pilietybė

Garsiam lietuvių kilmės architektui Massimilianui Fuksui atkurta Lietuvos pilietybė, pranešė LRT. Nacionalinio transliuotojo teigimu, pirmadienį Lietuvos ambasadoje Romoje architektui įteiktas Lietuvos pasas. M. Fuksas gimė 1944 metais Romoje mediko iš Kauno Raimondo Fukso ir austrų bei prancūzų kilmės italės šeimoje.  Jo kartu su žmona vadovaujama „Studio Fuksas“ yra viena stipriausių tarptautinių architektų bendrovių pasaulyje.

Baltarusijos sportininkė Kryscina Cimanouskaja, šiuo metu esanti Lenkijoje, apsisprendė dėl savo ateities. Pranešama, kad bėgikė nusprendi siekti būtent Lenkijos pilietybės. Apie tai atletė prasitarė RBC televizijos kanalui. „Mes bandysime pakeisti mano pilietybę, kad galėčiau varžytis už Lenkijos rinktinę. Noriu likti čia ir atstovauti Lenkijos komandai“, – sakė K.Cimanouskaja.

Italas virtuvės šefas Gian Luca Demarco Lietuvoje yra tvirtai įleidęs savo šaknis. Lietuvė žmona, trys vaikai, kulinarijos studija – tai trys pagrindiniai dalykai, už kuriuos jis jaučiasi labiausiai dėkingas Lietuvai. Gian Luca atviras – jei reikėtų mirti dėl Lietuvos, jis tai padarytų nesudvejojęs nė sekundės. „Tikrai taip. Čia yra mano vaikų tėvynė, mano žmonos tėvynė ir čia aš viską gavau. Kitaip būtų nesąžininga. Čia aš gavau verslą, šeimą, televiziją“, – teigė žinomas vyras.

Britų aktorius ir režisierius Dexteris Fletcheris sako, kad jam išimties tvarka suteikta Lietuvos pilietybė įkvepia stengtis ir darbuotis toliau, kad Lietuvos vardas būtų žinomesnis pasaulyje. Pranešime, kurį išplatino menininko sutuoktinės Dalios Ibelhauptaitės vadovaujama „Vilnius city opera“, menininkas teigė esąs „labai sujaudintas“ dėl suteiktos galimybės tapti Lietuvos piliečiu.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pasirašė dekretą, kuriuo išimties tvarka suteikė pilietybę lietuvių kilmės britų muzikui Antonui Lukoszevieze. „Jungtinės Karalystės piliečiui A. Lukoszevieze suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė. Jis prašymą pateikė dar 2019 metų gruodžio mėnesį“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo prezidento vyriausioji patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir sporto politikos klausimais Jolanta Karpavičienė.

Seimas svarstys Vidaus reikalų ministerijos inicijuotas pataisas su siūlymu plėsti atvejus, kai gimimu Lietuvos pilietybę įgiję nepilnamečiai gali turėti ir kitos valstybės pilietybę. Jos numato, kad asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki 18 metų ne gimdamas, iki jam sukaks 20 metų galės apsispręsti, kurią pilietybę pasilikti. Jeigu asmuo neatsisakys kitos valstybės pilietybės iki jam sukaks 20 metų, jis neteks Lietuvos pilietybės.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtam įstatymo projekto pakeitimui, kuriuo siekiama papildyti Įstatyme nurodytus atvejus, kai Lietuvos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis bei siūloma išplėsti asmenų, gimimu įgyjančių Lietuvos pilietybę, grupę. „Kiekvienais metais Lietuvos Respublikos pilietybės netenka apie 300 asmenų iki 18 metų, kurie įgyja kitos valstybės pilietybę.

Teisėsauga teismui perdavė bylą dėl fiktyviai laikytų lietuvių kalbos mokėjimo ir Konstitucijos pagrindų egzaminų užsieniečiams, siekusiems leidimo gyventi Lietuvoje, ketvirtadienį pranešė bylą tyrusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Kaltinimai byloje pareikšti buvusiai Vilniaus rajono valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos konstitucijos pagrindų egzaminų kvalifikavimo komisijos pirmininkei Aušrai Mažonienei bei penkiems privatiems asmenims.

Nuo penktadienio Migracijos departamentas vėl pradeda priimti prašymus dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo, pranešė Vidaus reikalų ministerija.  „Pilietybės prašymų priėmimas buvo sustabdytas dėl prasidėjusio karantino, tačiau dabar, kai švelninamos jo sąlygos, prašymų priėmimas vėl atnaujinamas nuo penktadienio“, – teigia Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Amerikos pilietė ir įvaikintos mergaitės iš Nigerijos motina Lynsey Elston teigia, kad baiminasi, jog dukra niekada negalės tapti pilnaverte piliete. Viskas dėl to, kad JAV įtraukė draudimą keliauti į Nigeriją. Moteris teigia, kad siekia dukrai lygių teisių, tačiau baiminasi baisiausio. Nigerijos vyriausybė sukūrė komitetą, kuris spręs problemas dėl draudimo lankytis Amerikoje jų piliečiams. Nigerija pateko tarp kitų šešių šalių.

Su Britanijoje gyvenančiais lietuviais susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda pažadėjo, kad valdžia grįš prie klausimo, kaip atverti galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę kitos šalies pasą gavusiems emigrantams. Šalies vadovo teigimu, nors šiemet vykusiame referendume pritrūko balsų, jis parodė, kad Lietuvos piliečiai vis palankiau žiūri į dvigubą pilietybę.

Dvejus įsimintinus metus Kauno „Žalgiryje“ praleidęs ir į „Barcelona“ klubą ką tik persikėlęs Brandonas Daviesas pakeitė savo pilietybę, praneša „Sportando“. Aukštaūgis tapo Afrikos žemyne įsitaisiusios Ugandos piliečiu ir ketina atstovauti šios šalies rinktinei įvairiose žaidynėse. 27-erių centras, kilęs iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Ugandos nacionalinei komandai padės FIBA „AfroCan“ (Afrikos tautų taurė) atrankoje. Tai patvirtino ir Ugandos krepšinio federacija.

Seimo inicijuotas referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo įvyko – jame balsavo daugiau kaip 50 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių, bet Konstitucijos pataisai priimti trūksta balsų, rodo naujausi Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Suskaičiavus balsus beveik visose rinkimų apylinkėse, referendume dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo balsavo per 52 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių. Už dvigubos pilietybės išplėtimą buvo 73 proc. dalyvavusiųjų, prieš – 26 procentai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pasirašė įsaką, leisiantį Rytų Ukrainos gyventojams paprasčiau gauti Rusijos pilietybę. Remiantis dokumentu, tokią teisę turės tam tikrų Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių rajonų nuolatiniai gyventojai. Įsake pabrėžiama, kad V. Putinas priėmė tokį sprendimą „siekdamas apginti žmogaus ir piliečių teises ir laisves“ remdamasis tarptautine teise ir Rusijos įstatymais.

Prezidentas Valdas Adamkus kviečia visus Lietuvos gyventojus aktyviai dalyvauti referendume dėl pilietybės išsaugojimo. Jo metu turėsime atsakyti į vieną Valstybės ir Tautos gyvenimui itin svarbų klausimą – ar sutinkame, kad Lietuvos piliečiams, kurie įgijo kitos europinius ar euroatlantinius integracijos kriterijus atitinkančios valstybės (ES, NATO) pilietybę, būtų leista išsaugoti ir Lietuvos pilietybę. „Lietuvos pilietybė yra didelė dovana kiekvienam lietuviui.

Referendumas dėl dvigubos pilietybės vyks jau gegužę. Jo su nekantrumu laukia daugiau nei 300 tūkstančių užsienyje gyvenančių lietuvių. Tačiau paskutinės apklausos rodo, kad referendumo rezultatai emigrantams gali būti ir nepalankūs. Tad užsienio reikalų ministras jau galvoja apie planą B – apie antrą referendumą dėl dvigubos pilietybės. Svetur gyvenantys lietuviai sako svarbiausia, kad gimtinėje esantys lietuviai tinkamai suprastų, kuo svarbus šis referendumas valstybei.

Didžioji Britanija atims pilietybę iš paauglės, kuri prisidėjo prie džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) Sirijoje, o dabar nori grįžti namo su savo naujagimiu, antradienį sakė jos šeimos advokatas. Shamimos Begum likimas kursto prieštaringus vertinimus nuo pat to laiko, kai ji prieš ketverius metus, būdama vos 15-os, su dviem draugėmis pabėgo iš Londono prisidėti prie IS.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį pradės bylą dėl dvigubos pilietybės referendumo. KT vertins Seimo nutarimą, kad balsavimas privalomajame referendume dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo vyktų dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka. Kaip pranešė Teismas, byla bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

 Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar skelbti referendumą dėl dvigubos pilietybės. Privalomajame referendume būtų teikiama balsuoti dėl tokio Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo teksto: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais.

Seime registruotos iniciatyvos sumažinti referendumo kartelę rengiantis balsavimui dėl dvigubos pilietybės yra neatsakingas ir pavojingas, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji ragina Seimą ieškoti kitų būdų paskatinti gyventojus dalyvauti referendume. „Seimo siūlomas precedentas sumažinti ypatingą Konstitucinę apsaugą pamatinėms valstybei ir tautai vertybėms yra neatsakingas ir labai pavojingas.

Premjeras Saulius Skvernelis atsargiai vertina valdančiųjų Seime registruotą siūlymą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo mažinti referendumo kartelę visam Konstitucijos pirmajam skirsniui. „Aš rezervuotai žiūriu į kartelės nuleidimą, nes jei vėl įsivelsime į procesus su Konstituciniu Teismu ir abejonėmis, tai neprisidės prie sutelkto darbo, kurį galėtume pradėti daryti, agituoti, kad žmonės ateitų į referendumą ir pasisakytų“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė premjeras.

Seimas nuleido kartelę referendumui dėl dvigubą pilietybę leidžiančių Konstitucijos pataisų. Už Referendumo įstatymo pakeitimus balsavo 67 Seimo nariai, prieš buvo trys ir 16 parlamentarų susilaikė. Referendumo įstatymo pataisos Konstitucijos pirmo skirsnio 12 straipsniui, apibrėžiančiam pilietybę, daro išimtį dėl jos priėmimo – reikėtų mažiau balsų nei kitiems pirmo skirsnio straipsniams.

Seimas ketvirtadienį žengė pirmą žingsnį, kad būtų sušvelninti reikalavimai referendumui dėl dvigubos pilietybės. Už atitinkamas Referendumo įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo penki, 26 susilaikė. Toliau projektą svarstys parlamento komitetai. Juo siūloma atsisakyti reikalavimo, kad norint pakeisti bet kurį Konstitucijos pirmojo skirsnio straipsnį, per referendumą už jį turėtų balsuoti daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių piliečių.

Premjeras Saulius Skvernelis ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis koreguoja siūlymą dėl referendumo kartelės mažinimo. Pagal jų registruotą siūlymą, referendumo reikalavimai būtų sušvelninti tik dėl vieno straipsnio – dvyliktojo, apie pilietybę.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Lietuvos socialdemokratų darbo partijos vadovai siūlo nuleisti kartelę referendumui dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Referendumo įstatymo pataisomis siūloma atsisakyti reikalavimo, kad Konstitucijos pirmojo skirsnio pakeitimui reikėtų, jog referendume už tai balsuotų daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių piliečių.

  Seimo darbo grupė dėl dvigubos pilietybės įteisinimo svarsto dvi formuluotes, abi jos leistų išlaikyti gimimu įgytą Lietuvos pilietybę.   „Viena formuluotė skamba taip: gimimu įgytos pilietybės negalima prarasti prieš žmogaus valią“, – po darbo grupės posėdžio žurnalistams sakė jos pirmininkas Arvydas Nekrošius.

Šiuo metu 24-erių Martynas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) jau penkerius metus gyvena Didžiojoje Britanijoje. Nuo 19 metų į užsienį išvykęs jaunas vyras net neketina grįžti į Lietuvą. Maža to, jis siekia tapti Didžiosios Britanijos piliečiu. Abejonių tv3.lt kalbintas Martynas dėl šio žingsnio teigė nebeturintis. „Nenoriu visko prarasti, ko pavyko pasiekti. Baisu pagalvoti, ką dar Lietuvos valdžia sugalvos. Pasikeisiu pilietybę ir nereikės sukti dėl nieko galvos.

2019 metų rugpjūčio 9 dieną per vieną iš savo rinkiminės kampanijos susitikimų tuomet dar kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas pažadėjo, kad savaitgalį bus surengta spaudos konferenciją, per kurią pateiks paaiškinimus, kaip Melania Trump tapo Amerikos piliete. Praėjo daug laiko, D.Trumpas tapo JAV prezidentu, o viešo paaiškinimo, kaip jo trečioji žmona tapo JAV piliete vis dar nėra, rašo dailymail.co.uk.

JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija ketvirtadienį atskleidė Kongresui planuojamą pateikti naują didelio masto imigracijos planą, numatantį, kad 1,8 mln. jaunų neteisėtų atvykėlių, žinomų kaip „svajotojai“ (Dreamers), per 10–12 metų galėtų įgyti Amerikos pilietybę. Išsamius šios reformos planus planuojama oficialiai pristatyti ateinančią savaitę.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė išsaugojo Lietuvos pilietybę Toronto universiteto profesoriui Artūrui Petroniui, nors jam buvo suteikta Kanados pilietybė. Šalies vadovės spaudos tarnyba BNS informavo, kad akademikui pilietybė išsaugota „dėl ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei“. Įstatymų pataisos dėl galimybės išsaugoti arba susigrąžinti Lietuvos pilietybę dėl ypatingų nuopelnų įsigaliojo pernai liepą.

 Valdančiosios Lietuvos žaliųjų ir valstiečių sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad tinkamiausias laikas referendumui dėl dvigubos pilietybės išplėtimo būtų 2019 metais vyksiančių prezidento rinkimų pirmasis ir antrasis turai. Galimybę rengti referendumą dvi dienas su poros savaičių pertrauka R.Karbauskis šią savaitę aptarė su Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininke Laura Matjošaityte.

 Pasaulio lietuviai bijo garsiai kalbėti apie referendumą dėl dvigubos pilietybės ir vėl bando mesti visą atsakomybę Seimo nariams. Nors masinio balsavimo idėją palaiko dauguma parlamentarų, emigrantai baiminasi, kad pakankamai tautiečių prie balsadėžių nesusirinks, todėl siūlo Seimui žeminti referendumui reikalingų balsų kartelę.   Atlikėjas Jurgis Didžiulis turi dvigubą, Lietuvos ir Kolumbijos pilietybę.

Referendumas dėl dvigubos pilietybės turbūt bus organizuojamas kartu su prezidento rinkimais po pusantrų metų, sako Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atstovė. „Konstitucinis Teismas nusprendė, kad dvigubos pilietybės išplėtimas galimas tik referendumu pakeitus Konstituciją, taip ir bus daroma“, - BNS sakė Seimo pirmininko sekretoriato vadovė Gintarė Žukaitė.

Dvigubos pilietybės išplėtimas galimas tik referendumu pakeitus Konstituciją, penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). „Pagal Lietuvos Konstituciją, referendumu nepakeitus Konstitucijos, Seimas negali įstatymu nustatyti, kad Lietuvos piliečiai, išvykę po nepriklausomybės atkūrimo, gali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės piliečiais“, – paskelbė KT vadovas Dainius Žalimas.

Vilniuje antradienį viešėjęs buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis sako nesieksiantis Lietuvos pilietybės, nors dėkoja už tokį kai kurių šalies politikų siūlymą. „Ne, aš turiu atgauti savo Ukrainos pilietybę, ji buvo atimta nelegaliai. Daugybė ukrainiečių yra pikti ir jaustųsi apleisti, jei aš dėl jos nekovočiau“, – sakė M.Saakašvilis, BNS paklaustas, ar nesieks Lietuvos pilietybės.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius šeštadienį paragino Ukrainos valdžią buvusiam Gruzijos lyderiui ir Odesos gubernatoriui Michailui Saakašviliui sudaryti sąlygas teisme ginti savo teisę į Ukrainos pilietybę, kurią jam panaikino prezidentas Petro Porošenka. L.Linkevičiaus teigimu, Lietuva ir toliau tvirtai rems Ukrainos kovą prieš Rusijos agresiją, bet kartu reikalaus nevaržyti opozicijos teisių.

Europarlamentaras Petras Auštrevičius siūlo apsvarstyti galimybę suteikti Lietuvos pilietybę buvusiam Gruzijos prezidentui, buvusiam Odesos gubernatoriui Michailui Saakašviliui. Kaip skelbia „Lietuvos žinios“, P.Auštrevičius tokią galimybę siūlo įvertinti Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai nusprendus atimti iš M.Saakašvilio Ukrainos pilietybę. P.Auštrevičiaus nuomone, pirmiausia M. Saakašviliui būtų galima suteikti bent jau leidimą gyventi mūsų šalyje.

 Ukrainos prezidentas atėmė pilietybę iš Michailo Saakašvilio, buvusio Gruzijos lyderio, kuris prieš kelerius metus persikėlė į Ukrainą ir buvo paskirtas vadovauti vienam labiausiai korupcijos krečiamų šalies regionų, bet galiausiai atsistatydino, trečiadienį informavo šalies migracijos tarnyba. Petro Porošenka tokį sprendimą priėmė gavęs dokumentų iš Gruzijos, sakoma tarnybos pranešime, bet daugiau detalių nepateikiama.

Rusijoje kalintis vienas žinomiausių Lietuvos nusikaltėlių Romas Zamolskis siekia atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje, pranešė šalies ambasadorius Maskvoje Remigijus Motuzas. Diplomatas taip pat sakė, jog R.Zamolskis nebeketina atsisakyti Lietuvos pilietybės. „Zamolskis teigė, kad anksčiau buvo kita situacija, dabar jis laiko save Lietuvos Respublikos piliečiu ir siekia, kad būtų perduotas Lietuvai“, - antradienį paskelbtame interviu portalui lzinios.lt sakė ambasadorius.

„Brexit“ Jungtinė Karalystė taps namais 3 milijonams antros klasės Europos Sąjungos „įsikūrusiųjų piliečių“, kurie turės pateikti savo pirštų antspaudus ir registruotis, turės įsikūrusiojo dokumentą, tačiau nedalyvaus rinkimuose, rašo theguardian.com.

Seimas šimtus tūkstančių užsienio lietuvių paliesiantį dvigubos pilietybės įstatymą siunčia Konstitucijos sargams. Nepaisant to, kad Konstitucinis Teismas anksčiau yra išsakęs nuomonę, kad dvigubą pilietybę plėsti galima tik referendumu pakeitus Konstituciją, Seimo nariai pasiryžo dar kartą lipti ant to paties grėblio. Kol valdžia tikisi naujo sprendimo, teisininkai prognozuoja dar vieną nesėkmę.

 Prancūzijos pilietybės paprašiusių Didžiosios Britanijos piliečių skaičius praeitais metais buvo daugiau kaip triskart didesnis, palyginus su padėtimi 2015 metais, o svarbiausiu veiksniu laikomas artėjantis Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjunga, rodo duomenys, antradienį gauti dienraščio „Le Monde“. Statistika rodo, kad 2016 metais Prancūzijos pilietybės paprašė 1 363 britai, o ankstesniais metais jų buvo tik 385. Taigi, pateiktų prašymų skaičius padidėjo 354 procentais.

Seimui antradienį planuojama pateikti projektą, kuriuo Lygių galimybių įstatyme būtų įtvirtinamas draudimas diskriminuoti dėl pilietybės. Šią pataisą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia įgyvendindama direktyvą, kuria siekiama užtikrinti, kad Europos Sąjungos piliečiai, besinaudojantys laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis, ir jų šeimos nariai nebūtų diskriminuojami dėl pilietybės. Ši direktyva taip pat taikoma Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiams ir jų šeimos nariams.

Nauja žvaigždė – kone iš niekur. Švedijoje gimusi ir augusi trišuolininkė Aina Grikšaitė gigantiškais žingsniais artėja prie pasaulio elito. Praėjusį rudenį į Lietuvą su „Erasmus“ studentų mainų programa atvykusi lengvaatletė asmeninį rekordą pagerino daugiau nei pusantro metro ir „įsipaišė“ į geriausiai šį sezoną pasirodžiusiu europiečių dešimtuką.

60 procentų Lietuvos gyventojų pritaria, kad naujosios kartos emigrantams būtų leidžiama turėti dvigubą pilietybę, penktadalis lietuvių yra nusistatę prieš tokią galimybę, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atlikta apklausa. Apklausoje gyventojų buvo teiraujamasi, ar jie pritaria, ar nepritaria, kad Lietuvos pilietybę būtų leidžiama turėti asmenims, išvykusiems iš Lietuvos po nepriklausomybės atkūrimo ir įgijusiems kitos šalies pilietybę.

Pasaulio lietuvių bendruomenė sako matanti Seimo narių valią spręsti dvigubos pilietybės klausimą. „Nuotaikos yra pakilios, nes jaučiamės labai vieningi. Turbūt pirmas kartas nuo neatmenamų laikų, kai (...) visi sutaria vieningai, kad pilietybės išsaugojimas yra būtinas ir dabar vyksta diskusijos, koks yra pats priimtiniausias teisinis kelias“, – penktadienį spaudos konferencijoje kalbėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Laura Vildžiūnaitė.

Emigrantams Britanijoje atsisakyti Lietuvos pilietybės ir pasiimti britišką pasą būtų beprasmiška, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė, artėjant Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) deryboms. „Skubėti keisti ir atsisakinėti pilietybės yra visiškai beprasmiška, nes turėti ES pilietybę yra tikrai naudingiau.

Pilietybės įstatymo pataisos yra vienintelė galimybė išplėsti dvigubą pilietybę, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, jis kartu tikisi palankaus Konstitucinio Teismo (KT) vertinimo. „Manau, kad tai (Pilietybės įstatymo pataisos) yra galimybė pasiekti, kad būtų išplėstas ratas žmonių, kurie gali gauti dvigubą pilietybę.

Daugiau nei pusei Jungtinėje Karalystėje gyvenančių emigrantų Lietuvos pilietybė yra svarbi, tačiau dėl „Brexit“ susiklosčiusių aplinkybių apie ketvirtadalį jų siektų gauti Jungtinės Karalystės pilietybę. Tai paaiškėjo Londono Sičio lietuvių klubui (LCLC) atlikus Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių apklausą, kurioje dalyvavo per tūkstantį respondentų. „Apklausa parodė, kad lietuviai jaučia moralinį ryšį su savo gimtine, tačiau „Brexit“ gali priversti imtis radikalių sprendimų.