo „Lietuvos rytas“. Galimybių laimėti nėra labai daug, nes, pavyzdžiui, pernai loterijoje laimę bandė daugiau nei 12 mln. žmonių.

Tenisininkė Ana Kurnikova gavo JAV pilietybę, informuoja naujienų agentūra AFP. Apie tai mergina papasakojo žurnalui „Maxim“. Kaip prisipažino pati A. Kurnikova, ji visada jautėsi pusiau ruse, pusiau amerikiete ir jai buvo visai nesvarbu, kokia pilietybė įrašyta jos pase.

Praėjusį trečiadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovus, išklausė ir pareiškė esanti už platų dvigubos pilietybės taikymą. Po susitikimo su prezidente Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Regina Narušienė džiaugėsi Jos Ekscelencijos pozicija: „Mes nekalbame apie dvigubą pilietybę, mes kalbame apie išlaikymą Lietuvos pilietybės lietuviui. Ne apie visą bendrą atvirą dvigubą pilietybę.

JAV krepšininkui Thomasui Kelati ketvirtadienį suteikta Lenkijos pilietybė. 28-erių metų 196 cm ūgio žaidėjas tapo šeštuoju iš JAV kilusiu krepšininku, gavusiu Lenkijos pilietybę. 2006-2008 metais jis atstovavo Zgoželeco „PGE Turow“ (Lnkija) komandai. T. Kelati žmona – lenkė. Jis šiuo metus su Lenkijos rinktine Lodzėje rengiasi Europos čempionato atrankos varžyboms. T. Kelati jau žaidė Lenkijos rinktinėje prieš savaitę Italijoje vykusiame turnyre.

Prieš ketverius metus amerikietei Katie Douglas nebuvo suteikta Lietuvos pilietybė. Savo ateitį su mūsų šalimi siejusi amerikietė vėliau paliko Lietuvą ir sėkmingai rungtyniavo stipriausiuose Europos bei WNBA klubuose. Su krepšinio agentu iš Graikijos susituokusi K. Douglas panoro padėti savo vyro šalies komandai, kuri šiemet grumsis pasaulio moterų krepšinio čempionate. Procesas dėl pilietybės suteikimo jau prasidėjo.

Seime darbą pradėjo bendra Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisija, kuri pirmadienį aptarė, kiek pasistūmėta sprendžiant dvigubos pilietybės klausimą. Užsienio lietuviai nebe pirmus metus piktinasi griežtu dvigubos pilietybės ribojimu, rašo "Lietuvos žinios". Piktų žodžių ir pirmadienį negailėjo PLB valdybos pirmininkė Regina Narušienė. Pasak jos, kitos šalys randa galimybių savo piliečiams užtikrinti teisę į kilmės pilietybę, o Lietuvoje esą slepiamasi už Konstitucijos.

Garsus fotografas Paulius Normantas apsisprendė neatsisakyti Lietuvos pilietybės. Kultūrinio rasizmo auka pasijutęs keliautojas teigia, kad priešingu atveju būtų nudžiuginęs tam tikrus asmenis ir institucijas, kurios nepritaria jo siekiui sostinės Užupio rajone įkurti Rytų Azijos menų centrą. Apie ketinimus atsisakyti pilietybės P.Normantas pareiškė gruodžio pradžioje.